Apie šių metų kovą verslininkui suteiktą prieglobstį portalui patvirtino Migracijos departamentas.

R. Ružečko, bėgdamas nuo baudžiamojo persekiojimo savo šalyje, į Lietuvą atvyko pernai vasarą, tuomet buvo sulaikytas ir suimtas.

Verslininko advokatai apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą jį suimti, šį skundą patenkino Vilniaus apygardos teismas ir verslininkas buvo paleistas į laisvę, tačiau jam buvo uždėta apykojė.

Rusijos teisėsauga įtaria, kad R. Ružečko prisidėjo prie naftos užteršimo Rusijos bendrovės „Transneft“ valdomame tinkle.

Rusijos naftotiekis „Družba“ buvo sustabdytas balandžio 19-ąją, jame nustačius didelę koncentraciją dichloretano – toksiškos, stiprų korozijos poveikį turinčios medžiagos.

Reaguojant į tai, nutrauktas užterštos naftos tiekimas mažiausiai į šešias Europos šalis, tuo metu Rusijos teisėsauga pernai gegužę jam už akių paskyrė areštą ir paskelbė jo paiešką.

Rusijos verslininko advokatas Rolandas Tilindis yra sakęs, kad baudžiamasis procesas Rusijoje jo kliento atžvilgiu gali būti neobjektyvus.

Į laisvę paleidžiamas verslininkas turės laikinai atiduoti teisėsaugai savo asmens dokumentus, jis bus intensyviai prižiūrimas, pranešė teismo atstovė spaudai.

„Teisėjų kolegija nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam skirtą kardomąją priemonę suėmimą ir skirti švelnesnes kardomąsias priemones, tai yra dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą trims mėnesiams“, – žurnalistams sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

„Jis turės dėvėti apykoję ir neišeiti iš namų“, – pridūrė ji.

Skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra objektyvių duomenų, rodančių R. Ružečko siekį išvykti iš Lietuvos, kad pasislėptų nuo persekiojimo Rusijoje.

Taip pat teismas konstatavo, kad byloje nėra išskirtinių priežasčių, dėl kurių negalima būtų skirti švelnesnių kardomųjų priemonių.

„Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendė, kad numatyti tikslai gali būti užtikrinti taikant įtariamajam švelnesnes kardomąsias priemones“, – rašoma ketvirtadienį teismo išplatintame pranešime.

R. Ružečko buvo suimtas liepos viduryje.

Verslininko ekstradicijos siekianti Rusijos teisėsauga įtaria, kad R. Ružečko prisidėjo prie naftos užteršimo bendrovės „Transneft“ valdomame tinkle. Rusijoje paskelbta jo paieška.

Rusijos naftotiekis „Družba“ buvo sustabdytas balandžio 19-ąją, jame nustačius didelę koncentraciją dichloretano – toksiškos, stiprų korozijos poveikį turinčios medžiagos. Reaguojant į tai nutrauktas užterštos naftos tiekimas mažiausiai į šešias Europos šalis.

Pasak R. Ružečko advokato Rolando Tilindžio, baudžiamasis procesas Rusijoje jo atžvilgiu gali būti neobjektyvus, įtariamasis savo kaltę neigia.

R. Ružečko siekia Lietuvoje gauti politinį prieglobstį, jo prašymas nagrinėjamas Migracijos departamente.

Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Sprendimas bus paskelbtas rugpjūčio 22 dieną, pranešė ruso advokatas Rolandas Tilindis.

Vilniaus apylinkės teismo sprendimu Rusijos pilietis nuo liepos 18 dienos laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje. R. Ružečko skundu siekia, kad jam būtų paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Tuo tarpu prokuratūra mano, jog kitokių kardomųjų priemonių šioje proceso stadijoje taikyti negalima.

„Dabartinėje ekstradicijos proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti išduotino asmens dalyvavimo pradėtame ekstradicijos procese“, – teigiama prokuratūros BNS atsiųstame komentare.

Verslininko ekstradicijos siekianti Rusijos teisėsauga įtaria, kad R. Ružečko prisidėjo prie naftos užteršimo bendrovės „Transneft“ valdomame tinkle.

