Gintautas Jakštas BNS sakė, jog dabartinės nacionalinės rekomendacijos Lietuvos federacijoms yra pakankamos, jų griežtinimas nesuderinus to su kitomis valstybėmis „nieko nepasiektų“, tad viltys dedamos į bendros Europos Sąjungos (ES) pozicijos formavimą –  šiuo metu yra derinamas bendras ES valstybių tekstas, užbaigti procesą tikimasi rudenį.

„Man atrodo čia tokia sritis, kur tikrai su nacionaline politika priimdami iš visų šalių išsiskiriančias pozicijas griežtesnes negu kiti, nieko daug nepasieksime, išskyrus, kad nukentės mūsų pačių sportininkai. Tai mūsų darbas yra telkti, kad ir kitos šalys, ir tarptautinės federacijos priimtų atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo jis.

„Turėtų išeiti bendra pozicija rudenį. Tikslių datų nežinau kada, bet rudenį turėtų prisijungt daug šalių ir turėti bendrą poziciją“, – sakė G. Jakštas.

Briuselyje vykusiame ES sporto ministrų susitikime politikai Lietuvos atstovų iniciatyva gegužę jau diskutavo apie Ukrainos sportininkų teises ir Rusijos bei Baltarusijos sportininkų dalyvavimą Bendrijoje vykstančiuose tarptautiniuose sporto renginiuose.

Anot ministro, jei Lietuvos sporto federacijos individualiai priimtų griežtesnius sprendimus, jos atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei kitos šalys bei „prisidarytų sau problemų“.

„Bet vargu ar mes turėsime kažkokį didesnį efektą tarptautiniam kontekste“, – pažymėjo ministras.

Palikta laisvė apsispręsti

Nacionalinė sporto agentūra šiuo metu leidžia federacijoms savarankiškai nuspręsti dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.

Jeigu varžybos yra olimpinės ar paralimpinės atrankos dalis, ministerija ir agentūra rekomenduoja dalyvauti varžybose.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse/paralimpinėse žaidynėse po neutralia vėliava.

Tokiomis TOK rekomendacijos susirūpinimą yra išreiškusios Baltijos šalys.

Komitetas liepos pabaigoje oficialiai pakvietė 203 šalis dalyvauti po metų prasidėsiančiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, bet tarp pakviestųjų nėra Rusijos ir Baltarusijos.

Bet vargu ar mes turėsime kažkokį didesnį efektą tarptautiniam kontekste.

Liepos viduryje TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) pareiškė, kad nei Rusija, nei jos invaziją į Ukrainą remianti Baltarusija nebus pakviestos kaip delegacijos, tačiau TOK paliko galimybę šių šalių sportininkams 2024-ųjų vasaros olimpinėse žaidynėse varžytis neutraliu statusu.

Dauguma federacijų – griežtos dėl rusų ir baltarusių

BNS pasiteiravus populiariausių šalyje sporto šakų federacijų pozicijos dėl rusų ir baltarusių atletų, dauguma jų teigė taikančios griežtas rekomendacijas tiek dėl šių sportininkų dalyvavimo varžybose Lietuvoje, tiek dėl lietuvių sportininkų bendradarbiavimo ar varžymosi su Rusijos ir Baltarusijos atstovais.

Vienintelė iš atsakymus pateikusių Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija pareiškė, kad Ukrainos palaikymas neturėtų būti siejamas su sportu.

„Sportininkus skatiname remti Ukrainos kovą už taiką ir nepriklausomybę taikiais būdais, demonstruoti palaikymą už sporto aikštelių ribų“, – atsakyme nurodė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija.

Lietuvos teniso sąjunga (LTS) sportininkams rekomenduoja nežaisti vienoje komandoje ar poroje, nesitreniruoti su Rusijos ar Baltarusijos sportininkais bei treneriais, taip pat nedalyvauti turnyruose, kurie yra rengiami minėtose valstybėse.

Vis dėlto pastaruoju metu pranešta apie du atvejus, kuomet lietuvių tenisininkai žaidė poroje su rusais.

