Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisomis iki keturių dienų vietoje dviejų pratęstas išankstinis balsavimas, leidžiama įrengti daugiau balsavimo vietų, numatyta, kad rinkėjai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

Pataisas inicijavo Seimo Savivaldybių ir valstybės valdymo komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad balandžio 11 dieną paskelbti Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimai.

„Atsižvelgiant į kasdien dėl COVID-19 ligos visoje šalyje sparčiai besikeičiančią epidemiologinę situaciją, siūloma reglamentuoti rinkimų organizavimą ekstremalios padėties, karantino sąlygomis ar kitais atvejais“, – nurodė iniciatoriai.

Pataisomis taip pat papildytas balsuoti namuose galinčių asmenų sąrašas, tokią galimybę suteikiant neįgaliuosius namuose slaugantiems ar juos prižiūrintiems asmenims, saviizoliacijoje esantiems rinkėjams.

Dėl koronaviruso pandemijos buvo pakeistos spalį vykusių Seimo rinkimų sąlygos - irgi ištęstas išankstinis balsavimas, įrengta daugiau išankstinių balsavimo vietų, be asmeninių apsaugos priemonių balsuoti atėjusiems rinkėjams jos išduotos balsavimo apylinkėse.

Laisva Radviliškio mero vieta liko, kai meras konservatorius Antanas Čepononis pernai spalį buvo išrinktas Seimo nariu. Mero-tarybos nario rinkimai Radviliškyje vyks balandžio 11 dieną.

Už tokias Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotojo Valentino Bukausko pateiktas įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 104 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 17 parlamentarų susilaikė.

Siekiant racionaliai valdyti rinkėjų srautus siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu balsavimas rinkimų dieną rinkimų apylinkėse, kuriose rinkėjų skaičius viršija 3 000, gali vykti toje apylinkėje papildomai parengtoje ir balsavimui tinkamoje patalpoje, turinčioje balsavimo kabiną (kabinas) ir papildomą balsadėžę.

Siūloma prailginti balsavimo iš anksto laiką sudarant galimybę nustatyti papildomas balsavimo dienas (pirmadienį ir antradienį).

Taip pat siūloma sudaryti galimybę rinkėjams, esantiems saviizoliacijoje, balsuoti namuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir terminais šie rinkėjai turėtų teisę pateikti prašymą. Rinkėjų, esančių saviizoliacijoje, balsavimą organizuotų savivaldybės rinkimų komisijos sudaryta speciali rinkimų komisijos narių grupė.

Siūloma suteikti galimybę namuose balsuoti ir neįgaliuosius slaugantiems ar juos prižiūrintiems asmenims.

Šiuo metu įstatymas numato, kad balsavimas rinkimų dieną vykdomas tik vienoje rinkimų apylinkės patalpoje, balsavimas iš anksto kiekvienoje savivaldybės apygardoje vykdomas patalpoje, esančioje pastate, kuriame yra savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta, paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos.

Galiojantis įstatymas nereglamentuoja balsavimo ekstremaliosios padėties ir karantino sąlygomis, nenumato galimybės balsuoti saviizoliacijoje esantiems rinkėjams.

Šiuo metu nesudarytos galimybės balsuoti namuose neįgaliuosius slaugantiems ar juos prižiūrintiems asmenims.

2021 m. balandžio 11 d bus surengti nauji Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimai.

Seimo rinkimų organizavimą ji aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda. Konferenciniame pokalbyje taip pat dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai ir politologai.

„Yra siūlymas prailginti balsavimo laiką namuose iki keturių dienų – trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Yra siūlymas, kad namuose galėtų balsuoti ir rinkėjai, kurie sveikatos apsaugos ministro įsakymu patenka į rizikos grupę“, – BNS ketvirtadienį sakė VRK pirmininkė.

„Dar vienas siūlymas yra prailginti balsavimo laiką rinkimų dieną iki dešimtos valandos vakaro“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, šie siūlymai yra pateikti Teisingumo ministerijai.

Pasiūlymus prezidentas ketvirtadienį aptarė kartu ne tik su VRK vadove, bet ir su „Transparency international“ Lietuvos skyriaus, „Baltųjų pirštinių“ vadovais ir politologais.

VRK pirmininkė teigia, kad ruošiamasi patvirtinti specialią tvarką, kaip turėtų vykti balsavimas, vis dar esant koronaviruso plitimo grėsmei.

„Planuose yra rinkimų komisijas aprūpinti apsaugos priemonėmis – veido kaukėmis, vienkartinėmis pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu, dėl to kreipsimės į Vyriausybę“, – teigė L. Matjošaitytė.

