Prie kariuomenės kanceliarijos vykusio renginio metu LK vadas Valdemaras Rupšys tarnybą atliekantiems šunims už ištikimybę bei atsidavimą įteikė simbolines dovanas.

„Šiandien minime šuns bei žmogaus vienybės ir draugystės dieną, tad kartu paminėti šią dieną pasikvietėme tarnybinius ir sąjungininkų iš NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės (eFP) šunis. Tokią išskirtinę dieną šunys gali laiką leisti kartu su šeimininkais jų tarnybos vietoje, tad tai džiaugsminga diena abiem pusėms“, – pirmadienį kariuomenės išplatintame pranešime cituojamas jis.

Tokią išskirtinę dieną šunys gali laiką leisti kartu su šeimininkais jų tarnybos vietoje, tad tai džiaugsminga diena abiem pusėms.

Renginio metu vyko ir kariuomenės tarnybinių šunų pasirodymas, vykdant paieškos ir paklusnumo komandas, suformuota Norvegijos karių ir jų tarnybinių šunų rikiuotė.

Taip pat buvo renkama parama projektui „Ukrainos gyvūnai“, taip prisidedant prie iš Ukrainos į Lietuvą atvežamų gyvūnų gerovės.

Kariuomenė projektą „Šuns diena Lietuvos kariuomenėje“ organizuoja trečią kartą, jos metu kariai, darbuotojai į tarnybos ir darbo vietas skatinami atsivesti savo šunis bei pristatyti juos kolegoms, drauge vykdyti tarnybines užduotis.

„Gerai ištreniruotas šuo yra begalinės ištikimybės, uolumo ir drąsos pavyzdys, o K9 kariams šuo yra kolega bei partneris, su kuriuo kartu įgyvendina ir pačias sudėtingiausias tarnybines užduotis“, – teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Kinologinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas pulkininkas leitenantas Kęstutis Kriaučiūnas.

„Apžvelgiant 31-erius Krašto apsaugos savanorių pajėgų gyvavimo metus, galime įvertinti kaip gerėjo karių savanorių aprūpinimas, kokią kovinę patirtį įgijome, kokį kokybinį ir kiekybinį pokytį pasiekėme. Kariai savanoriai kasmet tobulėja tarptautinėse pratybose ir operacijose, taktikos ir medicinos kursuose, gilina karybos žinias ir įgūdžius. Siekiame, kad karys savanoris, vykdydamas jam keliamas užduotis, būtų viskuo aprūpintas, todėl dėka naujų įsigijimų ir NATO sąjungininkų paramos pastaruoju metu sparčiai atnaujiname ginkluotę ir techniką.

Per tris dešimtmečius nepasikeitė tik savanorių dvasia, ji išliko tokia pat stipri. Į Savanorių pajėgas ateina patriotiškai nusiteikę žmonės, jaučiantys pareigą ir atsakomybę būti pasirengusiems savo šalies gynybai. Ačiū jiems už tai. Nors pastarųjų dvejų metų pandemija ir situacija pasienyje kėlė nemažai iššūkių, tačiau dėl to mes tapome dar stipresnėmis pajėgomis“, – sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Linas Kubilius.

Savanorių pajėgų minėjimo renginiai prasidės 10 val. šv. Mišiomis, kurias aukos arkivyskupas Gintaras Grušas Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje.

12 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyks iškilminga rikiuotė. Rikiuotės metu skambės sveikinimo kalbos, gros KASP bigbendas, bus apdovanojama 2021 metų geriausia Savanorių pajėgų kuopa bei iššautos trys salvės iš istorinės Savanorių pajėgų patrankos. Tylos minute bus pagerbti žuvę už Lietuvos laisvę ir padėtos gėlės ant žuvusių karių kapų. Iškilmingoje rikiuotėje dalyvaus KASP štabo ir rinktinių vadai, puskarininkiai, visų KASP rinktinių būriai su kovinėmis vėliavomis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos būrys, svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Amerikos.

Iškilmingai rikiuotei vadovaus KASP vadas plk. L. Kubilius. Savanorių pajėgų kariai pirmą kartą rikiuotėje stovės ir su balandį iš amerikiečių gautais prieštankiniais ginklais LAW 72, o ant G-36 ginklų pritaisytomis naujomis optikomis. Nepriklausomybės aikštėje šalia karių stovės ir nauja KASP technika – keturračiai bei mikroautobusai.

