– Lyginant su kitų šalių pareigūnų sveikatos būkle, kaipgi atrodo mūsiškiai?

– Mūsų pareigūnai tikrai neatrodo prasčiau. Jie tikrinasi sveikatą, yra skirtos konsultacinės priemonės. Tiek policijos departamentas, tiek vidaus reikalų ministerija, tiek visa valstybė rūpinasi pareigūnų sveikata, kad jie būtų sveiki ir galėtų atitinkamai vykdyti savo tarnybą.

– Kaskart, kai išgirstame apie pareigūno mirtį, pavyzdžiui, po fizinių normatyvų patikrinimo arba tarnybos metu, kyla klausimų, galbūt sistemoje yra spragų? Galbūt nepakankamai dažnai mūsų pareigūnai tikrinasi sveikatą?

– Pagal šiandien galiojančius teisės aktų reglamentavimus, kiekvienas pareigūnas privalo pasitikrinti sveikatą medicinos centre, kuris yra prie vidaus reikalų ministerijos. Jeigu tikrinimo metu gydytojai pastebėjo, kad yra tam tikrų rizikų ar kažkokių neatitikimų, jie siunčiami išsitirti detalesniam tyrimui. Jeigu mato, kad turi problemų su širdies ar kraujotakos sritimi, jiems tas periodiškumas nustatomas dažnesnis. Tai ta sistema – gera. Visų pirma, kiekvienas turėtume rūpintis savo sveikata. Mes pastebime, kad pareigūnai nelabai noriai eina ir tikrinasi savo sveikatą, bet pastaruoju metu tas skaičius labai pakito. Manome, kad čia ir jų pačių rūpestis. Mes prisidedame, kiek  galime, bet kiekvienas pareigūnas privalo rūpintis savo sveikata pats.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pasigirsta kritikos, kad galbūt pareigūnai nenori tikrintis sveikatos, nes, atradus tam tikrų problemų, tą pačią dieną gali sulaukti atleidimo iš darbo?

– Taip, būna tokių atvejų. Kaip yra fizinio pasirengimo reikalavimai, taip yra ir sveikatos būklės reikalavimai. Ir tikrai būna tokių atvejų, kai kitą dieną po profilaktinių patikrinimų turime atsisveikinti su pareigūnu. Jis būna atleidžiamas, bet čia susiję su jo sveikatos būkle, su sveikatos keliamais reikalavimais.

– Reaguojant į pastarųjų metų įvykius, ar mes kalbame apie pareigūnų mirtis?

– Taip, mes kalbame apie pareigūnų mirtis. Mes patys pradėjome žiūrėti visą pasirengimą, tuos reikalavimus pareigūnams. Tikrai teikėm daug pasiūlymų vidaus reikalų ministerijai. Mes irgi dalyvavome pačiame procese. Tikrai yra tam tikrų palengvinimų, pavyzdžiui, atsižvelgiant į pareigūno sveikatos būklę, jeigu po centrinės medikų ekspertizės komisijos vertinimo jis negali bėgti, jam bėgimas gali būti pakeistas į ėjimą. Taip pat jeigu pareigūnas iš pirmo karto neišlaiko fizinio pasirengimo normatyvų, jis gali būti kviečiamas laikyti tik tą fizinio pasirengimo rungtį, kurios neišlaikė prieš tai. Tai tikrai yra tų palengvinimų. Manome, kad jie įgyvendinami labai lengvai. 

Apie policininkų mirties atvejus ir problemas kalbėjo pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

– Tikslių skaičių nepasakysiu, bet tikrai yra ne vienas atvejis per porą metų. Mes turime mirusių pareigūnų ir po fizinių normatyvų, ir po tarnybos užduočių vykdymo. Kalbant apie paskutinį atvejį, policijos pareigūnas dalyvavo taktikos užsiėmimuose ir grįžus pasijuto blogai. Jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą, kurioje mirė. Tai, ko gero, reikėtų kalbėti ne vien tik apie policininkams keliamus fizinių normatyvų reikalavimus. Yra įvairių pareigybių. Patys policininkai sako, kam tai reikalinga, jeigu man nei karto per visą tarnybos laikotarpį neteko nei gaudyti, nei vytis, nei šaunamojo ginklo naudoti. Visa tai reikėtų labai gerai peržiūrėti. Per pastaruosius metus išryškėjo ir kita problema, tai – pareigūno sveikata ir reabilitacija. Reikėtų pasakyti, kad reabilitacinė sistema – sugriauta. Pradėjus aiškiai sakyti, kad reabilitacinės paslaugos, kurios reikalingos pareigūnams čia ir dabar, nėra prieinamos, jau yra suskubta, padidintas finansavimas. Pareigūnai, kurie jau du metus laukia, tik dabar yra ieškomi, jiems siūloma važiuoti reabilituotis, pavyzdžiui, į Palangą. Tai – absurdas. Tikrai reikėtų tą sistemą padaryti patrauklią, spręsti tuos klausimus čia ir dabar, o ne tada, kada mes turime keletą mirusių pareigūnų per kelis metus.

 Per pastaruosius metus išryškėjo ir kita problema, tai – pareigūno sveikata ir reabilitacija. Reikėtų pasakyti, kad reabilitacinė sistema – sugriauta.

– Iš kur kyla ši problema? Iš to, kad pareigūnai neturi galimybės anksčiau pasitikrinti savo sveikatos, ir žinoti, kokios yra jų galimybės? Ar dėl to, kad normatyvas yra neproporcingas?

– Ko gero, sveikiems žmonėms visi normatyvai normalūs. Turėtume kalbėti apie pareigūnų darbo specifiką. Jų darbe pastoviai patiriamas stresas, labai aiškūs rizikos faktoriai, identifikuotos ligos, kuriomis serga policijos pareigūnai, ir būtent – sveikatos ir reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Jeigu tikrinant sveikatą nematoma, kad pareigūnas turi problemų, o po savaitės ar mėnesio jis miršta, tai vadinasi yra kažkokios sisteminės sveikatos priežiūros problemos. Pareigūnai dalyvauja toje pačioje sveikatos apsaugoje, kada paslaugų tenka laukti tris–keturis mėnesius, pusę metų. Taip ir reabilitacija. Ką reiškia du metus laukti reabilitacijos? Jeigu sirgai kažkokia liga ir tau paskyrė reabilitaciją, tau jos reikia čia ir dabar. Labai daug sisteminių ir kompleksinių problemų, kurias tikrai reikėtų pradėti spręsti pakankamai rimtai, o ne tada, kada miršta policijos pareigūnai. 

– 10 tūkst. eurų – čia rimta paskata tapti policijos pareigūnu?

– Jeigu žiūrėti trumpalaikėj perspektyvoj, taip. Nes jauniems žmonėms, norintiems įsikurti sostinėje, tai nėra maži pinigai. Bet aš manau, kad šiai dienai reikėtų pasveikinti Vilniaus savivaldybę, kad buvo priimti tokie politiškai svarbūs sprendimai, kur eilę metų sostinės policija negalėjo sulaukti. Tikrai 0,5 mln. nėra maži pinigai skirti motyvacijai ir policijos pareigūnų pritraukimui. Bet aš manau, šiai dienai labai aiškiai reikėtų kalbėti apie ilgalaikes priemones. Reikėtų kalbėti ne tik, kaip pritraukti naujus pareigūnus, bet ir kaip išsaugoti dirbančius. Nes ne paslaptis, kad nesureguliavus didžiulių darbo krūvių, neužpildžius etatų, nepasižiūrėjus, kaip reorganizuoti darbą, po penkių metų, net ir pasinaudoję tais 10 tūkst. eurų, jie tiesiog susiras ramesnį, patogesnį darbą. Todėl mes turime labai smarkiai diskutuot ir galvot apie ilgalaikes priemones.

– Penkeri metai – 10 tūkst. eurų. Penkeri metai pakankamas laiko tarpas, bet gal 10 tūkst. per tuos penkerius metus pareigūnui nėra tiek jau daug. Tačiau jūs ką tik paminėjot 0,5 mln. eurų t. y. 50 pareigūnų. Ar tik tiek sostinėje trūksta?

– Sostinei trūksta apie 400-500 pareigūnų. Bet yra kitų priemonių, ne tik finansinių, kurios galėtų paskatinti. Šiai dienai turime didžiulę problemą su pareigūnų sveikata, reabilitacija. Yra kitos motyvacinės priemonės kaip vaikų darželiai. Tikrai yra begalės priemonių. Aš džiaugiuosi, kad iš tikrųjų tie patys Vilniaus savivaldos politikai iš socialdemokratų frakcijos labai aktyviai diskutuoja ta tema ir ieško geriausių sprendimų, kad tarnyba sostinės policijoje būtų patraukli.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tada kyla klausimas, kodėl žmonės nenori būti policijos pareigūnais sostinėje?

