Strategija brandina vaisius

Jūra, erdvūs paplūdimiai, įstabi pajūrio gamta visada bus nepaneigiama Šventosios traukos duotybė. Palangos miesto savivaldybės nuoseklios investicijos gerinant infrastruktūrą ir gražinant viešąsias erdves kuria naujas pridėtines vertes ir augina šios teritorijos potencialą.

Pavymui reikšmingų pastarojo meto darbų – gatvių, įvažiavimo kelio atnaujinimo, centrinės aikštės rekonstrukcijos – Šventosios laukia neeilinis iššūkis: neseniai žalia šviesa uždegta jūrų uosto atstatymo darbams.

Ne tik šventojiškiams, svečiams, bet ir turizmo verslo atstovams, buriavimo sporto entuziastams, taip pat priekrantės žvejams svarbus ir ilgai lauktas objektas, neabejojama, taps išskirtine Šventosios traukos vieta ir ryškiu šiuolaikinio kurorto identiteto ženklu.

Kryptinga infrastruktūros gerinimo strategija traukia ir privačias investicijas – neseniai Šventojoje duris atvėrė nauja didžiojo šalies prekybos tinklo parduotuvė, planuojamos modernaus viešbučio su gydomuoju SPA centru statybos, projektuojami inovatyūs gyvenamosios paskirties objektai.

Vieną tokių – apartamentų kompleksą „Mano šventovė“ – plėtojantis verslininkas Robertas Jocius pripažino, kad kokybiškai besikeičianti kurortinės vietovės aplinka investuotojus įkvepia priimti nekasdienius sprendimus.

Daugiau nei būstas

„Beveik visi naujos statybos projektai pajūryje apsiriboja tiesiog būstu su vieta automobiliui ir sandėliuku, dar A arba A+ pastato energinio naudingumo klase, kuri, įprastai orientuojantis į vasaros poilsį, nebeatrodo itin reikšmingas argumentas. Kokia nors kita infrastruktūra neretai atsiduria už teritorijos ribų – tik vos vienas kitas projektas išsiskiria kokia nors pridėtine verte. Tad norėjosi sukurti kažką daugiau nei keturios sienos ir galimybė nueiti iki jūros per 10 minučių“, – kalbėjo R.Jocius.

Norėjosi sukurti kažką daugiau nei keturios sienos ir galimybė nueiti iki jūros per 10 minučių.

Šiuolaikiniam žmogui atostogas neretai tenka derinti su kasdiene veikla, tad, pasak pašnekovo, net ir išvykus iš namų, jam svarbu neatitolti nuo juose susikurtos rutinos ir infrastruktūros.

„Todėl projektu „Mano šventovė“ siekėme sintezės, kurioje susipina poilsiui skirtas būstas su įvairia infrastruktūra, kad leisti laisvalaikį būtų galima tiek aktyviai, tiek atokvėpio režimu ir sykiu, esant reikalui, neatitolti nuo miestui būdingų veiklų, tokių kaip sportas, darbas, ir kitų poreikių, svarbių įvairaus amžiaus žmonėms. Tai tapo ypač aktualu prasidėjus pandemijai, kai daugelis išmoko ir prisitaikė dirbti nuotoliniu būdu“, – pripažino projekto plėtotojas.

Poilsis ir buitis – be rūpesčių

Kad būtų patenkinti ir tokių žmonių poreikiai, projektuotojams kilo mintis sukurti atskirą darbo zoną, vadinamąją coworking (bendradarbystės) erdvę, kur kiekvienas norintis gali ramiai padirbėti prie laisvo stalo, o jei reikia, surengti nuotolinį susitikimą tam skirtoje atskiroje uždaroje patalpoje.

„Tenka pripažinti, kad mėgstantiems sportuoti žmonėms per atostogas pajūryje ne visada pavyksta rasti tinkamą sporto klubą, tad ši aplinkybė paakino įrengti sporto klubą tiesiog tame pačiame apartamentų pastate – taigi jame bus galima pasportuoti ne tik neiškeliant kojos už teritorijos ribų, bet ir bet kuriuo paros metu“, – pasakojo pašnekovas.

Pasirūpinta ir šeimų su mažamečiais patogumu – jiems skirtame žaidimų kambaryje mažieji galės turiningai leisti laiką kitokioje aplinkoje, pabendrauti su kitais vaikais, o mamos – tarpusavyje, tad tai bus dar viena erdvė, kurianti glaudų bendruomeniškumą.

