Įsileis ir kaimynus

Itin ankštuose butuose gyvenantys kvartalo žmonės dažniausiai neturi kur pasistatyti dviračių. Gyvendami netoli miesto centro, daugelis dviračius naudoja ne tik pramogai, bet ir susisiekimui. Butuose be balkono, rūsio ar sandėliuko laikyti daug vietos užimantį dviratį tampa nemenka problema.

Visą kvartalą atnaujinimui ruošę specialistai pasirūpino, kad Rumpiškės kvartale atsirastų atskiri statiniai dviračiams laikyti.

Šie statiniai vadinami dviračių laikyklomis, o ne saugyklomis. Mat, atskirų sargų joms saugoti nėra, daiktų saugumas šiuose statiniuose – ir visų naudotojų reikalas.

Dviračių paviljonus administruojanti viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) pasirūpino, kad jų durys būtų rakinamos, įrengė vaizdo stebėjimo kameras, bet nemaža dalis rūpesčio viduje laikomų daiktų saugumu tenka ir laikyklų naudotojams.

Pirmieji tokio bendruomeniškumo pavyzdžiai – akivaizdūs, žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi aktualijomis, susijusiomis su dviračių laikyklomis. Tai jie pranešė apie dar nepradėjusiose veikti laikyklose apsigyvenusį benamį, padeda vieni kitiems patarimais, kai iškyla užraktų problema.

Kiek daugiau nei mėnesį veikiančios dviračių laikyklos tapo itin populiarios ir geidžiamos.

Jau dabar beveik visos vietos septyniose laikyklose yra užimtos.

Vienoje laikykloje gali tilpti iki 30 dviračių: įvertinus ir priėjimo prie dviračių būtinybę, įrengta 15 dvipusių laikiklių.

Kelias vietas įmanoma sutaupyti tai pačiai šeimai priklausančius dviračius prirakinant prie vienos vietos ir vienas kito. Juo labiau kad vaikams vieta dviračių laikyklose nesuteikiama, jie savo dviratukus turėtų laikyti prie suaugusiųjų dviračių.

Klaipėdoje nedeklaravusiems gyvenamosios vietos tokia galimybė nebus suteikiama. Šios dviračių laikyklos yra skirtos miesto bendruomenės nariams.  

Partnerių nuotr.

Laiko ne tik dviračius

Šiuose nameliuose laikomi ir vaikų dviratukai ar paspirtukai.

Kiekvienos laikyklos viduje yra kompresorius padangoms prisipūsti.

Dviračių laikyklas administruojančios įmonės darbuotojai netikrina, ar norintys jomis naudotis gyventojai turi dviratį, tai yra jų pačių reikalas.

Vis tik savo tinklalapyje „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašo neužkrauti dviračių laikyklų nebereikalingu šlamštu.

Nors laikykloje yra įrengtos stebėjimo kameros, rekomenduojama dviračius rakinti. Už laikomų daiktų saugumą atsako patys paslaugos vartotojai. Todėl rūpestis kiekvieno ir visų turtu tampa ir kiekvieno dviračių laikyklų naudotojo prievole.

Patys gyventojai pažymi, kad rūpestis dviračių laikyklų saugumu juos suvienijo, tai tapo bendruomeniškumo pamokomis.

Nusiskundimų vis mažiau

„Klaipėdos keleivinio transporto“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Aušra Bacevičienė atviravo, kad dviračių laikyklų naudojimo pradžioje būta nesklandumų. Kai kurių laikyklų durys neatsirakindavo. Netruko paaiškėti, kad elektroniniai užraktai kartais nepagaudavo signalo. Bėda išnyko, kai specialistai pakoregavo antenų aukštį.

Keliose laikyklose durys pagamintos iš pernelyg į oro pokyčius reaguojančio metalo, todėl jos deformuojasi ir kyla keblumų jas atidarant ar uždarant.

Kiekvienas dviračių laikyklų naudotojas gavo informaciją apie jos naudojimo taisykles, ten pat nurodytas ir telefono numeris, kuriuo reikėtų skambinti sutrikus užrakto veikimui. A. Bacevičienė patikino, kad nurodytu telefonu galintis pagelbėti darbuotojas atsiliepia į skambučius nuo 6 iki 22.30 val.

„Kuo toliau, tuo nusiskundimų dėl dviračių laikyklų mažėja“, – patikino Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė.

Partnerių nuotr.

Nebereikia lipti į rūsį

Savo patirtimi naudojantis dviračių laikyklomis dalijosi ir Rumpiškės kvartalo gyventojas Daumantas Kiulkys. Jaunas vyras dviračiu kasdien važiuoja į darbą, todėl labai apsidžiaugė, kai atsirado galimybė jį laikyti ne rūsio sandėliuke, o patogioje laikykloje.

Tiesa, pačioje pradžioje kartą ir jam teko susidurti su nemalonia realybe, kai skubėdamas į darbą jis negalėjo patekti į statinį ir pasiimti dviračio.

Vėliau ši problema buvo išspręsta.