Nuo 14 val. Vilniaus Rotušės aikštėje bus eksponuojami KASP 31-erių metų veiklą atspindinti fotografijų paroda, kuri veiks iki sausio 23 d. Sausio 17 d., kaip ir kasmet, bus atnaujinamos bendradarbiavimo sutartys tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos savanoriškųjų krašto gynybos pajėgų. Lietuvos kariuomenės vadas apdovanos karių savanorių darbdavius, o šešiems kariams savanoriams bus suteikti Garbės savanorio vardai.

Pernai dėl pandemijos iškilminga rikiuotė vyko virtualiu būdu, o prie Seimo vienai dienai buvo iškelta KASP vėliava.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.

Pajėgos oficialiai įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną. Tuomet vadinosi Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 2003 metų KASP įeina į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį.

Pajėgose tarnauja apie 5000 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.

Tik praėjusį rudenį pradėjusi veikti Klaipėdos jūrų kadetų mokykla ima užsitarnauti gerą vardą.

Moksleiviai ugdomi patriotine, jūrine dvasia. Vaikai per beveik pusmetį jau įsisavino, kas yra disciplina ir rikiuotė.

Savo ištvermę jaunieji kadetai spėjo pademonstruoti ir tradiciniame nakties žygyje "Klaipėdos sukilėlių keliais", skirtame 1923 m. krašto prijungimo prie Lietuvos karinei akcijai paminėti.

Tema: ne vienam klaipėdiečiui, sekmadienį atėjusiam į Vasario 16-osios šventę Atgimimo aikštėje, kilo klausimas, kodėl jaunieji jūrų kadetai nežygiavo vienoje kolonoje kartu su Klaipėdos karine įgula, policijos pareigūnais ir šauliais? (Redakcijos archyvo nuotr.)

Tarp 3 tūkst. žygeivių tradiciniame pėsčiųjų nakties žygyje "Klaipėdos sukilėlių keliais", skirtame Lietuvos kariuomenės 30-mečiui, dalyvavo 31 jūrų kadetas – 5–8 klasių mokiniai (iš jų – aštuonios mergaitės).

Kaip lygūs su lygiais visą 25 km maršrutą sėkmingai įveikė 22 vaikai, žygį nutraukė tik viena mergaitė.

Visiems Jūrų kadetų mokyklos moksleiviams, dalyvavusiems žygyje, po šio iššūkio įteikti diplomai ir 4-ojo laipsnio medaliai.

Dienraščio žiniomis, moksleiviai itin atsakingai ruošėsi ir Vasario 16-osios paradui Atgimimo aikštėje, deja, klaipėdiečiai kartu su karine įgula žygiuojančių vaikų neišvydo.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas prasitarė, kad šiais metais kadetų žygiavimas bendroje karių ir jūrininkų kolonoje nebuvo numatytas, tačiau galbūt tokia galimybė moksleiviams bus suteikta kitais metais, kai jie įgis daugiau patirties.

Lietuvai trečiadienį švenčiant Kariuomenės dieną, šalies vadovai ir karininkai atkreipė dėmesį į sustiprintus nacionalinius ir NATO gynybinius pajėgumus, tvyrant nerimui dėl Rusijos.

Vilniaus Katedros aikštėje kreipdamasi į Lietuvos ir sąjungininkų karių rikiuotę, prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Lietuva turi „didžiausias nei kada nors anksčiau saugumo garantijas“.

„Mūsų kariuomenė kasmet stiprėja ir keičiasi kartu su Lietuva (...). Pasitikėjimo mums įkvepia NATO valstybių sąjungininkių solidarumas“, - kalbėjo prezidentė.

Renginyje Garbės sargybos kuopos kariai atliko stilizuotas salves, Gedimino prospektu surengtas karių paradas.

Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Lietuva beveik dukart padidino gynybos biudžetą, numatomas ir tolesnis jo augimas. Į Lietuvą su įranga atvyko amerikiečių kariai, kitąmet turėtų būti dislokuotas vokiečių pagrindu sudarytas tarptautinis batalionas.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad Lietuvos kariuomenė „perėjo į kitą kokybės lygį, nes per pastaruosius metus ne tik žodžiais, bet ir darbais pavyko ją sustiprinti, modernizuoti, sukomplektuoti, pagerinti karių tarnybos sąlygas“.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sakė, kad papildomi NATO pajėgumai Lietuvoje yra „sąlygoti labai rimtų saugumo procesų, vyktančių tiek visame pasaulyje, tiek mums artimoje aplinkoje“.

„Iššūkiai Lietuvos saugumui niekur nesitraukia. Prognozuoti tolimesnį jų vystymąsi yra labai sunku, todėl ir kariuomenei keliami vis aukštesni reikalavimai“, - kalbėjo generolas.

Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-ąją, nes tądien 1918 metais išleistas įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo.

Naujoji Lietuvos vyriausybė žada, kad NATO numatytą tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto pasieks 2018 metais.

Sausio 17 d., sekmadienį, minint Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 25-ąsias metines vyks iškilminga karių žygiavimas Gedimino prospektu ir rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje.

Rikiuotėje dalyvaus ir žygiuos visų šešių KASP rinktinių, apimančių visą Lietuvos teritoriją, kariai su vėliavomis: Dainavos apygardos 1-oji rinktinė (Alytus), Dariaus ir Girėno 2-oji rinktinė (Kaunas), Žemaičių apygardos 3-oji rinktinė (Klaipėda), Vyčio apygardos 5-oji rinktinė (Panevėžys), Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė (Šiauliai) ir Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė (Vilnius).

Kartu dalyvaus ir karių savanorių būriai iš Latvijos ir Estijos, vėliavos gupės - iš Danijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Sausio 17 d. KASP 25-mečio minėjimo programa

10.00 - 10.45 Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje;

10.40 - 11.40 karių žygiavimas Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštę;

12.00 - 12.40 iškilminga KASP įkūrimo 25-ųjų metinių rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje;

14.00 - 15.00 iškilmingas KASP įkūrimo 25-ųjų metinių minėjimas LRS Kovo 11-osios Akto salėje;

15.00 val.      iškilmingas trijų Baltijos šalių, Lietuvos, Estijos ir Latvijos, savanorių pajėgų bendradarbiavimo plano pasirašymas;

15.00 - 16.00 ekspozicija „Gyvoji istorija" LRS Vitražo galerijoje.

Karius ir susirikusiuosius 12 val. sveikins Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

14 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje kalbės: Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, KASP vadas plk. Arturas Jasinskas, garbės savanoris, pirmasis Savanorių vadas atsargos pulkininkas Jonas Gečas, Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, pasižymėję kariai savanoriai bus apdovanoti medaliais ir Garbės savanorio ženklais.

15 val. vyks iškilmingas trijų Baltijos šalių savanorių pajėgų 2016 metų bendradarbiavimo plano pasirašymas, kuris numato Estijos, Latvijos ir Lietuvos savanorių pajėgų bendradarbiavimą karinio rengimo, sporto ir kultūrinėse srityse. Šiuo planu numatoma, kad KASP Rinktinės su giminingais Estijos ir Latvijos Savanorių pajėgų vienetais keisis pėstininkų būrio dydžio vienetais lauko taktinėse pratybose, štabų mokymuose. Toks planas kasmet tradiciškai pasirašomas sausio 17-ąją, minint KASP įkūrimo metines.

15.00-16.00 val. Seimo Vitražo galerijoje veiks Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicija „Tas laisvės nevertas, kas negina jos", kurioje šalia istorinių eksponatų savo atsiminimais dalinsis pirmieji kariai savanoriai, 1991 metais dalyvavę AT rūmų ir kitų svarbių valstybės objektų gynime.

Nepriklauosmybės aikštėje rikiuotės metu tradiciškai bus pagerbti ir apdovanoti geriausi 2015 metų karių savanorių darbdaviai, apdovanota KASP kuopa, parodžiusi geriausius kovinio rengimo ir karių savanorių lankomumo rezultatus. Šiai kuopai bus įteiktas pereinamasis apdovanojimas - XIV a. kalavijas. Ceremonijoje tylos minute bus pagerbti visi kariai savanoriai ir valstybės pareigūnai žuvę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Taip pat bus padėtos gėlės prie Sausio 13-osios memorialo, prie paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietos ir prie paminklo „Kariams - Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams".

Renginį Nepriklauosomybės aikštėje stebės: Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Kariuomenės pajėgų vadovybė, kariuomenės dalinių vadai, KASP rinktinių vadai, Estijos savanorių pajėgų (Kaitseliit) vadas brigados generolas Melis Kylis (Meelis Kiili), Latvijos savanorių pajėgų (Zemessardze) vadas brigados generolas Leonidas Kalninis (Leonids Kalninš), Gruzijos Savanorių pajėgų vadas brigados generolas Levanas Gamkrelidzė, Ukrainos Savanorių pajėgų vado pavaduotojas Jaroslavas Spodaras (Yaroslav Spodar), Danijos Savanorių pajėgų vadas, generolas majoras Finas Vinkleris (Finn Winkler), JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos atstovas Metju Farsonas (Metthew S. Farsson), užsienio šalių gynybos atašė, Lietuvos laisvės kovų dalyviai, visuomeninių organizacijų atstovai,  kiti svečiai.

