Laisvalaikiu Seimo narys Robertas Šarknickas mėgsta ne kostiumus dėvėti, o siūti jiems įvaizdžio detales: „Pomėgis atsirado atsitiktinai, vienas kitas dygsnis ir žiūriu, kad kažkas įdomaus gaunasi. Iš kaklaraiščių pagaminau peteliškes. Po vienos iš laidų, kurioje pasakojau apie gaminamas peteliškes, skambučiai ir užsakymai pradėjo augti, bet pardavinėti negaliu, nes tai būtų interesų konfliktas, todėl padovanoju“, – apie savo pomėgį pasakojo Seimo narys.

Robertas Šarknickas. LNK nuotr. 

Seimo narė Agnė Širinskienė sakė išsiuvinėjusi ne vieną paveikslą – jie jau nebetelpa namuose: „Mielai atsineščiau ir į Seimą, ypač, kai svarstomas biudžetas ir kolegos prašo paremti savo lopšelį-darželį. Tada pagalvoju, kad geriau būtų siuvinėti arba megzti, bet siuvinėju namuose, savaitgaliais, ypač žiemą, kai visi darbai lauke, prie rožių, užsidaro“. Atgaivai ir pabuvimui su gamta A. Širinskienė su vyru kūdroje augina japoniškus, prijaukintus karpius.

Agnė Širinskienė. LNK nuotr. 

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška sakė, kad jo pomėgiai – sportas, avys ir virtuvė – glaudžiai susiję: „Pasportuoji, pavalgai ir vėl eini į virtuvę kažką gaminti“. Pagaminti jam šimtą koldūnų – juokų darbas: „Penkios valandos ir viskas“. Mero mankšta dėl laiko stygiaus turi tilpti į 10-15 minučių, tai 100 prisitraukimų, 100 atsispaudimų ir 100 pritūpimų.

Mantas Varaška. LNK nuotr. 

Parlamentaro Pauliaus Saudargo aistra – motociklai. „ Motociklą įsigijau prieš gerus 17 metų, jis buvo skirtas ne vakare su draugais lenktyniauti, o keliauti po Lietuvą, nes tai yra ne tik hobis ir sportas, bet ir keliavimo priemonė“, – apie ekstremalų pomėgį pasakojo Seimo narys. Po daugelio metų P. Saudargas vėl įsigijo motociklą ir praeitais metais su kolegomis leidosi į kelionę po Ukrainą: „Tai buvo žygis, o ne lengvas pasivažinėjimas.“

Paulius Saudargas. LNK nuotr. 

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pažintį su žmona vadina dalykiniu romanu: „Partijos renginiui reikėjo atlikėjos, o politinės partijos, kaip žinome, daug pinigų neturi. Rekomendavo mažai žinomą atlikėją, kuri buvo ekonomiškai įkandama ir galėjo šventę papuošti. Taip ir susipažinome“. Tarp V. Benkunsko pomėgių – ir  virtuvė, kurioje išmoko suktis studijų metais atvažiavęs į Vilnių, kai tėvų skiriami pinigai buvo riboti: ,,Jeigu man patiki virtuvę, šeima lieka pavalgiusi. Mėgstu žuvį gaminti, jūros gėrybes, turiu pojūtį, ko ir kiek reikia įdėti, kad gautųsi“, – dalinosi V.Benkunskas, tačiau jo žmona, operos solistė Vismantė Benkunskienė abejojo, ar šie vyro sugebėjimai tokie jau geri.

Vismantė ir Valdas Benkunskai. LN nuotr. 

Apie dvigubo ir nepagražinto politikų gyvenimo užkulisius, pomėgius ir nuodėmes – „KK2 penktadienyje“, jau šį vakarą, 19:30val., per LNK.

Kaip praneša portalas zmones.lt, į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreiptasi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Ji trečiadienį nusprendė, kad pateisinama priežastimi negali būti pripažinta šio parlamentaro išvyka savanoriauti į Ukrainą neapibrėžtą laiką.

