„Kol galutinai viskas neišaiškės, neatskleisime pavardžių“, – BNS sakė jis.

Gali būti, kad vienas iš kandidatų bus pateiktas svarstyti Vyriausybei per artimiausią posėdį, tačiau kol kas E. Jankevičius nėra tikras, ar kandidatai bus laiku patikrinti specialiųjų tarnybų.

„Nežinau, turbūt dar nespėsime, nes dar reikės juos patikrinti“, – teigė E. Jankevičius.

Kalėjimų departamentas vadovo neturi nuo vasario pradžios, kai Vyriausybės sprendimu buvo atleistas Robertas Krikštaponis. Norą palikti einamas pareigas jis pareiškė dar sausio pradžioje.

Naujasis departamento vadovas skiriamas ne konkurso būdu. Nuo šių metų Kalėjimų departamento vadovą skiria Vyriausybė teisingumo ministro teikimu.

Šios permainos įsigaliojo pernai Seimui priėmus Vidaus tarnybos statuto redakciją.

„Dėkojame Robertui Krikštaponiui, priėmusiam iššūkį. Tikrai jis padarė nemažai darbų ir linkime sėkmės jam“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjeras Saulius Skvernelis.

R. Krikštaponis prašymą atleisti iš pareigų teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui įteikė sausio 8 dieną.

Atleidžiamam direktoriui bus skirtos dviejų mėnesių išeitinės išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Kalėjimų departamentui R. Krištaponis vadovauja kiek daugiau nei metus. Per jo vadovavimo laikotarpį neapsieita be įkalinimo įstaigas krėtusių skandalų, tokių kaip vadinamoji „Jūros šventė“ Pravieniškėse.

Teisingumo ministras prieš kelias savaites yra teigęs, jog jau yra numatęs naują kandidatą, kurio tinkamumą vadovauti tikrina tarnybos. Tačiau, kaip skelbė portalas 15min.lt, kandidatas neatitiko pareigybės aprašyme keliamų reikalavimų.

Naujasis departamento vadovas bus skiriamas ne konkurso būdu. Nuo šių metų Kalėjimų departamento vadovą skiria Vyriausybė teisingumo ministro teikimu, į šias pareigas nerengiamas konkursas. Šios permainos įsigaliojo pernai Seimui priėmus Vidaus tarnybos statuto redakciją.

Klausimas dėl ugniagesių vado atleidimo atidėtas

Vyriausybė trečiadienį atidėjo klausimą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovo Kęstučio Lukošiaus atleidimo iki kito posėdžio, nes dar neparengta Teisės grupės išvada.

Į trečiadienį vykusio posėdžio darbotvarkę šis klausimas įtrauktas nebuvo, tačiau jį įtraukti siūlė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Kiek anksčiau jis teigė, kad atleisti siūlomas K. Lukošius nepateisino lūkesčių, o jo vadovaujama įstaiga netapo skaidresnė.

Atleisti ugniagesių gelbėtojų vadą E. Misiūnas siūlė po tarnybinio patikrinimo, kuriuo konstatuota, kad jis neturėjo teisės pernai antrą kartą pratęsti sutarties dėl senų gaisrinių kopėčių nuomos ir padarė tai per brangiai – už naujų kainą.

2008 metų gegužę PAGD penkeriems metams sudarė sutartį dėl penkių gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių „Iveco Magirus“. Sandorio suma siekė beveik 6,9 mln. litų (beveik 2 mln. eurų). Sutartyje buvo numatyta galimybę sandorį pratęsti dar penkeriems metams tokiomis pačiomis sąlygomis.

Pasibaigus penkerių metų terminui, 2013-aisiais, sutartis su „Iksados“ gamybiniu ir techniniu centru buvo pratęsta. Ji baigė galioti pernai. PAGD liepos mėnesį su „Iksados“ gamybiniu ir techniniu centru susitarė dėl tų pačių 5 gaisrinių kopėčių nuomos dar penkeriems metams už tokią pačią sumą. Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad dar kartą ši sutartis pratęsta negalėjo būti.

