„Ji (Sofija Sapega) parašė malonės prašymą“, – sakė S. Dudičius naujienų agentūrai „Interfax“.

Anksčiau šį mėnesį Minskas pranešė, kad tyrimas S. Sapegai iškeltoje baudžiamojoje byloje baigiamas ir kad pateikti galutiniai kaltinimai pagal virtinę Baudžiamojo kodekso straipsnių, tarp jų – dėl socialinės nesantaikos kurstymo, nusikaltimo prieš informacinį saugumą, asmens duomenų naudojimo taisyklių pažeidimo, grasinimo teisėsaugos pareigūnams.

Pirmadienį byla buvo perduota prokuratūrai, kad ši nukreiptų ją teismui.

Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto studentė S. Sapega gegužės 23 dieną buvo sulaikyta kartu su R. Pratasevičiumi Minsko oro uoste, Baltarusijos režimui priverstinai nutupdžius „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, kurio pora skrido iš Atėnų į Vilnių.

R. Pratasevičius kartu su bendražygiais platformoje „Telegram“ įkūrė baltarusių opozicijos kanalą NEXTA. Šis kanalas daug prisidėjo koordinuojant beprecedenčius protestus po pernai rugpjūtį Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, geležiniu kumščiu valdantis šalį jau beveik tris dešimtmečius.

Pernai Minsko režimas įtraukė R. Pratasevičių į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, taip pat paskelbė kanalą NEXTA „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.

Po S. Sapegos sulaikymo Minskas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame mergina sakė, kad redagavo „Telegram“ kanalą „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiantį duomenis apie šalies saugumo pajėgas.

Lenkija tiria incidentą, per kurį Lenkijoje registruotas lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas dėl tariamos bombos grėsmės.

Lėktuvu skridęs R. Pratasevičius, kartu su kitais platformoje „Telegram“ įkūręs baltarusių opozicijos kanalą „Nexta“, Minsko laikomą ekstremistiniu, ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega – buvo nedelsiant sulaikyti. Jiems iki šiol tebetaikomas namų areštas.

Lenkijos specialiosios tarnybos žurnalistams paruošė pristatymą, kuriame pateikė dispečerinėje vykusių pokalbių garso įrašus ir kitos informacijos, gautos per prokurorų ir kontržvalgybos agentūros ABW atliktą tyrimą.

„Pateikiame jums įrodymų ir kitų faktų, aiškiai rodančių, kad „Ryanair“ lėktuvo užgrobimas buvo Baltarusijos specialiųjų tarnybų operacija, kurios tikslas buvo suimti politinio režimo priešininką“, – žurnalistams sakė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas).

Paruoštame pristatyme pasakotojas teigė, kad „vienas (Baltarusijos) KGB pareigūnas davė nurodymus eismo kontrolieriams dispečerinėje Minske, rodo ABW gauti įrašai“.

S. Zaryno pranešime sakoma, kad minėtas KGB pareigūnas „buvo operacijų kambaryje dispečerinės bokšte“.

„Tai buvo pareigūnas, kuris davė nurodymus ir priėmė sprendimus dėl lėktuvo nutupdymo Minske. Tuo pat metu  KGB pareigūnas nuolat palaikė ryšį telefonu su kažkokiu asmeniu ir jam pranešinėjo, kas vyksta su lėktuvu“, – pridūrė jis.

„Reikia pabrėžti, kad eismo kontrolės bokšto perėmimas, įvykdytas specialiųjų tarnybų agento, yra precedento neturintis dalykas, neatitinkantis keliamų reikalavimų ir praktikos“, – sakoma pranešime.

S. Zaryno žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ sakoma, kad tyrimo išvada pagrįsta „liudytojo, buvusio Minsko skrydžių valdymo bokšte, parodymais“.

Šią savaitę laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad buvęs Minsko oro uosto skrydžių vadovas Alehas Halehavas, incidento metu esą dirbęs su „Ryanair“ lėktuvu, vėliau pabėgęs į Lenkiją davė parodymus lenkų pareigūnams apie tai, kaip viskas vyko.

