Apie tai studijoje šio pirmadienio vakarą diskutuos buvęs eurokomisaras, PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis ir Sveikatos teisės instituto vadovas, daktaras Rimantas Jankūnas.

Austrijoje ir Graikijoje nesiskiepijantiems jau imtos taikyti baudos. Graikijoje pensininkams kas mėnesį išrašoma 100 eurų bauda, jei šie atsisako skiepytis. Austrai savo šalies gyventojams grasina dvigubai didesnėmis baudomis. Europos Komisijos pirmininkei prakalbus apie privalomus skiepus, mūsų šalyje taip pat iškilo klausimas – ar skiepai bus privalomi ir Lietuvoje?

V. Andriukaitis laidoje sakys, kad tokias sankcijas gyventojams kol kas taiko tik Graikija ir Austrija, tuo tarpu kitose šalyse vis dar vyksta diskusija. Lietuva – ne išimtis. Anot jo, svarbiausia remtis moksliniais tyrimais, o ne viešąja nuomone, kadangi ji yra pati įvairiausia, tačiau tikrai ne tas kriterijus, kuris turėtų būti svarbus moksliniame kontekste: „Dialogo problema visuomenėje yra labai rimta – tiek moksliškai, tiek politiškai. Bet privalomo vakcinavimo mokslinis pagrindimas yra.“

Buvęs eurokomisaras įsitikinęs, kad siekiant išsiaiškinti, ar privalomas vakcinavimas turėtų būti taikomas ir Lietuvoje, vertėtų nagrinėti mūsų šalyje jau beveik dvejus metus vykstančius procesus, kaip mes susitvarkome su pandemijos lygiais, koks yra sergamumas, mirtingumas, užsikrėtimo lygis. „Deja, Lietuva nėra iš tų šalių, kuri tvarkosi labai gerai – visų Europos Sąjungos šalių kontekste priklausome vidutiniokams. Ar reikia diskutuoti dėl privalomos vakcinacijos? Mano nuomone, reikia“, – sakys jis.

Tuo tarpu R. Jankūnas tam prieštaraus tikindamas, kad klinikiniai tyrimai privalomai vakcinacijai neduoda jokio pagrindo – nei medicininio, nei etinio. Anot jo, svarbiausia koncentruotis į perteklinių mirčių skaičių – kiek mirčių padaugėjo lyginant su vidurkiu.

„Suprantame, kad svarbiausia žmogui yra nenumirti – visa kita yra paskui. Kas yra sergamumas? Ar labai svarbu, kiek serga lengva liga? Nelabai, tiesa? Ligoninės – svarbu, bet svarbiausia žmogui gyventi. Nuo ko miršta – antraeilis dalykas, nes žmogui svarbiausia gyventi“, – sakys jis.

Savo ruožtu V. Andriukaitis nepritars kolegai teigdamas, kad klinikiniai duomenys visame pasaulyje yra pakankamai tikslūs, o perteklinės mirtys yra atsiradusios ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl prasto jos valdymo.

„Trečias aspektas – lengva forma sergančių žmonių skaičius. Turbūt sutiksite, kad visuomenėje yra nemažas procentas žmonių, kurie iš viso neturi simptomų. Yra tokių, kurie turi lengvų ar vidutinių. Bet simptomų nejaučiantys žmonės turi vieną problemą – jie prisideda prie viruso perdavimo ir jo mutacijos. Tai – labai baisus pasaulinis fenomenas. Baisiausia dalis didelių virusų mutavimų yra ta, kad pasaulyje yra daug su tuo nesusidūrusių, nepasiskiepijusių arba lengvai sergančių ir sudarančių sąlygas virusui mutuoti“, – tikins jis.

R. Jankūnas ir šioje vietoje laikysis kitos nuomonės. Anot jo, nėra aiškių įrodymų, kad skiepai mažintų viruso platinimą, o ir mutacijas gali sukelti ne tik nesiskiepijimas. „Natūralus imunitetas yra įvairiapusis. Vadinasi, į jį ateiti virusui yra gerokai sunkiau. Vieni sako, kad nesiskiepijimas skatina mutacijas, kiti – kad skiepai“, – savo nuomonės laikysis jis.

Tad kaip yra iš tiesų? Lietuva turėtų ryžtis privalomai vakcinacijai? O galbūt tam nėra pagrindo?

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 19.30 val., per TV3.