O kad naujakuriams netektų kaskart vežiotis skalbinių namo ar pirkti skalbyklės, apartamentų komplekse nuspręsta įrengti bendrojo naudojimo skalbyklą.

Tam atvejui, jei nebūtų noro eiti iki jūros ar pasinerti į šaltas, kaip dažnai būna, Baltijos bangas, „Mano šventovės“ teritorijoje nuspręsta įrengti šildomą baseiną, pritaikytą ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų poreikiams.

Pasak pašnekovo, neliko užmiršti ir pirties mėgėjai, kurie galės pasilepinti karšta pirtele, ypač pamaloninsiančia atvėsus orams.

Pajėgos: įgyvendinus „Eglės apartamentų“ projektą, R.Jocius kurorto merui Šarūnui Vaitkui išreiškė padėką už geranorišką partnerystę su Palangos miesto savivaldybe.

Paskatos glaudžiai bendrystei

„Aktyvių pramogų ir sporto gerbėjus pradžiuginsime dviem tinklinio aikštelėmis, kur vėlgi neišeinant už teritorijos ribų bus galima smagiai ir turiningai praleisti laisvalaikį. Pasportuoti, pasitreniruoti po atviru dangumi kvies šalia tinklinio aikštelės įrengta lauko treniruoklių erdvė“, – pasakojo R.Jocius.

Pastaruoju metu populiarėjant maisto ruošimui grilyje ar ant atviros ugnies, atsigręžta ir į šią tendenciją – apartamentų komplekso gyventojams suprojektuota atskira kepsninių zona.

„Neabejojame, kad šią galimybę ypač įvertins tie, kurie, užuot lepinęsi saule paplūdimyje, renkasi veiklą. Tad, jei tokie žmonės mėgsta gaminti, tai bus puiki vieta ne tik jiems pasireikšti, bet ir pabendrauti su kaimynais, pasidalyti vieniems su kitais savo pamėgtų patiekalų receptais“, – šyptelėjo pašnekovas.

Kaip apibendrino R.Jocius, įgyvendinant šį projektą, šalia būsto norėjosi sukurti tokią infrastruktūrą, kuri galėtų pasiūlyti didelę įvairovę pasirinkimų, kaip prasmingai leisti laiką.

„Tai iliustruoja ir mūsų projekto šūkis: „Subalansuota gyvenimui ir poilsiui!“ Tikime, kad per visą šią infrastruktūrą susikurs glaudi ir stipri bendruomenė, kur kiekvienas sau ras bendramintį, ar tai būtų sporto klubas, ar bendradarbystės, ar grilių zona, tinklinio aikštelė ir pan.“, – vardijo pašnekovas.

Reputacija – ilgametis įdirbis

„Mano šventovė“ – ne pirmas R.Jociaus, kurio patirtis šioje srityje siekia daugiau nei 20 metų, projektas pajūryje.

Prieš tai įgyvendintas „Eglės apartamentų“ projektas (architektas Donatas Rakauskas) Palangoje 2018-aisiais pripažintas geriausiu būsto kategorijoje Lietuvoje ir įvertintas specialiu apdovanojimu konkurse „Už darnią plėtrą“, be to, toje pačioje kategorijoje pripažintas geriausiu visame Baltijos regione.

Tarp pastarojo meto įspūdingų darbų minėtinas ir Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centras, taip pat šiuo metu plėtojamas daugiafunkcis kompleksas Kaune „NewMan“ bei kiti projektai.

Kaip pripažino pašnekovas, šiuo metu pirkėjų susidomėjimas ypač aktyvus, o būstai dažnai perkami projekto plėtojimo ankstyvojoje stadijoje dar iš vizualizacijų ar vos prasidėjus statybai.

Tad, esant tokioms aplinkybėms, dar svarbesni tampa plėtotojo patirtis, reputacija ir patikimumas, užtikrinantys, kad projektas bus įgyvendintas laiku ir taip, kaip žadama rezervacijos metu.

Įteikė dovanų

Siekiant apsaugoti sportuojančius žmones nuo netikėtų mirčių dėl sustojusios širdies, šalies kardiologai vykdo prevencinę akciją ir dovanoja defibriliatorius. Praėjusią savaitę tokios vertingos dovanos sulaukė ir Ąžuolyno sporto centras, kuriame nuolat sportuoja daug kauniečių.

