Projektu, kurį parengė Seimo nariai Antanas Vinkus, Tomas Tomilinas ir laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, taip pat siūloma drausti rūkyti dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse bei tose vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis, išskyrus rūkymui skirtose vietose, laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.

Be to, siūloma taikyti tą patį reguliavimą bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, taip pat nustatyti pareigą juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas.

Vyriausybė siūlo nepritarti įstatymo projektui, nes siūlomose vietose kontrolė pareikalautų neproporcingai siekiamam tikslui didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, įrodinėjimo procesas būtų sudėtingas, užtruktų ilgą laiką ir nebūtų pasiekti įstatymo projektu siekiami rezultatai.

Vyriausybė taip pat pažymi, kad nerūkantieji patirtų didesnę žalą sveikatai, nes būtų rūkoma prie jų uždarose patalpose, taip pat rūkant uždarose patalpose padaugėtų gaisrų daugiabučiuose namuose (2018 m. duomenimis, vien dėl neatsargaus rūkymo daugiabučiuose kilo 13 proc. gaisrų).

Siekiant mažinti rūkančiųjų skaičių ir rūkymo sukeliamą žalą, kaip pažymi Vyriausybė, visų pirma, tikslinga įtvirtinti ne draudžiamąsias, o informavimo, švietimo, skatinimo gyventi sveikai priemones.

Šiuo metu rūkyti draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse, lošimo namuose, automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir pypkių klubus.

„Tai yra politinis sprendimas, valstybės apsisprendimo reikalas. Svarbiausia, kad būtų ne tik pakeistas įstatymas, bet ir sureguliuota, kaip jis realiai veiks praktikoje“ , – BNS teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas sako, kad savivaldybė taip pat neturi pajėgumų į tokius pažeidimus reaguoti ir juos fiksuoti. Smulkūs teisės pažeidimai priskiriami C kategorijai, žmonėms tenka pakankamai ilgai laukti policijos. Pasak R. Matonio, priėmus šią pataisą, tokių problemų būtų dar daugiau. „Mūsų nuomone, įstatymo priežiūrą turėtų vykdyti ne tik policija, bet ir savivaldybių viešosios tvarkos padaliniai“, – sako policijos atstovas.

Pavyzdžiui, jei žmogus skambintų bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneštų apie rūkantį asmenį, procesas užtruktų, nes policijos prioritetas yra reagavimas į A ir B kategorijos pranešimus, kuomet kyla reali grėsmė žmonių saugumui.

„Niekas turbūt nepagalvojo, kaip bus įgyvendinta norma, kad draudžiama rūkyti arčiau kaip 10 metrų nuo gyvenamųjų patalpų. Visiškai neaišku, kaip ir kas turės išmatuoti tą ribą“, – sako policijos atstovas.

Jis mano, kad keičiant įstatymą, taip pat labai svarbu užtikrinti finansavimą, reikalingą jo įgyvendinimui, o bet kokios papildomos funkcijos turi būti susietos su papildomu finansavimu arba kitų funkcijų atsisakymu.

Jau dabar policija gauna daug gyventojų skundų dėl rūkymo daugiabučių balkonuose. Rūkyti daugiabučių namų balkonuose dar nėra uždrausta, tačiau gyventojai gali ginti savo interesus kreipdamiesi į teismą. Pagal teisės normas, ieškovas turi įrodyti, kad jo teisės yra pažeistos.

Pasak policijos, jis neturi įrodinėti, kad kaimynas elgiasi netinkamai – pats atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys atitinka įstatymų reikalavimus. Jei nepatogumus gyventojams sudaro rūkantys nuomininkai, galima teismo reikalauti tokius nuomininkus iškeldinti. Jei dėl tabako dūmų kenčia keli to paties daugiabučio gyventojai, jie gali pareikšti bendrą ieškinį.

Vilniaus vicemeras G. Paluckas sako, kad valdžia perlenkė lazdą ir mažareikšmį pažeidimą prilygino administraciniam. „Važiuosime ir reaguosime, bet ir mes pajėgumų turime nepakankamai. Perteklinis Seimo sprendimas“ , – BNS teigė sostinės vicemeras. Jis sako, kad tarnybos susidurs su pažeidimo fiksavimo ir įrodymų rinkimo problema, asmens duomenų apsauga.

Jis sako, kad su rūkymu daugiabučiuose galėtų kovoti bendrijos ir tam reiktų sudaryti sąlygas, priimti tai numatančius teisės aktus, sukurti teisinį reguliavimą.

„Valdžia paskui kiekvieną cigaretę negali bėgioti, kaimynų santykių valdžia nesutvarkys. Pora minučių surūkyti cigaretę tetrunka, surūkė ir nuėjo – kas tada? Kaip užfiksuoti? Kaip su asmens duomenų apsauga? O jeigu rūkys iš virtuvės, dūmai tai rūks. Kaip tada?“, – BNS stebėjosi G. Paluckas.

Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisai, numatančiai draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose. Tad parlamente belikusi viena – priėmimo stadija, per kurią pataisai gali būti pritarta arba ji bus atmesta. Pagal pataisas taip pat būtų draudžiama rūkyti teritorijose arčiau negu 10 metrų spinduliu apie daugiabučius gyvenamuosius namus.

Projekto iniciatoriaus Seimo nario konservatoriaus Antano Matulo teigimu, už šį pažeidimą asmenims galiotų tokia pati administracinė atsakomybė kaip ir už rūkymą bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose.

„Sulaukiame vis daugiau kritikos ir skundų, kad dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais kiekiais patenka į kaimynų butus – kaimynai arba verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliami ne tik nepatogumai, bet ir žalojama jų sveikata“, – teigia pataisų iniciatorius dokumento aiškinamajame rašte.

2014 metų pabaigoje Seimas jau mėgino nustatyti tokį draudimą. Tuomet priimti įstatymo pataisą pritrūko balsų. Projekto kritikai tvirtino, kad taip Seimas įsiveltų į buitinius konfliktus, papildomai būtų apkrauta policija.