„Užsienio šalyse būtent tokio tipo dviračių laikyklų man neteko matyti. Mano matytos buvo kitokios, bet mūsų kvartale įrengtos laikyklos – tikrai geros, patogios, ypač kai išsisprendė užrakto problemos. Laikykloje, kurioje statau savo dviratį, vietos dar yra, bet didžioji dauguma jau užimta. Kol kas kaimynai tvarkingai naudojasi šiomis laikyklomis, susidurti su kažkokia problema dėl to dar neteko“, – atviravo D. Kiulkys.

Paprašytas apibendrinti pirmąją dviračių laikyklų eksploatavimo patirtį, KKT direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas teigė: „Pats dviračių laikymo ne namie principas pasiteisino. Vietos greitai užsipildė. Laiko ne tik dviračius, bet ir paspirtukus, vaikiškas automobilines kėdutes. Tai nebuvo numatyta, tačiau bendruomenė geriau žino, ko jai reikia, mes tik žiūrime, kad laikyklos nevirstų bendro pobūdžio sandėliukais. Pradžioje nemažai dėmesio teko skirti „vaikiškų ligų“, apie kurias kalbėjo kolegė Aušra, gydymui. Dabar laukiame rudens – žiemos sezono, žiūrėsime, kaip tokiomis sąlygomis vyksta eksploatacija. Ta patirtis bus naudinga, jeigu kompleksinė renovacija ištisais miesto kvartalais bus pratęsta ir dviračių laikyklos bus statomos ir kituose kiemuose.“

„Šiandien – diena be automobilio“, – priminė A. Samuilovas. – Tai puiki proga sėsti ant dviračio ne tik Rumpiškės kvartalo gyventojams, bet ir kitiems klaipėdiečiams. Kuo daugiau mūsų bus gatvėse ant dviračių, tuo aiškesnis bus dviračių laikymo infrastruktūros visame mieste poreikis.“

Pernai prasidėjus karui Ukrainoje ir į Klaipėdą plūstelėjus karo pabėgėlių srautams, daugelis miestiečių fejerverkų neatsisakė ir vis tiek juos sprogdindavo net ir be jokios progos.

Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad triukšmą keliantys veiksmai viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo 200 iki 300 eurų.

Tačiau ne visiems gyventojams ši kodekso dalis pažįstama.

Fejerverkų rinkinių kainos prasideda nuo 14 ir gali siekti iki 200 ar 400 eurų.

Fejerverkai iki šiol prieinami kiekvienam, sulaukusiam 18-os. Be to, pirotechnikos įsigyti nesudėtinga – internete apstu fejerverkus parduodančių parduotuvių ir privačių prekiautojų, kuriems pirkėjo amžius nelabai svarbus.

Fejerverkų rinkinių kainos prasideda nuo 14 ir gali siekti iki 200 ar 400 eurų.

„Kas vyko šiąnakt prie 22A, 22B namų? Padiskutuokime. Ar tai yra normalu – naktį fejerverkai? Ar tai vis dar yra administracinis pažeidimas, už kurį baudžiama? Kaip jaučiasi rajono gyventojai, sproginėjimų pažadinti iš miego?“ – „Facebook“ paskyroje „Rumpiškės Kvartalas“ savaitgalį klausė moteris, turėdama omenyje sprogimus, girdėtus naktį į šeštadienį.

Į sproginėjimą reagavo ne tik vyresni gyventojai, bet ir vaikai bei jautresnę klausą turintys keturkojai.

Tiesa, pyko ne visi žmonės, kiti teigė esą pažadinti tąnakt stebėję fejerverkus pro langus.

„Taip, tai grubus viešosios tvarkos pažeidimas, girdėjo, manau, visas rajonas. Jei tai kartosis, patarčiau pirmą valandą nakties ne grožėtis, o filmuoti ir pranešti atsakingoms institucijoms. Padidėjusios baudos gal kiek sudrausmintų nesiorientuojančiuosius“, – pastebėjo kita moteris.

„Facebook“ paskyroje „Rumpiškės Kvartalas“ buvo pasidalinta ir įtariamojo nuotrauka.

Klaipėdiečiai taip pat komentavo, kad vyrą buvo išsivežusi policija, o kiti tikino dar tą pačią dieną matę jį vaikštantį laisvėje ir vėl apžiūrinėjantį automobilius.

Incidentas, kurį užfiksavo moteris, nutiko ketvirtadienio vakarą, apie 18 val. Rumpiškės kvartale.

„Neaiškus tipas įtartinai apžiūrinėjo prie parduotuvės „BMW“, pasilenkęs žiūrėjo į automobilio saloną iš visų pusių. Kiek pavažiavus, ties įvaža į Paryžiaus Komunos gatvę, tas pats tipas jau sukiojosi prie sustojusio „Audi“. „Audi“ stovėjo įjungęs avarinį, o neaiškus tipas iš visų pusių bandė pamatyti kažką automobilio salone. Pamaniau, įamžinsiu, kai ėjo atidaryti sustojusios mašinos bagažinę. Pamatęs, kad noriu nufotografuoti, pajudėjo link mano auto. Sprukau, o tipas – skersai paskui mane“, – savo patirtimi pasidalino klaipėdietė.

Ji taip pat nurodė, kad policijai apie įvykį jau pranešta.