LRT naujienų portalas šią savaitę skelbė, kad LTS prezidento Ramūno Grušo sūnus turnyre Taline žaidė poroje su rusu, rugpjūčio pradžioje portalas taip pat pranešė, jog savo porininku turnyre Ispanijoje rusą Andrėjų Čepelevą pasirinko ir tenisininkas Vilius Gaubas.

Pats sąjungos vadovas sakė neteisinantis sūnaus, tačiau pabrėžė, kad atvejį reikėtų vertinti atsargiau, nes poroje žaidęs rusas teisėtai gyvena Latvijoje ir ribojimai sportininkams tokiais atvejais netaikomi. Tuo metu apie V. Gaubo atvejį R. Grušas sakė sužinojęs tik po mačo ir jį vertino nepalankiai, tačiau pridūrė, jog vaikinas dėl to gailisi, o federacija būtų linkusi „atleisti tą klaidą“.

Teniso federacija be kita ko nurodo, jog rekomendacijų nesilaikantiems klubams ar sportininkams gali stabdyti paramą, pagalbą bei neleisti dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.

Išimtys – bėgantiems nuo režimo

Lietuvos dviračių sporto federacija (LDSF) BNS informavo, jog nepritaria atletų iš Rusijos, Baltarusijos dalyvavimui tarptautinėse varžybose, tarp jų – ir atrankoje į olimpines žaidynes.

Savo ruožtu Lietuvos futbolo federacija (LFF) pažymėjo, kad jokio amžiaus Rusijos bei Baltarusijos rinktinės bei klubai Lietuvoje yra nepageidaujami, federacija teigė ir tai, jog nei Lietuvos rinktinės, nei klubai nežais rungtynių minėtose šalyse.

Pastebima ir tai, kad Lietuvos futbolo čempionatuose negalima registruoti Rusijos ir Baltarusijos piliečių, nebent tam yra sudaromos specialios išimtys. Viena tokių – šiuo metu Vilniaus „Žalgirio“ klube rungtyniaujantis baltarusis Jurijus Kendyšas. Jis, LFF teigimu, buvo įtrauktas į Baltarusijos specialiųjų tarnybų juoduosius sąrašus, kai 2020-aisiais, su dar beveik pusšimčiu šalies futbolininkų viešai pareiškė netikintys Baltarusijos prezidento rinkimų baigtimi ir smerkiantys karą Ukrainoje.

Lietuvos gimnastikos federacija (LGF) taip pat atsisakė bendradarbiavimo ir rungtyniavimo su Rusijos bei Baltarusijos sportininkais, treneriais ar kitais asmenimis.

Federacija neleidžia Rusijos, Baltarusijos sportininkams rungtis varžybose Lietuvoje. Savo ruožtu federacijos prezidiumas ir konferencija yra priėmusi sprendimus draudžiančius Lietuvos gimnastams dalyvauti varžybose, sporto stovyklose ar kituose renginiuose Rusijoje ir Baltarusijoje.

Nepriims varžybose Lietuvoje

Lietuvos plaukimo federacija BNS teigė, jog Rusijos bei Baltarusijos piliečiai negali registruotis ir dalyvauti šiųmetinėse varžybose Lietuvoje. Federacijos vykdomasis komitetas taip pat kovo mėnesį priimtame nutarime deklaravo, kad šių valstybių sportininkai negali varžytis po jokia vėliava neapibrėžtą laikotarpį.

Tuo metu šalies krepšinio federacija rekomenduoja „nutraukti sportinius kontaktus su Rusijos ir Baltarusijos sporto subjektais“. Taip pat sportininkams ar treneriams, kurie dirba, rungtyniauja minėtose šalyse, neleisti atstovauti Lietuvos nacionalinėms krepšinio rinktinėms.

Daugumos minėtų sporto šakų varžybose sportininkai iš Rusijos bei Baltarusijos negali varžytis dėl Europos ar tarptautinių federacijų sprendimų. 

„Ir mūsų federacijos bei asmeninės nuomonės yra kategoriškos šiuo klausimu – kol vyksta agresija (karas) prieš Ukrainos tautą, apie bet kokį varžymąsi su Rusijos, Baltarusijos sportininkais negali būti nė kalbos“, – teigė Lietuvos biatlono federacija.