"Sportas ir tinkama gyvensena yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių kokybišką ir sveiką žmogaus senėjimą. Deja, pasitaiko atvejų, kai netikėtai sustoja jaunų ir iš pažiūros jokių nusiskundimų sveikata neturinčių žmonių širdis. Ir tai nereiškia, kad sporto reikia bijoti. Svarbu turėti galimybę tinkamai ir laiku pradėti pirmosios pagalbos veiksmus, tai dažnu atveju reiškia gyvybės išgelbėjimą", – sakė LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas.

"Kauno dieną" valdančios bendrovės "Diena Media News" akcininkas Mindaugas Mickevičius (kairėje), Ąžuolyno sporto centro savininkas Robertas Jocius (viduryje),  LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas (dešinėje).

"Dovanojame defibriliatorių sporto centrui, telkiančiam nemažai kauniečių. Nuo šiol ši vieta bus atpažįstama kaip saugi. Čia sportuojantys žmonės sakė, kad jie norėtų būti apsaugoti, jei netikėtai sustotų kieno nors širdis. Ko gero, žmonės prisimena, kai visai neseniai Kauno futbolo manieže buvo atgaivintas treneris. Ten dirbantys specialistai buvo apmokyti teikti pirmąją medicinos pagalbą, jie panaudojo savo pačių įsigytą defibriliatorių. Dabar atgaivintas žmogus gyvena be didesnių komplikacijų. Čia sportuojantys žmonės taip pat nori jaustis saugiai", – įteikdamas defibriliatorių, jam skirtą laikymo dėžutę ir skiriamuosius ženklus, kurie įspės žmones apie tai, kad čia galima rasti minėtą prietaisą, kalbėjo Lietuvos širdies asociacijos prezidentas prof. Raimondas Kubilius.

Kardiologų bendruomenė sporto centrui įteikė pažangiausią šiuo metu rinkoje esantį defibriliatorių, kuris sveria vos kilogramą. Juo naudotis taip pat labai paprasta, nes, jo prireikus, žmonės girdi aiškiai sakomą instrukciją.

Visi sporto centro lankytojai bus apmokyti, kaip elgtis su defibriliatoriumi ir kaip teikti pirmąją medicinos pagalbą.

Ąžuolyno sporto centro bendruomenė dovana labai džiaugėsi ir tikino, kad tai padės čia sportuojantiems kauniečiams saugiau jaustis, jei netikėtai sustotų kieno nors iš aplinkinių širdis.

"Mums labai svarbu turėti tokį prietaisą, nes sportas visada yra didesnės rizikos veiksnys. Duok Dieve, kad jo niekada nereikėtų panaudoti, tačiau jei teks, yra galimybė išgelbėti žmogaus gyvybę kaip galima greičiau. Turint vietoje defibriliatorių, apmokytus žmones, galima kokybiškai suteikti taip reikalingą pagalbą. Vien žinant, kad toks aparatas yra, jau apima saugumo jausmas. Didžiausia vertybė yra žmogaus gyvybė, tad dovaną, kuri gali padėti ją išgelbėti, mes labai vertiname", – sakė Ąžuolyno sporto centro savininkas Robertas Jocius.

Jis tikino, kad artimiausiu metu defibriliatoriaus dėžutė bus pastatyta patogioje ir visiems pasiekiamoje vietoje. Pats pastatas taip pat bus pažymėtas specialiais ženklais, kurie informuos kitus žmones, kad čia yra gyvybę gelbstintis aparatas. Visi sporto centro lankytojai bus apmokyti, kaip elgtis su defibriliatoriumi ir kaip teikti pirmąją medicinos pagalbą.

Paprasta naudotis

Padovanotu defibriliatoriumi itin paprasta naudotis. Specialistai tikina, kad aparatas padarytas taip, jog visa instrukcija skaitoma balsu, todėl net ir tada, kai yra stresinė situacija, pirmąją pagalbą teikiantiems asmenims yra viskas aiškiai pasakoma, kaip ir ką daryti.

"Uždėjus ant krūtinės defibriliatorių, galima registruoti, koks yra širdies ritmas, ar širdis visai sustojo, ar yra skilvelių virpėjimas. Paskambinus skubios pagalbos telefonu 112, yra paprasčiau nupasakoti apie žmogaus būklę, o kartu ir sakomi veiksmai, ką daryti toliau ir kaip gali nutraukti staigią klinikinę mirtį", – kalbėjo Kauno klinikų Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Gustienė.

