Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nutarė neregistruoti šio rinkimų komiteto keliamo kandidatų sąrašo, nes jame nebeliko minimalaus privalomo žmonių skaičiaus.

Įstatymas numato, kad savivaldybių tarybų rinkimuose keliamame sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė renkamų tos savivaldybės tarybos narių. Vilniuje renkamas 51 politikas, tad kandidatų sąraše privalo būti ne mažiau kaip 26.

Kaip BNS sakė rinkimų komiteto „Vilnius gali“ koordinatorė Rita Latvytė, iš jų sąrašo išbraukti du kandidatai – vienas per vėlai deklaravo gyvenamąją vietą sostinėje, kitas anketoje nenurodė, kad yra teistas.

Neregistravus sąrašo, rinkimuose negali dalyvauti ir jo kandidatas į merus V. Navickas. Mat jis nesiregistravo atskiru politinės kampanijos dalyviu.

V. Navickas sostinės mero pareigas ėjo 2009 – 2010 metais. Tuomet jis atstovavo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.

R. Latvytė BNS sakė, kad komitetas skųs teismui VRK sprendimą. Anot jos, bus skundžiama Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata, nesuteikianti galimybės komitetams jungtis į koalicijas, nors partijoms tai daryti leidžiama.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 3 dieną.

Savo sprendimą pranešęs vienas iš Sąjūdžio steigėjų tvirtina, kad į rinkimus eina su kokybiškai nauja politinio veikimo koncepcija.

Pristatydamas komiteto idėjas VU profesorius sako, kad politologinė analizė rodo, jog greitu laiku EP taps bene svarbiausia vieta priimant esminius sprendimus. Tai, argumentavo V. Radžvilas, ir yra priežastis, kodėl taikomasi ne į Seimo ar Prezidento, bet į EP rinkimus.

„Daugelis galvoja, kad galbūt kam nors reikėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, artėja Seimo rinkimai. Apsisprendimą dalyvauti būtent Europos Parlamento rinkimuose lėmė politologinė analizė, kuri aiškiai rodo, kad Europos Parlamento rinkimai yra ir svarbiausi, ir galų gale atveria daugiausiai galimybių pasitarnauti Lietuvos valstybei“, - ketvirtadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Radžvilas.

Visgi jis pripažino, kad kol kas EP nėra įtakinga institucija, tačiau, jo nuomone, greitai tokia situacija turėtų keisis.

„Europos Parlamentas taps vieta, kurio svarba prilygs liaudies deputatų suvažiavimui prieš 30 metų. Europos Parlamentas taps vieta, kurioje iš esmės spręsis būsimosios Europos Sąjungos sąrangos ir likimo klausimas“, - sakė V. Radžvilas.

Galiu pasakyti, kad šiandien Europos Parlamentas, demokratijos požiūriu, bent jau formaliai, atrodo prasčiau už buvusią Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją tarybą.

Jo nuomone, dėl šios priežasties labai svarbu, kad į EP būtų deleguojami žmonės, kurie supranta „virš Europos pakibusią egzistencinę grėsmę“.

„Nesunku suprasti, kad prezidento institucijos reikšmė ir svoris Lietuvoje visiškai priklausys nuo būsimosios Europos Sąjungos sąrangos (...) Jeigu įsitvirtins vadinamosios federalizacijos koncepcija, tai kalbant tiksliai politologiškai, mes rinksime ne Lietuvos Respublikos prezidentą, o gana ribotus įgaliojimus turintį Europos Sąjungos vyriausiąjį administratorių, vartojant seną terminiją vaizdingai galima pasakyti - gubernatorių“, - kalbėjo V. Radžvilas.

Nors VU profesorius nevengė lyginti ES ir Europos Parlamento su Sovietų Sąjunga, visgi, tvirtino jis, Lietuvai egzistenciškai svarbu išlaikyti Europos Sąjungą veikiančią. Pasak V. Radžvilo, krizę ir demokratinį deficitą lemia ne pati ES idėja, tačiau tai, kaip ji yra įgyvendinama.

„Dabartinė Europos Sąjungos santvarka yra dabartinės krizės priežastis. Ji reikalauja labai rimtos pertvarkos ir mūsų pareiga padaryti viską, kad ši pertvarka baigtųsi tiek pačios Europos, tiek Lietuvos naudai“, - kalbėjo V. Radžvilas. Pasak jo, kai kuriais atžvilgiais ES atrodo net blogiau nei XX a. pabaigoje subyrėjusi Sovietų Sąjunga.