K. Lukošius priekaištus atmeta. Jis sako sutartį pratęsęs, nes kitu atveju tarnyba liktų be kopėčių, o tai keltų grėsmę visuomenės saugumui.

K. Lukošius departamentui vadovauja nuo 2017 metų.

Jeigu pritars Vyriausybė, pareigas paliekantis pareigūnas darbo netektų nuo vasario 7 dienos.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius yra teigęs, kad matytų vietos R. Krikštaponiui savo komandoje.

Atleidžiamam direktoriui bus skirtos dviejų mėnesių išeitinės išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Kalėjimų departamentui R. Krištaponis vadovauja kiek daugiau nei metus. Per jo vadovavimo laikotarpį neapsieita be įkalinimo įstaigas krėtusių skandalų, tokių kaip vadinamoji „Jūros šventė“ Pravieniškėse.

Teisingumo ministras prieš kelias savaites yra teigęs, jog jau yra numatęs naują kandidatą, kurio tinkamumą vadovauti tikrina tarnybos. Tačiau ministras kol kas neatskleidžia pasirinktos kandidatūros.

Naujasis departamento vadovas bus skiriamas ne konkurso būdu. Nuo šių metų Kalėjimų departamento vadovą skiria Vyriausybė teisingumo ministro teikimu, į šias pareigas nerengiamas konkursas. Šios permainos įsigaliojo pernai Seimui priėmus Vidaus tarnybos statuto redakciją.

„Praėjusią savaitę jis man pranešė, kad atsistatydina“, – BNS sakė ministras.

Teisingumo ministras BNS patvirtino, kad R. Krikštaponiui pareigos atsiras ministerijoje. 

Pasak jo, Kalėjimų departamento vadovas traukiasi dėl „labai daug streso“. R. Krikštaponis Kalėjimų departamentui vadovauja kiek daugiau nei metus – nuo 2017 metų gruodžio.

„Direktorius kartu su Teisingumo ministerija padarė nemažai – reorganizuota įstaiga, jungtos pavaldžios įstaigos, sudarytas Lukiškių kalėjimo iškeldinimo planas, pakeistos nuteistųjų vidaus taisyklės“, – kalbėjo E. Jankevičius.

„Dabar mes keisime taktiką ir dabar reikia visas permainas įgyvendinti. Reikia labai griežtos ir tvirtos rankos“, – pridūrė jis.

Ministras sakė su R. Krikštaponiu dar aptarsiantis, nuo kada jis paliktų pareigas.

Teisingumo ministerija pernai rugsėjį buvo inicijavusi tarnybinį patikrinimą dėl R. Krikštaponio veiksmų, kilus abejonių dėl kai kurių departamento vykdytų viešųjų pirkimų.

Kandidatą jau tikrina tarnybos

Atsistatydinantis Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis turėtų baigti darbą sausį, į jo vietą jau numatytas naujas kandidatas, kurio tinkamumą vadovauti šiuo metu tikrina tarnybos, BNS patvirtino teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Naujasis departamento vadovas bus skiriamas ne konkurso būdu. Nuo šių metų Kalėjimų departamento vadovą skiria Vyriausybė teisingumo ministro teikimu, į šias pareigas nerengiamas konkursas. Šios permainos įsigaliojo pernai Seimui priėmus Vidaus tarnybos statuto redakciją.

„Aš manau, kad tai labai gerai, nes vadovas ar ministras turi turėti įtakos priimant aukštus pareigūnus į pareigas“, – BNS sakė E. Jankevičius.

Atsistatydinantis R. Krikštaponis teigė, kad sulaukė ministro pasiūlymo prisijungti prie jo politinės komandos. Jis teigia, kad tikslias pareigas galės pranešti kitą savaitę.