Minsko režimo įvykdytas lėktuvo priverstinis nutupdytas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o Europos Sąjunga įvedė sankcijų Baltarusijai.

Europos Sąjungos nuomone, keršydamas už įvestas sankcijas Minskas organizuoja migracijos krizę prie Bendrijos sienų su Baltarusija. Nuo vasaros tūkstančiai migrantų iš Vidurinių Rytų kirto arba bandė nelegaliai kirsti rytinę ES sieną ir patekti į Lietuvą, Lenkiją ar Latviją.

Baltarusija kaltinimus neigia ir ragina ES įsileisti migrantus.

Organizacijos generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as (Kristofas Deluaras) BNS teigė, kad iš lėktuvo išlaipinto žurnalisto ir disidento Ramano Pratasevičiaus kalinimas yra „tragedija“, bet reikia parodyti ir veidus kitų įkalintų žurnalistų, nes jie atskleidžia represijų realybę.

„Tai yra protestas pasienyje. Mes norėjome būti kiek įmanoma arčiau tų žurnalistų, kurie yra kalėjime. Jie yra kalėjime šalyje, kuri jau prieš kelis mėnesius buvo uždaryta A. Lukašenkos ir, kurioje auga represijų mastai. Mes norėjome suorganizuoti šį protestą po lėktuvo užgrobimo ir Ramano Pratasevičiaus bei Sofijos Sapegos įkalinimo“, – sakė Ch. Deloire'as.

Pasak jo, kalinama ir daugiau „jaunų ir talentingų žurnalistų“, kurie naudojasi naujais medijų kanalais, tarp jų ir  „Telegram“.

„Kartais represijos gali atrodyti, kaip šiek tiek tolimas reiškinys, tačiau realybė yra tragiška. Lėktuvo užgrobimas buvo aukščiausias taškas, bet prievarta turi labai daug skirtingų lygių ir mes norėjome parodyti labai žmogišką represijų pusę“, – kalbėjo nevyriausybins organizacijos vadovas. 

Akcijos dalyviai pasienyje pakabino kalinamų žurnalistų nuotraukų.

„Mes atsinešėme apie 20 šiuo metu kalinčių žurnalistų nuotraukų ir pakabinome jas ant sienos, skiriančios Lietuvą nuo Baltarusijos. Nes, kaip ir sakiau, norėjome būti kiek įmanoma arčiau tų žurnalistų“, – kalbėjo Ch. Deloire'as.

Jis taip pat užsiminė susitikęs su generalinės prokurorės pavaduotoju Gintu Ivanausku, kuris vadovauja tyrimui dėl priverstinio lėktuvo nutupdymo.

„Jis (G. Ivanauskas – BNS) pasveikino tai, kad kreipėmės į prokuratūrą ir sakė, kad mūsų skundas buvo prijungtas prie tyrimo medžiagos. Yra labai svarbu parodyti, kad žurnalistai nėra teroristai. Terorizmas yra bauginimas nusikaltimais ir prievarta, o būtent tai ir daro A. Lukašenka“, – sakė „Reporteriai be sienų“ vadovas.

Proteste taip pat dalyvavo Dionizas Litvaitis, Vilma Danauskienė, Šarūnas Černiauskas, Dainius Radzevičius, Indrė Makaraitytė, Arkadijus Vinokuras, Ruslanas Iržikevičius ir kiti žurnalistai.

„Politinė kalinė Sofija Sapega tapo įtariamąja pagal Baudžiamojo kodekso 130 straipsnio 3 dalį – dėl „rasinio, tautinio, religinio ar kitokio socialinės nesantaikos kurstymo“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė „Viasna“.

Pasak teisių gynėjų, pagal šį straipsnį merginai gresia iki 12 metų laisvės atėmimo.

Tuo metu S. Sapegos advokatas Aliaksandras Filanovičius ketvirtadienį pranešė, kad jam vis dar nepavyksta susitikti su savo kliente Baltarusijos KGB tardymo izoliatoriuje.

„Šiandien vėl nepavyko aplankyti Sofijos, nes KGB tardymo izoliatoriuje trūko kabinetų susitikimams su advokatais“, – nurodė jis ir pridūrė, kad pabandys aplankyti S. Sapegą penktadienį.

