Ir vejose, ir takuose
Daliai uostamiesčio šunų augintojų trūksta tvarkos. Ne visi yra įpratę susirinkti savo augintinių ekskrementus pasivaikščiojimų metu.
Tad ne tik pievelės, bet ir šaligatviai, pėsčiųjų takai būna nusėti paliktomis šunų krūvelėmis, į kurias gali įlipti ir neatidus suaugęs, ir vaikas.
Nevalyvų šunų šeimininkų nebaugina nei solidžios baudos, nei galimybė pareikalauti augintinio padarytos žalos gamtai atlyginimo, nei gana dažni specialūs patikrinimai.
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai reidus organizuoja bent kelis kartus per mėnesį. Žadama tą daryti dar dažniau. Į tokius pažeidimus dėmesys atkreipiamas ir kitų patikrinimų metu.
Tačiau kontrolieriai pripažįsta, kad pričiupti netvarkingus šeimininkus, kurie nesurenka savo augintinių ekskrementų, nėra lengva ir paprasta.
Vis dėlto paskutinio patikrinimo, kurio metu stebėta, kaip laikomasi Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių pietinėje miesto dalyje, vienas toks pažeidėjas išaiškintas.
Prisipažinimo neužtenka
Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pasakojo, kad šeimininkas šunį vedžiojo Bandužių gatvėje esančiame stadione.
Vyras pripažino, jog nesurinko savo augintinio išmatų, net neturėjo maišelių.
Kontrolieriai jam skyrė baudą. Kadangi klaipėdietis anksčiau nebuvo prasižengęs, jam surašytas administracinis nurodymas. Jis turėjo sumokėti pusę minimalios baudos.
Už gyvūnų ekskrementų nesurinkimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 29 iki 116 eurų.
Kontrolieriai norėjo griežčiau paauklėti pažeidėją – pareikalauti, kad šis atlygintų gamtai padarytą žalai.
Nustatyta, jog minimali žala gamtai siekia 145 eurus.
Siekdami pritaikyti tokią sankciją surinktą medžiagą kontrolieriai perdavė aplinkosaugininkams.
Tačiau, anot V.Valio, išsireikalauti žalos gamtai atlyginimo nepavyko, nes pritrūko įrodymų.
"Procedūra – sudėtinga. Reikia ne tik pamatyti, kad šuo pridergė, o šeimininkas nesurinko, bet ir nufotografuoti ar nufilmuoti. Vos ne mėginį paimti. Prisipažinimo neužtenka", – pasakojo vedėjas.
Išsigina savo gyvūnų
Pasak V.Valio, jei šuns šeimininkui būtų priskaičiuota ne tik bauda, bet žala padaryta gamtai, susidarytų solidi suma – beveik 200 eurų.
"Nežinau, ar tai būtų adekvatu pažeidimui. Ir baudos nėra mažos. Šiaip žmonės dabar tvarkingesni. Matau, kaip vedžioja šunis, nešasi maišelius, renka ekskrementus. Žinoma, yra ir tokių, kurie to nedaro. Baudos padeda žmones auklėti. Žmonės, kurie pričiumpami, gailisi, atsiprašo, kad nesurinko ekskrementų. Jie nėra piktybiški pažeidėjai", – pasakojo vedėjas.
Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romualdas Dužinas taip pat pripažino, kad procedūra, norint išsireikalauti žalą gamtai iš netvarkingų šunų šeimininkų, išties sudėtinga.
"Visą dokumentaciją reikia sutvarkyti nepriekaištingai. Reikia nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą. Šeimininkas turi prisipažinti, kad tai padarė jo augintinis", – pasakojo vedėjas.
Pasak R.Dužino, būna atvejų, kai žmogus išsigina, kad apskritai šalia laksto jo gyvūnas.
"Šuns juk nepaklausi, kas jo šeimininkas", – teigė vedėjas.
R.Dužinas prisiminė, kad prieš beveik trejus metus, kai įsigaliojo tvarka, kad iš šunų šeimininkų galima išreikalauti žalą gamtai buvo didelis sujudimas.
"Ne tik patikrinimai, bet ir žmonės pradėjo vieni kiti drausminti, reikalauti, kad šeimininkai susirinktų augintinių ekskrementus. Patys savininkai šunų nebeleidžia bėgioti po aikšteles. Žmonės tapo sąmoningesni. Vadinasi, tokia tvarka atneša naudos", – komentavo vedėjas.
Lakstyti po pievelę neleistų
Nors tvarka galioja jau beveik trejus metus, per šį laiką nė iš vieno šuns šeimininko nėra išreikalauta padarytos žalos gamtai atlyginimo ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje.
Tokią situaciją lemia ne tik sudėtingas mechanizmas. Anot aplinkos viceministro Lino Jonausko, prieš reikalaujant atlyginti žalą gamtai, pažeidėjui suteikiama teisė susitvarkyti.
"Specialius patikrinimus organizuojame kelis kartus per metus. Tai tęstinė akcija. Atvejų, kai šeimininkai nesurenka augintinių ekskrementų, vis dar nustatome. Tačiau dauguma pasinaudoja teise susitvarkyti. Tad jie neturi atlyginti gamtai padarytos žalos. Skiriama tik bauda, kuri siekia iki 58 eurų", – pasakojo viceministras.
L.Jonauskas taip pat pabrėžė, kad vis dėlto šunų šeimininkai jau yra tvarkingesni. Dauguma susirenka augintinių ekskrementus.
"Situacija yra pagerėjusi, tačiau savo vaikui nedrįsčiau leisti lakstyti po pievelę mieste. Kai kurių šeimininkų įpročių nepakeis niekas. Jie elgiasi, kaip elgiasi", – pabrėžė viceministras.
Atlyginti prašo ir už nuorūką
L.Jonausko nuomone, išsireikalauti žalos gamtai atlyginimą iš netvarkingų šunų šeimininkų nėra sudėtinga.
Atvejais, kai nėra nufilmuojamas ar nufotografuojamas pažeidimas, gali liudyti įvykį matę pareigūnai.
"Žinoma, būna atvejų, jei žmogus neprisipažįsta, įrodyti pažeidimo nėra šansų", – teigė viceministras.
L.Jonauskas atkreipė dėmesį, kad minimali žala padaryta gamtai taikoma ir žvejams mėgėjams.
Pastarieji privalo sutvarkyti teritoriją, esančią 5 metrų spindulio aplink juos. Jei to nepadaro, taip pat turi sumokėti 145 eurus už žalą gamtai.
"Būna atvejų, kai žvejai išmeta meškeres į vandenį ar nuorūką, kuri nuplaukia upe. Pareigūnai vis tiek išreikalavo atlyginti žalą gamtai, nors atliekos ir neįmanoma surasti", – pasakojo viceministras.
L.Jonauskas priminė, kad minimali gamtai žala nustatyta, kai masiškai šiukšlės buvo metamos pamiškėse.
Pagal anksčiau galiojusią metodiką būdavo paskaičiuojama juokinga suma.
Tad pričiupus tokį pažeidėją buvo dažniausiai apsiribojama vien tik bauda.
"Kai tokių atvejų padaugėjo, nusprendėme nustatyti minimalią žalą gamtai. Tad dabar už išmestą nuorūką, kavos puodelius ar saldainių popieriuką, nesurinktus šunų ekskrementus gali tekti sumokėti ir baudą, ir 145 eurus už žalą gamtai", – pabrėžė viceministras.