Moteris įvardijo, kaip atrodo įtariamasis: lieknas, juoda striuke, juoda kepure su snapeliu, šviesiai mėlynais džinsais, su juoda kuprine ant pečių.

„Mūsų name taip pat jis sukiojosi, lindo į butus, kišo rankas pro langus. Policija iškviesta“, – pasakojo kita gyventoja.

Gyventojai spėlioja, ar visa tai – to paties asmens darbas, ir jaučiasi nesaugūs, kadangi jų turtui gresia pavojus.

„Klaipėdos miesto pareigūnų duomenimis, pranešimas apie Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g., įtartinai besielgiantį asmenį gautas rugpjūčio 30 d. apie 18.20 val. Pareigūnai reagavo, įvykio vietoje galimo įtariamojo nerado. Pareiškimų iš galimai žalą patyrusių asmenų policija nėra gavusi“, – informavo  Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

„Facebook“ paskyroje „Rumpiškės kvartalas“ gyventojas pasidalijo nežinomo asmens žinute, kurioje teigiama, kad kitąmet adresu Taikos pr. 51 duris atvers nauja parduotuvė.

„Jau šių metų pabaigoje bus nugriauti garažai prie Rumpiškės g. 26 namo ir jau vasario mėnesį stovės naujutėlė savitarnos „Maxima“. Ten pusė senelių namų teritorijos bus perdaryta į stovėjimo aikštelę klientams“, – rašoma anonimo žinutėje.

Į įrašą sureagavę gyventojai turėjo skirtingas nuomones. Vieni svarstė, kad gal parduotuvė tokioje vietoje būtų geras dalykas, kiti įrašu apskritai nepatikėjo.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, kol nepatvirtintas detalusis planas, statybų būti negali.

„Greta Taikos pr. 51 daugiabučio yra Taikos pr. 47, buvusi kepyklėlė, kurios sklypui yra ruošiamas detaliojo plano koregavimas ir buvo organizuotas jo viešas svarstymas. Kol nėra patvirtintas detalusis planas, jokių leidimų naujų statinių statybai niekas niekada neišduoda“, – paaiškino G. Pocius.

Augintinį – į areštinę?

Kaip jau tapo įprasta, socialiniuose tinkluose bandoma spręsti daugybę problemų, tad įrašą apie šunį paskelbęs asmuo vylėsi, kad ir šįkart, išdėsčius reikalą, situacija pagerės. Veikiausiai buvo tikimasi, kad atsiras ir paties šuns šeimininkai.

„Sveiki, norėjau paklausti, ką daryti? Rumpiškės g. 32 nuolat nuo 6.30 val. loja šuo, neįmanoma jau“, – teiravosi klaipėdietis, kažkodėl pasislėpęs po anonimo kauke.

Po jo įrašu buvo įkelta daugiabučio nuotrauka, nurodant, kad kaltininkas gyvena trečiame arba ketvirtame aukšte.

Vieni žmonės šmaikštavo, kad šuns lojimas neva girdėti ir kituose kvartaluose, kiti siūlė kreiptis į policiją, dar kiti šiam pasiūlymui prieštaravo.

„Kam iškart ta policija? Suraskite žmogų, pasakykite, kad jo šuo loja. Gal neseniai atsikraustė ir saugo teritoriją, gal tas žmogus net nežino, kad išėjus į darbą tas šuo loja be perstojo? Aišku, jeigu to neįmanoma padaryti, tada kreipkitės į policiją, kad surastų buto savininką. Toks įspūdis, kad gyvename feisbuke, o ne name, kur kaimynai aplink“, – priminė gyventoja.

Pirmiausia patarimas kaimynų pusei – pakalbėti su šeimininkais.

Gavo 20 skundų

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas pažymėjo, kad skundų dėl gyvūnų keliamo triukšmo išties būta.

„Viešosios tvarkos skyriuje šiemet gauta apie 20 pranešimų dėl gyvūnų keliamo triukšmo. Kiekvienu atveju Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vyksta į vietą, bendrauja su gyvūnų laikytojais. Kadangi situacijos skirtingos – skirtingi ir sprendimai. Dažniausiai pakanka informuoti gyvūnų laikytojus apie tai, kad jų augintiniai kelia nepatogumų kaimynams, supažindinti su gyvūnų laikytojams taikomais reikalavimais bei administracine atsakomybe, gyvūnų laikytojai imasi vienokių ar kitokių priemonių problemai spręsti“, – teigė L. Lapinskas.

Simona Šakinytė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Loja dėl nerimo

Specialistai pažymi, kad šunys gali loti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, streso, kad liko vieni. Taip pat lojimu praneša apie atvykusį svečią, o kartais gali amtelėti ir žaisdami.

Pasak gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ vadovės Simonos Šakinytės, šuo gali jausti išsiskyrimo nerimą.

„Žinau tokių atvejų, kai šuo loja, o kaimynui apie tai niekas nepasako. Žmonės prakenčia kurį laiką ir kreipiasi į policiją, o šeimininkas net nežino, kad jo šuo lojo ir, ko gero, kad išgyvena išsiskyrimo nerimą. Būna labai skirtingų dalykų, būna, kad šuo nesiadaptavo naujoje vietoje, būna ir kitų bėdų. Pavyzdžiui, per karantiną daug kam teko dirbti iš namų, o po to staiga grįžti į darbą, taip šuo atprato būti vienas. Tad pirmiausia patarimas kaimynų pusei – pakalbėti su šeimininkais“, – sakė pašnekovė.

