Jei anksčiau prieš oficialiąją šventės pradžią – 12 val. – autostradoje nuo Kauno pusės susidarydavo automobilių spūstis, tai šiemet tokiu laiku pasiekti muziejų buvo galima be spūsčių.

Išskirtinis šiemetinių Užgavėnių akcentas – ristynių turnyras. „Programą papildėme tradicinėmis lietuviškomis ristynėmis, neseniai įtrauktomis į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Čia pasirodo geriausi Lietuvos ristynininkai“, – šią programos dalį pristatė muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkas Valentas Pilionis.

Ristynių turnyrą su dvikovės rungtimi ir lazdos trauktynėmis nemažas Užgavėnių dalyvių būrys stebėjo prie Malūno. Žiūrovai aktyviai reagavo į tai, kas dėjosi aptvertoje aikštelėje su pabertu šienu. „Spirk jam, aš jį pažįstu“, – šaukė kažkas, dviems vyrams kibus vienas kitam į atlapus ir pradėjus raičiotis ant šieno. „Duok jam, duok“, – rėkė kitas ristynių sirgalius. „Čia duot „nemožna“, – paaiškino renginį vedęs Algirdu iš Kaltanėnų prisistatęs ilgabarzdis.

Daug dėmesio sulaukė persikūnijimo kambarys, kuriame, kaip skelbta, buvo galima pasimatuoti tradicinio Užgavėnių personažo kūną. „Atliekame vyriškumą stiprinančias procedūras, poras surišame amžinos meilės ryšiais. Būtina sąlyga – lyties keitimo procedūra, pagal žymiausių Užgavėnių daktarų receptą atliekama čia pat ir neskausmingai“, – skelbė užrašas ant trobos, kurioje dvi „daktarės“ čia užsukusį vyrą perrengė ožiu, moteriai „pagražino“ veidą, jį pridengdamos pintine su obuoliais vietoje akių ir morka vietoje nosies, vaikiną perrengė nuotaka su mergautiniu vaiku, o jo merginą – jaunikiu.

Atvykusieji į žiemos išvarymo šventę be kaukės, ją pasigaminti galėjo čia veikusiose dirbtuvėse. Užgavėnių šurmulį Rumšiškėse kūrė aštuoniolika folklorinių ansamblių iš visos Lietuvos. Muziejaus teritorijoje vyko ir orientacinės varžybos po etnografinę Lietuvą, o Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pristatė naudojamą ginkluotę ir ekipuotę, kvietė išbandyti jėgas ir vikrumą.

Lemiamam mūšiui prie Morės ruošėsi lašininiai ir kanapiniai. Po jų kovos tamsos ir blogio simbolis – didžiulė Morė – supleškėjo ant laužo.

Sąvadą papildė lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimo bandonijomis tradicija Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventės „Sabantui“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymo, Biržų krašto sutartinių atlikimo, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimo Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicijos.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybės – tai bendruomenėms, visuomenei reikšmingi nematerialaus kultūros paveldo reiškiniai, išlikę, gyvuojantys žodinės kūrybos, dainavimo, muzikavimo, šokio, amatų tradicijose, papročiuose, apeigose, šventėse, su gamta ir visata susijusioje žinijoje.

Kultūros paveldo vertybių sąrašui šiais metais pateikta net 21 paraiška iš Akmenės, Biržų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Mažeikių, Molėtų, Pakruojo, Raseinių, Rokiškio, Šilutės, Tauragės, Utenos, Visagino, Zarasų rajonų, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei rajonų savivaldybių kultūros įstaigų ir bendruomenių. Devynias jose pateikiamas vertybes nutarta įtraukti į sąvadą, o kai kuriuos pristatymus tereikia šiek tiek patobulinti...

Tad šiandien mūsų sąvade jau turime 22 vertybes, priskaičiuojant 10 įrašytų 2017 m., ir tris jau esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Paraiškas svarsto šiam tikslui sudaryta ekspertų komisija, kuriai priklauso žymūs mūsų šalies kultūros tradicijas tyrinėjantys, saugantys ir plėtojantys asmenys: menotyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė, etnologės dr. Elvyda Lazauskaitė, Gražina Kadžytė, Nijolė Marcinkevičienė, etnomuzikologai prof. Daiva Vyčinienė, dr. Gaila Kirdienė, dr. Gvidas Vilys, dr. Loreta Sungailienė, Kultūros ministerijos Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Kezienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė.

