Didžiausi pasikeitimai – Lietuvoje vietoje 71 lieka 70 apygardų, nes įsteigta nauja Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, kurioje balsuos užsienyje gyvenantys rinkėjai.

Vilniuje atsiranda nauja papildoma Pašilaičių apygarda, o dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus panaikintos Dzūkijos ir Pietų Žemaitijos apygardos.

Nors pačių apygardų nelieka, Dzūkijos apygardos vardas panaudojamas kitai, platesnei, apygardai regione, o Žemaitijoje atsiranda Kelmės-Šilalės apygarda.

Taip pat keičiami kai kurių apygardų pavadinimai, pvz., Dainavos šiaurinė pervadinta į Kaišiadorių-Elektrėnų, Dainavos pietinė – į Dainavos. Zanavykų apygarda tampa Sūduvos šiaurine, Žemaitijos vakarinė – Plungės-Rietavo, Karmėlavos – Savanorių ir t. t.

Apygardų ribos artėjant Seimo rinkimams pakeistos, kad neviršytų įstatymo leidžiamo 10 proc. nuokrypio nuo vidutinio apygardų rinkėjų skaičiaus.

Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 210 dienų VRK turi pavirtinti rinkimų apygardų ribas, atsižvelgiant į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.

Įstatymo leidžiamas 10 proc. nuokrypis nuo vidutinės apygardos dydžio reiškia, kad mažiausią apygardą sudarytų 31–32 tūkst. rinkėjų, didžiausią – 37–38 tūkst. rinkėjų.

Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 metų spalio 11 dieną.

VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, permainų prireikė, nes įstatymai nurodo, kad apygardų ribos neturi viršyti leistinų nuokrypių.

Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į migraciją tiek šalies viduje, tiek ir išorėje, teko imtis rinkimų apygardų pokyčių.

Iki lapkričio 8 d. visuomenė, politikai, specialistai galėjo VRK teikti pastabas, nuomonę ir siūlymus dėl pakeistų rinkimų apygardų ribų.

"Kalbant apie Vakarų Lietuvos regioną, negavome jokių pastabų nei iš Klaipėdos miesto ar rajono, nei iš Palangos. Tik iš Kretingos rajono sulaukėme vienintelio pastebėjimo dėl Vydmantų rinkimų apylinkės pervadinimo. Pastabų dėl rinkimų apygardų žemėlapio perbraižymo buvo labai mažai per visą Lietuvą", – teigė VRK Mokymų ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Mizaras.

Naujos vienmandačių apygardų rinkimų ribos bus patvirtintos iki 2020-ųjų pradžios.

Pagal naująjį projektą Danės rinkimų apygardoje Vilties apylinkę (Nr. 19) ketinama prijungti prie Baltijos rinkimų apygardos.

Prie Danės apygardos bus prijungtos dvi apylinkės (Prekybos uosto ir S.Daukanto) iš Pajūrio rinkimų apygardos.

Dar vienoje Klaipėdos miesto Marių rinkimų apygardoje jokių permainų nebus.

O keturios – Slengių (Nr. 30), Karklės (Nr. 32), Kalotės (Nr. 37) ir Gindulių (Nr. 33) rinkimų apylinkės perkeliamos į naujai sukurtą Mėguvos rinkimų apygardą.

Mėguvos rinkimų apygardą turėtų sudaryti minėtos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijai priklausančios apylinkės (11,9 tūkst. rinkėjų), visas Palangos miestas (14,6 tūkst. rinkėjų) ir dalis Kretingos rajono apylinkių (4,9 tūkst. rinkėjų).

Taigi Mėguvos apygardoje per 2020-ųjų Seimo rinkimus dominuos Palangos rinkėjai, taip atsivers galimybė kurorte keliamiems kandidatams.

2016 m. suformuotos Kretingos-Palangos rinkimų apygardos nebelieka, likusieji Kretingos rajono savivaldybės rinkėjai (27 tūkst.) balsuos Kuršo apygardoje, į kurią įtraukti ir Skuodo rajono rinkėjai.

Paskutinį kartą rinkimų apygardos ribos buvo pakeistos prieš 2015-ųjų Kalėdas.

