Lino Linkevičiaus teigimu, nepageidaujamais paskelbtų asmenų veikla nesuderinama su diplomato statusu. Tokia formuluotė reiškia, kad Lietuva juos laiko Rusijos žvalgybos pareigūnais, dirbančiais po diplomatine priedanga.
„Ambasadoriui įteikėme notą, kad trys Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami nepageidaujamais asmenimis dėl veiklos, kuri nesuderinama su diplomato statusu“, – BNS sakė Linas Linkevičius.
Jo teigimu, išsiunčiami asmenys turės iš Lietuvos išvykti per savaitę.
Valstybės saugumo departamento teigimu, šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje.
Diplomatų teigimu, solidarizuodamosi su britais 15 ES šalių ketina išsiųsti iš viso 30 Rusijos diplomatų.
Ambasadoriui įteikėme notą, kad trys Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami nepageidaujamais asmenimis dėl veiklos, kuri nesuderinama su diplomato statusu.
Plečia „juodąjį sąrašą“
Vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamento vadovai pirmadienį pasirašė įsakymus, kuriais į Lietuvą uždrausta atvykti dar 44 Rusijos piliečiams.
Eimutis Misiūnas parašu išplėtė Magnickio sąrašą 21 asmeniu, nuo šiol jame bus 70 pavardžių. Dar 23 asmenys nuo pirmadienio negalės atvykti į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, BNS patvirtino Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
„Įsakymas pasirašytas, papildomai įtrauktos 21 asmens pavardės, sąrašas įgavo teisinę galią“, – BNS sakė E. Misiūnas.
Anot jo, vadovaujantis Užsienio reikalų ministerijos rekomendacija ir teisės aktų numatyta galimybe, papildomai į „juodąjį sąrašą“ įtraukiami asmenys nebus skelbiami viešai.
„Mes pritariame rekomendacijai, nes manome, kad tai susiję su nacionaliniu, vidaus saugumu“, – tikino jis.
Lietuva 49 asmenų vadinamąjį Magnitskio sąrašą paskelbė sausio mėnesį. Į jį įtraukti Rusijos piliečiai, jiems į Lietuvą atvykti uždrausta dėl žmogaus teisių pažeidimų ir pinigų plovimo. Šių asmenų pavardės viešos, tuo metu naujai įtraukti asmenys nebus viešinami.
Rusija žada atsaką
Reaguodama į Lietuvos žingsnius, Rusija ketina išsiųsti kelis Lietuvos diplomatus, pranešė ambasadorius.
„Veiksime abipusiu principu ir padarysime tą patį, ką padarė Lietuvos pusė“, – žurnalistams pirmadienį sakė ambasadorius Aleksandras Udalcovas.
„Mus įtraukė į tokią istoriją, kad mes negalime rodytis kvailiais. Reikia veikti taip, kaip veikė visi kiti“, – pridūrė jis.
Veiksime abipusiu principu ir padarysime tą patį, ką padarė Lietuvos pusė.
Ambasadorius teigė, kad Lietuvos sprendimas išsiųsti tris rusų diplomatus yra „visiškai nepagrįstas, visiškai neapgalvotas“ ir nepagrįstas įrodymais, kad jie iš tikrųjų dirbo žvalgyboje.
„Aš paklausiau, ar Lietuvos pusė turi įrodymų, kad šitie asmenys užsiėmė su diplomatinėmis pareigomis nesuderinama veikla, atsakymo negavau. Žodžiu, jokių įrodymų aš nepamačiau ir neišgirdau. Buvo pasakyta, kad Užsienio reikalų ministerija pasitiki savo institucijomis“, – sakė A. Udalcovas.
Ambasadorius nedetalizavo, kiek Lietuvos diplomatų bus išsiųsta iš Rusijos ir kada tai gali nutikti.
Jis sakė, kad iš Lietuvos bus išsiųsti išsiųsti du aukšto rango diplomatai ir gynybos atašė.
A. Udalcovas tikino Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje paklausęs, ar įrodymų dėl Rusijos atsakomybės turi Vilnius.
„Vėl negavau tokio atsakymo, kadangi tokių įrodymų apskritai nėra. Akivaizdu, kad jų neturi ir Lietuvos pusė“, – sakė ambasadorius.
Pasisakė apie žvalgybos ataskaitą
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas sako, kad Lietuvos žvalgybos ataskaitos yra bandymas pateisinti antirusišką politiką.
„Tai ataskaita, kuri turi parodyti, kodėl Lietuva taip nuosekliai, neapgalvotai vykdo tokią griežtą antirusišką politiką“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė diplomatas.
Taip jis reagavo į pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Dokumente rašoma, kad pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų.
A. Udalcovas teigė, kad tokiomis ataskaitomis siekiama bauginti žmones ir pateisinti prašymus dėl didesnio NATO buvimo Baltijos jūros regione.
„Jų vienas iš pagrindinių uždavinių yra gąsdinti gyvenančius čia žmones, rusakalbius, kad žiūrėkite, nevertinsite dalykų taip, kaip mes, turėsite už tai atsakyti“, – kalbėjo ambasadorius.
Jis taip pat piktinosi, kad žvalgyba persekioja Rusijos tėvynainius Lietuvoje.
Diplomatas tvirtino, kad šie žmonės paskui privalo aiškintis Valstybės saugumo departamentui, ką veikdavo susitikimuose Rusijos ambasadoje ir kokias tariamas užduotis gaudavo.
„Žodžiu, visa tai liūdina“, – sakė A. Udalcovas.
Lietuvos žvalgyba šių metų grėsmių vertinime perspėjo, kad Rusija bandys daryti įtaką 2019 metų prezidento rinkimams, taip pat įspėjo dėl galimų programišių atakų.
Žvalgyba taip pat paskelbė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuodamos Lietuvos piliečius dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje.
Rašoma, kad Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose.
Vis dėlto šių metų dokumente mažiau dėmesio skiriama tautinėms mažumoms, nebeužsimenama apie kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendradarbiavimą su Rusijos ambasada.