Jei šuo išties turi išsiskyrimo nerimą, jį pagydyti gali padėti dresuotojas. Taip pat patariama šeimininkams nebūti su šuniu 24 val., reikėtų pratinti jį pasilikti vieną.

Pradžioje užtektų palikti 15–20 min. ir pamažu laiką didinti iki valandos.

Esant galimybei galima įsigyti vaizdo stebėjimo kameras, per jas nuraminti šunį balsu.

„Yra aibė tų dalykų, kuriuos gali tekti daryti. Labai suprantu, kai taip būna. Ir tikrai tai yra sutvarkoma. Čia – ir kaimynų tarpusavio santykiai. Kartais problema būna dėl to, kad vienas pasako per piktai arba per policiją, o kitas iškart demonstruoja gynybinę reakciją, ir visa ta situacija virsta konfliktu“, – kalbėjo S. Šakinytė.

Iš urvo puolė šunį

Rumpiškės kvartalo gyventojai pastebėjo ne tik žiurkes, bet ir jų urvus, kurių, laikui bėgant, tik daugėja.

„Iš vieno urvo iššoko žiurkė ant mano šuns, gerai, kad vaikinas nepasimetė, ir buvo pjautynės, bet ar tai normalu? Kur reikėtų kreiptis dėl graužikų naikinimo, nes urvai, kaip matote, prie įėjimo“, – feisbuko grupėje „Rumpiškės Kvartalas“ klausė gyventoja.

Po šio įrašo dalis klaipėdiečių ėmė piktintis ne dėl žiurkių invazijos į kiemus, bet dėl kačių trūkumo. Nesant kačių žiurkės ir pradėjo sparčiai veistis, o katės esą geriausios žiurkių gaudytojos.

„Mūsų rajone neberasi katino nė su žiburiu. Ir, va, prašau, rezultatai – „apėjome“ žiurkėmis“, – rašė kita moteris.

„Aš ir nesuprantu, kodėl katės trukdo rajono gyventojams ir kažkas jas nuodija, čia protu nesuvokiama“, – pritarė kita klaipėdietė.

Iš vieno urvo iššoko žiurkė ant mano šuns, gerai, kad vaikinas nepasimetė, ir buvo pjautynės, bet ar tai normalu?

Pasiskundė savivaldybei

Skundas dėl žiurkių jau pasiekė ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.

Šio skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas teigė, kad specialistai buvo nuvykę nurodytu adresu, bet žiurkių nematė.

„Savivaldybę pasiekė gyventojo laiškas apie tai, kad Rumpiškės g. 28 namo kieme žmonės mato žiurkes. Viešosios tvarkos skyriaus specialistai buvo nuvykę nurodytu adresu, tačiau žiurkių nebuvo pastebėta. Namo administratoriui bus siunčiamas raštas, kuriuo bus raginama, vadovaujantis Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklėmis, įvertinti bendrojo naudojimo patalpų švarą ir tvarką, graužikų išplitimą gyvenamojoje aplinkoje bei jų keliamas grėsmes gyventojų sveikatai. Taip pat informuoti gyventojus, organizuoti nustatytų higienos ir sveikatos apsaugos trūkumų šalinimą ir, esant poreikiui, organizuoti dezinfekciją bei deratizaciją“, – pažymėjo L. Lapinskas.

Specialistų teigimu, žiurkės veisiasi greitai, tad jų atsikratyti – itin sudėtinga, ypač jeigu nesiimama jokių priemonių.

Miestas turi problemą?

Gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė teigė, kad prašymų dėl žiurkių išnaikinimo tikrai sulaukia.

„Tačiau mūsų tarnyba šitos paslaugos neteikia, tam yra kitos tarnybos. Reikėtų pradėti nuo klausimo, kodėl žiurkių yra. Yra keli faktoriai, pagrindinis – Klaipėdoje turime labai daug kačių. Žmonės labai pyksta ir nenori kačių turėti prie daugiabučių. Vis dėlto, jeigu kačių daug, tai rodo, kad miestas turi problemą. Kokią? Turi labai daug paukščiukų arba pelinių ir žiurkinių parazitų. Katės – natūralus biologinis reguliatorius, jas reikia mylėti, o ne nuodyti. Tegul žmonės renkasi. Man geriau šimtas kačių negu viena pelė, bet gal kažkam geriau šimtas žiurkių nei viena katė“, – svarstė pašnekovė.

Jurgita Gustaitienė. Vilmanto Raupelio nuotr.

Katės – lyg angelai sargai

Anot jos, katės kiemuose – tikri angelai sargai, kuriuos reikia prižiūrėti, kastruoti, maitinti, nes būtent jų dėka gyventojai apsaugojami nuo parazitų nešiojamų ligų ir kitų baisybių.

Tai yra labai pavojinga situacija ir galime turėti labai sunkių pasekmių.