„Mes dar su ministru kalbamės apie tai (apie pareigas – BNS), nes aš dar dirbsiu ir kitą savaitę tikrai“, – teigė R. Krikštaponis.

„Tas ministro pasiūlymas man priimtinas“, – pridūrė jis.

Prašymą atsistatydinti Kalėjimų departamento vadovas įteikė antradienį. Jis Kalėjimų departamentui vadovauja kiek daugiau nei metus. Per jo vadovavimo laikotarpį neapsieita be įkalinimo įstaigas krėtusių skandalų, tokių kaip vadinamoji „Jūros šventė“ Pravieniškėse.

„Esu tas vadovas, kuris stengiasi, kad būtume atviri, skaidrūs ir darbą atliktume taip, kaip pridera sąžiningam pareigūnui ar darbuotojui, todėl bet kokios negerovės buvo viešinamos, rodomos ir ėmėmės įvairiausių priemonių, kad užkirstume kelią tokiom negerovėm ir jas išgyvendintume“, – teigė R. Krikštaponis.

Teisingumo ministerija pernai buvo inicijavusi tarnybinį patikrinimą dėl R. Krikštaponio veiksmų, kilus abejonių dėl kai kurių departamento vadovo pasirašytų sąskaitų. Pasak R. Krikštaponio, tąkart jis gavęs tarnybinę nuobaudą – pastabą.

„Buvo vienas tarnybinis patikrinimas dėl sąskaitos, kuri buvo apmokėta – 142 eurai. Jeigu neklystu, tai kovo mėnesį. Buvo viršyta suma. Ten tiesiog žmogiška klaida ir dėl jos buvo atliktas tarnybinis patikrinimas (...) gavau pastabą už tą pasirašytą sąskaitą. Žmogiška klaida, reikia už ją atsakyti“, – sakė Kalėjimų departamento vadovas.

Teisingumo ministerija pernai rugsėjį skelbė beisaiškinanti ir kai kuriuos R. Krištaponio vadovaujamo departamento atliktus centralizuotus viešuosius pirkimus, kuriuose dalį laimėjo už sukčiavimą teisiamo Pravieniškių įmonės vadovo Vytauto Pitkausko vadovaujama bendrovė „Justura“.

Ministerijai įsikišus pirkimai buvo sustabdyti, tačiau lapkritį bei gruodį kelios Kalėjimų departamentui pavaldžios įkalinimo įstaigos pasirašė sutartis su minėta imone.

R. Krikštaponis pripažino, kad įtaką jo sprendimams ir procesams bandė daryti „įvairios verslo grupės“, tačiau kokios – neatskleidė.

„Galiu atsakyti sąžiningai, kad pradėjus vadovauti buvo tam tikrų galbūt ne spaudimo, bet bandymų daryti įtaką mano sprendimams, kažkokiems Kalėjimų departamente vykstantiems procesams, tačiau esu tas žmogus, kuris nelabai pasiduoda spaudimui ir pamatę, kad nepavyks to padaryti, daugiau spaudimų nebuvo“, – BNS teigė R. Krikštaponis.

„Pabendravau su nuteistaisiais, matau jų problemas. Jiems rekomenduota rašyti ne skundus, o pasiūlymus Kalėjimų departamentui, kad mes norėtumėme turėti tai ir tai, tokius daiktus, didesnes pakuotes ir panašiai. Manau, kad nuteistieji, su kuriais bendravome, perduos kitiems kaliniams. Visi jų pageidavimai, pasiūlymai bus svarstomi jau sausio mėnesį“, – BNS sakė R. Krikštaponis.

Nuteistuosius papiktinę pakeitimai, be kita ko, numato, kad sultys, kava, arbata, kakava gali būti laikomi ne didesnėse kaip pusės litro gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines), o įvairūs padažai – ne didesnėse kaip 200 gramų pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines).

R. Krikštaponis sako, kad nebus atsisakoma sugriežtinimų, dėl kurių labiausiai piktinasi nuteistieji, t. y. patalynės paėmimo dienomis iš nusižengusių kalinių, taip pat nebus padidintas per savaitę leidžiamas įsigyti vaisių ir daržovių kiekis – 4 kilogramai. Tačiau jis neatmeta, kad gali būti atsisakyta pakuočių dydžių apribojimų kai kuriems produktams, taip pat pataisos namų parduotuvėse asortimentas gali būti papildytas kanceliarinėmis prekėmis.

„Reikia atsižvelgti ir į tai, kad ne visi produktai būna tam tikroje pakuotėje. Tai gal dalis produktų tikrai galėtų būti ir kitokiose pakuotėse“, – pripažino jis.

Teisingumo ministerija ir departamentas apribojo pakuočių dydžius bei daržovių kiekius tvirtindami, kad tuo dalis kalinių piktnaudžiauja ir gaminasi alkoholį.

Nuteistieji bado akciją nutraukia

Anot R. Krikštaponio, bado streiką paskelbusių nuteistųjų sumažėjo nuo 700 ketvirtadienį iki mažiau nei 130-ies: penktadienio pavakarės duomenimis, Vilniaus pataisos namuose dar badavo keturi, Pravieniškių – 15, Marijampolės – aštuoni nuteistieji. Daugiausia oficialiai badaujančiųjų buvo likę Alytaus pataisos namuose – 98.

Anot R. Krikštaponio, tik dalis nuteistųjų Alytuje badavo iš tiesų, kiti buvo atsisakę valgyklos maisto ir iškeitė jį į savo turimą.

Pats kalėjimų sistemos vadovas teigia pastarosiomis dienomis aplankęs nuteistuosius Alytuje, Pravieniškėse, Marijampolėje.

„Vienas iš nuteistųjų sakė: aš žinau, kad dešimt dienų badauti sveika. Jis ir nori išbadauti dešimt dienų. Čia yra jų pasirinkimas“, – kalbėjo jis.

Departamento vadovas taip pat pabrėžė, kad dienomis patalynė paimama tik iš nusižengusių kalinių.

„Nuobauda skiriama ne šiaip kažkam pasirinktinai, o už tam tikrą neleistiną veiksmą, už drausmės pažeidimą. Jei žmogus padaro drausmės pažeidimą, jis turi ne miegoti visą dieną, o užsiimti veikla, skaityti, mąstyti, kad kitą kartą pagalvotų prieš darydamas“, – aiškino R. Krikštaponis.

Anot jo, tvarkos pakeitimuose jau anksčiau atsižvelgta į kalinių pageidavimus neįskaičiuoti maisto į su savimi leistinų turėti daiktų svorį.

Tuo metu Kalėjimų departamentas priverstas stabdyti kai kuriuos naujus pirkimus, kurie kelia abejonių dėl skaidrumo. Aiškėja, kad liepos mėnesį skelbto centralizuoto Kalėjimų departamento minkštojo inventoriaus pirkimo dalį galėjo laimėti už sukčiavimą teisiamo Pravieniškių įmonės vadovo Vytauto Pitkausko vadovaujama bendrovė „Justura“.

Dėl šio pirkimo, anot Teisingumo ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus, bus kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Viešųjų pirkimų tarnybą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

„Ministrui kelia abejonių ta firma, laimėjusi pirkimą, nes jos vadovai vienaip ar kitaip buvo susiję su bausmių vykdymo sistema. Bus kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad būtų įvertintas šios „Justura“ socialinės įmonės statusas, ar ten tikrai dirba neįgalieji. Kreipsimės ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, ar įmonė atitinka įstatymų reikalavimus, ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl antikorupcinio vertinimo – ar buvo sudarytos išskirtinės sąlygos vienam tiekėjui“, – BNS sakė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai A. Kutrevičius.

Be to, anot jo, bus pakeista visa Kalėjimų departamento viešųjų pirkimų komisija.

„Kalėjimų departamente bus atnaujinta visa Viešųjų pirkimų komisija. Į ją bus deleguoti ir Teisingumo ministerijai pavaldžių kitų įstaigų atstovai ir geriausi viešųjų pirkimų specialistai. Nuo šiol apie visus vykdomus viešuosius pirkimus visuomenė bus plačiau informuojama“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Patikrinimas dėl 150 eurų sąskaitos

Anot Teisingumo ministerijos atstovo, tarnybinis patikrinimas dėl R. Krikštaponio bus atliekamas nustačius, kad jis šių metų balandį pasirašė maždaug 150 eurų sąskaitą faktūrą su įmone „Yglės pastatų valdymas“ už remonto detalių pirkimą, tačiau ši sąskaita nebuvo pagrįsta kitais dokumentais.

Kalėjimų departamentas bendrovę „Yglės pastatų valdymas“ nuo 2015 metų samdo prižiūrėti savo administracinį pastatą Vilniuje Sapiegos gatvėje.

Šiemet Teisingumo ministerijai atlikus Kalėjimų departamento auditą, nustatyta, kad privati bendrovė prižiūri pastatą nepaisant to, kad analogiška pastato priežiūra pavesta rūpintis Kalėjimų departamento padaliniui – Bendrajam skyriui.

Be to, auditoriai negalėjo tiksliai nustatyti visos aptiktos įrangos, nes „nė vienas ilgalaikio turto objektas nebuvo pažymėtas inventoriniu numeriu“. Už priežiūrą privačiai bendrovei iš pradžių numatyta sumokėti 26 tūkst. eurų, tačiau per kelerius metus jai atseikėta 29,6 tūkst. eurų. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad iš minėtos sumos du trečdaliai skirti ne paslaugoms, o prekėms apmokėti. Vertintojai nurodo dokumentuose pasigedę informacijos, kiek ir kokia kaina mokėta privačiai bendrovei už prekes.

O kai kurie aptikti duomenys atskleidė, kad už kai kurias prekes privačiai bendrovei galėjo būti atseikėta ir keleriopai brangiau. Pavyzdžiui, kabelį „Yglės pastatų valdymas“ departamentui pirko už tris kartus didesnę nei rinkos kaina, o trifazį automatą – 6,5 karto brangiau.

Pats R. Krikštaponis sakė kol kas neturįs informacijos apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą.

„Gal čia kas suklydo. Galiu pasakyti tik tiek ,kad mes baigėme Kalėjimų departamento audito apibendrinimą ir pateikėme Teisingumo ministerijai 79 lapus patikrinimo medžiagos. Tarp pavardžių yra ir mano pavardė, tai galbūt ten kažkur įžiūrėjo, kad ten kažkas galėjo būti. Bet ten tų pavardžių yra labai daug“, – BNS pirmadienį sakė R. Krikštaponis.

Anot jo, tarp asmenų, kurių atsakomybę siūloma aiškintis, iš viso minima apie 20 pavardžių. Didžioji dalis – Kalėjimų departamentui pavaldūs darbuotojai, dėl jų tarnybinį patikrinimą R. Krikštaponio įsakymu atlieka pats departamentas.

Kaip skelbė BNS, šiemet birželį baigto Kalėjimo departamento audito metu nustatyta, kad daugiau nei milijoną eurų kainavusi ryšio blokavimo sistema Alytaus pataisos namuose iki šiol tinkamai neveikia, kriminalinei žvalgybai vykdyti pripirkta įrangos, bet ji kelerius metus nenaudojama, o buvusio socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovauta Teisingumo ministerija teikė tikrovės neatitinkančią informaciją Finansų ministerijai.

Naują pirkimą laimėjo už sukčiavimą teisiamojo vadovaujama įmonė

Teisingumo ministerija šiuo metu ėmė aiškintis ir neseniai įvykusio Kalėjimo departamento pirkimo aplinkybes.

Kalėjimų departamentas atliko kelių dalių viešąjį pirkimą įgyti minkšto inventoriaus nuteistiesiems sau pavaldžiose įstaigose.

Vieną dalį šio pirkimo laimėjo įmonė „Justura“, planuota pirkti kelis tūkstančius čiužinių už 141,4 tūkst. eurų, per 12 tūkst. antklodžių ir pagalvių už 147,9 tūkst. eurų, 59,5 tūkst. užvalkalų, paklodžių, rankšluosčių ir antčiužinių už 198,8 tūkst. eurų.

Pirkimas yra įvykęs, Kalėjimų departamento vadovas buvo nurodęs pavaldžioms įkalinimo įstaigoms pasirašyti sutartis. Tačiau pirmadienį įstaigos informuotos, jog sutarčių pasirašymas stabdomas, kol bus išsklaidytos visos abejonės dėl skaidrumo.

Konkursą laimėjusiai bendrovei „Justura“ vadovauja V. Pitkauskas, teisiamas dėl nusikalstamų veikų, kaip įtariama, padarytų vadovaujant Pravieniškių pataisos namų įmonei.

Kauno apygardos teisme jau kelerius metus nagrinėjama byla, kurioje buvę Pravieniškių įmonės vadovai V. Pitkauskas ir Jonas Raudeliūnas bei įmonėje dirbęs Kazys Raudeliūnas kaltinami sukčiavimu, turto iššvaistymu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, tarpininkavimu kyšininkaujant, dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu. Savo kaltės jie nepripažįsta.

Byloje teigiama, kad teisiamieji kalinių pagamintais daiktais „gerino santykius“ su įtakingais pareigūnais ir politikais.

Portalas 15min.lt rašo, kad V. Pitkauskas pirmadienį ryte atsiliepė telefonu, tačiau tikino esąs išvykęs ir laimėto Kalėjimų departamento viešojo pirkimo konkurso kol kas nekomentavo.

Kitas teisiamasis minėtoje byloje K. Raudeliūnas šiuo metu yra valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadybininkas.

Šio skyriaus vadovo pavaduotoja, šiuo metu laikinai einanti bendrovės „Mūsų amatai“ direktorės pareigas, Vaida Švėgždienė BNS pirmadienį sakė negalinti tiksliai pasakyti, ar „Justura“ yra ką nors įsigijusi iš jų bendrovės.

Neoficialiomis žiniomis, dalį prekių, kurias tiekia laimėjusi viešuosius pirkimus, „Justura“ galėjo įsigyti iš „Mūsų amatų“.

Pretendentai privalo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities, ekonomikos, viešojo administravimo ar teisės krypties išsilavinimą bei ne mažesnę kaip vienų metų vadovaujamo darbo patirtį.

Taip pat kandidatai turi išmanyti biudžeto planavimą, strateginį planavimą, viešuosius pirkimus, projektų valdymą bei valstybinių įstaigų ir valstybės įmonių administravimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kandidatų paraiškų bus laukiama per artimiausias 14 dienų.

Kalėjimų departamentui nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos vadovauja Robertas Krikštaponis. Ankstesnė departamento vadovė Živilė Mikėnaitė iš pareigų pasitraukė pernai pavasarį po pranešimo apie pažeidimus vykdant viešuosius pirkimus, tvarkant valstybės turtą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Šiuo metu vykdoma departamento struktūrinė pertvarka.  Nuo balandžio pradžios departamente sumažėjo struktūrinių padalinių skaičius – iš buvusių 16 skyrių liko 12, optimizuotos jų atliekamos funkcijos, atskirtos specialioji ir bendroji departamento kompetencijų sritys. Taip pat atsisakyta vieno iš trijų departamento direktoriaus pavaduotojų.

Šiuo metu intensyviai vykdomas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų probacijos tarnybų sujungimas į naują juridinį asmenį – Lietuvos probacijos tarnybą.