„Seimo narys yra valstybės pareigūnas. Seimo nario, kaip valstybės pareigūno, dalyvavimas kitoje valstybėje atliekant neaiškaus pobūdžio veiksmus, man kelia didelių abejonių, nes esame NATO valstybė ir gali būti vertinama įvairiai“, – per valdybos posėdį sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabauskas.

LNK reportažas:

„Seimo narys turi pasirinkimą – jeigu jis nenori atlikti Seimo nario pareigų, jis gali padėti mandatą ir važiuoti, kur nori, ir savanoriauti įvairiais pobūdžiais, kaip nori“, – teigė jis.

Jam pritarė ir konservatorius Jurgis Razma, ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.

„Tai nėra laikytina pateisinama priežastimi, mes suformuotume tam tikrą precedentą. Ukraina yra ne vienintelis karštas taškas, Malyje vyksta įvairiausi dalykai, Pietų Afrikos Respublikoje, dar kur nors pasaulyje. Sugalvos koks nors kitas kolega neapibrėžtam laikui vykti į Malį savanoriauti, tokią Pandoros skrynią atversime, kad susiformuos praktika, jog gali savanoriauti ketverius metus kur nors ir tai bus pateisinama priežastis nelankyti Seimo posėdžių“, – sakė A. Mazuronis.

„Visi turime tiesioginį darbą, tiesiogines pareigas, man atrodo, kad geriausia, kaip galime prisidėti prie bandymo sureguliuoti tą konfliktą, tai politinėmis priemonėmis atlikdami savo tiesioginį darbą“, – kalbėjo jis.

Seimo narys turi pasirinkimą – jeigu jis nenori atlikti Seimo nario pareigų, jis gali padėti mandatą ir važiuoti, kur nori, ir savanoriauti įvairiais pobūdžiais, kaip nori.

Pirmasis parlamento vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad paprastai savanoriaujama ne darbo metu.

„Išleisdami neapibrėžtam laikui, manau, kad visiškai nuvertintume Seimo nario pareigas“, – sakė jis.

R. Šarknickas BNS sakė prieš tris savaites parašęs paklausimą dėl galimybės vykti savanoriauti į Ukrainą. Jis norėjo tapti Ukrainos kaimo, kur yra praleidęs ne vienas vasaros atostogas, apsaugos būrio nariu.

Seimo narys apgailestavo dėl Seimo valdybos sprendimo. Anot jo, tuo metu Latvijos parlamentas yra išleidęs savo narį ginti Ukrainos.

R. Šarknickas teigė be Seimo valdybos nevyksiąs į Ukrainą, juoba kad pasikeitė ir karo taisyklės.

„Dabar į karą savanoriauti priimami tik tie žmonės, kurie turi karinės patirties, yra apmokyti. Per tas tris savaites ir įvyko tie pokyčiai su karo taisyklėmis. Jau į tą sąrašą aš nebepatenku“, – BNS sakė politikas.

Parlamento vicepirmininkas „valstietis“ Jonas Jarutis trečiadienį per valdybos posėdį iškėlė klausimą dėl trijų konservatorių vizitų į Ukrainą neturint Seimo valdybos leidimo ir jo net neprašius.

Seimo pirmininkės pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas paaiškino į Ukrainą su kolegomis vykęs šios šalies parlamentarų kvietimu. Jis teigė, kad važiuota už asmenines lėšas, nuvežta paramos ukrainiečiams.

„Mūsų vizitas, žinoma, kad nebuvo derintas su valdyba, šiuo atveju nesilaikėme tvarkos todėl, kad valdybos posėdžiai yra vieši, ta informacija tampa vieša. Dėl saugumo sumetimų nenorėjome, kad mūsų kelionės tikslai, maršrutas būtų vieši anksčiau laiko“, – teigė P. Saudargas.