„Reikia katėms leisti gyventi mieste. Antra problema, kuri yra tikrai didžiulė, – seniau komunalinių būtų ūkio tarnybos žiurkėms dėdavo žiurkių nuodų, bet šiuo metu žmonės taupo pinigus ir nebeužsako tokių paslaugų. Neužtenka nueiti į parduotuvę ir nupirkti žiurknuodžių bei juos pabarstyti. Žiurkės – vienas protingiausių gyvūnų, jos turi savo būrį, vadą, kuris tikrina, ką galima ėsti, ko ne, žino, kur apsistoti ir t. t., tad žiurkės – labai gerai organizuota armija. Nuspręsti, kaip tą žiurkę iš teritorijos išprašyti, turi tik specialistas“, – paaiškino J. Gustaitienė.

Situacija – pavojinga

Patartina namų bendrijoms sudaryti sutartis su graužikų naikinimo tarnybomis. Žiurkių nesunaikinus, jos gali išplisti po visą miestą ir pakenkti tiek gyventojams, tiek kavinių ir kitų įmonių verslui.

Taip pat graužikai nešioja ir platina blusas, kirminus, infekcines ligas, pasiutligę ir t. t.

„Jokiu būdu nereikėtų kačių atsivežti, jeigu joms reikės, jos pačios ateis į tą teritoriją. Katėms reikia netrukdyti, jų nenuodyti, nebaidyti, o šiuo atveju ypač. Jeigu žiurkės darosi alkanos ir pavojingos, reikia kreiptis į įmones ir sudaryti sutartis. Ir neužtenka vienam namui, prie kurio yra tų urvų, reikia visą kvartalą įvertinti. Manyčiau, kad šiuo atveju turėtų įsikišti ir savivalda, ir skirti parazitų naikinimui tam tikrų lėšų, galbūt kartu su bendrijomis užsakyti tarnybų paslaugas. Tai yra labai pavojinga situacija ir galime turėti labai sunkių pasekmių“, – tikino J. Gustaitienė.

Užtruko viešieji pirkimai

Saugyklos dviračiams Taikos prospekte, Sausio 15-osios ir Rumpiškės gatvių kiemuose pastatytos prieš trejus metus, bet iki šiol kvartalo gyventojai jose savo dviračių laikyti negalėjo.

Tiesa, kelios saugyklos nebuvo tuščios, viena naudojosi vietos bendruomenė, kitoje buvo laikomi daiktai, paaukoti karo pabėgėliams.

Kaip pasakojo savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovė Inga Kubilienė, teko rengti daug viešųjų pirkimų.

Pradžioje bandyta juos organizuoti perkant reikalingus įrenginius visiems paviljonams vienu kartu, bet nesėkmingai, todėl teko skaidyti pirkimus.

Veiks vaizdo kameros

Pastaruoju metu laukta, kada bus nupirkti ir sumontuoti stovai dviračiams. Laikinasis „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas Andrius Samuilovas patvirtino, kad visi stovai jau nupirkti ir sumontuoti.

Tai buvo paskutinis pirkinys, pagaliau visos saugyklos yra rakinamos specialiais užraktais, turi apšvietimą, šildymą, pandusus, vaizdo kameras.

Belieka sulaukti, kada savivaldybės Transporto skyrius organizuos dviračių saugyklų administravimo paslaugos įteisinimą.

Tai darys, kaip jau anksčiau buvo skelbta, savivaldybės įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“.

Administravimas reiškia tai, kad kelis kartus per metus paviljonuose teks valyti langus, kartą per mėnesį švarinti grindis, prižiūrėti užraktus ir kortelių išdavimą gyventojams.

Įmonės darbuotojai turės pasirūpinti informacinių plakatų užklijavimu.

Esame turėję situacijų, kai teko tvarkyti šiukšliadėžes ir kitus objektus dar iki priėmimo komisijos apžiūros.

Laukė komisijos

„Pirkimas nėra didelis, todėl užtrukti neturėtų, tikiuosi, užteks savaitės. A. Samuilovas mane informavo, kad jie jau pasiruošę startuoti. Suprantu, kad žmonės to jau labai laukia“, – sakė I. Kubilienė.

Kol rangovai nėra baigę darbų, jie atsakingi už visus daiktus kvartale.

Taip atsitiko su sporto aikštele, ji buvo sugadinta dar neperėmus statybvietės iš rangovo.

Darbai kvartale jau baigti, rangovai jau nebėra atsakingi už įrenginius, todėl bus galima leisti žmonėms naudotis saugyklomis.

„Be to, tai yra europinis projektas, todėl agentūros darbuotojai atvažiuos tikrinti. Viskas turės būti švaru ir tvarkinga. Esame turėję situacijų, kai teko tvarkyti šiukšliadėžes ir kitus objektus dar iki priėmimo komisijos apžiūros. Bet dabar galima džiaugtis, gyventojai jau galės statyti savo dviračius į tam skirtas saugyklas“, – atskleidė I. Kubilienė.

A. Samuilovas patikino, kad naudotis dviračių nameliais bus galima nemokamai.

Saugyklų neprašo

Dar dvi tokios saugyklos vėliau bus perduotos naudoti klaipėdiečiams Rumpiškės kvartale.

Kol kas daugiau panašių įrenginių Klaipėdoje nėra planuojama įrengti. Valdininkė atviravo, kad tokios saugyklos, kokios netrukus pradės veikti, yra pernelyg brangios.