1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, 1998 m. reorganizuota į KASP). Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys - į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.

Šiuo metu KASP tarnauja daugiau nei keturi tūkstančiai penki šimtai karių savanorių ir daugiau nei penki šimtai profesinės karo tarnybos karių, kurie yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms, treniruojami kolektyvinei sąveikai su reguliariosiomis pajėgomis, rengiasi šalies gynybai teritoriniu pagrindu, taip pat teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Tarptautinės regbio federacijos (IRB) paskelbtame planetos vyrų regbio rinktinių reitinge Lietuvos ekipa su 48,01 įskaitinio taško ir toliau lieka 44-oje vietoje.

Per savaitę Lietuvos komandos įskaitinių taškų suma nepakito.

Lietuvos regbininkai reitinge lenkia visas 2014-2016 metų Europos regbio čempionato, kitaip vadinamo Tautų taurės (European Nations Cup) turnyru, 2B diviziono penkiolikes: 58-ą poziciją išsaugojusią Andorą (43,10 tšk.), į 62-ą vietą užimančią Latviją (41,33 tšk.), 68-oje pozicijoje likusią Vengriją (39,21 tšk.) bei neklasifikuotą Kiprą.

IRB reitinge pirmauja pasaulio čempionė Naujoji Zelandija, lenkianti Pietų Afrikos Respublikos (PAR) regbininkus bei Airijos penkiolikę (skliaustuose - ekipos vieta klasifikacijoje prieš savaitę):

1.   (1)   Naujoji Zelandija  93,70 tšk.

2.   (2)   PAR                88,23

3.   (3)   Airija             85,76

4.   (4)   Anglija            85,40

5.   (5)   Velsas             84,07

6.   (6)   Australija         82,95

7.   (7)   Prancūzija         79,74

8.   (8)   Argentina          78,23

9.   (9)   Samoa              75,39

10. (10)   Škotija            74,79

...

44. (44)   Lietuva            48,01

...

58. (58)   Andora             43,10

...

62. (62)   Latvija            41,33

...

68. (68)   Vengrija           39,21

...

102.(102)  Amerikos Samoa     15,00

Vasario 14 d. Klaipėdoje, Karo laivų flotilėje vyko iškilminga Karinių jūrų pajėgų karių rikiuotė, skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Renginio metu visi Karo laivų flotilėje stovintys kariniai laivai buvo išpuošti iškeltomis signalinėmis vėliavomis, išrikiuoti visi Karinių jūrų pajėgų padaliniai

Iškilmingos rikiuotės metu vyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Valstybinės, Karinių jūrų pajėgų ir Tvirtovės vėliavų pakėlimas, Karinių jūrų pajėgų vado sveikinimo kalba kariams, paskatinimų už pavyzdingą tarnybą Karinių jūrų pajėgų kariams įteikimas.

Lapkričio 19-22 d. Klaipėdoje vyko Lietuvos kariuomenės atkūrimo dienos minėjimo renginiai.

Lapkričio 19 d. LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai Klaipėdos universitete klausėsi Istorijos katedros vedėjo, profesoriaus dr. Vyganto Vareikio paskaitos apie Klaipėdos karinę ir kareivinių istoriją. 

Lapkričio 20 d. ir 21 d. Karinių jūrų pajėgų kariams paskaitas apie kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės, vykusias 1919-1920 metais, skaitė Karinių jūrų pajėgų civilių ir karių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas seržantas Audrius Vitkauskas.

Lapkričio 21 d. LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono rikiuotės aikštėje vyko iškilminga rikiuote. Iškilminga ceremonija prasidėjo atliekant valstybinį himną, vėliau dragūnų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Giedrius Anglickis sveikino karius linkėdamas visokeriopos sėkmės tiek tarnyboje, tiek asmeniniame gyvenime. Rikiuotės metu labiausiai nusipelniusiems bataliono kariams, civiliams darbuotojams buvo įteikti Lietuvos kariuomenės vado, Sausumos pajėgų vado, bataliono vado apdovanojimai.  Tylos minute pagerbtas ilgamečio dragūnų bataliono vado bei įkūrėjo pulkininko leitenanto Rimanto Baltušio atminimas.