– Vienos iš pagrindinių priežasčių yra nemotyvuojantis darbo užmokestis ir dideli darbo krūviai. Jeigu tu gali už tą pačią algą pasirinkti darbą provincijoje ir turėti 10-20 kartų mažesnį darbo krūvį… Tai neišsprendus šitų problemų, tiesiog suksimės užburtame rate. Reikėtų tikrai labai principinių sprendimų. Pirmiausia pritraukti, bet taip pat ieškoti kaip išsaugoti tuos dirbančius policijos pareigūnus.

– Būtent čia ir yra klausimas, kaip išsaugoti tuos dabar dirbančius policijos pareigūnus, kuriems tokia paskata nepriklausytų, o štai atėjusiems ir įsipareigojusiems dirbti penkerius metus – 10 tūkst. eurų? Ar neatsitiks taip, kad tada prasidės savotiškas žaidimas: tie senbuviai išeis ir po savaitės atostogų sostinėj įsipareigos dirbti penkerius metus?

Savivaldybė nepagelbės vien su savo vienkartinėmis išmokomis.

– Aš manau, bus numatytos apraše priemonės, kaip skirti tas tikslines lėšas pritraukimui. Bet mes diskutuojame su Vilniaus apskrities vadovybe, kaip reikėtų iš vidinių resursų atrasti, kaip ir kitose apskrityse, kokios yra motyvacinės priemonės kituose miestuose, kurios leistų paskatinti, uždirbti, sąžiningai sumokėti už tuos padidėjusius darbo krūvius sostinėje ir išsaugoti pareigūnus. Nes dabar mokamas sostinės priedas nuo 50 iki 150 eurų tikrai nėra labai motyvuojantis. Taip, jis motyvuoja, bet žmonės sako, galit man mokėt už viršvalandžius kiek norite, man reikalingas yra poilsis, bendravimas su šeima. Tai tikrai yra reikalingos kitokios priemonės. Pirmiausiai reikia išspręsti tuos darbo krūvio klausimus.

– Kol kas kalbama tik apie pinigus. Gal pinigai nėra vienintelis motyvatorius? Ir jūs prieš tai įvardinote kažkokias naudas policijos pareigūnams, kurie dirba sostinėje. Gal tos naudos galėtų būti atraktyvesnės negu tie 10 tūkst. eurų pen penkerius metus?

– Aš manau, kas labiausiai motyvuoja dirbti sostinėje, gali atsakyti sostinės pareigūnai. Tiesiog reikėtų girdėti, ką jie sako. Visada gerai, kai geranoriškai yra siekiama, girdima ir priimami sprendimai. Kaip ir minėjau, galiu tik pasveikinti sostinę, kad pagaliau ji ėmėsi lyderystės ir ieško sprendimų. Bet norėtųsi ir pačios aukščiausios politinės valdžios sprendimų, nes jeigu mes dalinsime pažadus ir toliau griausime policijos sistemą, savivaldybė nepagelbės vien su savo vienkartinėmis išmokomis.

Pastarųjų atstovų teigimu, nepaisant skambiai pristatytų pokyčių išmokant darbo užmokestį, Agnės Bilotaitės vadovaujama VRM anksčiau duotų įsipareigojimų nevykdo. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas pažymi – algų didinimas nepasiveja nei metinės infliacijos šalyje, nei vidutinio darbo užmokesčio augimo tempų.

Savo ruožtu Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia, jog didžioji dalis teigiamų pokyčių nesulaukusių pensinio amžiaus pareigūnų jau svarsto pasitraukti iš tarnybos.

„Policijos bendruomenė yra labai nusivylusi. Pareigūnai tikrai yra nusiteikę piktai, demotyvuotai ir yra dar didesnis netikėjimas nei vadovybe, nei politiniais vadovais“, – Eltai teigė R. Katinienė.

„Daugiau kaip 40 proc. policijos pareigūnų jau yra sulaukę amžiaus, kada gali palikti tarnybą, ir jie tikrai svarsto, ar reikėtų pasitraukti, nes tų geresnių dienų, kad darbo užmokestis būtų pakankamai motyvuojantis ir orus, jie nesulaukia“, – kalbėjo policijos profesinės sąjungos vadovė.

Pasak jos, sudėtinga tikėti ir ministerijos argumentais atlyginimus didinti pirmiausia naujai ateinantiems pareigūnams, esą taip siekiant pritraukti naujų tarnautojų. Anot R. Katinienės, tokia priemonė neveiks, mat darbo sąlygos policijoje jauniems žmonėms išlieka nepatrauklios.

„Infliacija, darbo krūviai, statutas buvo priimtas atsisakant kai kurių socialinių garantijų. Tai jei ministrės įsitikinimu tuo 20–40 eurų didėjimu pareigūnai turėtų labai džiaugtis, reikia būti arba visiškai nekompetentingam, arba neprotingam. (...) Galime kabutėse padėkoti ministrei, kad dar labiau sujaukė ir demotyvavo policijos sistemą“, – teigė R. Katinienė.

„Policijos sistema – tai rizika, nervai, dideli darbo krūviai, pavojus, dėl klaidų gali lėkti iš darbo ar užsidirbti baudžiamąją bylą ir likti be darbo. Tai lyginant tarnybą ir darbo užmokestį – ji visiškai nepatraukli. Šiai dienai prekybos centrų kasininkės ir kurjerių tarnybų vairuotojai uždirba daugiau nei policijos pareigūnai“, – sakė policijos darbuotojų atstovė.

S. Džiautas: ministerija savo įsipareigojimų neįvykdė

Tuo metu NPPSS vadovas S. Džiautas pabrėžia, kad šiems metams numatytas pareigūnų atlyginimų kėlimas neatitinka ministerijos duotų įsipareigojimų.

„Įsipareigojimai nėra įvykdyti. Gintarės Skaistės pažadas, kurį atkartojo ir vidaus reikalų ministrė, buvo, kad atlyginimai kils vidutiniškai 108 eurais į rankas. (...) Mūsų profsąjungos prašymas buvo skirti papildomai 10 proc. atlyginimams ir kad tai sudarytų 55 mln. eurų. Gavome tik 37 mln. eurų. Tad nei vienas departamentas negalėjo įgyvendinti duoto pažado, kad atlyginimai kils 108 eurais“, – Eltai teigė S. Džiautas.

„Šiuo geopolitiniu momentu jėgos struktūros turi būti finansuojamos šimtu procentų. Negalime numesti Lietuvos saugumo, pasienio, kuris, reikalui esant, pereina į krašto apsaugos gynybines pajėgas, į šoną. Tikrai negalime mažinti ir neatliepti tarnybų poreikių“, – kalbėjo pareigūnų atstovas.

Pasak jo, atlyginimai, profsąjungos skaičiavimais, kils tik 6,7 proc. vietoje žadėtų dešimties procentų.

„Tai nepasieks infliacijos, kuri yra 9,1 proc. metinė Lietuvoje, taip pat nesiekia vidutinio darbo užmokesčio (VDU) kėlimo, kuris pakilo 11 proc. (...) Tai lūkesčiai nėra patenkinti – kai kurie pareigūnai išvis jaučiasi apgauti. Faktas, kad atlyginimas kils 10 eurų, jų netenkina“ – pažymi pareigūnų atstovas.

Todėl, pasak S. Džiauto, pareigūnai savo reikalavimus kitų metų finansavimui šiemet ketina išsakyti kur kas anksčiau nei tai padarė pernai.

„Stengsimės jau nuo pat pavasario pabaigos, kada bus pradedamas formuoti kitų metų biudžetas, versti ministeriją prašyti realių skaičių pagal poreikį. Nes ministerija pati šiemet Vyriausybės paprašė mažesnių skaičių nei pateikė įstaigų vadovai“, – sako S. Džiautas.

Šįmet darbo užmokestis padidėjo beveik 60 proc. statutinių pareigūnų

Kaip trečiadienį paskelbė VRM, atlyginimai nuo šių metų sausio padidėjo bene 60 proc. statutinių pareigūnų. Iš viso jų apmokėjimui šiais metais skiriama daugiau kaip 500 mln. eurų. Tai sudarys beveik pusę vidaus reikalų sistemos biudžeto, sako ministrė A. Bilotaitė.

Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla ketvirtadienį ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje nurodė, jog nuo sausio 1 d. dėl padidėjusios skaičiavimo bazės ir nuo jos kitų priedų, priemokų ir apmokėjimo skaičiavimo bei dėl pareiginės algos koeficiento apvalinimo, visiems pareigūnams darbo užmokestis didėja vidutiniškai 29 eurais „į rankas“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų atlyginimas vidutiniškai augs 130 eurų „į rankas“, atlyginimai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) šiemet nuo 12 iki kelių šimtų eurų pareigūnui „į rankas“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai „į rankas“ gaus vidutiniškai 92 eurais daugiau, karjeros valstybės tarnautojai – maždaug 19 eurų daugiau, o dirbantys pagal sutartį – 43 eurais daugiau. Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams atlyginimai vidutiniškai kilo 100 eurų „į rankas“.

Kaip skelbia VRM, atlygio didėjimą pareigūnams lėmė Vidaus tarnybos statuto pakeitimai ir patvirtintos naujos statutinių įstaigų darbo apmokėjimo sistemos.