Malūnininkų gatvėje yra kur kas paprastesnių ir pigesnių įrenginių.

Saugyklų dviračiams klaipėdiečiai neprašo. Šiuo metu tvarkomame Sportininkų gatvės kvartale gyvenantys žmonės laukia kelių kiemų sutvarkymo, bet įrenginių dviračiams laikyti paprašė tik vienas žmogus.

Tai yra signalas miesto tvarkytojams, kad didelio poreikio šiems įrenginiams lyg ir nėra.

I. Kubilienė neatmetė galimybės, kad dviračių saugyklas galėtų pastatyti „Klaipėdos keleivinis transportas“.

Rumpiškės kvartalo feisbuko grupėje pasirodė melaginga naujiena, kad esą jau nuo vasario 29 d. bus galima nemokamai naudotis dviračių saugyklomis.

Nors vasario 29 d. šių metų kalendoriuje nėra, kai kurie gyventojai žinia vis dėlto patikėjo.

„Dėl dviračių saugyklos panaudos reikia kreiptis į savivaldybę ir minėtiems asmenims pateikti prašymus, kad būtų išduotas leidimas naudotis dviračių saugykla ir pateikti šiuos dokumentus ir pažymas“, – feisbuko grupėje rašė vyras.

Jis nurodė, kokių dokumentų reikės norint gauti leidimą naudotis dviračių saugyklomis: sveikatos ir pirmosios pagalbos pažymos, migracijos tarnybos pažymos, šeimos sudėties, dviračio pirkimo–pardavimo sutarties, pažymos, kad nesate teistas arba pagal kokį straipsnį buvote teistas, ir daugelio kitų dokumentų.

Gyventojai po paskelbtu įrašu juokavo, kad prie pažymų dar teks pridėti ir testamentą.

Įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pareigas laikinai einantis Andrius Samuilovas pavadino šiuos reikalavimus „blėniais“ ir paaiškino, ko tiksliai reikia, kad saugyklos būtų atidarytos.

Pirma, dviračių stovai jau yra užsakyti ir gaminami. Antra, dirbama prie apipavidalinimo. Trečia, registracijos tvarka veikiausiai bus panaši kaip ir dėl automobilių stovos leidimų: gyventojai pateiks prašymą, o asmens telefono numeris bus priskirtas konkrečiai saugyklai.

„Datos neturime (ne tik nuo mūsų priklauso), bet tikimės pavasarį startuoti. Vaizdo kameros veikia, elektrinės spynos įdiegtos, pandusai sumontuoti. Trūksta tik stovų. „Blėnių“ apie menamus reikalavimus naujienoje nekomentuosiu“, – teigė A. Samuilovas.

Užfiksavo telefonu pro langą

Apie nemalonią staigmeną Rumpiškės g. 20B ir 19 namų kieme viešai pranešė vienas vyras, nufotografavęs vaizdą pro daugiabučio langą.

Pasak jo, šiukšlių maišą išmetė ir paliko nepažįstami tamsaus gymio žmonės, kurių jis nespėjo užfiksuoti telefonu.

Rumpiškės kvartalo gyventojai svarstė, gal derėtų mandagiai pasikalbėti su atvykėliais ir paprašyti jų susirinkti paliktą "turtą".

Viena klaipėdietė teigė, kad kalba angliškai, tad dėl susikalbėjimo problemų nekiltų, o ir užsieniečiai problemų svetimoje šalyje dažniausiai nenori.

Tačiau perspėjimu pasidalijęs vyras tikino, esą kalbėtis neverta, nes atvykėliai – studentai ir jie kalbų tikrai nesiklausys, nes jokie draudimai jiems nerūpi.

Skundo kol kas negavo

Kadangi Rumpiškės kvartale yra nemažai vaizdo stebėjimo kamerų, gyventojai svarstė, gal valdininkai padėtų nubausti viešosios tvarkos pažeidėjus.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas sakė, kad gyventojų skundų dėl šiukšlintojų bent kol kas nėra gavę.

Viliamasi, kad daliai gyventojų vaizdo stebėjimo kameros padės išsiugdyti ir didesnį sąmoningumą.

"Informacijos apie šioje vietoje paliktas šiukšles kol kas nebuvome gavę, patikrinsime. Rumpiškės kvartalo projektas dar nepabaigtas, vaizdo kamerų eksploatacija Viešosios tvarkos skyriui neperduota. Išsamesnę informaciją gali pateikti projektą įgyvendinantis Statybos ir infrastruktūros plėtros skyrius", – nurodė L.Lapinskas.

Tačiau dėl vaizdo stebėjimo kamerų pasiteiravus Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus, paaiškėjo, kad jie informacijos taip pat neturi.

Aušra Lukauskienė. Vytauto Petriko nuotr.

Vaizdo kameros jau veikia

Vis dėlto į klausimą dėl vaizdo kamerų išsamiau atsakė Klaipėdos savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistė Aušra Lukauskienė.