Lapkričio 22 d. ryte Karo laivų flotilėje vyko iškilminga Karinių jūrų pajėgų padalinių karių rikiuotė skirta Kariuomenės atkūrimo dienai paminėti. Rikiuotės metu iškilmingai buvo pakeltos Lietuvos Respublikos, Tvirtovės ir Karinių jūrų pajėgų vėliavos, Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas jūrų kapitonas Arūnas Mockus tarė sveikinimo žodį kariams, bei įteikė apdovanojimus ir paskatinimus tarnyboje nusipelniusiems kariams. Lapkričio 22 d. visi Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje esantys laivai bus išpuošti signalinėmis vėliavomis.

Vėliau Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyko Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos organizuojamas bendras ir viešas Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginys. Renginio metu Klaipėdos įgulos kapelionas komandoras leitenantas Remigijus Monstvilas aukojo Šventas Mišias už Lietuvos kariuomenę ir karius, Lietuvos kariuomenės dienos proga karius sveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos įgulos viršininko pareigas laikinai einantis jūrų kapitonas Arūnas Mockus.

Po iškilmingos dalies Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyko renginio muzikinė programa, kurioje nuostabiai įvairius muzikinius kūrinius atliko Klaipėdos jaunieji muzikos atlikėjai – įvairių Klaipėdos mokyklų ir kolektyvų atstovai. Daugelis besiklausiusių vaikų atliekamų kūrinių buvo sužavėti, tame tarpe ir Klaipėdoje viešinčio Italijos karo laivo „Caio Duilio“ įgulos nariai, kurie taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės atkūrimo dienos renginyje Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena minima nuo 1918 metų lapkričio 23 dienos, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido įsakymą kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti Lietuvos kariuomenės pirmąjį pėstininkų pulką Alytuje. Besiformuojanti jauna Lietuvos kariuomenė iki 1920 m. atlaikė nelengvas kovas su tuo metu kraštą apgulusiais priešais – bolševikais, bermontininkais, lenkais, pasiekė reikšmingas pergales ir apginė  tik susikūrusios respublikos nepriklausomybę.

Sekmadienį naujųjų mokslo metų pradžia paminėta dviejose Kauno švietimo įstaigose: Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vidurinėje mokyklose.

Sekmadienį ant lietaus nuplautos stadiono dangos išsirikiavusių Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos auklėtinių ausis užgulė ne tik orkestro garsai, bet ir liaupsių tirados.

„Jūs esate geriausi, nes dėl kiekvienos kadeto vietos varžėsi penki pretendentai. Aš tikiu, kad jūs parodysite, kaip reikia puošti tėvynę“, – į mokyklos naujokus kreipėsi šventėje dalyvavęs Lietuvos vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.

„Kadetas – ypatingų gebėjimų mokinys. Jūs esate ypatingi, jūs esate vieninteliai Lietuvoje, nes daugiau kadetų mokyklų nėra“, – auklėtinius avansu gyrė mokyklos direktorius Viktoras Daunys.

Sekmadienį žodžiais paliaupsinti ir kareiviška koše bei arbata pavaišinti kadetai mokslo šaknų sės krimsti nuo pirmadienio.

Portalui kaunodiena.lt mokyklos vadovybė šią savaitę aiškino, kad mokslo metų pradžios šventę nuspręsta daryti sekmadienį, nes svari dalis auklėtinių nėra kauniečiai. Jų artimiesiems laisvadienį į šventę atvykti kur kas lengviau nei darbo dieną.

Sekmadienį sukviesti bendruomenės narius pageidavo ir LSMU vidurinės moksleivių tėvai.

„Didžioji dalis vaikų tėvų – medikai, kurie turi dirbti kiekvieną dieną, o dabar galėjo dalyvauti ir tėvai, ir seneliai. Aš visada sakiau, kad mokslo metų pradžios šventė yra rugsėjo 1-ąją dieną, o ne kokią kitą. Juk Kalėdų dienos niekas nekilnoja. Be to, mes esame dalis universiteto bendruomenės, kuri pirmadienį renkasi į didelę eiseną. Nutarėme, kad ir mes privalome joje dalyvauti, o suderinti du renginius būtų sunku“, – apsisprendimo švęsti sekmadienį priežastis vardino LSMU vidurinės mokyklos direktorius Arūnas Bučnys.

Visos kitos Kauno mokyklos naujus mokslo metus pasitiks pirmadienį. Galbūt todėl Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų ir LSMU vidurinėms mokykloms buvo lengviau prisivilioti garbingų svečių. LSMU šventėje lankėsi Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, miesto meras Andrius Kupčinskas, kiti politikai, LSMU vadovai. 

Šiuos mokslo metus Kaune pradės šiek tiek daugiau nei 33 tūkst. mokinių. Į šį skaičių neįtraukiami tie moksleiviai, kurie lankys nevalstybines mokyklas.