„Reikės parengti rekomendacijas, kaip elgtis, atvykus į rinkimų apylinkę, atitinkamai – balsuojant iš anksto. Rinkėjų bus prašoma turėti apsaugines veido kaukes, jeigu jas bus privalu dėvėti viešose vietose, balsavimo patalpas planuojama dezinfekuoti, kabinas irgi“, – kalbėjo VRK pirmininkė.

Ji taip pat teigė, kad planuose yra ir galimybė balsuoti atėjusiems rinkėjams matuoti kūno temperatūrą bei turintiems temperatūros leisti balsuoti atskirose kabinose, taip pat rinkimų komisijose riboti balsuojančiųjų skaičių, nustatyti atstumo laikymosi ribas.

Be kita ko, į rizikos grupę patenkantiems asmenims svarstoma suteikti atskirą balsavimo laiką, o izoliuotiems ar hospitalizuotiems rinkėjams įrengti papildomus balsavimo punktus.

„Į rizikos grupę patenkančius rinkėjams svarstoma suteikti atskirą balsavimo laiką, rinkėjams, kurie izoliuoti, hospitalizuoti, galvojame apie papildomų balsavimo punktų įrengimą“, – pasakojo L. Matjošaitytė.

Pasak jos, tuo pačiu ieškoma ir būdų, kaip užtikrinti saugumą balsų skaičiavimo metu tiek rinkimų komisijų nariams, tiek stebėtojams.

„Ieškoma sprendimų dėl balsų skaičiavimo, kad tuo metu būtų ir rinkimų komisijų nariams ir stebėtojams“, – teigė VRK pirmininkė.

Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11-ąją.

Būtina atsisakyti partinių sąrašų rinkimuose, naikinti Konstitucinį Teismą, jo funkcijas perduodant Aukščiausiajam Teismui, tvirtina kandidatas į prezidentus Naglis Puteikis.

Pirmadienį spaudos konferencijoje pristatydamas savo rinkimų programą N.Puteikis kritikavo dabartinę šalies prezidentę, Vyriausiąją rinkimų komisiją, teismus.

N.Puteikis tikino, kad D.Grybauskaitės prieš penkerius metus išsakyta kritika, jog valstybę valdo partijų vadovai ir monopolijos, yra teisinga, tačiau rezultatų sprendžiant problemą nėra: partijos esą veikia kaip bendrovės, į sąrašus įrašydamos svarbiausius partijos rėmėjus.

Priežastis, anot jo – arba prezidentei tiesiog nepasisekė įgyvendinti pažadų, arba ji „tapo sudėtine nomenklatūros dalimi“.

Jis tikino radęs sprendimą bei žadėjo siekti, kad būtų pereita prie Seimo ir savivaldos rinkimų vienmandatėse apygardose.

„Ką gi daryti? Grįžti prie išbandytų metodų: Aukščiausioji taryba buvo išrinkta vienmandatėse apygardose (…). Jei norime sugrąžinti piliečių teises ir Konstitucijos veikimą, turėtumėme pirmiausia panaikinti sąrašinius rinkimus į Seimą ir savivaldybių tarybas ir sugrąžinti vienmandatinį principą“, - sakė jis.

N.Puteikis tvirtino, kad kai kurie teismai varžo gyventojų demokratines teises. Kaip pavyzdį jis pateikė sekmadienį Vyriausiojo administracinio teismo priimtą sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėjo teisę atmesti euro referendumo iniciatyvą. Jam taip pat kliuvo ir tai, kad pati VRK sprendimą priėmė remdamasi Konstitucinio teismo (KT) doktrinomis.

„Todėl prie vienmandatės rinkimų sistemos atkūrimo reikėtų pridėti ir Konstitucinio Teismo funkcijų perdavimą Aukščiausiajam Teismui. Nes šalys, kuriose Konstitucinio Teismo nėra, pavyzdžiui, Estija, ten gyventojų savijauta, laimės indeksas, netgi ekonomistų mėgstamas terminas BVP, yra aukštesni“, - dėstė N.Puteikis.

Paklaustas, kaip įgyvendintų pertvarkas tapęs prezidentu, nes minėtoms permainoms reikėtų Konstitucijos keitimo, N.Puteikis sakė, kad prezidentas vidaus politikoje turi didesnes galias, nei įprasta tvirtinti. Pavyzdžiui, jis gali pats siūlyti įstatymų pataisas, o jas Seimui atmetus, gali pasinaudoti moraliniu autoritetu bei kreiptis į tautą, kad ši inicijuotų referendumą svarbiu klausimu.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną, juose dėl šalies vadovo posto iš viso varžysis septyni kandidatai.