"Anksčiausiai atnaujintoje Rumpiškės kvartalo teritorijoje vaizdo kameros jau veikia. Tuo tarpu II (čia ir yra minimi Rumpiškės g. 19 ir 20B namai) bei III teritorijose esančių vaizdo stebėjimo kamerų eksploatacija savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui bus perduota visiškai užbaigus projekte numatytus darbus (tikimasi, kad tai bus padaryta iki šių metų pabaigos), tada bus ieškoma operatoriaus stebėjimo funkcijai atlikti. Tikimasi, kad dėl vaizdo stebėjimo kamerų daugiabučių gyventojai galės jaustis saugiau. Viliamasi, kad daliai gyventojų vaizdo stebėjimo kameros padės išsiugdyti ir didesnį sąmoningumą, nes kai kuriems, savo šiukšles numetantiems bet kur, užuot nunešus atliekas iki artimiausio atliekų konteinerio, jo, matyt, trūksta", – teigė A.Lukauskienė.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.

Naujovės – žmonių patogumui

Kompleksiškai sutvarkyti didžiosios dalies kvartalo daugiabučių namų kiemai, atnaujinta per 10 ha ploto teritorijos.

Net didžiausi skeptikai pripažįsta, kad įgyvendinus šį Klaipėdos miesto savivaldybės projektą, Rumpiškės mikrorajono infrastruktūra priartinta prie šiuolaikinio žmogaus poreikių. Sukurta nauja pėsčiųjų takų sistema, sujungusi daugiabučius namus ir viešąsias erdves, pakeista kiemų bei pėsčiųjų takų danga.

Atnaujintos vejos ir želdiniai, sukurtos žaidimų erdvės vaikams, įrengtos sporto bei treniruoklių aikštelės, kuriomis galės naudotis visų amžiaus grupių žmonės.

Vienas didžiausių laimėjimų ir čia gyvenančių klaipėdiečių džiaugsmų yra tai, kad kvartale įrengta apie 450 automobilių stovėjimo vietų.

Čia įrengtas naujas apšvietimas, lietaus nuotekų tinklai, įdiegta vaizdo stebėjimo sistema, šaligatviai pritaikyti judėjimo ir regos negalią turintiems žmonėms.

Šiandien turime puikiai sutvarkytą kvartalą, kuris iki renovacijos buvo vienas ryškesnių sovietinių architektūrinių "šedevrų" pavyzdžių.

Panaudojo europines lėšas

"Džiugu, kad kompleksinis kiemų atnaujinimo projektas pasiekė finišo tiesiąją. Kadangi tai – pirmasis tokio pobūdžio ir tokio masto projektas, natūralu, kad jis sulaukė labai daug vertinimų. Emocijų būta daug ir įvairių, tačiau visa tai dabar yra istorija, tam tikros pamokos. Šiandien turime puikiai sutvarkytą kvartalą, kuris iki renovacijos buvo vienas ryškesnių sovietinių architektūrinių "šedevrų" pavyzdžių, – savo įžvalgomis dalijosi Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. – Dabar tai yra vienas iškalbingiausių tikslingo, prasmingo ir visuomenei labai naudingo, gerinančio gyvenimo kokybę europinių struktūrinių fondų lėšų panaudojimo pavyzdžių. Girdint gausybę puikių šio darbo įvertinimų, pozityvių atsiliepimų, suprantame, kad turime ieškoti galimybių ir ateityje įgyvendinti panašius projektus, nes mikrorajonų, kurie lauktų tokio pat renesanso, yra ne vienas. Linkiu, kad šitas geras pavyzdys įkvėptų mus visus Klaipėdą daryti gražesne kiekvienoje vietoje, kur tik įmanoma."

Savivaldybė sulaukė nemažai ir kitose miesto teritorijose gyvenančių miestiečių prašymų organizuoti tokius kiemų atnaujinimo darbus. Kažko panašaus norėtų ir gretimų kvartalų gyventojai.

Klaipėdos miesto savivaldybės projekto "Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas" sutarties vertė – per 6 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų – iš ES fondų. Darbus atliko bendrovė "VVARFF".

Anot A.Dobranskio, savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius yra parengęs daugiabučių kiemų tvarkymo projektų už maždaug 8 mln. eurų. Projektai jau vykdomi, šiuo metu atnaujinami kiemai Sportininkų gatvėje ir Statybininkų prospekte.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Formuoja naują visuomenę

"Šis projektas – puikus pavyzdys, kad savivaldybė ir gyventojai sugebėjo rasti kompromisą, nežiūrint to, kad iš pradžių būta nesutarimų. Projektas – gražus, dėl jo gyvenamasis kvartalas transformuotas į šiuolaikišką, tikrai europietišką, dabar judėsime į kitus miesto mikrorajonus", – patikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Dalies kvartalo – Klaipėdos vandens seniūnaitijos seniūnaitė Vilija Malakauskienė buvo atvira – nors gyventojai pastebėjo kai kurių trūkumų, daugelis be užuolankų pripažįsta, kad ši miesto dalis įgavo naują veidą ir jis yra kur kas gražesnis.

Vaikštinėdami šaligatviais pagyvenę žmonės nebeklumpa, o jauni, XXI amžiaus klaipėdiečiai, ėmė noriai pirkti šiame kvartale butus.