Anot jos, vos tik paėmus defibriliatorių į rankas, yra sakoma, kaip jis įsijungia, ką reikia stebėti, kaip paleisti elektros impulsą. Galima sakyti, kad šis aparatas yra itin išmanus ir padeda įvertinti be sąmonės esančio žmogaus būklę bei atlikti visus reikiamus veiksmus tam, kad būtų išgelbėta gyvybė ir širdis vėl pradėtų plakti.

Padovanotas defibriliatorius bus prijungtas į bendrą tinklą, tad, įvykus nelaimei ir iš dėžutės paėmus prietaisą, automatiškai pranešimą gaus ir Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis, kuri galės į įvykio vietą skubiai išsiųsti medikų komandą.

Pirmos minutės lemiamos

Statistika rodo, kad Kaune gaivinant žmogų greitosios medicinos pagalbos ekipažas į vietą atvyksta vidutiniškai per 7 min. Pirmosios minutės kovojant už žmogaus gyvybę gali būti lemiamos.

Tais atvejais, kai aplinkiniai žmonės žinotų, kur yra defibriliatorius ir mokėtų juo naudotis bei nedelsiant pradėtų gaivinimą, tikimybė žmogaus gyvybę išgelbėti padidėja ne keliais procentais, bet bent keliais kartais.

"2018-aisiais praeiviai pagelbėjo bent trims žmonėms, jiems gaivinti panaudojus automatinį defibriliatorių. Siekiant užtikrinti, kad pirmoji medicinos pagalba būtų sklandžiai suteikta vietose, kur per dieną žmonių koncentracija pasiekia 500, turėtų būti įrengtas defibriliatorius", – apie tai, kad didesniuose žmonių sambūriuose ypač reikalingi defibriliatoriai, sakė Lietuvos širdies asociacijos prezidentas.

"Dažniausiai patiriamas staigias ir netikėtas širdies mirtis 80 proc. lemia širdies kraujagyslių ligos, tad ne visada galima pasakyti, kiek pacientas žino apie savo ligą, tačiau pirmoji medicinos pagalba žmogui, kurį ištiko staigi mirtis, yra būtina. Tam reikalingas automatinis širdies defibriliatorius. Tačiau didelė bėda, kad tiek Kaune, tiek Lietuvoje viešosiose erdvėse jų nepakanka, tad įvairios sveikatos organizacijos bando į tai atkreipti dėmesį. Be to, pastebime, kad ir kai kurie užsienio kapitalo prekybos centrai ar bankai jau patys investavo į tai, kad klientų aptarnavimo vietose būtų įrengti defibriliatoriai", – pridūrė prof. R.Kubilius.

Lietuvos kardiologai kartu su Lietuvos širdies asociacija gruodžio–sausio mėnesiais bando atkreipti visuomenės dėmesį į žmones, kurie patyrė miokardo infarktą. Siekiama išmokyti kuo daugiau žmonių, kaip teikti pirmąją pagalbą, kaip naudotis defibriliatoriumi. Tokie mokymai pagerins visos visuomenės saugumą.

Šiemet asociacija Kaune padovanos dar du defibriliatorius. Vienas jų turėtų atisirasti Kauno valstybiniame dramos teatre, kitas – Autobusų stotyje. Tikimasi, kad prie defibriliatorių plėtros tinklo prisidės ir verslas.

Veiks drauge

"Visuose miestuose, kur vyksta didžiausia miesto plėtra, mes stengiamės bendrauti su miestų vadovais, nes jie kuria miestų viziją, o vystytojai ją įgyvendina. Visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje vyksta urbanizacija – didieji miestai auga, tankėja, o visuomenė sensta ir gyventojų skaičius mažėja. Tai atneša savų iššūkių, todėl daug diskutuojame apie miestų planavimą, kaip jie turi būti pritaikyti šiuolaikiniam žmogui, reikalavimus automobilių aikštelėms, patogesnį susisiekimą, teritorijų planavimą, būsto nuomos rinkos legalumą ir kitais klausimais", – sakė per 50 nekilnojamojo turto (NT) vystytojų ir šiame sektoriuje dirbančių įmonių vienijančios LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.

LNTPA atstovai, susitikę su Kauno miesto meru ir administracijos vadovais, aptarė glaudesnes verslo ir miesto savivaldos bendradarbiavimo galimybes bei išsakė būtinybę įtraukti akademinę miesto architektų, urbanistų bendruomenę kuriant teritorijų planavimo viziją ir priimant, keičiant esamą tvarką, taisykles.