Vidaus tarnybos statutas priimtas nepaisant pareigūnų prieštaravimų

ELTA primena, jog Vidaus tarnybos statutas, nepaisant pareigūnų prieštaravimų ir protestų, buvo priimtas pernai gruodį.

Priėmus įstatymo pataisas pritaikytas naujas bazinis atlyginimo dydis, siekiantis 1785,4 euro. Taip pat pareigūnams įstatymu suteikta galimybė derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtins centrinių statutinių įstaigų vadovai.

Įstatymo pakeitimais taip pat sumažinti priedai už stažą valstybės tarnyboje – nuo maksimalios 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos. Didesnius priedus už stažą šiuo metu gaunantiems pareigūnams jie nebus mažinami. Stažas taip pat tapo vienu iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.

Be to, įtvirtinti pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas gali būti perkeliamas darbui į kitą vietovę 3 mėnesių laikotarpiui. Visgi numatyta, jog bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalės viršyti pusmečio.

Taip profesinių sąjungų lyderiai kalba vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei ir statutinių įstaigų vadovams pranešus apie nuo šių metų didėjančius atlyginimus pareigūnams.

Šie pokyčiai pristatyti ketvirtadienį per spaudos konferenciją.

A. Bilotaitė sakė, kad daugumai pareigūnų darbo užmokestis augs dėl naujojo Vidaus tarnybos statuto ir įstaigų patvirtintų darbo užmokesčio sistemų, o valstybė šiemet pareigūnų algoms iš viso skirs beveik pusę milijardo eurų.

Statutinių įstaigų vadovų teigimu, pareigūnų atlyginimai šiemet kils nuo 10 iki kelių šimtų eurų „į rankas“.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Saulius Džiautas BNS teigė, kad įstaigų vadovų kalbos apie didėsiančius atlyginimus buvo nekonkretūs, dalis nurodė atlyginimus „ant popieriaus“, dalis – „į rankas“, jie nepasakė, kiek tiksliai didės pareigūnų  darbo užmokestis.

Anot S. Džiauto, Vyriausybės atstovų pažadai, kad atlyginimai kils 10 proc. nebus įgyvendinti

„Tai, ką žadėjo finansų ministrė, premjerė, kad Vyriausybė įsipareigoja, jog pareigūnams kils atlyginimai 108 eurais „į rankas“, mūsų skaičiavimais, to nebus. Kils 80–90 eurų, gal šiek tiek daugiau ugniagesiams ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams – apie 100 eurų“, – tvirtino profesinės sąjungos lyderis.

„Vieniems pakils, kitiems nepakils. Greičiausiai, kad nepakils labiausiai patyrusiems darbuotojams, kurie nusivils“, – pridūrė jis.

Policijos pareigūnų nuotaikos nėra geros

„Policijos bendruomenė tokią komunikaciją priima kaip politinį laikotarpį, prasidėjusius rinkimus, nes policijos pareigūnų nuotaikos tikrai nėra geros“, – BNS sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

„Policijos pareigūnai žymaus darbo užmokesčio padidėjimo per pastaruosius metus tikrai nepajuto. Nežinau, iš kur tas džiaugsmas ir laimė ministrės bei generalinio komisaro akyse“, – pridūrė ji.

Policijos pareigūnai žymaus darbo užmokesčio padidėjimo per pastaruosius metus tikrai nepajuto. Nežinau, iš kur tas džiaugsmas ir laimė ministrės bei generalinio komisaro akyse.

 

Pasak Policijos profsąjungos pirmininkės, nors priėmus naująjį Vidaus tarnybos statutą pareigūnai neturėjo didelių lūkesčių, žinios, išgirstos iš generalinio komisaro ir vidaus reikalų ministrės, nenudžiugino.

„Kai pamatėme, kad darbo užmokestis kils 20, 80 eurų ar dar mažiau, tai nežinau, ar čia labai reikėtų džiaugtis, ar čia yra tas žadėtas žymus darbo užmokesčio kilimas, matant, kiek per pastaruosius metus augo infliacija, įmokos už būstų paskolas, kaip kyla kainos“, – teigė R. Katinienė.

„Čia daugiau piaras, norint užmaskuoti vis daugiau išlendančias darbo organizavimo spragas, visuomenei akis badančius nusikaltimus. Bandoma parodyti, kaip yra gerai, bet panašu, kad gerai yra tik generaliniam komisarui ir ministrei“, – kalbėjo profesinės sąjungos lyderė.

Ryškų pokytį pajus mažuma

R. Požėla ketvirtadienį per spaudos konferenciją teigė, kad pareigūnams atlyginimai kils skirtingai, nes jie susideda iš skirtingų dedamųjų. Tačiau generalinis komisaras pabrėžė, jog dalis pareigūnų džiaugsis dėl stipriai išaugusio atlyginimo.

„Gali būti, kad vienas pareigūnas gali pereiti per visas pozicijas ir susirinkti papildomą darbo užmokestį“, – teigė R. Požėla.

„Matyt, kad čia generalinis komisaras apie save kalba. Ne paslaptis, kad tiek generalinis komisaras, tiek įstaigų vadovai gauna pakankamai didelius priedus už budėjimą namuose, realiai, už nieko neveikimą“, – kalbėjo R. Katinienė.

S. Džiauto teigimu, ryškų atlyginimų augimą pajus tik itin nedidelė dalis statutinių pareigūnų.

„Tai bus visiškai nedidelė tokių pareigūnų dalis, kurie tik ką atėję į pareigas ir jiems automatiškai bus pakeltos atlyginimų „grindys“. (...) Dar pradės jie dirbti viršvalalandžiais, naktimis, šventinėmis dienomis, įvertinimas įvyks. Galimai kai kam pakils 300 eurų, bet tai nėra rodiklis, kad visiems“, – kalbėjo S. Džiautas.

„Vienetams pakils ryškiai, o daugumai – 30–50 eurų“, – teigė jis.

Ne paslaptis, kad tiek generalinis komisaras, tiek įstaigų vadovai gauna pakankamai didelius priedus už budėjimą namuose, realiai, už nieko neveikimą.

 

Pareigūnai gali palikti tarnybą

Profesinių sąjungų lyderių teigimu, dalis statutinių pareigūnų po pasikeitusių apmokėjimo tvarkų svarsto palikti tarnybas arba jau yra priėmę šį sprendimą.

„Teko skaityti pareigūnų grupėse feisbuke komentarus, kad jie nusivylę ta ministerijos skaičiuokle, (...) kai pamato 20–30 eurų, tai aišku nusivilia, parašo komentarus, kad ieško darbo“, – pasakojo S. Džiautas.

Vis dėlto NPPSS pirmininkas nesiėmė prognozuoti, kiek pareigūnų paliks statutines įstaigas po atlyginimų skaičiavimo pokyčių.

„Viena pareigūnė išeina, sako, paskutinis lašas buvo spaudos konferencija ir šita panegirika, kuri neatitinka tikrovės. Ji priėmė sprendimą tiesiog palikti tarnybą, su šeima emigruoti ir dirbti užsienyje“, – pasakojo R. Katinienė.

Anot jos, nemaža dalis policijos pareigūnų diskutuoja, kaip galėtų persikvalifikuoti, iki vasaros palikti tarnybą ir imtis kitų darbų.

„Jeigu nebus atkreiptas dėmesys į finansavimą, pareigūnų poreikius, tai didžiausia teisėsaugos sistema – policija – rudenį gali patirti visišką krachą“, – kalbėjo R. Katinienė.

Kreipsis į Konstitucinį Teismą

S. Džiautas teigė, kad tikimasi surinkti 29 Seimo narių parašus ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl priimtų statuto nuostatų.

Jeigu nebus atkreiptas dėmesys į finansavimą, pareigūnų poreikius, tai didžiausia teisėsaugos sistema – policija – rudenį gali patirti visišką krachą.

 

„Statutas jau priimtas, jo nuostatas gali panaikinti tik Konstitucinis Teismas arba pats Seimas. Naujas Seimas galbūt pataisys, o gal ir teismas pataisys. Matysime“, – kalbėjo jis.

Vidaus tarnybos statutą, numatantį pareigūnų darbo apmokėjimo pokyčius, Seimas priėmė pernai gruodį.

Vidaus reikalų ministerija tuomet tvirtino, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Nors A. Bilotaitė kalbėjo, kad pertvarka „atneš teigiamų pokyčių visai pareigūnų bendruomenei ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją“, prieš ją pasisakė pareigūnų profsąjungos.

Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo šių metų taikomas naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro.

Naujajame statute sumažėjo pareigybių suskirstymas į grupes – nuo 15 iki dešimties.

Priedas už stažą sumažintas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau iki šiol didesnį priedą už stažą gavusiems pareigūnams jis nėra mažinamas per visą tarnybos laiką.

Statute taip pat numatytos priemonės pareigūnams pritraukti į tarnybą, pavyzdžiui, stipendijos kursantams ir studentams, taip pat numatytos vienkartinės išmokos naujai priimamiems ar perkeliamiems į tam tikras vietoves pareigūnams.