Lietuvos čiuožimo federacija nurodė, kad remiantis tarptautinės čiuožimo sąjungos bei šalies ministerijos rekomendacijomis, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negali atvykti ir dalyvauti Lietuvos čiuožimo federacijos organizuojamose varžybose.

Dalis federacijų BNS atsakymų dėl rekomendacijų šalies sportininkams nepateikė. Tarp jų: lengvosios atletikos, irklavimo, ledo ritulio, imtynių, tinklinio bei bokso federacijos.

„Turime tai daryti žingsnis po žingsnio. Nežinome, kaip klostysis politinė situacija, tikimės, kad netrukus bus taika, tikėkimės, kad kuo greičiau“, – Lozanoje vykusiame posėdyje TOK nariams sakė Th. Bachas.

Nors dauguma tarptautinių federacijų atsižvelgė į TOK vasarį paskelbtą rekomendaciją uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, jau dabar keliamas klausimas dėl tų atletų dalyvavimo.

Tačiau, anot Th. Bacho, TOK kol kas atsisako prognozuoti savo veiksmus ir tik pažadėjo „imtis tinkamų veiksmų, jei situacija pasikeistų“.

„Galime tik stebėti situaciją. Šiuos sprendimus turi priimti politinis pasaulis, o kai ateis laikas, pamatysime, ar situacija pasikeis, tada imsimės atitinkamų veiksmų“, – sakė jis.

„Olimpiniame judėjime vyksta daug konsultacijų, – kalbėjo Th. Bachas. – Svarbiausias prioritetas yra mūsų humanitarinė misija, labai daug dėmesio skiriame humanitarinei pagalbai Ukrainos olimpinei bendruomenei – nesvarbu, ar jos nariai tebegyvena Ukrainoje, ar rado prieglobstį kitose šalyse.“

„Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad tai yra ne sankcijos, o apsaugos priemonės, skirtos varžybų sąžiningumui apsaugoti“, – teigė TOK vadovas.

„Tarptautinėse varžybose dalyvaujančių Rusijos ir Baltarusijos sportininkų saugumas negalėjo būti užtikrintas, nes po invazijos daugelyje šalių vyravo antirusiškos ir antibaltarusiškos nuotaikos“, – aiškino jis.

Šie TOK argumentai yra svarbūs, nes daugelį draudimų Rusijos pareigūnai apskundė Sporto arbitražo teismui. Pastarasis dar neišnagrinėjo šių skundų.

Taryba nusprendė leisti ANA „vėl pradėti varžytis, su sąlyga, kad Olimpinėse žaidynėse dalyvaus ne daugiau kaip 10 asmenų“, pažymėjo su Rusija susijusius klausimus nagrinėjančios darbo grupės vadovas Rune Andersenas (Runė Andersenas).

ANA schema leidžia Rusijos sportininkams, atitinkantiems griežtus kovos su dopingu kriterijus, dalyvauti pasauliniuose lengvosios atletikos renginiuose, bet tik su neutralia vėliava.

„World Athletics“ buvo laikinai įšaldžiusi ANA programą 2019 metų lapkritį, kuomet buvo nuspręsta laikinai sustabdyti Rusijos lengvosios atletikos federacijos (VFLA) statuso atkūrimo procesą, lengvosios atletikos antidopingo tarnybai Atletikos sąžiningumo skyriui (AIU) pažėrus kaltinimų, kad VFLA padėjo nuslėpti rusų šuolininko į aukštį Danilo Lysenkos praleistus testus.

Priėmus tokį sprendimą mėnesį Lenkijos Torunėje vykusiame Europos čempionate uždarose patalpose nesudalyvavo jokie rusų atletai.

Per 2019 metų rugsėjį ir spalį vykusį Pasaulio čempionatą Dohoje pagal ANA schemą varžėsi 29 rusai, laimėję du aukso, tris sidabro ir vieną bronzos medalį.

Rusijos lengvoji atletika išgyvena krizę nuo 2015 metų, kai šalies federacija buvo diskvalifikuota dėl valstybės remtų dopingo schemų.

R. Anderseno vadovaujama nepriklausomų ekspertų darbo grupė yra parengusi planą, leidžiantį atkurti Rusijos narystę „World Athletics“.