„Jūs važiavote ne kaip privatūs asmenys, kaip parlamento atstovai, jus priėmė aukščiausia Ukrainos parlamento vadovybė, galbūt ir jų kvietimu, bet jūs sakote: nenorėjote viešinti, tačiau nespėjus nuvažiuoti jau viešoje erdvėje, feisbuke pilna nuotraukų ir vaizdų, kur jūs ir ką veikiate. Manau, kad čia tiesiog pasipiarinimas ant Ukrainos žmonių skausmo“, – atkirto J. Jarutis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai P. Saudargas, Laurynas Kasčiūnas ir Justinas Urbanavičius kovo 11 dieną lankėsi Vakarų Ukrainoje, o kovo 21–22 dienomis – Kyjive.

Pagal galiojančią tvarką, Seimo narių komandiruotes tvirtina Seimo valdyba, o norint vykti į asmeninę kelionę Seimo sesijos reikia gauti jo pritarimą.

Seimo valdybos jis teiravosi, ar tai būtų pateisinama priežastis nedalyvauti Seimo plenariniuose ir kituose posėdžiuose.

„Siūloma tokį Seimo nario prašymą perduoti svarstyti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, nes tokio pobūdžio prašymų nėra buvę. Siūlome Etikos ir procedūrų komisijai pasvarstyti ir priimti sprendimą, rekomendaciją Seimo nariui“, – ketvirtadienį Seimo valdybos posėdyje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo valdybos nariai bendru sutarimu pritarė pasiūlymui atsiklausti dėl to etikos sargų.

„Peržengė vairuotojas. Aš viso to nemačiau, gal buvau nusisukęs, bet užkabino petį, ranką, į tą pusę metrą. Bet tik toks atvejis. Turėjo perspėti dėl to (pareigūnas), žinodamas visą instruktažą, kad negalima peržengti tos ribos. (...) Tiesiog fotografuodamas užkabino oro erdvę ar koja galbūt buvo įžengęs, nežinau. Bet viskas Lietuvos teritorijoje (vyko), už to stulpelio kyštelėjo kūną savo šiek tiek“, – portalui sakė parlamentaras.

Tiesiog fotografuodamas užkabino oro erdvę ar koja galbūt buvo įžengęs, nežinau.

Baltarusijos sienos apsaugos komitetas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip asmuo peržengia šią liniją ir priartėja prie uždarytų vartų šiuo metu neveikiančiame Krakūnų-Geranainių pasienio punkte.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis nurodė, kad šio Dieveniškių kilpoje esančio patikros punkto vietoje valstybių siena daro 90 laipsnių kampą, todėl sienos peržengimą fiksuoti sudėtinga. Dėl incidento rengiama medžiaga siekiant nustatyti, ar pažeidimas galėjo būti.

Anot Baltarusijos tarnybos, asmenis lydėjęs Lietuvos karys nesiėmė jokių veiksmų dėl galimo pažeidimo.

„Šis sprendimas palieka gerų vilčių, kad šis projektas vėl turi grįžti į Seimą“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė parlamentaras.

Jis teigė, kad šis ir panašūs klausimai turėtų būti ne Seimo narių, o Teisingumo ministerijos prerogatyva.

„Mes kiekvieną kadenciją matome skirtingų požiūrių žmonių, skirtingų interesų laukų ir panašiai, įtakos iš kitų sferų, dėl to teisiškai laikytis politikams yra labai sudėtinga“, – sakė R. Šarknickas.

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė sakė, kad bendrija dar aiškinsis, kokie veiksmai galimi po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

Dabar vėl reikia žiūrėti, ar mums tą dešimt metų reikia laukti, ar galime ir vėl bandyti kreiptis – mes šitą turėtume išsiaiškinti ir tuomet nuspręsime.

„Dabar vėl reikia žiūrėti, ar mums tą dešimt metų reikia laukti, ar galime ir vėl bandyti kreiptis – mes šitą turėtume išsiaiškinti ir tuomet nuspręsime“, – sakė ji.

Pasak krivės, „Romuvos“ bendruomenė tikėjo, kad laimės, su šiuo sprendimu išsipildė jų „viltys ir teisėti lūkesčiai“, dėl ko jie yra labai laimingi.

I. Trinkūnienė pabrėžė, kad „Romuva“ atitiko visus keliamus reikalavimus, turi labai didelį ir stiprų palaikymą visuomenėje.

Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas priminė apie teisės viršenybės principą.

„EŽTT sprendimas mums priminė, jog, nepaisant to, kad Lietuvoje iš tikrųjų labai komplikuota yra religijos ir valstybės santykių schema, vis dėlto net ir šiuo atveju egzistuoja teisės viršenybės principas ir jo turėtų būti laikas. Taip pat mums buvo priminta demokratijos pamoka, kad dauguma negali apriboti mažumos grupių teisių“, – kalbėjo profesorė.

Pasak jos, Lietuva turėtų vėl svarstyti „Romuvos“ statuso klausimą.

„Reikia tikėtis, kad šita pamoka, kurią EŽTT padarė Lietuvos valstybei ir visuomenei, bus išmokta ir artimoje ateityje, tikėtina, politikai turbūt turėtų pirmiausia imtis iniciatyvos ir keisti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatą dėl to, kad bendruomenė, gavusi neigiamą atsakymą iš Seimo dėl valstybės pripažinimo, turi laukti dešimt metų“, – sakė M. Ališauskienė.

2019 metais grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl įstatyme numatyto 25 metų veiklos termino, reikalingo netradicinės religinės bendruomenės pripažinimui.

R. Šarknickas vylėsi, jog Konstitucinis Teismas artimiausiu metu taip pat pateiks savo sprendimą dėl šio klausimo.

2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už religinės bendruomenės pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų.

Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo gali kreiptis po dešimties metų.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Bendruomenė skunde Strasbūro teismui teigė, kad, nors atitiko visus kriterijus, Seimo nariai nesirėmė atsakingų institucijų išvadomis, tačiau grindė sprendimą savo religiniais įsitikinimais ir politiniais interesais.

„Romuva“ tvirtino, jog buvo traktuojama kitaip nei kitos bendruomenės, kurioms šis statusas buvo suteiktas. Be to, jai nebuvo suteikta veiksmingos teisinės gynybos priemonės dėl šio sprendimo.

Pasak EŽTT, nebuvo iki galo aišku, ar Seimo sprendimas yra viešojo administravimo aktas, kurį galėtų vertinti administracinis teismas, todėl nusprendė, kad „Romuva“ neturėjo efektyvios teisinės gynybos galimybės dėl tokio sprendimo.

EŽTT pabrėžė, kad valstybinės institucijos privalo likti neutralios ir nešališkos, kai priima sprendimus dėl religijos, ir atkreipė dėmesį, kad anksčiau valstybinis pripažinimas suteiktas ir bendruomenėmis, turėjusioms mažiau palaikytojų nei „Romuva“, laikant joms reiškiamą visuomenės paramą pakankama.

„Teismas nematė priežasčių kvestionuoti išvadų, kurias padarė Teisingumo ministerija, kad besikreipusi bendruomenė atitiko teisinius reikalavimus, kad jai būtų suteiktas valstybės pripažinimas“, – konstatuojama pranešime.

Be to, EŽTT atkreipė dėmesį, kad diskusijose Seimo nariai kėlė abejones dėl religinės bendruomenės tikėjimo, kas nėra suderinama su nešališkumo reikalavimu.

Į EŽTT besikreipusi „Romuva“ neprašė atlyginti jokios žalos.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už religinės bendruomenės pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų.

Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo gali kreiptis po dešimties metų.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Bendruomenė skunde Strasbūro teismui teigė, kad, nors atitiko visus kriterijus, Seimo nariai nesirėmė atsakingų institucijų išvadomis, tačiau grindė sprendimą savo religiniais įsitikinimais ir politiniais interesais.

„Romuva“ tvirtino, jog buvo traktuojama kitaip nei kitos bendruomenės, kurioms šis statusas buvo suteiktas. Be to, jai nebuvo suteikta veiksmingos teisinės gynybos priemonės dėl šio sprendimo.

Pasak EŽTT, nebuvo iki galo aišku, ar Seimo sprendimas yra viešojo administravimo aktas, kurį galėtų vertinti administracinis teismas, todėl nusprendė, kad „Romuva“ neturėjo efektyvios teisinės gynybos galimybės dėl tokio sprendimo.

EŽTT pabrėžė, kad valstybinės institucijos privalo likti neutralios ir nešališkos, kai priima sprendimus dėl religijos, ir atkreipė dėmesį, kad anksčiau valstybinis pripažinimas suteiktas ir bendruomenėmis, turėjusioms mažiau palaikytojų nei „Romuva“, laikant joms reiškiamą visuomenės paramą pakankama.

„Teismas nematė priežasčių kvestionuoti išvadų, kurias padarė Teisingumo ministerija, kad besikreipusi bendruomenė atitiko teisinius reikalavimus, kad jai būtų suteiktas valstybės pripažinimas“, – konstatuojama pranešime.

Be to, EŽTT atkreipė dėmesį, kad diskusijose Seimo nariai kėlė abejones dėl religinės bendruomenės tikėjimo, kas nėra suderinama su nešališkumo reikalavimu.

Į EŽTT besikreipusi „Romuva“ neprašė atlyginti jokios žalos.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

„Siūlau nepalaikyti Roberto Šarknicko siūlymo apjuosti Juškų muziejų gyva grandine. Teatralizuoti performansai yra gerai, bet jokių apjuosimų nereikia, kai kalbame apie teisinius dalykus“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad viešojoje erdvėje apie A. ir J. Juškų muziejaus situaciją buvo paskleista klaidinančių faktų, kurie įaudrino visuomenę. „Vertiname muziejininkų nuopelnus, bet šis muziejus priklauso Kauno rajono savivaldybei, todėl turime gerbti ir savivaldos autonomiją“, – pabrėžė V. Juozapaitis.

Kartu komiteto pirmininkas pasidžiaugė Kauno rajono mero Valerijaus Makūno viešai pareikšta nuomone apie galimybę pratęsti prieš dvejus metus pasirašytą susitarimą dėl Arūno ir Vidos Sniečkų gyvenimo muziejuje, kol vyks diskusija ir visos suinteresuotos institucijos suras teisinį sprendimą.

Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs A. Sniečkus sakė, kad jį tenkintų esama padėtis. Muziejuje kartu su žmona Vida jis gyvena daugiau kaip 30 metų, čia deklaravęs gyvenamąją vietą.

Posėdžio dalyviai sutarė, kad muziejininkų nuopelnus reikia gerbti, bet vien paprotine teise negalima vadovautis, ir diskutavo, kaip išspręsti muziejuje gyvenančių darbuotojų problemą. Posėdyje buvo svarstyta dar 2020 metais R. Šarknicko inicijuota Muziejų įstatymo pataisa, kuria siekiama įteisinti gyvojo muziejaus statusą.

Seimo nario Armino Lydekos nuomone, įstatymas parengtas netinkamai, – vienas jo straipsnis prieštarauja kitam, į daugybę klausimų neatsakyta. „Gyvasis muziejus turi labai nedaug bendro su gyvenimu muziejuje, todėl nereikėtų painioti šių dviejų sąvokų. Gyvasis muziejus reiškia, kad jame gyvai atkuriamos tam tikros kultūros vertybės, ir tai gali stebėti lankytojai“, – A. Lydeka paminėjo, kad R. Šarknicko parengtoms pataisoms nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos muziejų asociacija ir Kultūros ministerija. „Įstatymo projektas, švelniai tariant, silpnas, daug atsiliepimų ir visi negatyvūs“.