Profesinių sąjungų nuomone, naujas Vidaus tarnybos statutas nesukuria tinkamos darbo užmokesčio sistemos, naikina priedą už laipsnį, mažina maksimalų priedą už stažą, blogina pareigūnų sąlygas.

VRM duomenimis, visose vidaus tarnybos sistemos statutinėse įstaigose dirba apie 18 tūkst. pareigūnų.

Kaune vykusiame ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime sprendimas perrinkti R. Katinienę priimtas vienbalsiai.

R. Katinienė profesinei sąjungai vadovauja nuo 2012 metų. Prieš tai pirmininko pareigas ėjo Vytautas Lamauskas.

Istorija nebaigta

Prieš kelerius metus garsiai nuvilnijo istorija apie Kauno kelių policijos pareigūnės sveikatos problemas, kurias sukėlė nepakeliamas stresas ir nervinimasis dėl netinkamo mikroklimato darbe. Pareigūnė tuo apkaltino savo tiesioginį viršininką, Kauno kelių policijos vadovą Vigintą Lukošių.

Moteris tuomet „Kauno dienai“ pasakojo apie mobingą ir ketinimus su ja susidoroti. Kai istorija buvo paviešinta, teigta, kad Kauno policijos vadovybė sprendžia problemas.

Dabar paaiškėjo, kad istorija dar nebaigta – byla keliauja per instancijas, o advokatai įžvelgia specialų vilkinimą ir bandymus dangstyti aukšto rango pareigūną.

Kauno kelių policiją drebinantis skandalas tęsiasi jau keletą metų, bet taškas dar nepadėtas. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Teorinis atvirumas

Naująja Lietuvos generaline prokurore tapusi Nida Grunskienė viešai teigė sieksianti didesnio teisėsaugos institucijos atvirumo visuomenei. Realybėje šis lūkestis kol kas neįgyvendintas. Tuo „Kauno diena“ įsitikino, kai prokuratūros atstovams išsiuntė klausimus apie V.Lukošiui kolegės mestus įtarimus dėl piktnaudžiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Informaciją apie galimus vieno iš Kauno policijos vadovų klystkelius kelerius metus sugebėjo slėpti ir miesto policijos atstovai.

„Kauno dieną“ pasiekė informacija apie dar 2020 m. balandžio 17 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą. Jame figūruoja du Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai. Įtariamasis – V.Lukošius, o nukentėjusioji – jo pavaldinė. Dėl šios informacijos pagrįstumo buvo kreiptąsi į Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus atstovus. Jų buvo prašoma ne tik patvirtinti, kad toks ikiteisminis tyrimas vykdomas, tačiau ir nurodyti jį palaikančio prokuroro vardą ir pavardę. Būtent čia ir prasidėjo slapukavimas.

„Siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija yra neviešintina“, – pareiškė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė ir tik patvirtino apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Atrodo, kad prokuratūros atstovai patys išradinėja taisykles – prokuroro vardas ir pavardė iki šiol niekada nebuvo laikomi ikiteisminio tyrimo duomenimis. Svarbu tai, kad tik prokuroras gali komentuoti tyrimo detales, o neatskleidžiant jo pavardės užsidaro visi keliai informacijai gauti.

„Man labai keista, kad seksualinio priekabiavimo tema, kai kalbama apie policijos pareigūnus, kažkodėl tampa nepatogi. Juk apie kone kiekvieną policininką, prie vairo sulaikytą neblaivų teisėją mes tuoj pat sužinome. Kodėl tuomet užsiveriama tylos siena, kai žiniasklaida klausia apie jūsų minimus dalykus? Matyt, vyrams yra ką slėpti“, – „Kauno dienai“ atviravo Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) vadovė Roma Katinienė.

R.Katinienę stebina, kad  seksualinio priekabiavimo tema, kai kalbama apie policijos pareigūnus, kažkodėl tampa nepatogi. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Pasak jos, Lietuvos statutinėje tarnyboje nėra normaliai kalbama kai kuriomis temomis, nors atvirumas būtinas.

„Mes kalbame apie policijos vadovus, kuriems turėtų būti taikomas aukščiausias etikos laikymasis. Konkrečiai šioje situacijoje pasigedau, kad ją įvertintų aukščiausi vadovai. Kokią žinutę toks atsainus požiūris siunčia pavaldiniams?“ – retorinius klausimus žėrė ji ir pridūrė, kad didesnės dalies problemų policijos bendruomenėje tiesiog stengiamasi nematyti arba neigti: „Toks kalbantysis pats greitai tampa problema.“

Be konkrečių atsakymų

Kauno policijos atstovų taip pat buvo prašoma nurodyti prokuroro vardą ir pavardę, tačiau šie duomenys slėpti tarsi tai būtų valstybės paslaptis. V.Lukošiaus „Kauno dienai“ atsiųstas komentaras – taip pat nieko konkretaus nepasako.

Konkrečiai šioje situacijoje pasigedau, kad ją įvertintų aukščiausi vadovai. Kokią žinutę toks atsainus požiūris siunčia pavaldiniams?

„Kaip policijos pareigūnas, gerbiu kolegų darbą ir baudžiamajame procese įtvirtintą ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principą, todėl nesu linkęs komentuoti ikiteisminių tyrimų bet kurio asmens atžvilgiu, taigi, ir savo paties atžvilgiu, netgi jeigu toks ikiteisminis tyrimas kada nors praeityje būtų buvęs. Pareigūnai ir prokurorai dirba savo darbą ir sugeba atskirti teisėtą elgesį nuo neteisėto, melagingą pranešimą apie nebūtus įvykius nuo tikrovės. Ar jau kreipiausi, ar ateityje kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas dėl šmeižto ar garbės ir orumo įžeidimo, sąmoningai neatskleisiu, nes tai mano privatus reikalas“, – V.Lukošiaus žodžius perdavė Kauno policijos atstovai.

Iš Kauno kelių policijos vadovo komentaro atrodo, kad jis pats šioje istorijoje jaučiasi auka.

„Jaučiuosi tapęs taikiniu, kai buvo bandoma su manimi susidoroti, pasitelkus vieno puikiai žinomo Lietuvos advokato kontoros advokatus. Visi veiksmai mano atžvilgiu buvo sistemingi ir tendencingi, pradedant puolimu ir šmeižtu žiniasklaidoje, baigiant pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Visa tai organizavo mano pavaldinė, padedant VRM sistemoje jau nebedirbantiems buvusiems pareigūnams. Tokio elgesio motyvai man nežinomi, tačiau tikėtina, kad, puldama mane, pareigūnė bandė apsiginti nuo kažkokių, jos manymu, gresiančių nemalonumų darbe“, – atsiųstame komentare cituojamas V.Lukošius.

V.Lukošius mestus kaltinimus neigia ir tikina pats esantis auka. (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)

„Kauno diena“ žino ir pareigūnės, kuri pateikė pareiškimą dėl seksualinio priekabiavimo, duomenis. Tačiau dėl jautraus istorijos konteksto šios informacijos neskelbsime. Be to, susisiekus su šia pareigūne, ji su žiniasklaida bendrauti atsisakė, nors anksčiau tai darė laisvai.

„Esu pasirašiusi, kad informacijos, kuri siejasi su šiuo ikiteisminiu tyrimu, neviešinsiu“, – tik tiek tepasakė V.Lukošiaus pavaldinė.

Klampi teisinė kova

Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatas Tomas Januškevičius, kuris teisme atstovauja pareigūnei, kalbėdamas su „Kauno diena“, į detales nesileido, tačiau sutiko papasakoti painią šio ikiteisminio tyrimo eigą. Iš to galima suprasti, kodėl teisėsauga taip slapukauja.

„Visuomenė turi žinoti, kaip sunku moteriai vienai ginti savo interesus ir koks gali būti tendencingas ikiteisminis tyrimas“, – pokalbį pradėjo advokatas.

Pasak pašnekovo, iš pradžių ikiteisminį tyrimą buvo pavesta kontroliuoti Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Tomui Čepelioniui.

„Šis prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi, pasak jo, nenustatyta nusikalstamos – seksualinio priekabiavimo – veikos požymių, – nelengvos kovos pradžią prisiminė pašnekovas. – Teikiau skundą tiek aukštesniam prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau visur atsimušdavau kaip į sieną.“

Šviesa tunelio gale, anot T.Januškevičius, pasirodė, kai skundas galiausiai pasiekė paskutinę instanciją – Vilniaus apygardos teismą.

T.Januškevičius įžvelgia specialų vilkinimą ir bandymus dangstyti aukšto rango pareigūną. (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Teismas skundą išnagrinėjo labai nuosekliai ir priėmė ryžtingą sprendimą. Teisėjas įžvelgė nusikalstamos veikos požymių, taip pat papildomai atkreipė dėmesį, kad vieno iš policijos vadovų veikoje yra ne tik seksualinio priekabiavimo požymių, tačiau kartu tai yra ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi iki šiol nepradėtas. Teismas pasiūlė, kad užtenka duomenų, jog minėtam asmeniui (V.Lukošiui – aut.past.) būtų pareikšti įtarimai“, – „Kauno dienai“ kalbėjo advokatas.

Po šios teismo nutarties ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, tačiau, kilus abejonių dėl galimo šališkumo, buvo siekiama pakeisti prokurorą.

„Mano prašymas buvo patenkintas – ikiteisminio tyrimo kontrolė atsidūrė Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako rankose“, – dėstė nukentėjusiosios atstovas. Tačiau tai dar nebuvo pabaiga.

Prokuroro monopolis

Kaip pasakojo T.Januškevičius, pakeitus prokurorą, buvo vengiama įteikti įtarimus asmeniui (V.Lukošiui – aut.past.), taip pat atliekami veiksmai, kurie parodė tam tikrą tyrimo tendencingumą.

Visi veiksmai mano atžvilgiu buvo sistemingi ir tendencingi, pradedant puolimu ir šmeižtu žiniasklaidoje, baigiant pradėtu ikiteisminiu tyrimu.

„Tie veiksmai buvo atliekami prokuroro nurodymu. Į tai sureagavau ir kreipiausi į Generalinę prokuratūrą. Jai nekilo abejonių, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas išties tendencingai. Mano nuomone, iki tol buvo atliekami tam tikri netoleruotini, pertekliniai, nukentėjusiosios orumą žeminantys procesiniai veiksmai“, – atvirai kalbėjo advokatas ir pridūrė, kad ikiteisminio tyrimo kontrolė vėl pavesta kitam prokurorui. Šį kartą – prie labai sudėtingų tyrimų dirbančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Remigijui Matevičiui.

Tačiau ir toliau buvo vengiama galimai nusikalstamą veiką padariusiam V.Lukošiui įteikti pranešimą apie įtarimą.

„Buvo teiktas ne vienas prašymas ir skundas, kol galų gale prokuroras oficialiai pripažino, kad asmeniui (V.Lukošiui – aut.past.) bus suteiktas įtariamojo statusas – dėl seksualinio priekabiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi“, – apie mažą teisinę pergalę pasakojo T.Januškevičius.

Tačiau praėjusių metų gruodžio 31-ąją ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas.

„Nors iki šiol gaudavau visus nutarimus elektroniniu paštu, apie tai nebuvau informuotas. Nukentėjusioji šią informaciją taip pat gavo tik šių metų sausio 4-ąją. Tik man papildomai paprašius, šis nutarimas man buvo atsiųstas, nors įstatymas numato prokuroro pareigą iškart informuoti apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą“, – tokiu teisėsaugininkų aplaidumu stebėjosi pašnekovas.

Argumentai ir šį kartą buvo tokie patys – kad tai nėra nusikalstama veika, buvo ignoruota ir Vilniaus apygardos teismo nutartis.

„Pas mus tokia teisminė situacija, kad ikiteisminį tyrimą užbaigti ir perduoti bylą teismui gali prokuroras. Formaliai jo niekas negali įpareigoti. Tai tarsi monopolija prokuroro rankose“, – stebėjosi advokatas. Su nutrauktu tyrimu jo klientė nesutiko, todėl apskundimo procesas prasidėjo iš naujo.

Žemino nukentėjusiąją?

Atrodo, kad šis tyrimas ne toks jau ir sudėtingas, „Kauno dienai“ sakė T.Januškevičius, tačiau jis truko labai ilgai.

„Kartais susidarydavo įspūdis, kad buvo atliekami bereikšmiai ir betiksliai veiksmai. Jie, mano akimis, buvo atliekami su vienintele intencija – žeminti nukentėjusiosios orumą, kažkaip rinkti apie ją neigiamą informaciją, tarsi siekiant stigmatizuoti, – pasakojo pašnekovas. – Dalis apklausų vyko tyrėjos kabinete, kuriame buvo su tyrimu nesusiję asmenys ir jie girdėjo nukentėjusiosios parodymus. Nors tai ikiteisminio tyrimo duomenys, susiję su seksualinio pobūdžio nusikalstama veika, ir turi būti ypač slapti. Ir tai tik vienas iš daugelio sistemingų procesinių pažeidimų.“

Pokalbio pabaigoje advokatas užsiminė, kad Lietuvoje nėra daug tokio pobūdžio bylų, kadangi neretai nukentėjusiesiems pritrūksta jėgų ir psichologinės tvirtybės pereiti visą tokį sudėtingą teisinį procesą.

„Jei esi pareigūnas ir dėl tam tikrų problemų kreipiesi į teisėsaugą, tampi nelojalus. Policijos sistemai tokie dalykai garbės nedaro. Šiuo atveju prokurorų kontrolė, ilgas ikiteisminio tyrimo laikotarpis, vengimas atlikti būtinus veiksmus arba atlikimas perteklinių, tendencingų veiksmų, kurie turi intenciją destabilizuoti nukentėjusiosios psichologinę būklę, ją pažeminti, kelia labai pagrįstų abejonių, ar mūsų teisėsauga yra pasiruošusi tirti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – pastebėjo T.Januškevičius.

Iškalbinga priešistorė

Verta prisiminti ir tai, kad prieš kelerius metus „Kauno diena“ skelbė šioje istorijoje figūruojančios pareigūnės pasakojimą apie darbe jaučiamą nepakeliamą įtampą ir dėl to kilusias sveikatos problemas. Apie netinkamą mikroklimatą sužinojęs tuometis laikinasis Kauno pareigūnų vadas Elanas Jablonskas šią pareigūnę pasikvietė pokalbio. Išėjusi iš kabineto pareigūnė nualpo. Tuomet žurnalistų kalbinta moteris neabejojo, kad incidentas komisariate – kone pusę metų trunkančios įtampos ir nuolatinių nervų, jiems malšinti geriamų vaistų padarinys.

„Man, kaip pareigūnei, kyla labai daug klausimų ir abejonių dėl visko, kas vyksta. Pats V.Lukošius mane apdovanojo už nepriekaištingą tarnybą. Niekada iki šiol nebuvau gavusi jokio nusiskundimo dėl savo darbo. Jei kildavo koks nors nesusipratimas, jį visuomet spręsdavome kalbėdamiesi. Tačiau staiga viskas pasikeitė“, – 2020-ųjų kovą sunkiai tramdydama emocijas „Kauno dienai“ pasakojo pareigūnė.

Moteris neslėpė, kad iš pradžių niekam nesiskundė ir tikėjosi, kad paini situacija išsispręs. Tačiau galiausiai veiksmai jos atžvilgiu esą tapo nepakeliami.

„Man buvo pasiūlyta ieškotis darbo kitam komisariate, girdėjau apie rengiamus mano metinio vertinimo rezultatus. Man taip pat pareiškė, kad esu nelojali, kažkoks blogis, ir kad paprasčiausiai su manimi bus susidorota. Visa tai, kas vykdoma mano atžvilgiu, pavadinčiau mobingu, ir ne kitaip. Nuolat girdėdavau, kad visa kritika man perduodama neva nuo Kauno policijos vadovybės. Man tikrai baisu dėl savo darbo, dėl mano kolektyvo narių“, – apie tai, kokių veiksmų sulaukė iš V.Lukošiaus, prieš kelerius metus vardijo pareigūnė.

Apie minėtos pareigūnės problemas tuomet sakė žinanti ir R.Katinienė. Anksčiau kalbinta moteris užsiminė, kad jai teko girdėti ir apie daugiau sunkiai suvokiamų V.Lukošiaus veiksmų pareigūnės atžvilgiu.

„Kartais kelių policijos vadovo elgesys nebuvo visiškai tinkantis formaliems pareigūnės ir jos viršininko santykiams. Kai kurios V.Lukošiaus replikos, kai kurie pokalbiai, darbe keliami klausimai, aptarinėjami kiti asmenys, mano nuomone, elementariai prasilenkia su žmogiškąja ir profesine etika“, – tuomet žodžių nesirinko R.Katinienė.

Sulaukusi pačios pareigūnės pritarimo, R.Katinienė kreipėsi į tuometį laikinąjį Kauno policijos viršininką. Šis nedelsdamas pasikvietė pokalbio pareigūnę ir jos tiesioginį vadovą V.Lukošių. Šis tada teigė apie pareigūnės jaučiamą įtampą darbe nežinojęs ir priekaištų dėl jos darbo neturintis.

Nualpo komisariate

Pareigūnė iš Kauno vyriausiojo policijos komisariato (VPK) lygiai prieš savaitę buvo išvežta greitosios pagalbos automobiliu. Kalbinta "Kauno dienos", ji atvirai papasakojo apie darbe jaučiamą nebepakeliamą įtampą ir miglotą ateitį policijoje.

"Kauno dienai" greitosios medicinos pagalbos stoties atstovai patvirtino, kad praėjusį pirmadienį į Kauno VPK, esantį Vytauto pr. 91, vyko greitoji pagalba.