Mes labai nemėgstame lyginimo su Sovietų Sąjunga, bet galiu pasakyti, kad šiandien Europos Parlamentas, demokratijos požiūriu, bent jau formaliai, atrodo prasčiau už buvusią Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją tarybą“, - kalbėjo profesorius, pabrėždamas, kad ES šiuo metu nėra tinkamai atstovaujamos mažosios valstybės.

V. Radžvilas neatskleidė, kokios pavardės nuo komiteto atsidurs kandidatų į EP sąraše. Profesorius įvardino tik žmones, kurie šiuo metu dalyvauja komitete ir, pasak jo, galbūt atsidurs kandidatų į EP sąraše.

V. Radžvilo teigimu, prie komiteto prisijungė rezistentai ir disidentai vyskupas Jonas Kauneckas, kunigas Robertas Grigas, sesuo Nijolė Sadūnaitė, partizanas Jonas Kadžionis. Tarp komiteto narių ir Sąjūdžio veikėjai - Bronislavas Genzelis, Romas Gudaitis, Bronius Leonavičius, Romas Pakalnis, politologas Vytautas Sinica, menininkė Jurga Lago.

Komiteto veiklą koordinuos ir rinkimų štabui vadovaus Martynas Katelynas.

Lietuvoje rinkimai į EP vyks gegužės 26 dieną.

Už tokį sprendimą balsavo septyni VRK nariai, trys susilaikė.

Komiteto registravimas panaikintas, nes jame nebeliko įstatyme numatyto būtino narių skaičiaus.

Komiteto atstovai žadėjo VRK sprendimą skųsti teismui.

Panaikinti šio Vilniuje savivaldos rinkimuose norėjusio dalyvauti komiteto registravimą VRK prašė partija „Tvarka ir teisingumas“. Jos teigimu, iš komiteto pasitraukus keliems nariams, jis nebeatitinka įstatymo reikalavimo.

Pagal įstatymą, visuomeninį rinkimų komitetą sudaryti turi ne mažiau kaip dvigubai daugiau narių nei toje savivaldybėje renkama politikų. Vilniuje renkamas 51 tarybos narys, tad minimalus komiteto narių skaičius – 102.

„Tvarkos ir teisingumo“ duomenimis, „Piliečių jėgoje ir teisingume“ liko nariai 97.

Tarp komiteto steigėjų yra keli buvę „tvarkiečiai“ – Ramojus Girinskas, Seimo narys Petras Gražulis.

„Matyt, keli nariai patyrė spaudimą ir iš komiteto išėjo sausio 3–4 dienomis. Mūsų net neinformavo, VRK apie tai pranešė“, – BNS sakė komiteto kandidatas į sostinės merus R. Girinskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad vienas iš buvusių komiteto steigėjų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Gedminas Rudžionis ne tik jį paliko, bet ir tapo partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatu į sostinės savivaldybės tarybą. Todėl R. Girinskas įtarė „tvarkiečius“ darius įtaką, kad komitetas žlugtų.

„Sukursite beprecedentį atvejį Lietuvoje, tai gali tapti politiniu manipuliacijų įrankiu, sukelti masinę bangą visoje Lietuvoje, nes visi komitetai yra ties riba (narių skaičiumi – BNS)“, – ketvirtadienį per VRK posėdį kalbėjo R. Girinskas.

Komiteto atstovų teigimu, jie jau surinko rinkėjų parašus, todėl bus pažeisti jų teisėti lūkesčiai balsuoti už „Piliečių jėga ir teisingumas“ kandidatų sąrašą.

VRK nariai, svarstydami šį klausimą, atkreipė dėmesį, kad įstatyme nenumatytas joks terminas, po kurio jau nebebūtų galima naikinti komiteto registravimo. Jie tai vertino kaip įstatymo spragą.

Komisijos narė Aistė Žilinskienė pabrėžė, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, jog VRK turi panaikinti visuomeninio komiteto registravimą, jeigu komiteto narių liko mažiau negu numatyta įstatyme.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 3 dieną.

