Pernai sirgo mažiau

Pernai sergamumas gripu buvo žymiai sumažėjęs, tačiau šiemet, prognozuojama, jis vėl išaugs. Didelę įtaką sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sumažėjimui ankstesnio gripo sezono metu turėjo taikytos SARS-Cov-2 viruso plitimą ribojančios priemonės: kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, bendravimo ribojimas, rankų higiena ir kt. Dalis žmonių dėl karantino ir baimės užsikrėsti COVID-19 liga tiesiog nesikreipė į gydymo įstaigas, todėl kai kurie gripo atvejai nebuvo nustatyti.

Siekiant apsisaugoti nuo gripo sukeliamų komplikacijų, rekomenduojama skiepytis. COVID-19 liga ir gripas – kvėpavimo takų infekcijos, nuo kurių galima apsisaugoti dviem skirtingais skiepais.

Rizikos grupėms nemokama

NVSC primena, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų įsigyta vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais.

2021–2022 m. gripo sezonu valstybės lėšomis Lietuvoje buvo paskiepyti 170 153 asmenys.

Gripo sukeltas karščiavimas ar kitos komplikacijos nėštumo metu yra pavojingi vaisiui.

Gripas itin pavojingas nėštumo metu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščiąsias išskiria kaip prioritetinę rizikos grupę, nors šios grupės skiepijimo aprėptys yra mažiausios. Gripo sukeltas karščiavimas ar kitos komplikacijos nėštumo metu, pavyzdžiui, pneumonija ir dėl jos besivystantis kvėpavimo nepakankamumas, yra pavojingi vaisiui. Komplikacijos gali tapti tiek apsigimimų, tiek hipoksinio smegenų pažeidimo, cerebrinio paralyžiaus ar priešlaikinio gimdymo priežastimi.

Skiepai rekomenduojami bet kuriuo nėštumo metu. Vakcina apsaugo ne tik pačią nėščiąją ir vaisių nuo gripo nėštumo laikotarpiu, bet ir būsimą naujagimį pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais. Lietuvoje 2021–2022 m. gripo sezonu pasiskiepijo 777 nėščiosios, tai sudarė 3,33 proc. visų besilaukiančių moterų.

Kada skiepytis?

Sezoninė gripo vakcina yra gyvybiškai svarbi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo sunkių gripo formų, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties, ypač rizikos grupės asmenis. Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikties, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims, kurių daugiausia tarp priklausančiųjų rizikos grupei, patartina skiepytis vėliau – lapkritį–sausį. Skiepytis nuo sezoninio gripo tikslinga net iki gripo viruso cirkuliacijos pabaigos, nes taip galima apsisaugoti nuo sunkios ligos formos, galimų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių.

Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Siekiant apsisaugoti nuo COVID-19, gripo ir kitų ŪVKTI, rekomenduojamos ir kitos, tačiau veiksmingos priemonės: laikytis rankų, nosies higienos, vengti kontakto su sergančiu asmeniu, laikytis darbo ir poilsio režimo, būti fiziškai aktyviems.

Iki šiol Didžiojoje Britanijoje aukoti kraujo negalėjo vyrai, tris mėnesius iki kraujo davimo turėję lytinių santykių su kitais vyrais.

Ši nuostata ateityje nebus taikoma. Lemiamą reikšmę dabar turės tai, ar asmuo per tris mėnesius keitė lytinius partnerius, ar turėjo pastovų partnerį – nepriklausomai nuo jo lyties ar seksualinės orientacijos, sakoma pranešime.

Atrenkant kraujo donorus, dabar didesnis dėmesys bus skiriamas rizikingai seksualinei praktikai, pavyzdžiui, sekso formai, kai lytinis aktas vyksta tarp kelių nuo narkotikų apsvaigusių asmenų.

Naujos taisyklės įsigalios nuo 2021 metų vasaros. Sveikatos ministras Mattas Hancockas atitinkamą sprendimą pavadino teigiamu žingsniu, nes „žmogus bus vertinamas pagal savo elgesį, o ne seksualinę orientaciją“.

„Savivaldybės bus skirstomos į dvi grupes – aukštos ir žemos rizikos. Priklausomai nuo rizikos lygio, bus profilaktiniai testavimai. Kur rizika žema, jie bus vykdomi minimaliai, nes ir tarptautinės organizacijos rekomenduoja tikslingai testuoti, o ne visus iš eilės, juolab, kad tą padarę nepamatėme reikšmingų problemų. O kur rizika didesnė, bus testuojami tikslingiau ir intensyviau“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A. Veryga.

Anot ministro, prevencinio testavimo strategija šiuo metu yra „baigiama derinti“. Apie jos rengimą A. Veryga pranešė praėjusios savaitės pabaigoje, ministerijai informavus, jog mobiliuosiuose punktuose tyrimai dėl koronaviruso infekcijos nuo šiol bus atliekami tik žmonėms, kuriems būtina išsitirti.

Tuo tarpu prevenciniai tyrimai, SAM teigimu, bus atliekami savivaldybių paskirtose įstaigose – poliklinikose ar ligoninėse.

Tvarką, kaip tai vyks, A. Veryga taip pat žadėjo pristatyti šią savaitę.

Pasak ministro, tvarka dėl testavimų mobiliuosiuose punktuose pakeista, nes žmonės, kuriems buvo numatyta galimybė tirtis prevenciškai, ėmė masiškai skambinti į Karštąją liniją ir dėl to išsitirti negalėjo tie, kuriems šis tyrimas buvo būtinas.

Šiuo metu mobiliuosiuose punktuose pirmiausia tiriami žmonės, kurie jaučia bent vieną iš ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomų arba kurie dėl lengvos koronaviruso formos gydėsi namuose, o tyrimą turi atlikti, kad patvirtintų pasveikimą.

Taip pat tie asmenys, kuriems skirtos planinės medicininės procedūros, išskyrus odontologijos ir burnos priežiūros paslaugas, žmonės, priimami į socialinės globos įstaigas ilgalaikei arba trumpalaikei globai bei grįžusieji iš užsienio.

Be to, Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę taip pat įvedė kvotas, kiek kiekviename punkte galima paimti ėminių.

Vilniuje esančiuose mobiliuose punktuose bus galima paimti 450 ėminių laboratoriniams tyrimams, Kaune – 350, Klaipėdoje – 300, – Šiauliuose – 200, Marijampolėje – 150, Panevėžyje, Alytuje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje – po 130.

Jis kartojo jau anksčiau išsakytas pastabas, kad vertinant ištirtų mėginių ir nustatytų koronaviruso atvejų santykį, stebima „daugiau mažiau plokščia kreivė“.

„Žiūrint į šitą logiką, reikėtų galvoti ir žiūrėti, kurios rizikos grupės yra labiau pavojingos ir kur labiau tų užsikrėtusių asmenų reikia ieškoti, ar tai būtų tie patys medikai, kurie dirba tam tikrose įstaigose, ar vyresnio amžiaus gyventojai. Tai gali būti tam tikrų pasikeitimų, bet bendroje sumoje tyrimų apimtys augs“, – patikino A. Veryga.

Praėjusią savaitę laboratorijose pasiektas beveik 3 tūkst. atliktų tyrimų per parą skaičius, tačiau savaitgalį vėl buvo atliekama tik po maždaug 2 tūkst. tyrimų.

Ministras tai aiškina gedimu Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje, kai joje užfiksuota daug teigiamų tyrimų, todėl teko daryti pakartotinius tyrimus kitose laboratorijose. Mobiliųjų punktų darbas savaitgalį laikinai apribotas norint ištirti susikaupusius mėginius.

„Nuo rytdienos tyrimų apimtys vėl galės plėstis. Tikimės, kad per šiandien bus suremontuota ir įranga Klaipėdoje, tyrimai ten irgi bus atnaujinti. Taigi, tyrimus plėsime. Reikia pažymėti, kad ateityje tyrimai gali tapti labiau specifiški tam tikroms rizikos grupėms“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė A. Veryga.

Jis taip pat pabrėžė, kad paimamų mėginių, atliekamų tyrimų skaičius skirtinguose miestuose smarkiai skiriasi, nes yra skirtumų ir tarp laboratorijų pajėgumų, tad esą nuolat ieškoma būdų, „kaip galima mėginių paėmimo greitį sinchronizuoti su laboratorijų pajėgumais ir kaip efektyviau paskirstyti paimtus mėginius tarp laboratorijų“.

„Dabartinė atrankos sistema nebeatitinka šio laikmečio realijų. Paprastai kalbant, žmonės dabar išsitirti pagal minėtas prevencines programas ateina arba patys sužinoję iš artimųjų, iš viešos erdvės, arba pasiūlo gydytojai, bet yra labai daug pacientų, kurie nežino išvis apie tokią galimybę, retai ateina į gydymo įstaigas“, – BNS sakė ministro Aurelijaus Verygos atstovė Lina Bušinskaitė.

Ji teigė, kad kvietimus su nustatytu vizito laiku pas paskirtą gydytoją žmonėms, kurie patenka į rizikos grupes pagal amžių, ketinama siųsti nuo 2021 metų.

„Kauno klinikos ir Prienų pirminės sveikatos priežiūros centras jau atliko bandomąjį projektą, siuntė prie šių įstaigų prirašytiems pacientams asmeninius kvietimus – laiškus“, – teigė ministro atstovė.

Dabar A. Verygos įsakymu atrinkti koordinaciniai centrai – Nacionalinis vėžio institutas, Santaros bei Kauno klinikos – rengia metodikas, kurios padėtų patikrinti kuo daugiau žmonių.

Tikimasi, kad tai leis anksčiau nustatyti ligą ankstyvoje jos stadijoje, kai dar nėra didelės žalos sveikatai.

Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Pasak ministerijos, tam Santaros klinikos gavo beveik 1,6 mln., o Kauno klinikos – beveik 1,2 mln. eurų.

Šiuo metu gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, jos gali kartą per trejus metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.

Krūties vėžio programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų, joms kartą per dvejus metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.

Taip pat dabar kartą per dvejus metus vyrams ir moterims nuo 50 iki 75 metų gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas dėl storosios žarnos vėžio.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pagal gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą patikrinta daugiau nei 122 tūkst. moterų, dėl krūties vėžio – beveik 107 tūkst. moterų, dėl storosios žarnos vėžio – apie 241 tūkst. vyrų ir moterų.

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius nemokamai dėl gimdos kaklelio vėžio pasitikrino 70 tūkst. moterų, dėl krūties vėžio – 68 tūkst. moterų, dėl storosios žarnos vėžio – 150 tūkst. vyrų ir moterų.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos poliklinikose užsiregistravę 764 tūkst. moterų, galinčių dalyvauti gimdos kaklelio vėžio diagnostikos programoje.

Taip pat poliklinikose užsiregistravę 455 tūkst. moterų, galinčių dalyvauti krūties vėžio patikros programoje, dar 958 tūkst. moterų ir vyrų užsiregistravę storosios žarnos vėžio patikros programoje.

Anot ministerijos, pastaraisiais metais dėl kiekvienos iš šių onkologinių ligų patikrinama apie pusė visų užsiregistravusių moterų ir vyrų.

Pasak tyrėjų, socialinės apsaugos politika ypač svarbi „naujų“ socialinių rizikų grupėms, kurios susiduria su didesniu neapibrėžtumu šiuolaikinėje žinių ekonomikoje.

„Naujoms“ pažeidžiamųjų grupėms tyrėjai, visų pirma, priskyrė asmenis, turinčius žemą išsilavinimą.

Šiandienėse visuomenėse tokie žmonės susiduria su daug daugiau rizikų likti be pajamų dėl to, kad dirba mažą pridėtinę vertę turinčiuose paslaugų sektoriuose arba išvis nedirba.

Dėl šeimos modelio transformacijų ir išaugusio skyrybų skaičiaus tradicinės socialinės apsaugos sistemos nėra pajėgios apsaugoti žmonių nuo galimų neigiamų padarinių, kaip skurdas ar problemų derinant darbą su šeima.

Dėl šių priežasčių vienišų tėvų namų ūkiai su vaikais taip pat priskiriami prie „naujų“ rizikų grupės.

Trečioji „naujų“ rizikų grupė įvardijama kaip asmenys, gyvenantys labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose.

Pasak tyrėjų, tradicinės darbo formos, sietinos su stabiliu darbu visu etatu ir stabiliu atlyginimu, paskutiniais dešimtmečiais smarkiai pasikeitė, tačiau tradicinės socialinės apsaugos sistemos nėra prisitaikiusios prie naujų užimtumo formų ir profilių.

Visos trys minėtos grupės patiria didžiausius gerovės nuostolius, nes „nebetelpa“ į tradicinius gerovės valstybių institucinius rėmus ir patiria didžiausią socialinę riziką patekti į nepriteklių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktu tyrimu siekta išanalizuoti socialinės apsaugos piniginių išmokų vaidmenį, apsaugant „naujas” rizikos grupes nuo skurdo rizikų.

Pasak tyrėjų, socialinės išmokos mažina žemą išsilavinimą turinčių asmenų, vienišų tėvų ir dirbančių labai mažu intensyvumu skurdą, lyginant su aukštesnio išsilavinimo, dirbančiais pilnu intensyvumu ir 2 tėvų su vaikais šeimas. Tačiau šių grupių skurdo lygis po socialinių išmokų išlieka labai aukštas.

Socialinės išmokos vienišų tėvų ir labai mažu intensyvumu dirbančių grupių pajamų nelygybę mažino labai mažai, po socialinių išmokų pajamų nelygybė minėtose grupėse išlieka labai aukšta.

Galima įžvelgti ir skurdo feminizaciją: „naujose“ rizikos grupėse esančios moterys skurdo labiau nei minėtųjų rizikos grupių vyrai.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalių ekonominio augimo laikotarpiu - 2015 metais - neatsiskleidė didesnių Baltijos šalių socialinės apsaugos galimybių apsaugoti pažeidžiamas grupes nuo skurdo.

Jis išaugo tarp mažu intensyvumu dirbančių ir vienišų tėvų Lietuvoje ir Estijoje. Socialinės išmokos nemažino vienišų tėvų, žemo išsilavinimo asmenų bei labai mažu intensyvumu dirbančiųjų skurdo gylio.

2015 metais, palyginti su 2010-aisiais, pajamų nelygybė tarp vienišų tėvų, dirbančių labai mažu intensyvumu ir turinčių žemą išsilavinimą, po socialinių išmokų nesumažėjo.

Analizuojant socialinių investicijų grąžą Baltijos šalyse, paaiškėjo, kad nerimą keliantys „naujų“ grupių skurdo rizikos ir nelygybės rodikliai kvestionuoja socialinių investicijų politikos veikimą ir kenkia tolimesnėms socialinių investicijų galimybėms, - ypač jauno ir darbingo amžiaus asmenų žmogiškojo kapitalo plėtrai.

Didelės transformacijos įvyko ir darbo rinkoje: naujų, nesaugių darbo formų plitimas bei didelis moterų įsitraukimas į darbo rinką, vyksta gyventojų senėjimas, ilgiau mokomasi. Dėl šių priežasčių jaunesni darbingo amžiaus žmonės labiau rizikuoja nedirbti, patirti skurdą ir likti tėvų išlaikytiniais net būdami darbingo amžiaus.

Jaunesnio amžiaus asmenų skurdas suponuoja ir didesnę tikimybę skursti jų vaikams.

Pasak tyrėjų, būtina ieškoti socialinės politikos priemonių, orientuotų į moteris, jaunesnius bei žemos kvalifikacijos asmenis, nes šios rizikos grupės šiandienėje visuomenėje patiria didžiausius gerovės praradimus.

Tyrimas parodė, kad žemiausią išsilavinimą turinčių asmenų pajamos po mokesčių ir socialinių išmokų buvo žemesnės apie ketvirtadalį nei aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų, taip pat ir vidutinių šalies gyventojų pajamų, bei sudarė apie pusę aukščiausiąjį išsilavinimą turinčių asmenų pajamų Baltijos šalyse.

Labai mažu intensyvumu dirbančiųjų disponuojamos pajamos sudarė apie pusę vidutinių šalies pajamų ir dar mažesnę jų dalį nei dirbančiųjų labai dideliu intensyvumu.

Tuo tarpu vienišų tėvų pajamos buvo apie trečdalį mažesnės nei dviejų tėvų su vaikais ir apie ketvirtadalį mažesnės nei šalies vidutinės pajamos.

Atliktas „naujųjų“ rizikos grupių skurdo tyrimas parodė, kad ypatingai menkas išsilavinimas ir labai mažas darbo intensyvumas pasmerkia žmones kone masiniam skurdui tose grupėse, o išėjimas iš jų kartais labai sumažina skurdo tikimybę.

Menko išsilavinimo ir vienišų tėvų grupėje Baltijos šalyse skursta nuo 30 iki 40 proc. asmenų, o labai mažo darbo intensyvumo - net 60-70 proc.

Tuo tarpu labai didelio darbo intensyvumo ir aukšto išsilavinimo grupėse skursta tik 5-10 proc., o 2 tėvų šeimose - apie 15 proc. gyventojų.

Didžiausias vienišų tėvų ir žemiausio išsilavinimo asmenų skurdas stebimas jaunesnių darbingo amžiaus grupių, tuo tarpu tarp dirbančiųjų labai mažu intensyvumu - vyresnio darbingo amžiaus tarpsnyje.

Gyvenimo kelio perspektyvos požiūriu, naujųjų rizikų grupių asmenų skurdas labiau paplitęs darbingame amžiuje, nes tuo laikotarpiu gyventojų pajamos mažiau apsaugotos nuo socialinių rizikų, nepakankamų pajamų kompensavimo priemonės sutelktos į ankstyvą vaikystę ir senatvę.

Skurdo gylis (skirtumas tarp skurdo rizikos ribos ir skurstančiųjų pajamų) ir po socialinių išmokų išlieka gana didelis, siekia apie 30-50 proc.

2015-aisiais ekonominio augimo metais socialinės išmokos ne itin sumažino vienišų tėvų, žemo išsilavinimo asmenų bei labai mažu intensyvumu dirbančiųjų skurdo lygį.

Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus, mokslininkai esamoje „vaiko pinigų“ schemoje išskiria specialią pagalbą vienišos motinos (tėvo) šeimai, menko išsilavinimo asmenims, gaunantiems socialinę paramą, piniginių paskatų mokytis sistemos diegimą.

Sprendžiant mažo darbo intensyvumo grupės pajamų apsaugos problemą, siūloma atskirti paramos sąlygas nedarbingiems ir darbingiems asmenims, pastariesiems paramą susiejant su aktyvinimo ir integracijos į darbo rinką priemonėmis.

Lietuvos mokslo tarybos lėšomis finansuotam tyrimui „Pajamų išlyginimas gyvenimo kelio etapuose socialinių investicijų požiūriu Baltijos šalyse“ vadovavo doc. Daiva Skučienė, prie jo prisidėjo prof. Romas Lazutka, Aušra Čižauskaitė ir dr. Jurgita Markevičiūtė.