Posėdyje dalyvavęs Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas taip pat pastebėjo, kad įstatymo projekte lieka daug atvirų klausimų. „Kaip gyvenimas muziejuje derės su Darbo kodeksu, kaip bus skaičiuojamas muziejuje gyvenančių darbuotojų darbo laikas ir atlyginimai? Kas pavaduos muziejininkus, kai jie atostogaus arba ilgesnį laiką sirgs? Ar muziejininkų etatams užimti bus skelbiami konkursai? O gal ši vieta bus paveldima?“, – retoriškai klausė muziejaus direktorius.

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas tvirtino, kad panašūs klausimai buvo keliami ir anksčiau, bet į juos nebuvo atsakyta.

„Kauno rajonas kartu su Kauno miestu dalyvauja projekte „Europos kultūros sostinė 2022“, todėl norėtume muziejų suremontuoti, pritaikyti neįgaliesiems, pakeisti vamzdynus, šildymo sistemą, įrengti atskirą sanitarinį mazgą lankytojams. Prašome teisinio aiškumo, antraip suplanuoti darbai nusikels į neapibrėžtą ateitį“, – kreipėsi į įstatymų leidėjus vicemeras.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktose išvadose atkreipiamas dėmesys, kad muziejai pagal saugomų kultūros vertybių pobūdį yra klasifikuojami į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių ir žinybinius. Teisininkai patikino, kad pastatų priskyrimas gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms yra ne Muziejų įstatymo, o Statybų įstatymo ir kitų teisės aktų reguliavimo dalykas. „Sąvokos „gyvasis muziejus“ turinio neapibrėžtumas tik apsunkintų tinkamą įstatymo taikymą“, – tvirtinama teisininkų išvadose.

Paaiškėjus, kad teisės akto projektas parengtas netinkamai, R. Šarknickas jį atsiėmė ir pasiūlė iniciatyvą dėl gyvojo muziejaus perimti Kultūros ministerijai. Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis patvirtino, kad ministerija rengia naują, šiuolaikiškesnį Muziejų įstatymą, kurį numatyta teikti Seimui kitąmet.

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras pastebėjo, kad savivaldybė galėtų svarstyti tarnybinio buto klausimą: muziejininkai jame galėtų gyventi, kol galiotų jų darbo sutartis.

Vis dėlto tokio buto įrengimas neatsakytų į visus muziejaus steigėjos – Kauno rajono savivaldybės – keliamus klausimus.

Gyvojo muziejaus bruožų Lietuvoje turi ir daugiau muziejų, tačiau nė viename jų darbuotojai negyvena. Dalis muziejų – privatūs, todėl darbuotojų ar savininkų gyvenimas juose nesukelia teisinių problemų.

Kauno rajono savivaldybė, anot mero patarėjo Edmundo Mališausko, prieš kelerius metus siūlė Sniečkų šeimai atnaujintą municipalinį butą toje pačioje Vilkijoje, kur yra jų darbovietė, tačiau šiems muziejininkams toks būstas netiko.

Už tokį nutarimą ketvirtadienį balsavo 90 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė.

Teatro ir kino aktorius, kino režisierius R. Šarknickas  sukūrė 9 dokumentinius filmus, vaidmenis filme „Ekskursantė“, TV filmuose. 2009 m. pastatytas filmas apie našlaičius „Nepalikit, prašau“ tapo pretendentu į kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“. Knygos „Šarkos sielos šauksmas“ autorius (2015), surengė fotoparodą „Ukraina mano akimis“ (2004).

Seimo Kultūros  komitete dirba 9 parlamentarai. Šiam komitetui vadovauja Seimo TS-LKD frakcijos narys Vytautas Juozapaitis.

Su užsikrėtusiu kolega kontaktavęs politikas nusprendė pasidaryti koronaviruso testą. Socialiniame tinkle R. Šarknickas pasidalino įspūdžiais, kaip jam buvo atliekamas testas, ir nuotraukomis iš mobiliojo tyrimų punkto. 

„Vilnius. Rytas. 9 valanda. Įvažiavus į patikros punktą toks jausmas, kad planetoje kažkas negerai, oro pavojus.