Sąvado sudarytojai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras – dėkoja visiems, teikusiems paraiškas, puoselėjantiems savo krašto ar visai Lietuvai bendrą nematerialų paveldą – renkantiems duomenis, tiriantiems, užtikrinantiems perdavimą, buriantiems ir skatinantiems bendruomenes jį pažinti ir saugoti, atveriantiems šias vertybes visuomenei.

Įrašymo iškilmes, kurių metų vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai, planuojama surengti kovo viduryje.

Sąvado kūrimas – ilgalaikis įvairiapusis procesas, dėl kurio, tikimasi, įtrauktos vertybės ne tik įgauna nacionalinį statusą, o jų veiklos tampa prioritetinėmis skiriant valstybės ar savivaldybių paramą, bet ir stiprėja vertybių saugotojų bendruomenių prieraišumas prie savo aplinkos, visuomenės sąmoningumas, atsiranda daugiau galimybių darniai plėtrai, tradicijų, žinių, pasaulėvokos pritaikymui tiek žmogaus, tiek valstybės gyvenime.

Šis sąvadas yra valstybės įsipareigojimo 2004 m. Lietuvai ratifikavus UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją išraiška ir šios tarptautinės organizacijos skelbiamų pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašų analogas.

Panašius registrus kuria daugelis Europos ir pasaulio šalių, vertinančių savo kultūrinę tapatybę, tradicijas, aplinką ir dėl to pasiekusių visuomenės gerovės ar ekonominio proveržio. Tarp jų – Japonija, Kinija, Šveicarija, Belgija, Prancūzija, Italija, Kroatija, netolimos kaimynės – Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Slovakija, Vengrija ir t. t.

Penktadienį tarptautinio tradicinio imtynių simpoziumo Vilniuje metu "Forum Palace" rūmuose, vyko tautinių imtynių didžiojo prizo varžybos, kurių skambiausiu akcentu tapo lietuviškųjų imtynių - ristynių turnyras. Ristynes, kurios pasižymi aiškiomis taisyklėmis ir didele dinamika, laimėjo gruzinas Georgis Kavtaradzė.

"Dalyvių nerinkome, o tik pakvietėme, bet jų sulaukėme net iš dvidešimties šalių. Esame bendraminčiai, o daug bendraminčių turime visame pasaulyje, - kalbėjo Gintautas Vileita, pasaulio tautinių imtynių komiteto prezidentas. - Esu patenkintas, jog varžybų metu mes ir žiūrovai galėjome sužinoti kiek daugiau apie ristynes. Tai yra didžiulis įvykis ir mūsų istorinis paveldas".

Geriausiai tarp Lietuvos atstovų ristynių varžybose pasirodė Audrius Danys, pralaimėjęs pusfinalyje ir pasidalinęs trečiąją vietą kartu su Ignatu Davidčiku iš Baltarusijos. Vicečempionu tapo estas Jaanas Angerjarvas.

Be lietuviškųjų imtynių-ristynių žiūrovai išvydo vyrų bei moterų sportininkų pasirodymus alyšo imtynių varžybose. Alyšo imtynių turnyrą, kuriuose imtynininkai rungiasi susiėmę už diržų laimėjo ukrainiečiai Hana Telkova ir Andrijus Nikitčenka.

Moterų varžybose H.Telkova finale nugalėjo baltarusę Olgą Kolpakovą, o bronzos medaliai įteikti ukrainietei Viktorijai Sukretnajai bei estei Christinai Ojasoo.

Vyrų grupės turnyrą laimėjęs A.Nikitčenka lemiamoje dvikovoje įveikė tėvynainį Valerijų Komarą, o trečiąją poziciją pasidalijo dar vienas ukrainietis Andrijus Kunukas bei estas Jaanas Angerjarvas.