„Yra ruošiama vizija visas įkalinimo įstaigas iš Vilniaus iškelti. Pavyzdžiui, Lukiškės, žinome, kurioje vietoje yra“, – po susitikimo su Kalėjimų departamento vadovu Robertu Krikštaponiu žurnalistams penktadienį sakė Eimutis Misiūnas.

Sostinėje be Lukiškių kalėjimo departamentas valdo Vilniaus pataisos namus, Mokymo centrą ir pusiaukelės namus.

Pasak R. Krikštaponio, planas iškelti visas šias įstaigas iš Vilniaus turėtų būti parengtas per metus.

Pirminiais skaičiavimais, tai kainuotų mažiausiai 80 mln. eurų, nes tokiu atveju užmiestyje reikėtų pastatyti naują kalėjimą.

„Pirmiausia taip mes atlaisvintumėme miestą, atsirastų papildomos erdvės miesto gyventojams ir lankytojams“, – BNS sakė R. Krikštaponis.

„Pagerintumėme sąlygas ir nuteistiesiems, nes šiandien už blogas kalinimo sąlygas esame priversti jiems daug mokėti“, – pridūrė jis.

„Susitikimo metu bus aptarta Kalėjimų departamento veikla, atlikto vidaus audito ir tyrimų išvados, taip pat optimalesnis įstaigos administravimas“, – BNS susitikimo išvakarėse sakė ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Patikrinimo imtasi įtariant, kad kai kuriems pažeidimams laisvės atėmimo vietose žalią šviesą galėjo uždegti ir Kalėjimų departamentas.

Šios institucijos vadovu gruodžio pabaigoje tapo Robertas Krikštaponis.

Suirutė kalėjimų sistemoje kilo, kai pernai pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

Pernai vasarą R. Kazėnienei apie pažeidimus izoliatoriuje Kaune pranešus antrą kartą, tai įsiūbavo patikrinimus ir kitose bausmių vykdymo įstaigose.

Kalėjimų departamento auditas inicijuotas tikrinant Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją.

Šią savaitę Kalėjimų departamente įsigaliojo nauja administracijos struktūra, tęsiama bausmių vykdymo sistemos pertvarka jungiant probacijos tarnybas.

„Darbai negali sustoti, kalbant apie skaidrėjimą, ir departamento direktoriui bus suformuluotos aiškios užduotys su terminais“, – sakė K. Vaitkevičius.

Nuolatinio vadovo Teisingumo ministerija neturi nuo kovo pradžios, kai iš šių pareigų pasitraukė Milda Vainiutė. Jai taip pat teko kritikos dėl nesuvaldomos situacijos kalėjimų sistemoje.

Kaip informavo departamentas, nuo antradienio sumažėjo struktūrinių padalinių skaičius – iš buvusių 16 skyrių liko 12, optimizuotos jų atliekamos funkcijos, atskirtos specialioji ir bendroji departamento kompetencijų sritys. Taip pat atsisakyta vieno iš trijų departamento direktoriaus pavaduotojų.

Šiuo metu intensyviai vykdomas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų probacijos tarnybų sujungimas į naują juridinį asmenį – Lietuvos probacijos tarnybą.

Visi pokyčiai, pasak departamento, derinti su profesinėmis sąjungomis.

Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus Roberto Krikštaponio, permainomis siekiama sukurti veiksmingą bausmių vykdymo įstaigų modelį.

„Po bausmių vykdymo sistemos pertvarkos organizacija funkcionuos kaip laisvės atėmimo vietų įstaigų bei pertvarkytų probacijos tarnybų valdymo centras, užtikrinantis bendrus bausmių vykdymo politikos įgyvendinimo tikslus, o ypač – efektyvią nuteistųjų resocializaciją,“ – teigė R. Kikštaponis.

Pertvarka departamente vykdoma po valstybinių, taip pat Teisingumo ministerijos auditorių nustatytų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus, tvarkant valstybės turtą. Apie šias problemas viešai prabilo buvusi Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė, šiuo metu dirbanti Teisingumo ministerijoje.