Vilniuje esančiame Panerių memoriale trečiadienį paminėta Tarptautinė romų genocido diena, pranešė romų bendruomenė.

Renginio metu atidengtas simbolinis romų tautybę simbolizuojantis vežimo ratas, padėtos gėlės, prie vadinamosios „Kauno duobės“ pagerbti Antrojo pasaulinio karo metu persekioti ir nužudyti romai.

„Kaip rodo šaltiniai, iš viso čia palaidota apie 8000 nužudytų įvairių tautybių žmonių. Tarp jų ir romų. Tai buvo brutalus ir žvėriškas žmonių žudymas. Galiu tik dar kartą apgailestauti: deja, radome šią vietą, deja, ji iš tikro egzistuoja“, – sakė Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas.

Tautinių mažumų departamento prie LRV nuotr. 

Pasak pranešimo, renginyje dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Robertas S. Gilchristas (Robertas S. Gilkristas), Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė, Seimo narė Vilija Targamadzė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, taip pat diplomatai, Prezidentūros, Vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Rugpjūčio 2-oji kaip Romų genocido atminimo diena Lietuvoje pažymima jau keletą metų, Seimo sprendimu ją įtraukus į atmintinų dienų sąrašą.

Tautinių mažumų departamento prie LRV nuotr. 

1944 metų rugpjūčio 2 dieną Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, dėl rasistinių paskatų buvo sistemingai nacių persekiojami, žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas. Iš viso nacių okupacijos metais, įvairių istorikų vertinimu, Lietuvoje nužudyta apie 500 romų arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Daugiausia jie žudyti Pravieniškių stovykloje, romų žudynės vyko ir Kauno IX forte, Paneriuose, kitur.

2015 m. balandžio 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu faktą, ir paskelbė rugpjūčio 2-ąją Romų holokausto aukų atminimo diena. Pernai Seimas šią dieną įtraukė į Atmintinų dienų sąrašą.

Antrasis pasaulinis karas ir jo metu vykęs romų genocidas padarė didelę žalą Lietuvoje gyvenusiems romams ir paliko skaudžius pėdsakus jų atmintyje. 1942 m., nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjus masiniams romų areštams, sulaikyti romų kilmės asmenys buvo gabenami į koncentracijos stovyklas ir darbams į Vokietiją bei Prancūziją. Iš Lietuvos darbams buvo deportuota maždaug tūkstantis romų, dauguma jų grįžo atgal į Lietuvą. Romai buvo žudomi ir Lietuvos teritorijoje. Daugiausiai romų buvo sušaudyta Pravieniškėse, taip pat romai buvo žudomi netoli Švenčionių, Šalčininkų rajone, Kauno IX forte, Paneriuose ir kitur. Istorikų vertinimu, nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta ne mažiau kaip 500 romų, arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Ne visi atvejai buvo žymimi dokumentuose, todėl spėjama, kad šis skaičius gali būti ir didesnis. Dalis iš Lietuvos išvežtų romų buvo įkalinti Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, kurioje 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių.

Europoje gyvena apie 10–12 mln. romų. Jie sudaro didžiausią etninę mažumą Europoje ir yra Europos kultūros ir vertybių dalis. Istorikų teigimu, romai yra diskriminuojama etninė grupė, amžiams bėgant praradusi galimybę išsaugoti savo kultūrą.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Valerijaus Simuliko teigimu, šios dienos minėjimas labai svarbus Lietuvos romų bendruomenės nariams, nes tai tampa svarbia romų identiteto kūrimo dalimi. Tai vienas iš veiksmingų būdų atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į skaudžius istorijos faktus ir pagerbti šio nusikaltimo aukas.

„Jeigu kalbėtume apie Lietuvoje vykdytą romų genocidą mes, istorikai, susiduriame su šaltinių problema. Pati didžiausia yra šaltinių ir dokumentų problema. Tiems, kurie tyrinėja  holokaustą ar kitas nacių represijas, tikrai nemažai yra ir nacistinių įstaigų likusių dokumentų ir prisiminimų, dienoraščių, nuotraukų. Jais remiantis istorikai gali rekonstruoti  tą praeitį. Jeigu kalbame apie romų genocidą ir romų persekiojimą įvairiomis formomis – tai ne tik žudynės, bet ir areštas, kalinimas darbo stovyklose, koncentracijos stovyklose, išvežimas į Vokietiją ir kitus nacių okupuotus kraštus, tai didžiausia problema yra būtent dokumentų, šaltinių problema. Patys Lietuvos romai savo prisiminimų beveik nerašė ir nepaliko, tokių dokumentų iš Lietuvoje veikusių įvairių nacistinių ir kitų įstaigų likę labai mažai, kad galėtume atkurti, rekonstruoti genocido Lietuvoje vaizdą“, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Bubnys.