Esu įtrauktas į rizikos grupę dėl kolegos, kuris sėdi šalia manęs Seime per pusę metro, jam COVID-19, turėjau kontaktą.

Pasidalinsiu šio ryto patirtimi. Reikia turėti kaukę ant veido, būti su pirštinėmis, turėti pasą, telefoną su SMS žinute, kad esate registruotas. Klausyti apsauginio komandos, neatidaryti automobilio stiklo, skaityti tekstą, ką rodo.

Prašo išjungti variklį, pridėti pasą ir telefoną prie stiklo, paskui apsaugos vyrukas susisiekia su kita palapine, jei tinka, yra duodama komanda važiuoti į kitą palapinę.

Dviejų dienų arba paros laikotarpyje mane informuos SMS žinute arba pačiam pasižiūrėti internete E-sveikata, ar esu sveikas, sako greičiau ateina informacija“, – išsamiai patirtimi, kaip buvo atliekamas koronaviruso testas, pasidalijo politikas.

Seimo „valstiečių-žaliųjų“ frakcijos narys V. Simulikas šeštadienį pranešė, jog yra užsikrėtęs koronavirusu.

„Gavau atsakymą. Mano koronaviruso testas – teigiamas“, – feisbuke rašė V. Simulikas.

Dėl kontaktų su koronavirusu susirgusiu parlamentaru V. Simuliku Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) izoliuotis jau nurodė 10-čiai asmenų.

„Pirminiais duomenimis, izoliavosi 10 asmenų, jiems buvo nurodyta izoliuotis“, – sekmadienį informavo centro atstovė Austina Vžesniauskaitė.

NVSC epidemiologai gavus informaciją apie nustatytą koronavirusą asmenis prašo nedelsiant izoliuotis, patiems skubiau informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad šie taip pat izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą. Taip pat užsikrėtusieji COVID-19 turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų, o susisiekus NVSC specialistui pateikti visą jo prašomą informaciją.

R. Šarknickas siūlo nustatyti, kad pasibaigus pirmajai penkerių metų kadencijai savivaldybės bibliotekos vadovas gali būti skiriamas be konkurso antrajai kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo sausio.

Pagal Bibliotekų įstatymą, šiuo metu savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovai į pareigas skiriami penkerių metų kadencijai.

Seimo narys sako, kad nustačius penkerių metų kadenciją regionams yra ypač sunku rasti kompetentingus žmones savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų pareigoms užimti.

„Kaip nurodo bibliotekų atstovai, daugelis potencialių ir perspektyvių kandidatų atsisako tapti bibliotekų vadovais dėl įstatymu nustatytų terminuotų ir trumpų kadencijų bei konkursų vadovo pareigoms užimti, kadangi tokiu būdu asmuo darbo vietą ir nuolatinį pajamų šaltinį užsitikrina tik penkeriems metams“, – teigia R. Šarknickas.

Pataisos aiškinamajame rašte jis taip pat remiasi Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija, kad per penkerių metų laikotarpį vadovas nespėja įgyvendinti ilgalaikių projektų, negali užtikrinti vykdomų darbų ir projektų bibliotekoje tęstinumo.

Seimo narys pažymi, kad identiškas vadovų skyrimo antrajai kadencijai principas jau yra įtvirtintas Švietimo įstatyme, tad priėmus pataisas būtų suvienodintos savivaldybių viešųjų bibliotekų bei švietimo įstaigų vadovų antros kadencijos konkurso sąlygos.

Seimas pernai priėmė pataisas, kurios gerai įvertintiems švietimo įstaigų vadovams, išskyrus aukštąsias mokyklas, leido be konkurso eiti šias pareigas antrą kadenciją. Pataisas inicijavę „valstiečiai“ jas argumentavo analogiškai  – įvedus kadencijas mokyklų vadovams pradėjo trūkti tinkamų kandidatų užimti šias pareigas.