Paaiškėjo, kad po pokalbio su laikinuoju Kauno policijos vadovu Elanu Jablonsku iš jo kabineto išėjusi nualpo pareigūnė Š.Dzimidaitė. Nedelsiant atvykę medikai moteriai suteikė reikiamą pagalbą, tačiau ir kitą dieną ji vis dar varstė gydytojų kabinetų duris.

Nusprendus plačiau pasidomėti šia situacija, paaiškėjo daugybė skandalingų detalių. Per pokalbį telefonu ne kartą apsiašarojusi pareigūnė neabejojo, kad incidentas komisariate – kone pusę metų trunkančios įtampos ir nuolatinių nervų, jiems malšinti geriamų vaistų padarinys.

"Iki šiol sveikatos problemų neturėjau, bet tikriausiai niekam ne paslaptis, kas šiuo metu dedasi Kauno policijoje. Iki šiol dirbau, manęs visur buvo daug, stengiausi. Praėjusių metų liepos mėnesį buvau apdovanota už nepriekaištingą tarnybą. Bet jau spalį prasidėjo iki šiol trunkanti įtampa darbe, o to priežasčių negaliu suprasti", – pokalbį su "Kauno diena" pradėjo Š.Dzimidaitė.

Dėl dirbtinai keliamos įtampos darbe Š.Dzimidaitė prireikė medikų pagalbos. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Po apdovanojimo – akibrokštas

Pareigūnė neslepia, kad iš pradžių niekam nesiskundė ir tikėjosi, kad paini situacija išsispręs.

"Man, kaip pareigūnei, kyla labai daug klausimų ir abejonių dėl visko, kas vyksta. Pats Kauno Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius mane apdovanojo už nepriekaištingą tarnybą. Mano akimis, mes su V.Lukošiumi, dirbdami tuos trejus metus, padarėme daug gerų darbų – tai ir saugaus eismo klasės atidarymas Chemijos gatvėje, puikiai pasisekęs renginys "Kaunas rieda". Man pradėjus vadovauti skyriui atsirado įvairių analizių dėl žūčių ir nelaimių keliuose. Iki šiol, pačiam vadovui išėjus kasmetinių atostogų, neretai jį pakeisdavau. Niekad iki šiol nebuvau gavusi jokio nusiskundimo dėl savo darbo. Jei kildavo koks nors nesusipratimas, jį visuomet spręsdavome kalbėdamiesi. Tačiau spalį staiga viskas pasikeitė", – sunkiai tramdydama emocijas "Kauno dienai" dėstė Š.Dzimidaitė ir pažėrė kritikos tiesioginiam savo vadovui.

Kartais kelių policijos vadovo elgesys nebuvo visiškai tinkantis formaliems pareigūnės ir jos viršininko santykiams.

"Man buvo pasiūlyta ieškotis darbo kitam komisariate, girdėjau apie rengiamus mano metinio vertinimo rezultatus. Man taip pat pareiškė, kad esu nelojali, kažkoks blogis, ir kad paprasčiausiai su manimi bus susidorota. Visa tai, kas vykdoma mano atžvilgiu, pavadinčiau mobingu, ir ne kitaip. Nuolat girdėdavau, kad visa kritika man perduodama neva nuo Kauno policijos vadovybės. Man tikrai baisu dėl savo darbo, dėl mano kolektyvo narių", – apie tai, kokių veiksmų tuos beveik pusę metų sulaukė iš V.Lukošiaus, vardijo pareigūnė.

Svarsto trauktis iš tarnybos

Situacija dėl mikroklimato Kelių policijos skyriuje galiausiai pasiekė ir E.Jablonską, kuris pirmadienį Š.Dzimidaitę pasikvietė pokalbio.

"Žinote, man dar iki tol vis sakydavo, kad turiu prie jo reabilituotis. Nesuprasdavau, ką tai reiškia. Už ką man reikia reabilituotis? Bet man taip niekas ir nepaaiškino. Todėl ta nežinia, baimė, kad kažkas negerai, kėlė daug streso. Važiavau į susitikimą jausdama nerimą. Mano psichologinė būsena nuo spalio tikrai buvo pasikeitusi – į blogąją pusę.

Pats pokalbis su E.Jablonsku buvo šiltas, aš išdėsčiau savo poziciją, pasakiau, kokias kalbas girdėdavau savo atžvilgiu, neva man adresuojamas nuo Kauno policijos vadovybės. Pasikalbėjome konstruktyviai. Aš, žinoma, paklausiau, gal kažkas negerai su manimi, gal sulaukta kokios nors negeros informacijos apie mane. Tačiau E.Jablonskas užtikrino, kad viskas gerai", – pasakojo Š.Dzimidaitė.

Tačiau po pokalbio ji išėjo iš kabineto ir nualpo.

"Kas vyko toliau, nelabai atsimenu, tik atgavusi sąmonę pamačiau, kad aplink daug žmonių", – prisiminė pareigūnė. Paklausta, ar buvo nustatyta rimtų sveikatos problemų, neišsiplėtė: "Yra tam tikrų dalykų. Medikai pasakė, ką reikia pasitvarkyti."

Apie ateitį Kauno policijoje Š.Dzimidaitė kol kas kalba labai miglotai, bet neatmeta ir paties blogiausio scenarijaus.

"Šiandien yra taip blogai, kad blogiau jau būti negali. Tikriausiai nelabai yra kitas variantas, kaip tik pasitraukti iš tarnybos. Liūdniausia, kad aš tik noriu sąžiningai dirbti savo darbą. Labai linkiu, kad nė vienas nepatektų į tokią situaciją kaip aš", – palaužto žmogaus balsu pokalbį baigė pareigūnė.

Grasino vadovų vardu

"Kauno dienos" kalbinta Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) vadovė Roma Katinienė teigė apie Š.Dzimidaitės problemas darbe žinanti. Pareigūnė yra šios profsąjungos narė.

"Šarūnė buvo minėjusi, kad būtent jos tiesioginis vadovas V.Lukošius laido užuominas apie jos ne visai tinkamą darbą, jai grasinama aukštesnių policijos pareigūnų pavardėmis. Tačiau, aiškinantis situacijas, šie žodžiai niekuomet nebuvo kažkuo pagrįsti", – pastebėjo profsąjungos vadovė. Ji neslepia, kad šiame kontekste buvo bandoma žaisti net ir buvusio Lietuvos generalinio komisaro ir jo komandos narių pavardėmis.

R.Katinienė užsiminė, kad jai teko girdėti ir daugiau sunkiai suvokiamų V.Lukošiaus veiksmų pareigūnės atžvilgiu.

"Kartais kelių policijos vadovo elgesys nebuvo visiškai tinkantis formaliems pareigūnės ir jos viršininko santykiams. Kai kurios V.Lukošiaus replikos, kai kurie pokalbiai, darbe keliami klausimai, aptarinėjami kiti asmenys man elementariai prasilenkia su žmogiškąja ir profesine etika", – žodžių nesirinko R.Katinienė.

Pasak profsąjungos vadovės, nuo pat pradžių piršosi mintis, kad ne aukščiausi policijos vadovai reiškė kritiką dėl Š.Dzimidaitės darbo, o dėl nesuprantamų priežasčių pats V.Lukošius pareigūnei perteikė savo interpretacijas.

"Nors apie Šarūnės patiriamą įtampą žinojau nuo šių metų pradžios, tačiau turėjome atsižvelgti į paties asmens norą ir pritarimą visą tai spręsti. Profsąjunga negali imtis veiksmų be asmens noro, kad būtų kišamasi. Galiausiai buvo priimtas sprendimas tai daryti ir aš nedelsdama kreipiausi į laikinąjį Kauno policijos viršininką", – teigė pašnekovė.

Nenori spėlioti

Paklausta, gal turi bent menkiausią įtarimą, kodėl kelių policijos vadovo pozicija savo pavaldinės atžvilgiu staiga pasikeitė, R.Katinienė spėlioti nebuvo linkusi.

"Savo interpretacijų vardyti nenoriu. Manau, kad į šį klausimą geriausiai galėtų atsakyti pats V.Lukošius – ar jis turi pagrįstų pretenzijų dėl pareigūnės darbo ir jo kokybės, ar yra kažkokie asmeniniai interesai", – į vadovo sąžinę tarsi apeliavo ji.

Po R.Katinienės pranešimo laikinasis Kauno pareigūnų vadas pasikvietė pokalbio įtampoje gyvenančią pareigūnę. Tuomet sekė pokalbis ir su tiesioginiu jos vadovu. O kas bus toliau?

Roma Katinienė/Laimio Steponavičiaus nuotr.

"Yra numatytas planas ir tam tikros priemonės. Jei bus matoma, kad Šarūnės tiesioginis vadovas nedaro jokių išvadų ir atsiras mobingo elementų, kad daromas kažkoks psichologinis spaudimas vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis, tuomet profsąjunga kreipsis dėl kelių policijos vadovo eliminavimo iš tos terpės. Jei matysime viską krypstant blogiausio scenarijaus link, tikriausiai teks viešinti kai kuriuos faktus, parodant, kas vyksta statutinėje tarnyboje", – užsiminė R.Katinienė ir  pridūrė, kad kol kas į Šarūnės problemas Kauno pareigūnų vadovas žiūri rimtai ir, atrodo, yra pasiryžęs jas racionaliai išspręsti.