Trečiadienį feisbuke jis pranešė, kad 2019 metų Savivaldos rinkimuose dalyvaus taip pat su visuomeniniu rinkimų komitetu - Algio Kašėtos sąrašu „Drauge su Jumis“. Tai reiškia, kad ir šio politiko narystė partijoje bus sustabdyta.

„2019 metų Savivaldos rinkimuose dalyvausime įkūrę visuomeninį rinkimų komitetą Algio Kašėtos sąrašas „Drauge su Jumis“. Kviečiu jungtis prie mūsų komandos žmones, kuriems svarbi Varėnos krašto ateitis. Mano ilgametė politiko patirtis rodo, kad geriausių rezultatų pasiekiame dirbdami drauge. Savivaldybės taryboje Varėnos krašto žmonėms turi atstovauti kompetentingi, padorūs ir sąžiningi Tarybos nariai, žinantys kaip pasiekti geriausią rezultatą“, - socialiniame tinkle rašė politikas.

Antradienį sostinės meras R. Šimašius davė startą visuomeniniam rinkimų komitetui „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“.

Liberalų sąjungos lyderis Eugenijus Gentvilas skeptiškai vertina kai kurių liberalų skyrių siekį artėjančiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti ne po partijos, o po atskiro rinkimų komiteto vėliava.

Jis antradienį pabrėžė, kad oficialiai paskelbus apie visuomeninio rinkimų komiteto steigimą, bus sustabdyta ir visų jam priklausančių atstovų narystė Liberalų sąjūdyje. Dalyvavimo rinkimuose ne su partija būdą jau pasirinko Pagėgių skyriaus atstovai. Tarp tokių skyrių tai pat minimi ir Utenos liberalai.

Dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius teigia, kad partija rodo stagnacijos ženklus.

Liberalų sąjūdžio valdybai nusprendus, kad neatšaukus sprendimų dėl komiteto, bus stabdoma R. Šimašiaus ir jo dabartinių bendražygių narystė, sostinės meras teigė, kad sprendimą dėl narystės priims artimiausiu metu.

„Nuo pat pradžių stengiausi, kad komiteto santykis su partija būtų labai glaudus. Akivaizdu, kad jis nebus glaudus, nes partijos valdyba, pirmininko (Eugenijaus Gentvilo – BNS) agitacijos dėka, priėmė tokį sprendimą. (...) Priimtas sprendimas, man atrodo, jis neteisėtas, kad narystė po komiteto steigimo turės būti sustabdyta, tai tikrai neversiu partijos likti tokioje keistoje situacijoje, ar daryti tokių žingsnių (šalinti iš partijos – BNS), pats priimsiu artimiausiu metu sprendimą, koks atrodys tinkamas“, – žurnalistams antradienio vakarą sakė R. Šimašius.

„Man buvo brangus laikas su partija, aš tikrai daug jėgų tam atidaviau, ir tai buvo daug žadanti jėga, dabar ji, matau, kad yra stagnuojanti“, – pridūrė R. Šimašius.

Pasak jo, visuomeninio komiteto steigimas neprisidės prie Liberalų sąjūdžio stabilumo.

„Tai bus smūgis partijai, toli gražu ne pliusas. Ir Aušrinė Armonaitė yra toje pačioje (komiteto – BNS) komandoje. Tai partijai nėra geriausi laikai“, – sakė sostinės meras.

Seimo narė A. Armonaitė BNS antradienį nekomentavo, kokį sprendimą priims dėl narystės partijoje. Savo poziciją ji ketina pateikti trečiadienį.

Politikė visuomeninio komiteto steigimui skirtame renginyje teigė, kad liberalių pažiūrų bendruomenė patiria iššūkių.

„Liberaliai mąstančių žmonių bendruomenė, pripažinkime, išgyvena ne lengviausius laikus, prasidėjo priešų paieškos tarp bendražygių, prasidėjo santykių aiškinimasis. Matyt, nei Lietuva, nei liberaliai mąstanti bendruomenė to nenusipelnė. Todėl tikiu ir manau, kad čia susirinkusi komanda gali tai pakeisti. Turime nukreipti dėmesį į tą nuotaiką, su kuria R. Šimašius laimėjo (mero rinkimus – BNS) 2015 metais“, – renginyje sakė A. Armonaitė.

Komiteto atstovų teigimu, jis įsteigtas surinkus daugiau nei pagal įstatymą reikalingi 102 parašai. Tarp komiteto steigėjų – visi dabartiniai Vilniaus miesto tarybos Liberalų frakcijos nariai, taip pat „Vilniaus Jazz” vadovas Antanas Gustys, parlamentarė A. Armonaitė, Dakaro lenktyninkas Balys Bardauskas ir kiti.

Artimiausi sukurto komiteto tikslai – plėsti narių skaičių, burti bendraminčius bei parengti dalyvavimo savivaldos rinkimuose programą. Jos pagrindui bus naudojamos jau anksčiau pristatytos 12 ambicijų Vilniui, kurios iš esmės pakeistų sostinės veidą keturiose srityse: švietime, miegamuosiuose rajonuose, Stoties rajone bei judėjime.

Planuojama lapkričio 7 dieną pateikti dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) registruoti komitetą. Tą dieną startuoja savivaldybių ir merų rinkimų kampanija.

Apie ketinimus dalyvauti su naujai buriamo rinkimų komiteto sąrašu R. Šimašius informavo prieš dvi savaites. Partijos valdyba yra panaikinusi šį sostinės liberalų sprendimą. Savo ruožtu Vilniaus skyriaus prezidiumas valdybos sprendimus vadina prieštaraujančiais partijos įstatams.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas pabrėžia, kad pagal spalio 17-ąją priimtą valdybos sprendimą, iki spalio 31-osios  Vilniaus skyrius turėjo atšaukti siekius dalyvauti su komiteto sąrašu, tam neįvykus, R. Šimašiaus vedamų liberalų narystė partijoje stabdoma automatiškai.

Dalis sostinės liberalų, priešindamiesi Vilniaus skyriaus valiai, apsisprendė kelti savo, partinį sąrašą. R. Šimašius sako nesibaiminantis, kad Vilniaus skyriaus skilimas suskaldys ir rinkėjus.

Komiteto planuose – kitą kadenciją viešosios ir privačios partnerystės būdu pritraukti 300 mln. eurų investicijų ir radikaliai atnaujinti mokyklas per 4 – 7 metus. Žadamos atlyginimų „grindys“ mokytojams, atnaujinti ir kultūrai pritaikyti buvusią pramoninę pietinę Vilniaus dalį. Tarp keliamų tikslų – po naują sporto, kultūros ar kitą objektą kiekviename mikrorajone, iki 2020-ųjų baigti dviračių ir paspirtukų takų tinklą, nutiesti mažiausiai po 100 kilometrų šaligatvių ir gatvių kasmet.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovą.

„Teisiškai - taip. Tie žmonės, kurie įsirašo į komiteto veiklą, nebėra partijos nariai, nes jų veikla stabdoma. Jų narystė automatiškai sustoja, bet tikrai nėra nutraukiama. Jie bet kada gali išeiti iš komiteto ir jų narystė atsistato automatiškai. Ar pasibaigus rinkimams, ar komitetui nutraukus veiklą, jų narystė grįžtų ir mums nereikėtų imtis kažkokių veiksmų, kad narystė būtų atstatyta“, - aiškino LRLS pirmininkas.

Pasak jo, problematiškiausia tai, kad rinkimų komitetai nėra įpareigoti viešinti ar juolab partijai perduoti savo narių sąrašą, todėl R. Šimašiaus komitetui oficialiai pradėjus savo veiklą nebus aišku, kurie LRLS nariai jam priklauso.

„Nežinome to narių sąrašo - jis viešas ir prieinamas bus tada, kai bus perduotas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Dabar (prasideda. - ELTA) tas šešėlio laikotarpis. Kiekvienas asmeniškai turi suprasti, kad tapus komiteto nariu, narystė partijoje - sustoja“, - Eltai sakė E. Gentvilas.

Vilniaus meras R. Šimašius žiniasklaidai pranešė, kad antradienio vakarą bus oficialiai pranešta apie jo vedamo rinkimų komiteto startą.