Darbo grupė ir VFLA šią iniciatyvą apibūdino kaip „išsamų pasitikėjimo atkūrimo planą“.

R. Andersenas ketvirtadienį pareiškė, kad rusų federacija „pradėjo įgyvendinti planą“.

Tuo metu „World Athletics“ prezidentas Sebastianas Coe (Sebastianas Kou) pavadino sprendimą atkurti ANA programą „geru“.

Labai laukiamas Sporto arbitražo teismo (CAS) sprendimas turi būti priimtas po praėjusį mėnesį keturias dienas slaptoje vietoje trukusių posėdžių, kuriuose dalyvavo Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) ir Rusijos antidopingo agentūra (RUSADA).

Tie arbitražo posėdžiai buvo surengti WADA pernai nusprendus priskirti RUSADA reikalavimų neatitinkančios institucijos statusą, šiai rusų agentūrai sulaukus kaltinimų falsifikavus Rusijos atletų dopingo tyrimų rezultatus.

Nuo to laiko galiojantis ketverių metų draudimas reiškia, kad Rusijai tektų praleisti iki kitų metų atidėtą Tokijo olimpiadą, taip pat 2022-ųjų Pasaulio futbolo čempionatą Katare ir 2022-ųjų žiemos olimpiadą Kinijoje.

Anot CAS, sprendimas bus paskelbtas teismo svetainėje ketvirtadienį 17 val. Lietuvos laiku.

Lozanoje įsikūrusi institucija žada „ketvirtadienį paskelbti sprendimą, priimtą Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) ir Rusijos antidopingo agentūros (RUSADA) arbitražo procese“.

Rusija mano, kad jai taikomas draudimas yra juridiškai nepateisinamas. Rusų ekspremjeras Dmitrijus Medvedevas šią priemonę yra pavadinęs „lėtine antirusiška isterija“.

Istorija prasidėjo 2016 metais, kai buvęs Maskvos antidopingo laboratorijos vadovas Grigorijus Rodčenkovas atskleidė, kad per 2014-ųjų Žiemos olimpiadą Rusijos Sočio kurorte šalies sportininkai įsitraukė į valstybės finansuotą dopingo programą.

Tų metų liepą, kai buvo likusios vos dvi savaitės iki 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiados, WADA paragino uždrausti Rusijai dalyvauti tose žaidynėse.

Vis tik Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nusprendė neįvesti visiško draudimo ir pareiškė, kad atskiros federacijos pačios spręs, ar leisti varžytis rusų atletams.

2017 metais TOK uždraudė Rusijos olimpiniam komitetui dalyvauti 2018-ųjų Pjongčango žiemos žaidynėse, tačiau leido „švariems“ rusų sportininkams varžytis su neutralia vėliava. Priėmus tokį sprendimą, toje olimpiadoje iš viso sudalyvavo 168 rusai.

Vėliau, 2018 metų rugsėjį, WADA, nepaisydama daugelio šalių protesto, atšaukė Rusijai taikomą draudimą, nors taip ir nesulaukė leidimo susipažinti su į dopingo skandalą įsivėlusios Maskvos laboratorijos duomenimis.

Rusija galiausiai pateikė WADA tos laboratorijos duomenis 2019 metų sausį.

Tačiau rugsėjį įvykus dar vienam netikėtam posūkiui šioje istorijoje, WADA liepė Maskvai per tris savaites paaiškinti duomenų „neatitikimus“.

Pasaulinio sporto kontrolierė pernai gruodį nusprendė ketveriems metams uždrausti rusų sportininkams rungtyniauti dėl pateiktų suklastotų duomenų.

CAS, aukščiausios instancijos sporto teismas pasaulyje, turi nuspręsti, ar patvirtinti praėjusį mėnesį paskelbtą WADA ketverių metų draudimą Rusijai, ar svarstyti Rusijos apeliaciją dėl šių sankcijų.

Lygiai prieš mėnesį WADA dėl sufalsifikuotų Rusijos atletų dopingo tyrimų rezultatų uždraudė Rusijai ketverius metus dalyvauti dideliuose sporto renginiuose, įskaitant 2020-ųjų olimpiadą Tokijuje ir 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatą Katare.