Jo vertinimu, turimi skaičiai apie genocido mastą yra hipotetiniai. „Yra skaičiai, bet jie, mano nuomone, yra labai hipotetiniai. Pavyzdžiui, mes netgi nežinome tiksliai, kiek Lietuvoje gyveno romų iki Antrojo pasaulinio karo. Buvo vienintelis visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas 1923 metų ir pagal jį Lietuvoje, be Vilniaus krašto, gyveno 284 romų tautybės asmenys. Žinoma, kad skaičius nėra tikslus, nes dalis romų gyveno tokį klajoklinį gyvenimo būdą, juos suskaičiuoti, registruoti buvo gana sunku, kitas dalykas – ir patys romai dažnai nenorėjo pripažinti savo tautybės“, – sakė A. Bubnys.

Romai, kaip ir žydai, tai buvo dvi vienintelės grupės žmonių, kurios nacistinio režimo buvo persekiojamos dėl rasinių, tautinių motyvų.

Pasak jo, spėjama, kad iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 1,5 tūkstančio romų tautybės žmonių. Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus A. Bubnio duomenimis, nacistinės okupacijos ir Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta apie 500 romų tautybės žmonių.

„Tai išeitų, kad kas trečias romų tautybės žmogus buvo nužudytas arba žuvo Antrojo pasaulinio karo metais. (....) Romai, kaip ir žydai, tai buvo dvi vienintelės grupės žmonių, kurios nacistinio režimo buvo persekiojamos dėl rasinių, tautinių motyvų. Jie buvo persekiojami dėl savo tautybės – tai būtent tas tikrasis klasikinis genocidas“, – sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. A. Bubnys.

Rugpjūčio 2 d. minima Romų genocido atminimo diena. Šia diena Seimas birželį papildė atmintinų dienų sąrašą.

Be 6 mln. žydų, sunaikintų tokiose stovyklose kaip Aušvicas, naciai per Antrąjį pasaulinį karą išžudė daugybė kitų mažumų narių, įskaitant 250-500 tūkst. romų ir sinčių.

Sinčių grupei priskiriami žmonės, kadaise atkeliavę iš Indijos ir apsigyvenę Vakarų ir Vidurio Europoje, o romais paprastai vadinami daugiausia Rytų Europoje gyvenantys jiems giminingi žmonės. Kadangi čigonų terminas daugelio laikomas įžeidžiamu, šios grupės paprastai bendrai vadinamos romais.

Penktadienį vyksiančioje atminimo ceremonijoje taip pat turėtų dalyvauti Vokietijos užsienio reikalų viceministras Michaelis Rothas (Michaelis Rotas). Jis prieš savo vizitą reiškė apgailestavimą, kad apie sistemingą romų bendruomenių naikinimą per Antrąjį pasaulinį karą didžioji visuomenės dalis menkai informuota.

„Per ilgai stūmėme daugiau kaip 500 tūkst. sinčių ir romų genocidą iš savo istorinės atminties ir leidome didžiausią etninę mažumą Europoje išstumti į mūsų visuomenės paribius, – neseniai kalbėjo M. Rothas. – Mums tenka atsakomybė užtikrinti, kad šių aukų kančių istorija nebūtų užmiršta ir kad nusistatymas prieš čigonus išnyktų iš žmonių protų“.

Atminimo ceremonijos stovykloje, esančioje pietų Lenkijoje, kuri per karą buvo okupuota vokiečių pajėgų, rengiamos praėjus lygiai 75 metais nuo akcijos, per kurią buvo nužudyti paskutinieji iš Aušvico-Birkenau „čigonų šeimų stovykloje“ laikytų kalinių.

Organizatoriai sakė, kad minėjime dalyvaus apie 20 išgyvenusių žmonių – daugiausia romų ir sinčių, tačiau taip pat keletas žydų. Renginį organizuoja Vokietijos sinčių ir romų centrinė taryba, taip pat Lenkijos romų asociacija, bendradarbiaudamos su Aušvico-Birkenau valstybiniu muziejumi.

Popiežius atkreipė dėmesį į romų tautą

Per karą romų bendruomenių nariai buvo tremiami, sterilizuojami, žudomi per masinius sušaudymus okupuotose Sovietų Sąjungos teritorijose, taip pat mirties stovyklų dujų kamerose. Daugelis jų mirė nuo bado ir ligų. Nors ši etninė grupė patyrė didžiulių kančių, prireikė kelių dešimtmečių, kad jos atstovai sulauktų bent menkų pripažinimo ir teisingumo žingsnių.

Tik 1982 metais tuometis Vakarų Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas (Helmutas Šmitas) viešai paskelbė, kad sinčiai ir romai „buvo persekiojami dėl rasinių priežasčių“ ir kad „šie nusikaltimai prilygsta genocido aktui“.

Romų holokausto siaubai yra nepaneigiama mūsų istorijos dalis, bet ilgą laiką Europa užsimerkdavo prieš tai, kas yra įvykę.

Pastaruoju metu buvo pasiekta daugiau pažangos. 2012 metais Berlyne buvo atidengtas memorialas šių persekiojimų aukoms. Dar po trejų metų Europos Parlamentas paskelbė rugpjūčio 2-ąją Europos romų holokausto atminimo diena.

Šiemet prieš balandžio 8-ąją minimą Tarptautinę romų dieną JAV Kongresui buvo pateiktas svarstyti abiejų pagrindinių partijų iniciatyva parengtas projektas, kuriame sakoma, kad „romai praturtino mūsų naciją“ ir kad jie buvo „kiekvienos europiečių migracijos į Jungtines Valstijas dalis nuo pat kolonijinių laikų, susiedami mūsų šalį su Europa ir kurdami transatlantinį ryšį“.

Penktadienį JAV valstybės reikalų sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) paskelbė kreipimąsi, kuriuo ragina „visas vyriausybes imtis žingsnių kovai su netolerancija prieš romus ir įgalinti jų visavertį dalyvavimą visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime“.

Popiežius Pranciškus taip pat pabrėžė iki šiol romų patiriamą diskriminaciją – net ir Romoje.

Šią savaitę kai kurie Europos žmogaus teisių gynimo lyderiai taip pat paminėjo romų genocidą.

„Romų holokausto siaubai yra nepaneigiama mūsų istorijos dalis, bet ilgą laiką Europa užsimerkdavo prieš tai, kas yra įvykę“, – sakė Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas (Torbjornas Jaglandas).

„Turime pareigą užbaigti šią dešimtmečius trukusią tylą“, – pridūrė jis.

Seimo sprendimu ši diena bus minima kasmet rugpjūčio 2-ąją, ji įtraukta į atmintinų dienų sąrašą.

Taip siekiama atkreipti dėmesį į skaudžius istorijos faktus, prisidėti prie romų kultūros atvirumo, tarpkultūrinio dialogo bei stereotipų mažinimo.

Ta proga penktadienį Panerių memoriale šalia Vilniaus vyks romų genocido aukų pagerbimo ceremonija.

Ši diena Lietuvoje minima nuo 2004 metų, tačiau visuotinį pripažinimą ji gavo tik šiemet.

1944 metų rugpjūčio 2 dieną Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, sunaikintas romų (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, dėl rasistinių paskatų buvo sistemingai nacių persekiojami, žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas. Iš viso nacių okupacijos metais, įvairių istorikų vertinimu, Lietuvoje nužudyta apie 500 romų arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Daugiausia jie žudyti Pravieniškių stovykloje, romų žudynės vyko ir Kauno IX forte, Paneriuose, kitur.

„Kartu su iniciatyvine grupe, kurią sudaro labai daug institucijų, kreipėmės dėl rugpjūčio 2 dienos įtraukimo į Lietuvos atmintinų, minėtinų dienų sąrašą kaip romų genocido atminimo dieną. Šis kreipimasis yra Seime ir ketvirtadienį šis klausimas bus svarstomas“, - Seime surengtoje konferencijoje romų klausimu sakė I. Kvikas.

Paramą iniciatyvai romų genocido dieną įtraukti į atmintinų dienų sąrašą išsakė ir Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Rugpjūčio 2-ąją paprastai susirenka nedidelis būrelis romų ir mažai kas nors dar ateina paminėti šią liūdną dieną. Tai, vis dėlto, jeigu mes galvojame, kad romai yra tokie pat piliečiai kaip ir kiti Lietuvos piliečiai, turi tokias pat teises - aš kreipiuosi su dideliu prašymu į Seimą, Lietuvos vadovus, kad tą dieną, rugpjūčio 2-ąją, pavadintų valstybine romų genocido atminimo diena ir, kad ji būtų minima lygiai taip pat kaip kitų tautų naikinimo ar kitu būdu skriaudžiamų žmonių atminimo diena“, - Seime surengtoje konferencijoje pabrėžė F. Kukliansky.

Nesutikau nei vienos romų šeimos, kurioje nebūtų kas nors karo metu nužudytas, suimtas ir išvežtas darbams ar į koncentracijos stovyklą.

Lietuvos romų istorijos tyrinėtoja socialinė antropologė Aušra Simoniūkštytė pabrėžė, kad romai karo metu patyrė siaubingą genocidą ir atmintiną dieną skelbti būtina, siekiant deramai prisidės prie romų išgyventos kančios įamžinimo.

„Nesutikau nei vienos romų šeimos, kurioje nebūtų kas nors karo metu nužudytas, suimtas ir išvežtas darbams ar į koncentracijos stovyklą. Tuo metu kai pradėjau rinkti duomenis, aš, matyt, kaip daugelis Lietuvos gyventojų, mažai ką žinojau apie romų nacių okupacijos laikais išgyventą tragediją. Neperdėsiu sakydama, kad kiekvienoje kalbintoje šeimoje vardijamos netektys mane labai giliai sukrėtė. Apgailestauju, kad romų genocidas vis dar netapo visos Lietuvos visuomenės istorinės savimonės dalimi“, - sakė A. Simoniūkštytė.

Tarpukariu Lietuvoje gyveno apie pusantro tūstančio romų. Manoma, kad naciams okupavus Lietuvą 1941 m., bent trečdalis buvo nužudyti. Dirbti negalinčius vyresnio amžiaus senolius bei vaikus naciai bei jų vietiniai talkininkai dažniausiai šaudė Pravieniškėse, darbingus vežė į stovyklas Vakarų Europoje. Daliai nuo šeimų atskirtų ir priverstiniams darbams pristatytų romų pavyko išgyventi, kiti iš Vakarų taip ir negrįžo.