Taip pat A. Filanovičius sakė, kad penktadienį 12 val. 30 min. teismas svarstys skundą dėl S. Sapegos sulaikymo. Advokatas pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, tačiau jam buvo pranešta, kad jis galės susipažinti su byla tik penktadienį.

23 metų S. Sapega ir R. Pratasevičius buvo sulaikyti sekmadienį Minske, kur buvo priverstinai nutupdytas jų lėktuvas.

Pora ir dar apie 100 keleivių skrido bendrovės „Ryanair“ laineriu, vykusiu iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę, nes šalies oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę orlaivyje. Galiausiai ši informacija nepasitvirtino.

Anksčiau pranešta, kad S. Sapega Baltarusijoje įtariama tam tikrais nusikaltimais, galimai padarytais po ginčijamų 2020 metų prezidento rinkimų. Šią savaitę buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame ji sako, kad yra redagavusi „Telegram“ kanalą „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiantį duomenis apie šalies saugumo pajėgas.

Pernai opozicijos informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjus 26 metų R. Pratasevičių ir jo 22 metų bičiulį Sciapaną Pucilą Minskas įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.

Po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, Baltarusiją buvo kelis mėnesius apėmę beprecedenčiai masiniai protestai. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, geležiniu kumščiu valdantis šalį jau beveik tris dešimtmečius.

„Ką tik paskambinau Dzmitrui Pratasevičiui, norėdamas išreikšti visišką ES solidarumą su Pratasevičių šeima ir savo, kaip tėvo, atjautą. Dar kartą raginu Baltarusijos valdžią nedelsiant paleisti jo sūnų Ramaną, [jo merginą] Sofiją Sapegą ir visus kitus politinius kalinius“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė EVT vadovas.

Sekmadienį bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, neva dėl numanomos bombos grėsmės buvo priverstinai nutupdytas Minske. Ten buvo sulaikytas juo skridęs vienas iš opozicijos informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjų R. Pratasevičius ir jo mergina S. Sapega – Vilniuje įsikūrusiame Europos humanitariniame universitete studijuojanti Rusijos pilietė.

Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusijos valdžia įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.

Po rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, šalį kelis mėnesius krėtė beprecedenčiai masiniai protestai. To balsavimo nugalėtojų buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, geležiniu kumščiu valdantis šalį jau beveik tris dešimtmečius.

Natalia Pratasevič, 26 metų aktyvisto motina, antradienį sakė pastarąsias dvi naktis nemiegojusi. Ji laikė tvirtai sugniaužusi savo telefoną, tikėdamasi sulaukti bet kokių žinių apie sūnų.

„Prašau, maldauju, raginu visą tarptautinę bendriją jį išgelbėti“, – ištarė Natalia ir apsipylė ašaromis, duodama interviu naujienų agentūrai AFP prie traukinių stoties Lenkijos pietiniame Vroclavo mieste.

„Jis – tik vienas žurnalistas, jis – tik vienas vaikas, bet prašau, prašau... Maldauju pagalbos. Prašau, išgelbėkit jį! Jie jį ten nužudys!“ – verkdama sakė ji.

Vaizdo įrašas buvo aiškiai surežisuotas. Tai buvo atlikta darant spaudimą, ir juo [vaizdo įrašu] neturėtų būti tikima.

46 metų Natalia ir jos 48 metų vyras Dzmitras sakė manantys, kad Ramanas gali būti laikomas kardymo įstaigoje, priklausančioje Baltarusijos valstybės saugumo tarnybai – KGB.

Tačiau jie tiksliai to nežinojo, ir šis netikrumas jiems yra labai skausmingas.

„Advokatė mėgino šiandien su juo pasimatyti, bet ji negavo leidimo, negalėjo su juo susitikti. Vis dar nežinome, ar jis yra ten, kokia jo būklė, kaip jis jaučiasi“, – sakė Dzmitras, buvęs karys.

„Vienas iš mūsų valdžios valdžios būdų kankinti – iki pat paskutinės minutės nesakyti artimiesiems, kur yra laikomi jų mylimi žmonės“, – pabrėžė jis.

ES „padės išvaduoti mano sūnų“

R. Pratasevičiaus tėvai palaiko glaudų ryšį su jo draugės Sofijos Sapegos motina. Ši Vilniuje teisę studijuojanti mergina buvo sulaikyta kartu su Ramanu.

Tėvai teigė matę aiškių ženklų, kad jų sūnus buvo mušamas, žiūrėdami pirmadienį vakare Baltarusijos valdžios paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame fotografas ir aktyvistas neva prisipažįsta.

Dzmitras sakė, kad jo sūnus atrodė itin nervingas ir kad jam galimai buvo išmušti keli dantys. Be to, jo veido kairėje pusėje ir ant kaklo matėsi nubrozdinimų.

„Vaizdo įrašas buvo aiškiai surežisuotas. Tai buvo atlikta darant spaudimą, ir juo [vaizdo įrašu] neturėtų būti tikima“, – sakė tėvas.

Tačiau Dzmitras pridūrė, kad šis įrašas „bent jau rodo, kad jis yra gyvas“.

R. Pratasevičiaus tėvai į Lenkiją persikėlė prieš aštuonis mėnesius, patyrę spaudimą, Minsko režimui bandant nuslopinti beprecedenčio masto protestus, apėmusius Baltarusiją po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų valstybės laiko suklastotais.

Tėvai sakė, kad jų sūnus jautėsi saugus Europos Sąjungoje. Jis dar 2019 metais persikėlė į Lenkiją, o paskui išvyko į Lietuvą.

Kai Ramanas kartu su mergina išvyko atostogų į Graikiją, iš kur praeitą sekmadienį juos į Lietuvą turėjo parskraidinti bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, Dzmitras sakė „negalėjęs prognozuoti tokios baigties“.

„Jis buvo lėktuve, registruotame ES šalyje... skrido iš vienos ES šalies į kitą!“ – kalbėjo tėvas.

Dzmitras gyrė ES lyderių, pirmadienį vakare susirinkusių į anksčiau suplanuotą viršūnių susitikimą Briuselyje, veiksmus ir sakė, kad tai „padės radikaliai pakeisti padėtį“.

„Manau, tai padės išvaduoti mano sūnų“, – sakė jis.

„Kovotojas už teisingumą“

Ramanas Pratasevičius, gimęs praėjus metams po Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos atėjimo į valdžią 1994-aisiais, žurnalistu ir politiniu aktyvistu tapo dar būdamas paauglys. Jis buvo keliskart sulaikytas ir savaites praleido areštinėje.

„Jis – kovotojas už teisingumą“, – sakė Ramano motina.

Ji sakė vis dar negalinti patikėti, kad Baltarusijos valdžia pasiuntė naikintuvą perimti keleivinio lainerio, kuriuo skrido jos sūnus, ir priversti jį nutūpti.

„Jie pasiuntė naikintuvą, kad sučiuptų šį jaunuolį! Tai – teroro aktas. Nemanau, kad tai galima vadinti kaip nors kitaip. Jis buvo paimtas įkaitu. Tai – grynas keršto aktas!“ – kalbėjo ji.

Drebančiu balsu Natalia pridūrė: „Mano sūnus, šis jaunuolis, tiesiog norėjo papasakoti tiesą apie padėtį. Jis nepadarė nieko bloga.“

„Ramano Pratasevičiaus priverstinio interviu panaudojimas režimo televizijos reklamai nėra normalu, „Youtube“. Pašalinkit tai. Prašau“, – socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje antradienio vakarą pranešė ministras, pasidalinęs „Telegram“ kanalo „Nexta“ vyriausiojo redaktoriaus Tadeuszo Giczano (Tadeušo Gičano) įrašu.

Jame įkelta ekrano nuotrauka, kurioje prieš vaizdo įrašą „YouTube“ platformoje matoma Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros BelTA reklama su R. Pratasevičiumi.

„Įdomus faktas: beveik metus Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA naudoja įkaitų vaizdo įrašus, panašius į tą, kuriame pavaizduotas R. Pratasevičius, mokamoms reklamoms, nukreipiančioms į valdžią palaikančius „Telegram“ kanalus. Mes bandėme viską, bet „Youtube“ sako, kad tame nėra nieko blogo“, – rašė T. Giczanas.

Minėtąjį vaizdo įrašą pirmadienį paskelbė Baltarusijos valstybinė televizija.

„Laba diena, aš vardu Ramanas Pratasevičius. Vakar buvau sulaikytas VRM darbuotojų Nacionaliniame oro uoste Minske. Šiuo metu esu Minsko miesto pirmajame tardymo izoliatoriuje. Galiu pareikšti, kad jokių sveikatos problemų, taip pat dėl širdies ar kokių nors kitų organų, man neiškilo. Darbuotojų elgesys su manimi – maksimaliai korektiškas ir atitinkantis įstatymus. Šiuo metu toliau bendradarbiauju su tyrimu ir duodu prisipažįstamuosius parodymus dėl masinių neramumų organizavimo Minsko mieste“, – vaizdo įraše sakė 26 metų disidentas žurnalistas.

Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Be to, Baltarusija buvo pakėlusi naikintuvą MiG-29 ir karinį sraigtasparnį Mi-24.

Šiuo lėktuvu skrido R. Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Jo teigimu, režimo taikiniu galėjo būti bet kuris kitas opozicijos atstovas.

„Klausimas, ar vakarykštėje istorijoje buvo taikinys asmeniškai R. Pratasevičius. Mes galėtume kelti hipotezę, kad galbūt režimui apskritai reikėjo padaryti tokią operaciją – nesvarbu, kas būtų buvęs tuo taikiniu. Juo galėjo būti gerbiama Sviatlana, kuri prieš savaitę skrido, tuo taikiniu galėtų būti kiti opozicijos veikėjai“, – pirmadienį „LRT forume“ sakė D. Kuliešius.

„Be abejo, žmonės yra svarbūs režimui, kurių atžvilgiu norima suvesti sąskaitas, bet tikriausiai pagrindinė žinia ir pagrindinis tikslas, kodėl buvo surežisuota ir Lukašenkos sankcionuota operacija, buvo tiesiog parodyti Europos Sąjungai, parodyti visoms demokratinėms valstybėms, kad prieš režimą kovojantys asmenys yra nesaugūs, kad su jais gali būti susidorota – nesvarbu, kur jie yra“, – pridūrė jis.

Jis svarstė, kad galbūt taikiniu galėjo būti ir opozicijos lyderė Sviatlana Cihanouskaja, tačiau tuo metu, kai ji skrido tuo pačiu reisu kaip ir R. Pratasevičius, Baltarusijos tarnybos dar galėjo būti nepasiruošusios.

„Tikslas buvo pati operacija ir būtent tada, kai atskrido S. Cichanouskaja, gal iki galo buvo nepasiruošta, pasirinktas kitas taikinys. Tais taikiniais gali būti bet kuris žmogus, todėl svarbi yra greita reakcija, kuri padaryta, kad Baltarusijos oro erdvė yra nesaugi ir ja skristi civiliniai orlaiviai neturėtų“, – teigė prezidento patarėjas.

Naikintuvas – per 40 km nuo „Ryanair“ lėktuvo

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas „LRT forume“ teigė, kad Baltarusijos karinis naikintuvas nuo „Ryanair“ lėktuvo sekmadienį buvo nutolęs per 40 km.

„Naikintuvas buvo ore 13 minučių, tačiau dideliu atstumu nuo lėktuvo – apie 40 km, man atrodo, arčiausiai buvo, tačiau Baltarusijos pusė ir neneigia, kad naikintuvas tuo metu ir buvo pakeltas į orą. Pagal visą laiko skalę matosi, kad sprendimas priimtas tuo metu, kai pilotas dar abejojo, ar jam sukti, ar paklausyti, ar nepaklausyti“, – sakė A. Anušauskas.

Jis taip pat teigė, kad „keistas elgesys“, jog lėktuvą tas pats naikintuvas lydėjo ir skrendant nuo Minsko iki Vilniaus.

„Labai keistas elgesys, kai lėktuvą paleido, MiG-29 jį vėl lydėjo iki sienos“, – teigė krašto apsaugos ministras.

A. Anušauskas taip pat sakė, kad Lietuvos teisėsauga identifikavo į Vilnių negrįžusių, bet iš Atėnų skridusių keleivių tapatybes, be kita ko, yra galimybė juos apklausti.

„Atskrido penkiais mažiau. Be dviejų žinomų ir jau įvardintų kiti taip pat žinomi, tapatybės nustatytos, žmonės identifikuoti ir aš įsivaizduoju, kad prokuratūra irgi stengsis juos surasti ir apklausti – tos galimybės egzistuoja“, – kalbėjo ministerijos vadovas.

Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Be to, Baltarusija buvo pakėlusi naikintuvą MiG-29 ir karinį sraigtasparnį Mi-24 priversti nutupdyti civilinį orlaivį.

Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas, žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.

A. Lukašenka sukėlė tarptautinį skandalą sekmadienį liepęs pakelti naikintuvą ir nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį airių bendrovės „Ryanair“ lainerį, kuriame buvo ieškomas 26 metų aktyvistas R. Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega.

Briuselyje susitikę Europos lyderiai paragino paleisti porą, nurodė ES Tarybai „priimti būtinų priemonių, kad būtų uždrausti Baltarusijos avialinijų skrydžiai ES oro erdvėje ir uždaryta prieiga prie ES oro uostų reisams, aptarnaujamiems tokių oro bendrovių“ bei paragino ES įsikūrusias vežėjas vengti šios šalies oro erdvės.

Lyderiai taip pat perspėjo, kad bus imtasi tolesnių „tikslinių ekonominių sankcijų“ Baltarusijai, žadėdami išplėsti susidorojimu su opozicija kaltinamų subjektų „juodąjį“ sąrašą; į jį jau įtraukti 88 režimo atstovai ir septynios kompanijos.

Tokie žingsniai Briuselyje žengti baltarusių valstybinei televizijai parodžius 30 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, kuriame R. Pratasevičius, pastaruoju metu gyvenęs Lietuvoje ir Lenkijoje, patvirtina esąs tardymo izoliatoriuje Minske ir sako duodantis „prisipažįstamuosius parodymus“ dėl kaltinimų organizavus protestus.

Įraše ant žurnalisto, kuriam gresia 15 metų laisvės atėmimo bausmė, kaktos matyti tamsios žymės. Aktyvistas taip pat sako, kad pareigūnų elgesys su juo „atitinka įstatymus“.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį pasmerkė priverstinį keleivinio lainerio nutupdymą ir R. Pratasevičiaus areštą kaip „tiesioginį tarptautinių normų pažeidimą“. Amerikiečių lyderis pridūrė, jog vaizdo įrašas tikriausiai buvo padarytas „per prievartą“.

„Sveikinu žinią, kad Europos Sąjunga paragino taikyti tikslines ekonomines sankcijas ir kitas priemones ir paprašė mano komandos parengti tinkamas galimybes, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, – savo pareiškime sakė JAV prezidentas.

Vengs Baltarusijos oro erdvės

Priverstinis tarp ES valstybių skridusio lainerio nutupdymas vėl atkreipė dėmesį į besitęsiančią politinę krizę Baltarusijoje, kur A. Lukašenka yra inicijavęs ne vieną brutalių represijų bangą, siekdamas išlaikyti valdžią savo rankose.

Netoleruosime jokių mėginimų žaisti rusišką ruletę su nekaltų civilių gyventojų gyvybėmis.

Vakarų lyderiai kaltina baltarusių valdžią faktiškai užgrobus Europos lėktuvą, o Minskas teisinasi, kad reagavo į pranešimą apie orlaivyje esą paslėptą bombą.

„Netoleruosime jokių mėginimų žaisti rusišką ruletę su nekaltų civilių gyventojų gyvybėmis“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

ES svarsto galimybes nubausti Minską, kai kurioms valstybėms ir oro susisiekimo bendrovėms pranešus apie ryšių su Baltarusija nutraukimą.

Londonas taip pat paskelbė nurodęs britų orlaiviams vengti Baltarusijos oro erdvės.