Rusijos naftotiekis „Družba“ buvo sustabdytas balandžio 19-ąją, jame nustačius didelę koncentraciją dichloretano – toksiškos, stiprų korozijos poveikį turinčios medžiagos. Reaguojant į tai nutrauktas užterštos naftos tiekimas mažiausiai į šešias Europos šalis.

Pasak R. Ružečko advokato, neproporcinga naftos užteršimu įtariamą rusą laikyti suimta, kai tarptautinės sutartys leidžia skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Anot R. Tilindžio, suimtasis turi būstą Lietuvoje, todėl esant reikalui gali būti lengvai pasiekiamas.

„Yra tam tikrų duomenų, kad procesas Rusijoje gali būti neobjektyvus. Yra nesunku įsivaizduoti, kad kai eksportuojamas produktas į užsienį ir jeigu atsitinka kažkas su kokybe, natūralu, kad didžiosios valstybinės kompanijos stengsis išvengti tos dėmės bei atrasti nedidelį privatininką ir pasakyti, kad jis – kaltininkas“, – žurnalistams sakė advokatas.

R. Tilindis tvirtino, kad apie šį incidentą viešai pasisakė Rusijos prezidentas ir premjeras.

Pasak jo, dėl įvykio tyrimą pradėjo FSB, KGB įpėdinis, todėl galima manyti, kad procesas gali vykti neobjektyviai.

Anot advokato, R. Ružečko kaltės nepripažįsta, jo atstovams pavyko gauti įrodančius dokumentus, kad patiekta naftos produkcija atitiko visus standartus.

Po uždaro teismo posėdžio prokurorė atsisakė komentuoti situaciją.

Tačiau R. Ružečko advokatas teigė, kad vienas iš prokurorės argumentų posėdžio metu buvo tai, jog Rusija pateikė garantijas dėl teisingos bei objektyvios proceso eigos.

R. Ružečko siekia Lietuvoje gauti politinį prieglobstį, jo prašymas nagrinėjamas Migracijos departamente.

V. Milovas interviu BNS sakė, kad Rusijoje pateikiama mažai informacijos apie incidentą, kai iš Rusijos į Europą nutiestame naftotiekyje „Družba“ užteršta 5 mln. tonų naftos.

„Pirmiausia niekas nieko nesupranta, kas įvyko. Yra oficiali „Transneft“ ir Rusijos teisėsaugos versija, neva ta nedidelė kompanija Samaroje, kuriai jis vadovavo, užteršė 5 mln. tonų naftos naftotiekyje „Družba“, bet mechanizmas, kaip tai įvyko, neaiškinamas“, – BNS penktadienį sakė V. Milovas.

„Yra tik trumpi šykštūs pranešimai, kad jie norėjo paslėpti naftos grobstymą ir užterštą naftą įpumpavo į sistemą“, – pridūrė jis.

Pasak jo, įmonė „Samaratransneft terminal“, kuriai vadovavo R. Ružečko, yra mažas  surinkimo centras, arba kolektorius, priimantis naftą iš nedidelių telkinių ir po to perduodantis į naftotiekį.

„Nesuprantama, kaip tai įmanoma techniškai, kur esmė tos operacijos, iš kur atsirado ta užteršta nafta, kiek jos buvo. Nes jie užteršė labai didelį kiekį naftos - 5 mln. tonų, o tokia nedidelė kompanija negalėjo to padaryti“, – aiškino Rusijos ekspertas.

Jo teigimu, net Rusijos naftos kompanijos „Rosneft“ atstovai abejoja versija, apie kurią  dviem eilutėm pranešė Rusijos naftotiekių operatorė „Transneft“ ir Rusijos teisėsauga.

„Jie neaiškina technologijos šio reikalo, nes tai neatrodo realu. Čia mažai kas realiai tiki šia versija. Greičiausiai tuos žmones padarė atpirkimo ožiais. Kažkas už to stovi. Tai turbūt pirmas kartas mano karjeroje, kai nesuprantu, kas ten įvyko“, – BNS kalbėjo V. Milovas.

