Po atakų buvo pademonstruoti didvyriški veiksmai, ištvermė ir „tikras nacionalinės vienybės jausmas“, sakė J. Bidenas penktadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše.

„Kovoje dėl Amerikos sielos vienybė yra didžiausia mūsų stiprybė. Vienybė nereiškia, kad turime tikėti tuo pačiu. Tačiau turime jausti pagarbą ir pasitikėjimą vieni kitais ir šia šalimi“, - kalbėjo J. Bidenas. Prezidentas šeštadienį apsilankys visose trijose Rugsėjo 11-osios išpuolių vietose. Pranešama, kad jis čia nesakys kalbų, o tik pagerbs aukas.

Išpuoliai motyvavo kartą tarnauti šaliai ir saugoti ją nuo terorizmo, tęsė J. BIdenas. Kiekvienas, kas nori pakenkti JAV, esą turi žinoti: „Mes tave medžiosime, sučiupsime ir patrauksime atsakomybėn“. Taip bus šiandien, rytoj, visada, pabrėžė prezidentas.

J. Bidenas kritikavo, kad išpuoliai atskleidė ir „tamsesnes žmogiškosios prigimties jėgas – baimę ir įtūžį“. Pavyzdžiui, būta išankstinių nusistatymų ir smurto prieš amerikiečių musulmonus, prieš „tikrus ir tikinčius taikios religijos atstovus“. Tačiau šalis esą negali susiskaldyti. „Vienybė yra tai, kokie esame – geriausia Amerikos pusė“, - akcentavo prezidentas.

Tai jis pareiškė praėjus penkioms dienoms po to, kai nutraukė taikos derybas su talibais.

Per ceremoniją, skirtą paminėti 18-ąsias rugsėjo 11-osios atakų metines, D. Trumpas pareiškė, kad per „pastarąsias keturias dienas“ JAV pajėgos „smogė mūsų priešui smarkiau nei kada nors anksčiau, ir tai tęsis“.

JAV vadovas sakė, kad pulti talibus buvo įsakyta jam atšaukus slaptas taikos derybas su Talibano lyderiais, turėjusias vykti praėjusį savaitgalį. Sprendimas atšaukti derybas buvo priimtas talibams surengus ataką Afganistane, be kita ko, pareikalavusią vieno JAV kario gyvybės.

Apie kokį konkrečiai puolimą prieš Talibaną kalbėjo D. Trumpas, kol kas neaišku.

Pirmadienį JAV vadovas taip pat skelbė, kad „per pastarąsias keturias dienas smogėme savo priešui smarkiau nei kada nors anksčiau per pastaruosius 10 metų“.

Vis dėlto šiuo metu Afganistane yra tik apie 14 tūkst. amerikiečių karių, tuo metu kai 2010-aisiais ten jų buvo dislokuota maždaug 100 000.

Sakydamas kalbą Pentagone D. Trumpas taip pat perspėjo kovotojus daugiau niekada neberengti atakų JAV teritorijoje ir pareiškė, kad jo šalies atsakas į išpuolį būtų itin galingas.

„Jei dėl kokios nors priežasties jie sugrįš į mūsų šalį, eisime bet kur, kur jie bus, ir panaudosime tokią jėgą, kokios Jungtinės Valstijos niekada anksčiau nėra panaudojusios“, – pareiškė prezidentas.

„Aš net nekalbu apie branduolinę jėgą. Jie dar nebus matę nieko panašaus į tai, kas jiems nutiks“, – pridūrė jis.

Šie karingi D. Trumpo komentarai atrodo dar labiau stulbinantys, nes savaitgalį JAV lyderis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad sekmadienį planavo slapta susitikti su Talibano lyderiais savo prezidentinėje Kemp Deivido rezidencijoje netoli Vašingtono.

Prieš pasirodant tai jo žinutei apie tokias derybas niekam, išskyrus artimiausią D. Trumpo aplinką, nebuvo žinoma.

JAV ir Talibano derybos, kuriomis siekta sudaryti sąlygas išvesti JAV karius iš Afganistano ir užbaigti ilgą, bevaisį karą, truko beveik metus.

Be to, daug kas Vašingtone buvo šokiruoti, o kai kas pyko, kad Talibanas vos neapsilankė prezidento rezidencijoje Rugsėjo 11-osios teroristinių atakų metinių išvakarėse.

Galiausiai, antradienį buvo atleistas D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas (Džonas Boltonas).

Kreipdamasis į JAV vaizdo laišku, paskelbtu ketvirtadienį socialiniame tinkle „YouTube“, A.al Zawahiri pareiškė, kad rugsėjo 11-osios aktas buvęs surengtas už „jūsų nusikaltimus prieš mus“.

2001-ųjų rugsėjo 11-ąją į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius rėžėsi du pagroti lėktuvai, žuvo 2753 žmonės.

Tą dieną dar buvo išpuolis prieš Pentagoną – taip pat pagrobtu keleiviniu lėktuvu, ir dar trečias – komerciniu reisu skridęs lėktuvas sudužo Pensilvanijoje.

Minimame vaizdo įraše A.al-Zawahiri kaltino Vašingtono politiką prieš arabų ir musulmonų šalis, žemių okupaciją jų šalyse, „nusikalstamų ir korumpuotų“ vyriausybių rėmimą.

Šie grasinimai paskelbti tokiu metu, kai Jungtinės Valstijos yra pasirengusios atremti tokius koordinuotus išpuolius kaip rugsėjo 11-ąją, bet lieka pažeidžiamos mažų, šalies viduje dažnėjančių išpuolių.

Rugsėjo 11-osios teroro aktai privertė Vašingtoną skelbti karą terorui – iš pradžių prieš „al Qaeda“ ir „Talibaną“, o vėliau – prieš grupuotę „Islamo valstybė“, kontroliuojančią didžiulius plotus Sirijoje, Irake ir Libijoje.

A.al-Zawahiri dar paragino džihadistus vienytis, o Amerikos afrikiečius atsiversti į Islamą ir tokiu būdu „apsisaugoti“ nuo JAV įstatymų, kuriuos esą kontroliuoja „baltųjų dauguma“.