"Iš čia žmonės jau ne bėga, o nori įsikelti. Apie tai byloja ir šiame rajone labai ryškiai pakilusios nekilnojamojo turto kainos. Žmonės skubėjo pirkti butus kartais net neatvažiuodami apžiūrėti parduodamų objektų", – tikino V.Malakauskienė.

Seniūnaitė džiaugėsi, kad kvartalas tapo šviesus su daugybe šiuolaikiniam miestui būdingų požymių.

Tuo pačiu klaipėdiečiai mokėsi ir bendrauti su savivaldybės darbuotojais, atsakingais už šį projektą.

Bendravimas buvo taikus ir racionalus ir tai yra dar vienas modernaus miesto visuomenės bruožas.

Nors dviračių saugyklos ilgą laiką stovi nenaudojamos, kol bandoma spręsti su jomis susijusias problemas, viena jų jau leista naudotis vietos bendruomenei. Tai rodo, kad savivaldybės darbuotojai įsiklauso į gyventojų poreikius.

"Aš tikiu, kad estetiška aplinka gyventojus paskatins gražiau tvarkytis prie savo namų, gal pasisodins gėlių, ieškos daugiau estetikos ir labiau prižiūrės tvarką. Jau dabar matome, kad gyventojai yra nepakantūs girtuoklių sėdinėjimui ant suolų, šiukšlinimui. Jie labiau reaguoja ir siekia išlaikyti gražią aplinką", – gyrė pokyčius seniūnaitė.

Išmoko išgirsti vieni kitus

Siekdami, kad projektas būtų išbaigtas, savivaldybės darbuotojai siekė kompleksiškai pažvelgti į kvartalo tvarkymą, ieškojo galimybių atlikti nenumatytus darbus, kurie nebuvo įtraukti į projektą.

Nuo pat pradžios projektą prižiūrėjusi savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė pasakojo, kaip per daugiau nei dvejus metus keitėsi bendravimas su gyventojais.

Tikra tiesa, kai žmonės nešaukia, o kalba pagrįstai, dėstydami argumentus, atsiranda visai kitas sutarimas.

"Pradžioje buvo daugiau aistrų. Dabar jau galime pasakyti, kad gyventojų emocijos iš dalies buvo pagrįstos. Daugiausiai jų buvo dėl želdinių kirtimo. Mat projektas buvo parengtas gerokai anksčiau. Paaiškėjo, kad ne visus medžius buvo būtina naikinti, juk Klaipėdai aktualu turėti kuo daugiau žalumos. Gyventojai buvo labai aktyvūs gindami medžius, todėl teko atsisakyti kelių vietų automobiliams, taip išsaugoti augmeniją. Kelis medžius perkėlėme į gyventojų nurodytas vietas o automobilių aikštelėse atsirado salelės su medžiais ir tai įnešė į kiemo vaizdą gyvasties. Todėl pripažįstu – su gyventojais kompromisų ieškojome ne vieną mėnesį ir radome geresnius sprendimus", – atviravo Inga Kubilienė.

Taip buvo atsisakyta apvažiuojamojo kelio, dėl kurio pro gyvenamojo namo langus būtų nuolat judėję automobiliai, atitolintos nuo namų vaikų žaidimo aikšteles, sumažinta krepšinio aikštelė. I.Kubilienė pastebėjo, kad dar ir dabar yra ką aptarti su kvartalo gyventojais.

Antai žmonės norėtų, kad kiemuose liktų džiovyklės, tai ypač aktualu tiems, kas neturi balkonų.

"Būdama projekto vadovė pati dažnai galvoju, ar man patiktų toks sprendimas. Iš tiesų kai kurie sprendiniai buvo ne itin tikslingi, todėl projektą teko koreguoti. Šie dveji metais parodė, kad valstybės tarnautojams nėra tas pats, kaip žmonės gyvens renovuojamame kvartale. Dėl visko galima tartis ir kalbėtis. Tikra tiesa, kai žmonės nešaukia, o kalba pagrįstai, dėstydami argumentus, atsiranda visai kitas sutarimas", – konstatavo I.Kubilienė.

Seneliams – daugiau patogumų

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos globos namų direktorius Petras Šiurys džiaugėsi, kad kvartalo renovacijos metu į šiuos namus įrengta tvarkinga ir patogi įvaža nuo Rumpiškės gatvės pusės, o ne vingiuoja per daugiabučių namų kiemus, kaip tai buvo anksčiau.

Šioje gatvėje nebūna kamščių ir tai yra dar vienas dalykas, skatinantis įstaigos vadovą džiaugtis.

Tai yra itin aktualu dar ir todėl, kad į globos namus dažniau važiuoja greitosios medicinos pagalbos automobiliai.

Svarbu ir tai, kad čia pat įrengtos rodyklės neleidžia interesantams pasiklysti.

"Šalia yra treniruoklių aikštelė, takai, kuriais mūsų gyventojai noriai išeina pasivaikščioti. Džiaugiamės, kad gyvename labai tvarkingoje ir gražioje aplinkoje. Viskas sutvarkyta labai rūpestingai. Visoje teritorijoje matome nemažai šiukšliadėžių, tai labai patogu. Iš surūgusio sovietinio rajonas tapo europietišku", – kalbėjo globos namų direktorius.