Verslininkas Robertas Jocius pasakojo, kad iki šiol daugelis LNTPA narių buvo vilniečiai, tačiau pastaruoju metu po asociacijos skėčiu vis dažniau jungiasi ir kituose miestuose įsikūrė NT vystytojai, ypač aktyvūs kauniečiai.

"Pačios asociacijos veikla labiau nukreipta į darbo su ministerijomis lygį, į kuriamus įstatymus, aktualius NT plėtrai, pavyzdžiui, teritorijų planavimo. Tai asociacijos nariams ir kartu sostinės plėtrai yra naudinga, bet Kauno plėtrai reikalinga, kad būtų susibūrę čia norintys statyti, investuoti vystytojai, kad būtų abipusiai jų ir savivaldybės informacijos mainai. Kaune – kiek kitokia NT problematika, savas bendrasis, specialusis planai ir panašiai", – kalbėjo R.Jocius.

Jis teigė, kad NT vystytojų žvilgsnis vis dažniau krypsta į Kauną. Dešimtys projektų jau įgyvendinta, bet dar daugiau pastatų išdygs artimiausiu metu. Verslininkai džiaugiasi atsigaunančia rinka, o kartu suteikia galimybę patogiai įsikurti gyventojams, Kaune veikiančioms bendrovėms bei miestą įtraukia į investuoti, gyventi ir veiklai vis patrauklesnių miestų sąrašą.

– Kaune šiuo metu, atrodytų, yra geresnė situacija nei sostinėje, kuri jau yra gerokai labiau prisotinta statybų? – pasiteiravome R.Jociaus.

– Be jokios abejonės. Akivaizdu pagal tai, kiek dabar daug Kaune pradėtų naujų projektų, kalbant ir apie biurų pastatus, ir apie gyvenamąjį būstą. Jaučiama tokia tendencija, kad jau ne kauniečiai į Vilnių traukia, o atvirkščiai.

Kaune yra gera geografinė padėtis. Kauno pranašumas – gausi akademinė bendruomenė, aukštas medicinos paslaugų lygis. NT vystytojams, be abejo, aktualu ir tai, kad Kaune yra daug neišvystytų teritorijų, ne paskutinėje vietoje ir patrauklus Kauno gamtovaizdis. Kažkada savo objektui samdėme pasaulio lygio norvegų architektą Nielsą Torpą. Jis buvo sužavėtas Kauno kraštovaizdžiu, unikalia upių santaka, tuo, kad mieste daug žalumos.

– Kaip manote, į kokį nekilnojamąjį turtą Kaune bus labiausiai investuojama per artimiausius kelerius metus?

– Iki šiol Kaune daugiausia investicijų būdavo skirta gyvenamajam būstui statyti. Komercinio nekilnojamojo turto statybos – konkrečiau, biurų – yra tik pradžia. Kai kurie projektai jau baigti įgyvendinti, kiti jau pradėti ar baigiami derinti. Per porą metų Kaune turėtų būti pastatyta apie dvylika biurų pastatų.

– Ko konkrečiai tikitės iš Kauno savivaldybės?

– Geranoriškos, dalykiškos atmosferos. Mes savivaldai esame ne konkurentai. Mūsų ir savivaldybės tikslai – vienodi. Mes kartu kuriame miestą. Tiek mes investuojame pinigus, tiek ir miestas. Mūsų planų ateitis labai priklauso nuo miesto priimamų sprendimų. Sklandžiai NT plėtrai, kuo suinteresuoti ne tik mes, bet ir visas miestas, reikia nuolatinio bendradarbiavimo tarp NT vystytojų ir savivaldos.

Į diskusiją norisi įjungti ir architektų bei akademines bendruomenes. Bendravimo rezultatas – išgryninta miesto vizija, į kurią papuola ir planuojami tiesti miesto aplinkkeliai, viešojo transporto sistemos pokyčiai – nauji maršrutai, socialinė infrastruktūra ir visa kita. Turi būti aiški strategija, kuria linkme miestas nori plėstis, koks nori būti, kaip jis nori būti pristatytas užsienio investuotojams.

Mes galime pastatyti pastatus, bet kartu su miestu, jo bendruomene reikia nuspręsti, kokių pastatų reikia. Reikia kartu spręsti, kaip vystyti viešąsias erdves.

Bendras modelis yra toks: biurus, viešbučius, butus stato verslininkai. Savivaldybė gali prisidėti investuodama į infrastruktūrą, socialinius objektus: sporto, mokslo, kultūros centrus ir kita. Norint išvystyti ištisas teritorijas svarbu savivaldybei ir verslui dirbti išvien ir ieškoti visoms pusėms priimtino kompromiso.