Nusiskundimų nesulaukė

E.Jablonskas "Kauno dienai" pateikė atsakymus dėl Š.Dzimidaitės situacijos.

– Kas lėmė, kad daugiau nei trejus metus skyriaus viršininkės pareigas einanti Š.Dzimidaitė pastaruoju metu ėmė jausti įtampą darbe?

– Sunku pasakyti, ši žinia man pačiam buvo naujiena.

– Kodėl iki šiol labai aktyviai besireiškianti, daugybę renginių organizuojanti ir už nepriekaištingą tarnybą apdovanota pareigūnė dėl įtampos susidūrė su sveikatos problemomis?

– Šiuo metu mes tai aiškinamės.

Man taip pat pareiškė, kad esu nelojali, kažkoks blogis, ir kad paprasčiausiai su manimi bus susidorota. Visa tai, kas vykdoma mano atžvilgiu, pavadinčiau mobingu, ir ne kitaip.

– Pakomentuokite, kaip vertinamas Š.Dzimidaitės darbas.

– Nusiskundimų dėl pareigūnės atliekamų pareigų aš asmeniškai nesulaukiau.

– Pirmadienį pareigūnė atvyko su jumis susitikti į Kauno VPK. Šį susitikimą inicijavote jūs. Koks buvo jo tikslas? Apie ką buvo kalbama? Ar per pokalbį jautėte, kad pareigūnė stresuoja?

– Praėjusią savaitę, dar būdamas komandiruotėje, sulaukiau žinių, kad Kelių policijos valdyboje galimai vyrauja netinkamas mikroklimatas. Pats susisiekiau su pareigūne ir pakviečiau pokalbio, kad man pačiam papasakotų, su kokiomis problemomis susiduria. Atėjus pareigūnei buvo matyti, kad jaučiasi įtampa, stengiausi tiesiog nuraminti, pavaišinti kava ir išsiaiškinti, kas tarnyboje kelia stresą. Patikinau, jog situaciją išsiaiškinsime ir atitinkamai įvertinsime, kad pareigūnė ramiai ir toliau noriai vyktų į tarnybą ir, žinoma, rūpintųsi, pirmiausia, savo sveikata. Man atrodo, pokalbis buvo dalykiškas ir konstruktyvus, pareigūnė išėjo iš kabineto nusiraminusi.

– Kaip policijos vadovybė sureagavo į pareigūnės sveikatos pablogėjimą po pokalbio? Kokių veiksmų toliau bus imtasi?

– Pareigūnei išėjus, vos po minutės referentė pranešė, kad pastaroji išeidama suklupo, jai pasidarė negera. Nedelsiant buvo iškviesta medicinos darbuotoja ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Kol jų laukėme, patys stengėmės jai padėti. Aš pats asmeniškai skambinau jai ir vakare, kad įsitikinčiau, ar viskas gerai, ar reikalinga kažkokia pagalba.

– Ar policijos vadovybė žino, kad Š.Dzimidaitė jau kurį laiką darbe jaučiasi blogai? Ar bandė ką nors daryti? Jei taip, ką?

– Kauno apskrities VPK darbuojuosi nuo spalio, nė karto nesulaukiau nei iš jos, nei iš jos artimos aplinkos skundų ar nuogąstavimų, kad darbe kažkas negerai, kad vyrauja netinkamas mikroklimatas. Kai tik praėjusią savaitę sulaukiau tokių signalų, nedelsdamas susisiekiau su pačia pareigūne.

E.Jablonskas tikino, kad aiškinasi, ar tiesioginis viršininkas nedarė spaudimo pavaldinei. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

– Kokių veiksmų bus imtasi sužinojus, kad Š.Dzimidaitė patiria įtampą dirbdama pas V.Lukošių? Ar jau bandėte išsiaiškinti, kodėl pasikeitė vadovo pozicija jos atžvilgiu?

– Tą pačią dieną pokalbio pasikviečiau ir Kelių policijos valdybos viršininką, kad būtų išklausytos abi pusės, priimti teisingiausi sprendimai. Jau numatėme galimą veiksmų planą, siekiant deeskaluoti susidariusią situaciją kolektyve.

– Gal vadovas kelia įtampą pareigūnės darbo vietoje specialiai, kad galiausiai ji paliktų šį postą?

– Tokios informacijos šiuo metu neturiu, tačiau aiškinamės.

– Ar kada nors anksčiau buvo nusiskundimų dėl V.Lukošiaus ir jo vadovavimo, bendravimo su savo skyriaus darbuotojais?

– Praėjusiais metais buvo atliktas vienas tarnybinis patikrinimas dėl V.Lukošiaus. Tyrimas buvo atliktas gavus duomenų, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas, nesilaikydamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtintų nuostatų, palaiko asmeninius santykius su jam pavaldžia pareigūne. Informacija nepasitvirtino, V.Lukošiui tarnybinio poveikio priemonės taikytos nebuvo.

Komentaras

Vigintas Lukošius

Kauno kelių policijos valdybos viršininkas

Apie trejus metus dirbdama šiame skyriuje Š.Dzimidaitė turi puikias darbo sąlygas, aprūpinta reikiamomis darbo priemonėmis, visada palaikoma mano ir vadovų kolektyvo, nuolat buvo vertinama tik gerai arba labai gerai. Buvo planuotas labai geras ir 2019 m. darbo vertinimas, apie tai buvau informavęs AVPK vadovybę ir pačią pareigūnę.

Atlikdama darbines funkcijas ji turėjo saviraiškos laisvę. Už gerai atliekamą darbą 2019 m. neeilinių vertinimų metu įvertinta labai gerai, apdovanota už nepriekaištinga tarnybą, skatinta papildomomis poilsio dienomis.

Apie tai, kad minėta pareigūnė darbe jaučia įtampą ar turi sveikatos problemų, jokių požymių nei aš, nei kolektyvo vadovai nepastebėjome, iš pačios pareigūnės nusiskundimų negavau. Kas galėjo turėti įtakos blogai pareigūnės savijautai, aš nežinau, kadangi darbinė atmosfera kolektyve yra gera, bendraujama atvirai, iškilusias problemas visada sprendžiame nedelsdami.

V.Lukošius neigia daręs spaudimą pavaldinei. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Pareigūnė yra labai atvira, visada iškelianti esamas problemas ir siekianti operatyviai jas spręsti, todėl nesuprantama, kodėl nuo 2019 m. spalio mėnesio apie neva jaučiamą įtampą darbe nei man, nei Kauno apskrities VPK vadovybei ji nepranešė.

Patikinu, kad nei anksčiau, nei dabar mano nuomonė dėl pareigūnės kompetencijos nėra pasikeitusi. Tai liudija mano ketinimai jos 2019 m. veiklą vertinti labai gerai.

Atsižvelgiant į pareigūnei sudarytas darbo sąlygas, įvertinimus ir paskatinimus už jos atliekamą darbą, sudarytą teigiamą darbinę atmosferą ir vadovų palaikymą pareigūnė objektyviai darbinės įtampos neturėjo jausti arba man kažkokios aplinkybės yra nežinomos.

Nieko nerado

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė teigė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse: galimas didelės vertės svetimo turto pasisavinimas, galimas didelės vertės svetimo turto iššvaistymas ir galimas dokumento suklastojimas.

"Teisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 2 d. 1 p., 214 str. 1 d., 216 str.)", – teigė G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė ir pridūrė, kad sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dar gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Norėjo nutildyti

LPPS vadovė Roma Katinienė "Kauno dienai" teigė, kad tokių išvadų ir tikėjosi. Ji tvirtino, kad organizacija buvo nepagrįstai apskųsta, o į teisėsaugą kreiptasi ne siekiant skaidresnės jos veiklos ar teisingesnio, aktyvesnio pareigūnų atstovavimo, o atvirkščiai – siekiant profsąjungą nutildyti arba bent jau prislopinti jos veiklą.

R.Katinienės teigimu, pradėtas FNTT tyrimas ir visi su juo susiję šios tarnybos veiksmai išbalansavo organizacijos veiklą. "Praėjusius metus mes tikrai pradėjome aktyviai. Buvo daug straipsnių, kritikuojančių ir tą pačią policijos reformą, jos pristatymą. Buvo surengta ne viena protesto akcija", - kalbėjo profesinės sąjungos vadovė.

Tie žmonės… Tikriausiai jų siekiamybė ir buvo stabdyti pasipriešinimą sprendimams, stabdyti akcijas.

Anot jos, sąjunga – viena aktyviausiai veikiančių teisėsaugos profesinių organizacijų.

"Tie žmonės… Tikriausiai jų siekiamybė ir buvo stabdyti pasipriešinimą sprendimams, stabdyti akcijas, (...) diskredituoti sąjungą, prislopinti jos aktyvią veiklą", – vardijo R.Katinienė. Ji teigė, kad kaltinimai išbalansuotų bent jau pradžioje bet kurį žmogų. "Tai meta šešėlį ant organizacijos lyderio, visos organizacijos reputacijos", – kalbėjo pareigūnė.

