Europolo direktorius Robas Wainwrightas BBC dokumentinėje laidoje „Panorama“ pasakojo, jog tam, kad išspręstų šią problemą, reguliuotojai ir pramonės lyderiai turi dirbti kartu. Įspėjama po to, kai gruodžio mėnesį rekordinį dydį pasiekusi bitkoino vertė krito per pusę. Jungtinės Karalystės policijos pareigūnai kol kas komentarų nepateikė.

R. Wainwrightas teigė, kad Europolas (Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra) skaičiuoja, jog apie 3-4 proc. neteisėtai įgytų lėšų, kurių vertė 100 milijardų svarų, Europoje plaunamos naudojant kriptovaliutas. „Skaičius auga greitai ir mes esame labai susirūpinę“, – sakė jis.

Kriptovaliutų rūšių yra daug, tačiau pati populiariausia – bitkoinas. Tai yra skaitmeninė svarų, dolerių ir eurų alternatyva. Priešingai nei tradicinė valiuta, bitkoinai nėra išleidžiami ir kontroliuojami vyriausybės ar bankų. Skaitmenines monetas kuria kompiuteriai, spręsdami sudėtingas matematines lygtis – šis procesas vadinamas kasinėjimu. Aplink pasaulį besidriekiantis kompiuterių tinklas visus mokėjimus saugo naudojant virtualius adresus ir slepiant asmens tapatybes. Skaitmeninės valiutos traukia nusikaltėlius, nes jos yra nereguliuojamos ir suteikia anonimiškumą, tad policijos pareigūnams sunku juos susekti ir identifikuoti, kas atlieka mokėjimus.

Priešingai nei tradicinė valiuta, bitkoinai nėra išleidžiami ir kontroliuojami vyriausybės ar bankų.

„Pinigų mulai“

R. Wainwrighto teigimu, kriptovaliutos nėra valdomos centrinių institucijų ar bankų, todėl policininkai negali stebėti vykdomų sandorių. „Net jeigu jie atpažįsta nusikalstamą mokėjimą, jie negali įšaldyti lėšų, kaip įprastoje bankų sistemoje“.

Europolas nurodė kitą problemą, susijusią su nusikaltėlių naudojamu pinigų plovimo būdu. Pajamos iš nusikalstamos veiklos yra konvertuojamos į bitkoinus, padalijamos į mažesnius kiekius ir perleidžiamos žmonėms, kurie iš pažiūros neturi ryšių su nusikaltėliais, bet atlieka „pinigų mulų“ (tarpininkų, kurie perduoda neteisėtai įgytas lėšas) funkciją. Tada šie „pinigų mulai“, prieš atiduodami pinigus nusikaltėliams, konvertuoja bitkoinus atgal į grynuosius pinigus. „Dažniausiai policininkams labai sunku nustatyti, kas tuos pinigus išgrynina“, – teigė R. Wainwrightas.

Jis taip pat sakė, kad Europoje policininkai pastebėjo tendenciją, jog milijardinės sumos, gaunamos iš gatvėse parduodamų narkotikų, yra konvertuojamos į bitkoinus.

Europolo direktorius kreipėsi į tuos, kurie vadovauja bitkoinų industrijai ir prašė dirbti kartu su teisėsaugos institucijomis. „Jie privalo elgtis atsakingai ir bendradarbiauti su mumis, kai tiriame didelio masto nusikaltimus“, – sakė jis. „Taip pat manau, kad vadovaudami skaitmeninei valiutai, jie turėtų ugdyti didesnį atsakomybės jausmą“.

Kriptovaliutų tyrimas

Nors Anglijos policijos pareigūnai dar neatsakė į „Panoramos“ prašymus, parlamentas siekia sugriežtinti reglamentus. Jungtinės Karalystės specialusis komitetas nagrinėja kriptovaliutas ir Europos Sąjungos reglamentus, siekiant prekybininkus priversti nurodyti tapatybes ir pastebėtą įtartiną veiklą. Tikimasi tai padaryti vėliau šiais metais.

Alison McGovern, darbo partijos ir parlamento narė, pateikė užklausą dėl kriptovaliutų tyrimo. „Manau, kad atkreipsime komiteto, Anglijos banko ir kitų dėmesį į tai, kaip tvarkome reglamentavimo sistemą“, – sakė ji. „Manau, kad tikriausiai mes visi veikėme per lėtai, tačiau galimybė dar neprarasta ir visi turėtume tęsti darbą“.

Pasibaigus pirminėms atrankoms, K.Lančinskas yra tarp šešių kandidatų vadovauti šiai institucijai, padedančiai ES valstybių narių teisėsaugai kovoti su sunkiu tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu.

Konkurso rezultatai turėtų paaiškėti rugsėjo pabaigoje.