Bendradarbiavimas su savivaldybe NT vystyti yra labai svarbus, nes visi projektai turi būti pradedami planuoti prieš kelerius metus iki jų įgyvendinimo. Nežinant savivaldos užmojų, planų, sunku planuoti ir būti tikram, kad tuos planus ateityje pavyks įgyvendinti.

Robertas Jocius (viduryje)

– Kuo Kauno "Mokslo salos" kaimynystė patraukli NT vystytojams?

– Artimiausiu metu miesto plėtra numatyta miesto centre. Taip ir turėtų būti. Ten turime daug neurbanizuotos teritorijos. Palyginti su Vakarų Europos didmiesčiais, jis yra retokai apgyvendintas. "Mokslo sala" tikrai padės pritraukti daugiau investicijų. Šis mokslo centras yra pranašumas, jam vieta parinkta labai tinkamai. NT, kaip ir kitose rinkose, yra labai svarbu teigiama emocija. "Mokslo sala" tokią emociją ir skleidžia. Geros žinios, kad mieste vyksta veiksmas, kad atsiras svarbus objektas, kad jam projektuoti buvo surengtas tarptautinis architektų konkursas, paskatina apsisprendimą investuoti mieste. Pavyzdžiui, šiuo metu vedu derybas dėl investavimo su suomiais. Jie, miesto centre matydami tokius postūmius, reaguoja labai teigiamai.

– Skeptikai sako, kad užstačius miesto centrą pastatais jis praras savo savitumą ir dalį žavesio?

– Reikia ieškoti kompromiso. Teritorijų vystymas – ne tik pastatų statyba. Tai ir viešųjų erdvių, pavyzdžiui, parkų kūrimas, jų patrauklumo didinimas, tiltų statymas, pakrančių tvarkymas ir pan. Mūsų pozicija – harmoninga miesto plėtra. Norime, kad komercija, kuri ateitų, harmoningai įsilietų į miesto vaizdą, gyvenimą, kad miestą praturtintų ne tik visuomenės poreikius atitinkančiais pastatais, bet ir viešosiomis erdvėmis.

Nauji biurų pastatai yra būdas pritraukti į miestą naujas bendroves ir išlaikyti tas, kurios mieste veikia nuo seniau. Modernūs biurai yra sąlyga, kurią reikia išpildyti norint į miestą pritraukti tarptautines kompanijas, užsienio investuotojus.

Atsirandančios patogios darbo erdvės yra vienas būdų, kaip darbdaviui pritraukti pačius geriausius darbuotojus, o tokių erdvių mieste atsiradimas yra būdas sulaikyti gyventojus nuo migracijos į kitą miestą arba būdas pritraukti naujų gyventojų. Biuras kartu yra ir bendrovės įvaizdžio dalis. Tad nauji biurų pastatai yra naujos darbo vietos ir daugiau lėšų į miesto biudžetą, daugiau vartojimo, naudojimosi mieste esančiomis paslaugomis, tai taip pat lemia miesto gerovės augimą.

– Kas jūsų manymu, yra NT vystytojų bendruomenės skauduliai? Kas labiausiai kelia nerimą?

– Problemos nuolat keičiasi. Šiuo metu didžiausią įtampą kelia Nacionalinės žemės tarnybos pozicija ir pradėti veiksmai. Nepaaiškinus priežasties nebepratęsiamos valstybės žemės nuomos sutartys. Parengti projektai, kai kuriuose išnuomotuose sklypuose jau prasidėjusios ir statybos. Sprendimas nepratęsti nuomos sutarties verslą įvelia į ilgai trunkančius teisinius ginčus, dėl to pralošia ir verslas, ir valstybė.

– Anksčiau kildavo daug ginčų tarp verslo ir kultūros paveldo specialistų. Kaip dabar?

– Kiek man yra tekę pačiam bendrauti ir kiek yra tekę girdėti atgarsių, šiandien nesusišnekėjimo tarp verslo ir kultūros paveldo specialistų nebelikę. Vyksta abipusis geranoriškas bendravimas, stengiamasi paisyti kultūros paveldo išsaugojimo principų ir miesto interesų.

Vis daugiau NT vystytojų supranta, kad miestui daugiau duoti jie gali susibūrę, o ne veikdami pavieniui. Ateiname ne tam, kad kritikuotume. Norime siūlyti idėjas, norime bendradarbiauti, prisidėti prie miesto gerovės.

Visvaldas Matijošaitis