Laukia rinkėjų nuomonės

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, permainų prireikė, nes įstatymai nurodo, kad apygardų ribos neturi viršyti leistinų nuokrypių.

Esą negalima tokia situacija, kai vienoje apygardoje vieną Seimo narį renka 25 tūkst. rinkėjų, o kitoje – 75 tūkst.

Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į migraciją, tiek šalies viduje, tiek ir išorėje, prireikė rinkimų apygardų pokyčių.

Dar savaitę, iki kito penktadienio, lapkričio 8 d., visuomenė, politikai, specialistai gali VRK teikti pastabas, nuomonę ir siūlymus dėl pakeistų rinkimų apygardų ribų.

"Kol kas pastabų labai nedaug, gal tik 7–8. Kreipėsi ir Seimo nariai, ir paprasti rinkėjai, ir savivaldybės. Siūlo peržiūrėti kai kurių apygardų ar apylinkių ribas. Iš Vakarų Lietuvos regiono kol kas pastabų nėra. Gavę pastebėjimus, vertinsime jų turinį ir spręsime, ar tas pasiūlymas yra įgyvendinamas ir racionalus", – teigė L.Matjošaitytė.

Naujos vienmandačių apygardų rinkimų ribos bus patvirtintos iki 2020-ųjų Seimo rinkimų, kurie pagal Konstituciją turėtų vykti antrąjį spalio sekmadienį, tai yra kitų metų spalio 11 d.

Palangai palankus sprendimas

Pagal naująjį projektą Danės rinkimų apygardoje vieną, Vilties apylinkę (nr. 19), ketinama prijungti prie Baltijos rinkimų apygardos.

Dar savaitę, iki kito penktadienio, lapkričio 8 d., visuomenė, politikai, specialistai gali VRK teikti pastabas, nuomonę ir siūlymus dėl pakeistų rinkimų apygardų ribų.

O prie Danės apygardos bus prijungtos dvi apylinkės (Prekybos uosto ir S.Daukanto) iš Pajūrio rinkimų apygardos.

Dar vienoje Klaipėdos miesto rinkimų Marių apygardoje jokių permainų nebus.

O keturios – Slengių (nr. 30), Karklės (nr. 32), Kalotės (nr. 37) ir Gindulių (nr. 33) rinkimų apylinkės perkeliamos į naujai sukurtą Mėguvos rinkimų apygardą.

Mėguvos rinkimų apygardą turėtų sudaryti minėtos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijai priklausančios apylinkės (11,9 tūkst. rinkėjų), visas Palangos miestas (14,6 tūkst. rinkėjų) ir dalis Kretingos rajono apylinkių (4,9 tūkst. rinkėjų).

Taigi Mėguvos apygardoje per 2020-ųjų Seimo rinkimus dominuos Palangos rinkėjai, taip atsivers galimybė kurorte keliamiems kandidatams.

Taigi 2016 m. suformuotos Kretingos-Palangos rinkimų apygardos nebelieka, likusieji Kretingos rajono savivaldybės rinkėjai (27 tūkst.) balsuos Kuršo apygardoje, į kurią įtraukti ir Skuodo rajono rinkėjai.

Permainos lėmė rezultatus

Rinkimų apygardos ribos buvo pakeistos prieš 2015-ųjų Kalėdas. Šios permainos kai kuriose politinėse partijose sukėlė sumaištį.

Mat iš Pajūrio apygardos "iškirpus" Palangą, kurorto politikams dėl Seimo nario mandato teko kovoti su konkurentais iš Kretingos.

Palangiškiai tada pralaimėjo socialdemokratų kandidatui Antanui Vinkui.

Be to, tąkart prie Klaipėdos buvo prijungti priemiesčiai, o tai sudrumstė ir kitų partijų pozicijas.

Kaip dabar, taip ir tada buvo tikinama, kad yra pažeistos rinkėjų skaičių proporcijos.

Todėl esą buvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo sprendimą užtikrinti lygias rinkimų teises, kad rinkėjų nuokrypis nuo vidurkio nebūtų didesnis nei 10 proc.