Kaip jau rašė ELTA, antros kadencijos R. Šimašius nusprendė siekti be partijos pagalbos, o tam pritarė ir Vilniaus LRLS skyrius. Partijos valdyba tokį sprendimą pripažino pažeidusiu LRLS įstatus bei pareikalavo jį anuliuoti. Vilniaus liberalai valdybos veiksmus vadina neteisėtais. E. Gentvilas kreipėsi į partijos etikos sargus, kad šie paaiškintų, kieno elgesys teisėtas, o kieno - ne. Sprendimo tikimasi sulaukti iki lapkričio 7 dienos.

Palaikyti R. Šimašiaus kandidatūrą ketvirtadienio vakarą nusprendė Liberalų sąjūdžio Vilniaus miesto skyriaus visuotinis susirinkimas. Be R. Šimašiaus, partijos paramos kandidatuojant į sostinės merus siekė kandidatūrą iškėlęs lobistas Martynas Nagevičius, galiausiai atsiėmęs kandidatūrą, taip pat partietis Benediktas Krasniauskas.

Pats R. Šimašius žada artimiausiu metu pristatyti rinkimų kampanijos detales, komandą, „tikslus ir rezultatus“ bei plačiau sprendimo nekomentuoja.

„Visiškai aišku, kad šiandien Vilniui reikia sutelkimo, jėgos, kuri parodytų, kad teigiami pokyčiai, kurie įvyko dabar, kad jie gali būti akseleruojami ir toliau, o ne kažkur užstrigtų“, – BNS sakė R. Šimašius.

Vilniaus liberalai ketvirtadienį patvirtino manifestą, kuriame išreiškiamas pritarimas R. Šimašiui kurti „platesnį liberalų judėjimą“ savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose.

Sostinės vadovas patikino, kad nei jis, nei skyriaus kolegos neketina trauktis iš Liberalų sąjūdžio.

„Kviečiame Vilniaus merą Remigijų Šimašių savivaldos rinkimams suburti komandą  ir jos rinkiminį sąrašą, įtraukiant to pageidaujančius skyriaus narius“, – teigiama manifeste.

Liberalai pabrėžia stebintys „liberaliai mąstančių ir laisvę mylinčių žmonių nusivylimą politiniais procesais ir užsitęsusia liberalios politinės jėgos krize“, „tebesitęsiantį korupcijos bylos teisminį procesą ir neaiškumus dėl jos baigties pasyvų partijos požiūrį į liberalų įvaizdžio atnaujinimą“. Kartu akcentuojama, kad liberalų Vilniaus miesto skyrius yra „stipri jėga, galinti suteikti stimulą liberaliai mąstantiems vilniečiams susitelkti“.

Pritarta, kad buriamas judėjimas vienytų tiek aktyvius, tiek „šiuo metu atitolusius, tik sąrašuose likusius“ Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus miesto narius, bei kitus aktyuvius visuomenės atstovus, palaikančius liberalias idėjas.

E. Gentvilas: komitetus buria Utenos ir Varėnos liberalai

Susirinkime dalyvavęs partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas išsakytos kritikos partijos vadovybei ir sprendimų nekomentavo. Jis pripažino, kad Vilniaus keliu ketina pasukti dar bent du skyriai – Utenos ir Varėnos. Kitą dalyvavimo rinkimuose būdą pasirinkę Pagėgių skyriaus atstovai, anot jo, iš partijos jau išstojo.

„Pagėgių skyriaus situacija išsisprendė: tie, kurie norėjo eiti su komitetu, išstojo iš partijos ir nekiša partijos į tą situaciją. Pagėgių skyriaus problemos nebėra. Kiek žinau, eiti komitetais nori Utena ir Varėna“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Vilniaus meru R. Šimašius buvo išrinktas 2015 metų pavasarį vykusiuose pirmuosiuose tiesioginiuose rinkimuose. Jis antrajame ture nugalėjo buvusį merą, Lietuvos laisvės sąjūdžio (liberalų) vadovą Artūrą Zuoką.

Konservatoriai kandidatu į sostinės savivaldybės vadovus kelia parlamentarą Dainių Kreivį, socialdemokratai – partijos lyderį Gintautą Palucką. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga svarsto galimas parlamentaro Tomo Tomilino, europarlamentaro Antano Guogos kandidatūras, Darbo partija kelia pirmininką Viktorą Uspaskichą. Dalyvavimo Vilniaus mero rinkimuose kol kas oficialiai dar nėra patvirtinęs A. Zuokas.

Savivaldos ir merų rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų kovą.