Ukraina pareiškė įšaldysianti tiesioginius skrydžius tarp abiejų šalių ir virš Baltarusijos, o Skandinavijos oro bendrovė SAS, Vokietijos vežėja „Lufthansa“ ir Latvijoje įsikūrusios oro linijos „Air Baltic“ pranešė vengsiančios baltarusių oro erdvės.

„Visiškai neįtikimi“

Minsko režimas tvirtino, kad priverstinai tupdydamas „Ryanair“ lėktuvą veikė „teisėtai“, ir kaltino Vakarus „nepagrįstų“ pretenzijų reiškimu dėl politinių priežasčių.

Vienas aukšto rango baltarusių transporto ir ryšių ministerijos pareigūnas sakė, kad lėktuvo kapitonas nusprendė leistis Baltarusijoje „be išorinio kišimosi“ ir kad pilotas galėjo pasirinkti vykti į Ukrainą ar Lenkiją.

Baltarusijos transporto ir ryšių ministerijos Aviacijos departamento direktorius Arciomas Sikorskis taip pat pareiškė, kad valdžia gavo laišką, kuriame teigiama, kad jis yra iš palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“, ir kuriame grasinama susprogdinti lėktuvą virš Vilniaus, nebent ES atsisakytų paramos Izraeliui.

Pasirodžius tokiam Baltarusijos pareiškimui, pati „Hamas“ netrukus paskelbė, kad nėra niekaip susijusi su priverstiniu „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel atmetė tokius Minsko paaiškinimus kaip „visiškai neįtikimus“, o ES pareikalavo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) tyrimo.

Jungtinių Tautų agentūra ICAO susitikimą rengia ketvirtadienį.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) palaikė raginimus „išsamiai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti šį nerimą keliantį incidentą“.

Rusija nesujaudinta

NATO pasmerkė tą „rimtą ir pavojingą incidentą“ ir sakė, kad Aljanso ambasadoriai rinksis jį aptarti antradienį.

ES ir kitos Vakarų šalys jau yra įvedusios sankcijų A. Lukašenkos vyriausybei dėl represijų prieš opozicijos demonstracijas, vykusias po jo ginčijamo perrinkimo šeštai kadencijai pernai rugpjūtį.

Tačiau A. Lukašenka tai įžūliai ignoruoja su savo pagrindinės rėmėjos Rusijos pagalba.

Britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas (Dominikas Rabas) iškėlė versiją, kad Maskva galėjo paremti tą priverstinio lėktuvo tupdymo operaciją.

„Labai sunku patikėti, kad tokio pobūdžio veiksmų galėjo būti imtasi be bent jau Maskvos valdžios sutikimo“, – sakė jis parlamentui.

Tačiau Rusija atmetė Vakarų pasipiktinimą.

Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Minskas laikėsi „visiškai pagrįsto požiūrio“, o ministerijos atstovė Marija Zacharova pasijuokė iš Vakarų pasipiktinimo.

„Esame šokiruoti, kad Vakarai vadina incidentą Baltarusijos oro erdvėje „šokiruojančiu“, – feisbuke parašė M. Zacharova, apkaltinusi Vakarų šalis „pagrobimais, priverstiniais nutupdymais ir neteisėtais areštais“.

R. Pratasevičius kartu su kitu NEXTA įkūrėju Sciapanu Pucila dar neseniai vadovavo šiam „Telegram“ kanalui, padėjusiam mobilizuotis protestuotojams per masines demonstracijas, apėmusias Baltarusiją po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis A. Lukašenka ir kuriuos opozicija bei Vakarų šalys laiko suklastotais.

S. Pratasevičius ir S. Pucila, abu pabėgę į Europą, pernai buvo įtraukti į Baltarusijos sudarytą „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“ sąrašą.

Be to, Baltarusija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiunčiamas Latvijos ambasadorius ir visi ambasados darbuotojai, taip atsakant į įvykį Rygoje, kai oficiali Baltarusijos vėliava buvo pakeista istorine baltos ir raudonos spalvų baltarusių vėliava, o Latvijos vyriausybė atsakė analogišku žingsniu. ES lyderiai išreiškė solidarumą su Latvija.