Jis teigė galintis daryti prielaidą, kad galbūt R. Ružečko įmonė galėjo įpumpuoti kelias dešimtis tūkstančių tonų užterštos naftos, nes norint užterši 5 mln. tonų naftos, turėjo būti labai didelė chloridų koncentracija.

Rusijos energetikos ekspertui atrodo keista, kad R. Ružečko Lietuvoje paprašė politinio prieglobsčio.

„Nesuprantu, nes jis niekada neužsiėmė jokia politine veikla ir nėra persekiojamas už tą veiklą“, – teigė jis.

V. Milovas teigė neabejojantis, kad „Transneft“ ir „Rosneft“ turi visą informaciją, kas būtent ten įvyko naftotiekyje, tačiau ją slepia, ir tai kelia daug klausimų.

„Jos patyrė didelių nuostolių, dešimtis milijonų dolerių, ir tokioje situacijoje jos neturi taip elgtis. Jos turėtų pateikti smulkią ataskaitą, kas dėl to kaltas ir pareikalauti kompensacijos. Iš čia gimsta įvairios versijos, pavyzdžiui, kad tai neva sabotažas prieš Baltarusiją“, – kalbėjo Rusijos ekspertas.

Lietuvos teisėsauga šią savaitę pagal Interpolo orderį sulaikė R. Ružečko. Vilniaus apylinkės teismas ketvirtadienį leido jį suimti trims mėnesiams. Anot teismo atstovės, įtariamasis Lietuvoje paprašė politinio prieglobsčio.

Rusijos naftotiekis „Družba“ buvo sustabdytas balandžio 19-ąją, jame nustačius didelę koncentraciją dichloretano – toksiškos, stiprų korozijos poveikį turinčios medžiagos.

Reaguojant į tai nutrauktas užterštos naftos tiekimas mažiausiai į šešias Europos šalis.

Apie politinio prieglobsčio prašymą penktadienį pirmoji pranešė „Reuters“ naujienų agentūra.

„Teismas ketvirtadienį R. Ružečko leido suimti trims mėnesiams. Jis yra paprašęs politinio prieglobsčio“, – BNS sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė spaudai Rimantė Kraulišė.

Policijos pareigūnai Vilniuje sulaikė Rusijos verslininką R.  Ružečko, įtariamą prisidėjus prie užterštos naftos krizės Vidurio ir Rytų Europoje, kai buvo sustojęs jos tiekimas per naftotiekį „Družba“.

„Galiu patvirtinti patį faktą, kad vykdant Interpolo paiešką asmuo buvo sulaikytas. Prokuratūra nuo detalesnių komentarų susilaiko“, – penktadienį BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad buvęs „Transneft“ Samaros terminalo vadovas R. Ružečko buvo sulaikytas Vilniuje trečiadienį.

Šiam verslininkui gegužę teismas Rusijoje už akių paskyrė areštą ir paskelbė jo paiešką.

Rusijos naftotiekis „Družba“ buvo sustabdytas balandžio 19-ąją, jame nustačius didelę koncentraciją dichloretano – toksiškos, stiprų korozijos poveikį turinčios medžiagos. Pirmoji apie šį incidentą pranešė Baltarusija.

Buvo nutrauktas užterštos naftos tiekimas į Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją, Vengriją, Slovakiją, Čekiją. Tokia nafta buvo pakrauta ir į daugiau kaip dešimt tanklaivių Rusijos Ust Lugos uoste.

Gegužės pradžioje rusiška nafta rezervine „Družbos“ atšaka vėl padėjo tekėti į Baltarusiją, kiek vėliau – Ukrainos kryptimi – į Slovakiją, Vengriją, Čekiją, o birželio pradžioje – į Lenkiją ir Vokietiją.

„Transneft“ duomenimis, per „Družba“ ir Ust Lugos uostą buvo transportuota apie 3 mln. tonų užterštos naftos.

Lietuvoje veikianti Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tikėtina, taip pat buvo atsigabenusi chloru užterštos naftos krovinį, rodo BNS surinkta informacija.