Europole dirba daugiau nei tūkstantis žmonių, ši organizacija skelbia kasmet suteikianti paramos maždaug 40 tūkst. tarptautinių nusikaltimų tyrimų.

Prieš 18 metų įsteigtai ES institucijai nuo 2009-ųjų vadovauja britas Robas Wainwrightas (Robas Veinraitas). Europolas yra įsikūręs Nyderlandų mieste Hagoje.

K.Lančinskas ES patariamosios misijos Ukrainoje vadovu tapo pernai. Prieš tai jis beveik septynerius metus vadovavo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

2005 – 2009 metais K.Lančinskas dirbo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoju, tarnybą vidaus reikalų sistemoje jis pradėjo 1998 metais.

Europolas trečiadienį nurodė, kad per šiuos reidus taip pat buvo sučiupti 745 migrantai ir nustatytos 529 prekybos žmonėmis aukos.

Teisėsaugos pareigūnai 52 šalyse, padedant kitoms organizacijoms, tokioms kaip Interpolas ir ES sienų apsaugos agentūra „Frontex“, surengė virtinę reidų ir tyrimų.

Europolo direktorius Robas Wainwrightas (Robas Veinraitas) išreiškė padėką dalyvavusiems šioje operacijoje pareigūnams. Jo pranešime sakoma, kad „šalių ir organizacijų visame pasaulyje vieningas darbas yra šiuolaikinis atsakas į sienų nepaisantį didelio masto organizuotą nusikalstamumą“

Be kita ko, per šiuos reidus Graikijos policija nustatė fiktyvią kelionių agentūrą, padėdavusią organizuoti neteisėtų migrantų gabenimą ir prekybą žmonėmis.

Europos Sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūra „Europolas“ teigia, kad teroro grėsmė Europoje yra didelė.

Europolo vadovas, kalbėdamas Europos Parlamento komitete sako, kad ypač didelį pavojų kelia keliaujantys džihadistai, o išpuolius Europoje geba vykdyti ne tik grupuotės „Islamo valstybė“ ekstremistai, bet ir teroristai iš „Al Qaeda“ aplinkos.

Robo Wainwrighto teigimu, pernai dėl sąsajų su spėjamais teroristiniais nusikaltimais buvo suimti 744 žmonės. Tai dviem šimtais daugiau nei metais anksčiau. Skelbiama, kad suimti terorizmu įtariami asmenys daugiausiai veikė dėl religinių priežasčių.

Europos saugumo pareigūnai ieško bendros pozicijos, kaip reaguoti į sparčiai besikeičiančią ir vis sudėtingesne tampančią džihadistų grėsmę, keliamą tiek „miegančių“ ekstremistų kuopelių, tiek kovotojų, grįžtančių iš kautynių Artimuosiuose Rytuose, ir tapusią itin aktualia po kruvinų išpuolių Paryžiuje.

Europolo vadovas Robas Wainwrightas (Robas Veinraitas) sakė, kad šiuo metu saugumo padėtis yra „sudėtingesnė, kelianti daugiau iššūkių“ negu bet kuriuo kitu metu po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) taip pat pabrėžė, kad šis metas yra itin pavojingas, sakydamas, kad grėsmė yra „didelė“, o išpuoliai – „labai tikėtini“.

Paryžiuje per tris dienas nuo sausio 7-osios islamistų išpuoliai pareikalavo iš viso 17 žmonių gyvybių. Ta smurto banga, prasidėjusi nuo kruvinos atakos prieš satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją, supurtė pasaulį, tačiau taip pat iškėlė klausimų, kaip užpuolikai, kurie jau seniai buvo teisėsaugos akiratyje, sugebėjo praslysti per saugumo spragas.

„Charlie Hebdo“ užpuolikai broliai Saidas ir Cherifas Kouachi (Saidas ir Šerifas Kvaši) palaikė ryšius su džihadistų grupuotėmis Jemene ir Sirijoje.

Cherifas ir trečiasis užpuolikas – Amedy Coulibaly (Amedi Kulibali), nužudęs keturis įkaitus per atskirą ataką vienoje žydų maisto parduotuvėje – anksčiau atliko laisvės atėmimo bausmes, o kalėjime jų pažiūros tapo dar radikalesnės.

Tačiau beveik dešimtmetį prieš atakas Paryžiuje tie trys asmenys nebuvo aktyvūs džihadistų sluoksniuose, todėl policija buvo sutelkusi dėmesį kitur, aiškino R.Wainwrightas.

Jis pabrėžė, kad saugumo padėtis Europoje pasikeitė, palyginti su tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ klestėjimo metais, kai tai grupuotei vadovavo Osama bin Ladenas.

Dabar policija stebi „daug nepriklausomų arba pusiau nepriklausomų asmenų“, kurie radikalizuojasi dėl internetu skelbiamos ekstremistų propagandos arba išvykę dalyvauti kautynėse Sirijoje ir Irake, sakė Europolo vadovas sekmadienį parodytoje televizijos ABC laidoje.

„Aišku, dėl to (padėtis) tampa daug pavojingesnė. Tai iššūkis, su kuriuo susiduria policija, – pabrėžė R.Wainwrightas. – Ji (grėsmė) daug labiau išsisklaidžiusi negu matydavome anksčiau. Ji nebėra tokia pati kaip po rugsėjo 11-osios, kai buvo atpažįstama vadovavimo ir kontrolės sistema.“

D.Cameronas pabrėžė, kad su ekstremistais bus kovojama ne vien per policijos ir kariuomenės operacijas.

„Taip pat turime pademonstruoti, kad mūsų vertybės (ir) dalykai, kuriuos giname ir kuriais rūpinamės mūsų visuomenėse – demokratija, žodžio laisvė, teisė ir galimybė vystytis taikioms bei pažangioms visuomenėms – kad šitie dalykai yra stipresni“ negu islamo ekstremistų idėjos, besisukančios apie „nuodingą mirties kulto naratyvą“, aiškino D.Cameronas.

„Vakarų šalys negali to daryti vienos. Mums reikia funkcionuojančios vyriausybės Irake, funkcionuojančios vyriausybės Sirijoje – kad jos būtų teisėta valdžia, kuri kartu su mumis padėtų atremti šį islamo religijos nukrypimą“, – pridūrė premjeras.

„Manau, kad laisvoje visuomenėje egzistuoja teisė įžeisti kieno nors tikėjimą“, – pareiškė D.Cameronas.

Jis aiškino, kad būdamas krikščioniu gali įsižeisti dėl kokių nors pareiškimų apie Jėzų, „bet laisvoje visuomenėje aš neturiu teisės jiems keršyti.“

Tuo tarpu „Charlie Hebdo“ naujasis vyriausiasis redaktorius, duodamas interviu televizijai NBC, teisino šio leidinio skelbiamas karikatūras.

„Kaskart, kai nupiešiame (musulmonų pranašo) Muhammado (Muhamado) karikatūrą; kaskart, kai nupiešiame pranašų karikatūrą; kaskart, kai nupiešiame Dievo karikatūrą – mes giname religijos laisvę“, – aiškino redaktorius Gerard'as Biard'as (Žeraras Biaras).

„Jeigu Dievas įpainiojamas į politiką, tuomet demokratija atsiduria pavojuje“, – pridūrė jis.

Europos šalių policija suėmė per 1 000 įtariamųjų ir išgelbėjo į žmonių kontrabandininkų rankas patekusius bent 30 vaikų per precedento neturinčią akciją prieš organizuotą nusikalstamumą, trečiadienį pranešė Europolo vadovas Robas Wainwrightas (Robas Veinraitas).

Rugsėjo 15–23 dienomis vykdyta operacija „Archimedes“ buvo „didžiausias pavienis koordinuotas puolimas prieš organizuotą nusikalstamumą Europoje“, – jis sakė žurnalistams Hagoje.

R.Wainwrightas trečiadienį sakė žurnalistams, kad minėta operacija buvo nutaikyta į įvairias nusikalstamas veikas, pradedant narkotikų kontrabanda, baigiant neteisėta imigracija, mokesčių vengimu, valiutos ir dokumentų padirbinėjimu bei vagystėmis.

Visų 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, taip pat Kolumbijos, Norvegijos, JAV, Serbijos ir Šveicarijos pareigūnai įvykdė iš viso apie 300 reidų miestuose, uostuose ir sienų perėjose visoje Europoje.

„Šią operaciją specialiai parengėme, kad ji smogtų nusikalstamai infrastruktūrai“, – R.Wainwrightas sakė į tvirtovę panašioje Europolo būstinėje Hagoje.

„Europoje buvo išardyta daug nusikalstamų susivienijimų, tarp jų pačių pavojingiausių“, – pabrėžė jis.

Buvo suimti iš viso 1 027 asmenys, iš jų 250 Ispanijoje, o dar 200 – Bulgarijoje, pridūrė R.Wainwrightas.

Per vieną reidą iš žmonių kontrabandininkų rankų buvo išvaduoti 30 rumunų vaikų, kuriuos planuota parduoti kaip sekso vergus arba vergiškam darbui.

Policija taip pat konfiskavo apie 600 kilogramų kokaino, 1,3 tonos kanapių ir 200 kilogramų heroino.

„Tikimasi, kad bus atlikta daugiau areštų“, – pažymėjo Europolo vadovas.