Dar labiau sutelkė

Tačiau tyrimas ir kaltinimai, R.Katinienės teigimu, tik dar labiau mobilizavo organizaciją. Kartu tai buvo ir proga, kaip ji kalbėjo, "atsirinkti, kur yra draugai, kur yra priešai". "Turėjome ir kitų profesinių sąjungų palaikymą", – sakė R.Katinienė.

Beje, žinia apie pradėtą tyrimą žiniasklaidoje nuskambėjo plačiai ir garsiai. Tačiau tai, kad tyrimas jau nutrauktas, jokio atgarsio, deja nesulaukė. R.Katinienės teigimu, tyrimas nutrauktas dar gruodžio 14 d., o pranešimą apie tai ji gavo gruodžio 19 d.

Vertinti patį FNTT tyrimą R.Katinienė nesiėmė. "Sunku vertinti, manau, kad tyrimas vyko gana objektyviai", – tepasakė pareigūnė.

Ji pridūrė, kad, vykstant tyrimui, su tyrėjais ir ji pati, ir organizacija noriai bendradarbiavo, nes, anot jos, nebuvo ko slėpti. "Pateikėme visus finansinius dokumentus, prašymus, protokolus, priimtus sprendimus", – aiškino pareigūnė.

R.Katinienės žiniomis, tyrimas pradėtas po kelių LPPS tarybos narių kreipimosi į teisėsaugą dėl lėšų panaudojimo.

Užkliuvo reforma

R.Katinienė yra viena aršiausių policijos reformos kritikių.

Ji užsiminė, kad ir Vidaus reikalų ministerija, atlikusi gana išsamų reformos patikrinimą, nurodė Policijos departamentui padarytas klaidas. "Jos nėra taisomos. Mūsų pozicija yra siekti, kad klaidos vis dėlto būtų ištaisytos, taip pat norėtųsi sulaukti politinio Policijos departamento vadovo įvertinimo", – apie policijos reformą kalbėjo R.Katinienė.

Ji atkreipė dėmesį į socialinio dialogo trūkumą. "Kitose institucijose socialinio dialogo siekiama ar jis stiprinamas, o policijoje tokio iš viso nėra", – įsitikinusi R.Katinienė.

"Bendraudama su policijos pareigūnais, peržvelgdama skaičius, matau, kad situacija policijoje iš vidinės pusės, taip pat ir viešojo saugumo srityje blogėja. Rezonansiniai įvykiai, nepilnamečių nusikalstamumas, išaugęs žiaurių nusikaltimų skaičius ir kt. Visuomenė nesijaučia saugesnė. Demotyvuojanti pareigūnų darbo užmokesčio sistema, nemažai patyrusių pareigūnų jau paliko sistemą", – teigė R.Katinienė, sutikusi, kad pagerėjo pareigūnų materialinis aprūpinimas. Vis dėlto ji sakė, kad iš pareigūnų reikalaujama ne kritinio mąstymo, o lojalumo.

NPPS nurodo, kad LPPS iš susivienijimo gretų pašalinta dėl neišspręstų „vidinių problemų“, savo ruožtu LPPS teigia pati nusprendusi nutraukti bendradarbiavimą su susivienijimu, nes šis atstovauja ne pareigūnams, o politikams.

NPPSS pranešė, kad susivienijimo taryba šalinti policijos profsąjungą nusprendė ketvirtadienį.

„LPPS narystė susivienijime buvo laikinai sustabdyta dar šių metų balandžio mėnesį. Tuomet šiai organizacijai nustatytas laikotarpis, per kurį turėjo būti išspręstos tam tikros vidinės problemos. Deja, pastangų ir teigiamų poslinkių nepastebėjome. Todėl NPPSS taryba ir priėmė tokį sprendimą“, – pranešime spaudai teigia NPPSS pirmininkas Vladimiras Banelis.

Anot jo, NPPSS nenori, kad dėl „išsiskyrusių požiūrių į interesų gynimą“ kentėtų eiliniai pareigūnai, todėl nuspręsta, kad teisines ir kitas paslaugas LPPS nariams iki pareigūnų susivienijimas teiks iki gruodžio pradžios.

„Po to žmonės turės galimybę apsispręsti, ar likti LPPS organizacijoje, ar NPPSS sudėtyje“, – sako V. Banel.

Savo ruožtu LPPS vadovė Roma Katinienė tvirtino, kad sprendimas trauktis ir nebendradarbiauti su susivienijimu priimtas LPPS viduje, jau kurį laiką tyčia nemokėtas nario mokestis.

„Mūsų pagrindinės priežastys buvo, kad nebematome tolesnio bendradarbiavimo galimybių su pirmininku Vladimiru Baneliu. Manome, kad NPPSS tapo politikų įrankiu jų tikslams įgyvendinti, kaip valdyti profesines sąjungas, turėti jų interesams atstovaujančią grupę“, – BNS sakė R. Katinienė.

Anot jos, tiek vykdant policijos reformą, tiek sprendžiant policijos finansavimo klausimus, LPPS trukdyta aktyviai išsakyti nuomonę, rengti pranešimus spaudai, protestus.

„NPPSS pirmininkas mūsų nepalaikė, buvo nuolat daromas spaudimas, kritika, spaudimas, kad neprotestuokite (...). V. Banel yra tiesiogiai susijęs ir gina vienos partijos interesus. Mes nematome tolesnio bendradarbiavimo galimybių ir džiaugiamės, kad nebesame NPPSS grupės nariu“, – teigė ji.

LPPS nurodo vienijanti apie 600 pareigūnų, NPPSS – per 3 tūkst. narių.

Autorius: Ignas Jačauskas

„Tyrimas pradėtas šią savaitę dėl Lietuvos policijos profesinės sąjungos veiklos“, –  BNS sakė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė Rūta Andriuškaitė. Įtarimai kol kas niekam nepateikti.

Policijos profesinės sąjungos vienas tarybos narių Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Audrius Apulskis BNS sakė, kad buvo apklaustas pradėtame tyrime liudytoju. A. Apulskis dėl lėšų panaudojimo kartu su dar trimis tarybos nariais kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

„Kilo pagrįstų abejonių, norėjome gauti atsakymus profesinės sąjungos viduje, atsakymų negavome. Mes teisininkai esame, įžvelgėme grėsmes, tada kreipėmės į Generalinę prokuratūrą. Nenoriu plačiau komentuoti, nes nenoriu pakenkti tyrimui, buvau apklaustas liudytoju FNTT“, – BNS sakė A. Apulskis.

Pareigūnai įtaria, kad policijos profesinės sąjungos vadovė R. Katinienė savo asmeninį automobilį „Kia Sportage“ išnuomojo profesinei sąjungai, įtariama, kad profesinės sąjungos vadovė už sąjungos lėšas pirko kurą, padangų komplektus.

Tarybos nariai sako, kad R. Katinienė nepateikė duomenų, kuriam tikslui ji pirko dovanų čekius, bilietus į Žalgirio arenoje vykstančius koncertus ir t.t.

Profesinės sąjungos nariai per mėnesį sumoka 1 proc. nuo savo algos iki mokesčių. Kiekvienas narys vidutiniškai sumoka po 10-12 eurų. Kuo didesnis pareigūno atlyginimas, tuo didesnė suma sumokama profesinei sąjungai.

R. Katinienė jai metamus įtarimus atmeta. Ji pradėtą tyrimą vertina kaip kišimąsi į profesinės sąjungos veiklą ir trukdymą. R. Katinienė teigė, kad vėliau išplatins pareiškimą.

„Nėra nė vieno bilieto į Žalgirio areną, nebent būtų mokymų, kvalifikacijos renginių. Vidaus tvarką nustato Visuotinis susirinkimas, narių reikalas, kaip leisti (pinigus-BNS), tai reglamentuota įstatymais“, - BNS sakė R. Katinienė.

Reaguodamas į šią situaciją, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) Taryba priėmė sprendimą laikinai stabdyti Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) narystę šioje organizacijoje.

„Esame aktyviai už teisėsaugos pareigūnų interesus kovojanti ir teisėsaugos pažangos Lietuvoje siekianti skaidri ir atvira organizacija. To paties reikalaujame ir iš savo narių. Deja, pastaruoju metu atsirado abejonių dėl LPPS vadovybės skaidraus valdymo principų. Tai trukdo organizacijai atlikti savo tiesioginę misiją – rūpintis eiliniais policijos pareigūnais.Todėl ir priėmėme nelengvą sprendimą mėnesiui stabdyti šios organizacijos narystę susivienijime. Per šį laikotarpį LPPS privalo išsispręsti vidines problemas. Savo ruožtu NPPSS aktyviai stebės visą procesą ir po mėnesio NPPSS taryba galutinai nuspręs, ar mums ir LPPS yra pakeliui“, – viešai paskelbtame pranešime cituojamas NPPSS pirmininkas Vladimiras Banelis.