WADA apkaltino Maskvą suklastojus laboratorijos dopingo duomenis, perduotus tyrėjams.

Rusijos dopingo skandalas kilo 2015 metais demaskavus ilgalaikę, institucinę dopingo schemą, kurioje dalyvavo Rusijos aukšto rango pareigūnai bei slaptieji agentai ir pagal kurią buvo slapta nešiojami buteliukai su šlapimo mėginiais.

Pagal sankcijas rusų sportininkai galėtų varžytis Tokijo olimpiadoje tik tuo atveju, jei galėtų įrodyti, kad nedalyvavo dopingo schemoje. Su tokia pačia situacija jie buvo susidūrę per 2018 metų Pjongčango žiemos olimpiadą, kurioje rusai iškovojo ledo ritulio auksą.

Per ketvirtadienį Londone vyksiantį IAAF narių asociacijų susitikimą bus paprašyta palikti galioti šį draudimą, įvestą 2015 metais, kai nepriklausomas ekspertas Richardas McLarenas (Ričardas Maklarenas) Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA) atskleidė, kaip Maskva dangstė teigiamus savo sportininkų dopingo testus.

IAAF darbo grupės dėl Rusijos pirmininkas Rune Andersenas (Runė Andersenas) sakė norįs gauti Maskvos patvirtinimą, kad R.McLareno ataskaitos išvados „buvo tinkamai įvertintos ir išspręstos, o (ataskaitoje įvardytos problemos) daugiau nebepasikartos“.

Rusijos lengvosios atletikos federacija „kol kas darbo grupę patenkinančiu būdu nepademonstravo, kad sukūrė stiprią antidopingo kultūrą savo sporte arba kad sukūrė atvirą aplinką, skatinančią informuoti (apie pažeidimus)“, – pirmadienį savo ataskaitoje IAAF Tarybai sakė R.Andersenas.

Jis pripažįsta, kad Rusija daro pažangą naikindama įsigalėjusią dopingo kultūrą, įskaitant „patenkinamą bendradarbiavimą“ su prancūzų baudžiamojo persekiojimo institucijomis. Tačiau, jo teigimu, Maskva dar turi imtis veiksmų svarbiausiose srityse.

„Keletas“ drausminių bylų, iškeltų atletams 2015-aisiais, dar nėra išnagrinėtos; „keli“ sportininkai, figūruojantys WADA dopingo tyrime, dar nebuvo apklausti. Be to, nerimaujama, kad dalis trenerių, kuriems buvo uždrausta dirbti, vis dar treniruoja sportininkus.

Penktadienį prasidėsiančiame Londono pasaulio lengvosios atletikos čempionate dalyvaus 19 atletų iš Rusijos, tarp jų – trys buvę pasaulio čempionai.

Rusų sportininkai, sugebėję įrodyti, kad nėra prisidėję prie valstybinės dopingo programos, varžysis po neutralia IAAF vėliava, bet pergalės atveju jiems negalės būti atliekamas nacionalinis jų valstybės himnas ir jie negalės demonstruoti Rusijos vėliavos spalvų ar valstybės simbolių.

Kremlius antradienį pareikalavo konkrečių įrodymų kaltinimams, kad daugelis Rusijos atletų vartoja dopingą, kai Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) paskelbė sporto pasaulį supurčiusią ataskaitą.

„Jeigu nuskamba kažkokie kaltinimai, jie turi būti pagrįsti kokiais nors įrodymais. Kol nebuvo paskelbti kokie nors įrodymai, tokius kaltinimus priimti sunku. Jie yra nepagrįsti“, – Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.

Kai buvo paklaustas, kaip vertinama tikimybė, kad Rusijos lengvosios atletikos komandai nebus leista dalyvauti Rio de Žaneiro olimpiadoje, D.Peskovas patarė kreiptis į šalies Sporto ministeriją.

WADA pirmadienį rekomendavo visam laikui diskvalifikuoti penkis Rusijos bėgikus ir penkis trenerius už antidopingo taisyklių pažeidimus, atimti licenciją iš Maskvos antidopingo laboratorijos, taip pat nušalinti Rusijos lengvosios atletikos komandą nuo varžybų, organizuojamų Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos.