„Akivaizdu, kai yra pilkoji zona. Ir klausimas, ar galima rasti kažkokią teisinę formą, kaip įvertinti žmogų, kuris, pavyzdžiui, prieš 10 metų buvo siejamas su Putino filosofija ar jo režimu, bet dabar yra deklaravęs priešingą poziciją. Tai aš tikiuosi, kad ta komisija, turėdama tarpinstitucinį formatą, išanalizuos ir įvertins teisinius aspektus. Nes čia jau baigiasi ir Kultūros ministerijos kompetencija“, – Eltai teigė S. Kairys.

Ministras atkreipė dėmesį, kad šiuo metu kiekvienas į Lietuvą atvykstantis atlikėjas yra vertinamas individualiai. Visgi, S. Kairys vylėsi, kad komisijai pavyks suformuluoti universalesnius mechanizmus, kurie galėtų būti įtvirtinti ir įstatymiškai.

„Manau, kad reiktų ieškoti universalių kažkokių mechanizmų, ar įmanoma taip pakoreguoti įstatymus, kad būtų kažkokia kita procedūra“, – sakė S. Kairys, pozityviai vertindamas iniciatyvą steigti komisiją.

„Jeigu tik įmanoma padaryti procesą aiškesnį, tarpusavio koordinaciją geresnę ir teisinę bazę palankesnę, tai kodėl ne. (...) Jeigu įmanoma kažką tobulinti, tai ir reikia tobulinti“, – akcentavo ministras.

ELTA primena, kad Seimo Kultūros komitetas kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas įsteigti komisiją, kuri vertintų į Lietuvą atvykstančius rusų atlikėjus.

Į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą jau yra įtraukti tokie Rusijos atlikėjai kaip Filipas Kirkorovas, Khabibas Šaripovas, Nataša Koroliova. Į šį sąrašą norėta įtraukta ir Rusijoje koncertuojančią ukrainiečių atlikėją Svitlaną Lobodą, tačiau tam 2022 metų pabaigoje Užsienio reikalų ministerija pripažino neradusi teisinio pagrindo.

Sprendimas priimtas po to, kai anksčiau šiais metais panašų žingsnį žengė kaimyninis Kazachstanas.

Abi šalys yra artimos Maskvai, tačiau neparėmė jos invazijos į Ukrainą, o tai privertė sunerimti Rusijos sąjungininkus buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Gegužės 20–21 dienomis Uzbekistano sostinėje Taškente turėjo vykti festivalis „Zhara“ (rusiškai „karštis“).

„Jis atšauktas dėl Rusijos dainininkų dalyvavimo ir jų publikacijų socialiniuose tinkluose“, – AFP sakė pagrindinės šalyje bilietų užsakymo tarnybos pareigūnas.

Jis teigė nesąs tikras, ar festivalis vis dar vyks.

Tačiau Taškento policijos atstovas spaudai patvirtino, kad „Zhara festivalis buvo atšauktas vidaus reikalų ministerijos įsakymu“.

Paklaustas, ar taip atsitiko dėl Rusijos atlikėjų, išreiškusių paramą Maskvos puolimui Ukrainoje, dalyvavimo, jis atsakė: „Teisingai.“

Tarp koncerto dalyvių turėjo būti ir Rusijos roko žvaigždė Grigorijus Lepsas, neseniai koncertavęs Maskvoje vykusiame patriotiniame mitinge, kuriame dalyvavo ir šalies prezidentas Vladimiras Putinas.

Taip pat koncertuoti turėjo rusų popmuzikos žvaigždė Olga Buzova, prokremliška atlikėja, kuri praėjusių metų pabaigoje nuvyko į Ukrainos rytus išreikšti paramos Maskvos kariams.

Praėjusį mėnesį dėl to, kas buvo įvardyta kaip nestabili padėtis pasaulyje, festivalis buvo atšauktas ir didžiausiame Kazachstano mieste Almatoje.

Azerbaidžanas, Maskvos sąjungininkas Kaukaze, praėjusiais metais festivalį taip pat atšaukė.

Vidurio Azijos valstybės su Maskva palaiko glaudžius ryšius, tačiau stengiasi išlaikyti diplomatinį neutralumą Ukrainos klausimu, nes siekia palaikyti gerus santykius ir su Rusija, ir su Vakarais.

To Europos Sąjungos valstybių prašė ir Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenko, kalbėdamas šią savaitę Briuselyje vykusioje ES kultūros ministrų taryboje.

Kreipdamasis į kultūros ministrus, O. Tkačenko kvietė šalis nares susilaikyti nuo kultūrinių projektų įgyvendinimo, kuriuose dalyvauja Rusija arba kurie yra finansuojami šios šalies kompanijų lėšomis.

Ukrainos kultūros ministras taip pat ragino aktyviau palaikyti Ukrainos kultūros atstovus ES, o Rusijos atstovams tarptautiniuose kultūriniuose renginiuose apriboti dalyvavimą, išskyrus atvejus, kai jie viešai ir aiškiai pasmerkia Rusijos karo Ukrainoje veiksmus.

Kultūros ministerija primena, jog Lietuvos kultūros įstaigos, asociacijos ir renginių organizatoriai raginami itin griežtai laikytis rekomendacijų, jei minėtieji asmenys lankėsi Kryme po 2014 m. kovo 16 d.; lankėsi kitose Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose po 2014 m. kovo 16 d. (vadinamosiose Luhansko ir Donecko liaudies respublikose); lankėsi kitose Rusijos okupuotose teritorijose (Padniestrėje, Abchazijoje, Pietų Osetijoje); palaiko Rusijos karą Ukrainoje ir ankstesnes Rusijos agresijos formas prieš kitas valstybes (pasisakė apie tai viešai, dalyvavo atitinkamose viešose akcijose, pasirašė atitinkamus viešus dokumentus).

„Pinigai nekvepia“,  – veikiausiai pagalvojo grupė „Uma2rman“, atlikėjai – Anna Semenovič, Olegas Gazmanovas, Mitia Fominas ir kiti  – ir nuėjo dainuoti publikai Kremliaus apmokamuose koncertuose.

Pasak BBC Rusijos tarnybos pranešimo, propagandos maratono organizatorius – Kremliui artimas „Socialinių tyrimų ekspertų institutas“ (ukr. – „Український інститут соціальних досліджень.)

Maratonui buvo skirta beveik 100 milijonų rublių (daugiau nei 1,4 mln. eurų). Didžiausias honoraras skirtas rusų muzikantui Sergejui Galaninui ir jo grupei „SerGa“ – 10,5 mln. rublių (beveik 149 tūkst. eurų).Sergejus Bobunecas uždirbo 6,9 mln. rublių (daugiau nei 98 tūkst. eurų) , o grupė „Pilot“ – 6 mln. rublių (daugiau nei 85 tūkst. eurų).

Stambias sumas taip pat gavo Anita Tsoi (5,04 mln. rublių, apie 72 tūkst. eurų), Ana Semenovič (3,1 mln. rublių, apie 43 tūkst. eurų), Olegas Gazmanovas (2,5 mln. rublių, apie 35 tūkst. eurų), Dmitrijus Charatianas (1,7 mln. rublių, apie 24 tūkst. eurų)) ir kiti.

Teigiama, kad kai kurie dalyviai aplankė net septynis Rusijos regionus, tačiau kai kurie apsiribojo vienu. Bendra vienam atlikėjui ar grupei skirta suma buvo gaunama programos kainą padauginus iš pasirodymų skaičiaus. Iš šių pinigų buvo apmokamas transportas, viešbučiai ir organizatorių paslaugos. Kiek būdavo paliekama honorarams, sutartyse nenurodoma.

Daugelis Rusijos žvaigždžių pernelyg nerimauja dėl savo karjeros Rusijoje, todėl yra pasirengusios palaikyti bet kokias Kremliaus iniciatyvas.

„Problema, kad pas mus vis dar tebesiveržia įvairūs atlikėjai ar menininkai, kurie nevengia pasisakyt palankiai Putinui“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Vėliau ketvirtadienį jis savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad iki balandžio 1 dienos Kultūros ministerija nepasirašys nė vieno prašymo atvykti koncertuoti į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Po balandžio 1 dienos pradės veikti kiek kitoks mechanizmas bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija. Ir tada dar kartą renginių organizatoriai turės suprasti savo atsakomybę, įsivertinti visas rizikas ir nebevedžiot už nosies nei Lietuvos žmonių, nei institucijų“, – tvirtino S. Kairys.

Jo teigimu, vertinant atlikėjų atvykimą visuomet būdavo atsižvelgiama, ar asmuo buvo surengęs koncertų Kryme ar kitose Rusijos režimo užgrobtose teritorijose Ukrainoje.

„Viską vis tiek privalome vertinti iš minkštosios galios pasireiškimo tendencijų. Šiek tiek vėlai supratom, ką reiškia ta minkštoji galia ir kaip su ja reikia kovoti“, – sakė S. Kairys.

Šia tema jis teigė kalbėjęsis su valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovais, kurie organizuoja koncertus, spektaklius ar kitus renginius, kad būtų daugiau aiškumo, kodėl vieni ar kiti atlikėjai nori atvykti į Lietuvą.

„Noriu pabrėžti, kad didžioji dauguma privataus sektoriaus supranta situaciją, yra pilietiški ir aktyvūs, keldami klausimą, netgi pasufleruodami, kodėl vienas ar kitas atlikėjas braunasi į Lietuvą, bet yra tokių, kurie iki paskutinės karo dienos kalbėjo, kad skirkim – verslas yra verslas, politika yra politika“, – kalbėjo S. Kairys.

Anot ministro, nors ir stengiamasi atskirti Vladimiro Putino režimą ir Rusijos visuomenę, morališkai neteisinga, jog tokiu metu „atlikėjai ar kiti asmenys dabar veržtųsi į Lietuvą šokti, dainuoti“.

„Esam paskelbę, kad jokių leidimų dabar tikrai neišdavinėsim“, – teigė kultūros ministras.

Anot jo, situacija parodė, kad sprendimai neįleisti vieno ar kito asmens net ir likus kelioms valandoms iki koncerto, buvo teisingi.

Anot S. Kairio, Lietuvos durys visuomet lieka atviros žmonėms, Rusijos ar Baltarusijos opozicijos veikėjams, kurių gyvybėms gresia pavojus.

„Kalbant apie humanitarinius prašymus, tokių nėra“, – sakė ministras.

„Buvo čia pavienių prašymų ar zondavimosi per socialinius tinklus. Tam yra procedūros, veikia Užsienio reikalų ministerija kartu su Kultūros ministerija. Tikrai yra tvarkos, analizuojame kiekvieną atvejį, žmonėms visais laikais padėjo ir padės“, – teigė S. Kairys.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį.

Migracijos departamentas penktadienį į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, penktadienį įrašė Khabibą Šaripovą ir Natašą Koroliovą.

Jie Lietuvoje negalės lankytis iki 2027 metų sausio 21 dienos.

LRT duomenimis, dėl šių atlikėjų į Užsienio reikalų ministeriją praėjusią savaitę kreipėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su kolega.

Sekmadienio vakarą Vilniuje turėjęs vykti K. Šaripovo (Xabibo) koncertas atšauktas.

„Gavome laišką, kad asmuo nepageidaujamas Lietuvoje. Kaip argumentas – Sevastopolio mieste įvykęs koncertas vaikams. Tik šiandien pranešta“, – teigė koncerto organizatorių atstovas Marekas Gurnovičius.

Anot jo, atlikėjas apie tai, kad yra nepageidaujamas Lietuvoje, sužinojo jau pakeliui – atskridęs į Helsinkį, kur turėjo persėsti skristi į Vilnių.

„Praėjo pasų kontrolę ir tiesiog neįleido jo į lėktuvą vykti į Vilnių“, – sakė M. Gurnovičius.

NSGK pirmininko teigimu, koncertų organizatoriai prieš kviesdami kurį nors atlikėją turėtų įvertinti ir geopolitinę situaciją.

„(...) turbūt esame kelios minutės nuo tiesioginių karinių veiksmų prieš mūsų draugus Ukrainoje. Tokie koncertai yra išvis nesusipratimas. Norėtųsi, kad nereikėtų jokių draudimų, saugiklių iš valstybės pusės, kad tokie sprendimai atsirastų renginių organizatorių sąmoningumo dėka“, – sakė L. Kasčiūnas.

Dėl to pačios priežasties anksčiau į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukti Rusijos dainininkai Olegas Gazmanovas, Grigorijus Lepsveridzė, Filipas Kirkorovas.

F. Kirkorovas buvo apskundęs šį Lietuvos sprendimą, bet teismus pralaimėjo.

Pernai gegužę Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kad į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą įrašomi tie, kas viešai reiškė paramą užsienio valstybės vykdomai agresyviai ir tarptautinę teisę pažeidžiančiai politikai.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Lietuva nepripažįsta Krymo teisėta Rusijos teritorija.

Taip LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Ramūnas Trimakas. „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Ramūno Zilnio teigimu, jei būtų imta reguliuoti, iš kokių šalių gali atvykti atlikėjai, tai taip pat būtų propagandinis veiksmas: „Pati Rusija tuo džiaugtųsi, tai būtų absurdas.“

Atlikėjų iš Rusijos mažėja

Atlikėjų iš Rusijos vizitų skaičius Lietuvoje nuslūgęs, tvirtina R. Zilnys. Pasak jo, didysis antplūdis buvo nuo 2015 m. iki 2016 m. vidurio: „Prisimenu šių metų vasarį, kai per savaitę Vilniuje įvyko aštuonių Rusijos atlikėjų koncertai. Tačiau sakyčiau, kad rinka jau pasisotinusi tais pasirodymais, dabar jų labai sumažėjo.“

Kariuomenė yra tankas, kuriuo išlaužiami vartai ir įsiveržiama į tvirtovę, o kultūra – visraktis, atrakinantis atsargines duris, pro kurias įsibraunama iš vidaus.

Kaip teigia pašnekovas, yra ženklų, kad Rusijos atlikėjų pasirodymų gali mažėti ir toliau. „Turbūt vieša paslaptis, kad į kai kuriuos koncertus labai prastai parduodami bilietai. Yra ir tokių situacijų, kad dėl prasto pardavimo tenka juos atšaukti. Taip buvo ir su Sergejaus Lazarevo pasirodymu – nors Rusijoje jis dabar tikrai populiarus, atlikėjas nesulaukė tokio žiūrovų susidomėjimo, kad būtų prasminga jį čia atvežti“, – aiškina R. Zilnys.

„Siemens“ arenos generalinis direktorius Juras Vėželis, kalbėdamas apie Rusijos grupę „Ruki Vverh“, sako, kad praėjusiais metais jos koncertas surinko labai daug žiūrovų, dauguma tuo stebėjosi: „Šią grupę apibūdinčiau tiesiog kaip rusiškos popmuzikos grupę. Nemanau, kad su ja susijęs kažkoks politinis prieskonis ar pan. Esame akcentavę, kad, jei atvyksta Rusijos atlikėjas, negali būti jokių propagandinių posakių ar skatinimų. Kitu atveju tiesiog imsime ir išjungsime elektrą.“

Paklaustas, kaip nustatoma, ar atvykstanti grupė pavojinga, J. Vėželis teigia, kad tiesiog naudojamasi viešai prieinama informacija. „Žiūrime, domimės ir visada žinome, ką kiekvienas organizatorius ketina atvežti. Kai kurių esame ir atsisakę. Tam tikros grupės, pavyzdžiui, „Liube“ – akivaizdus Rusijos propagandos pavyzdys, kai per muziką skleidžiamos jų idėjos“, – tvirtina pašnekovas.

„Compensa“ koncertų salės projektų vadovo Neriaus Pivoro teigimu, į salę priimami atlikėjai, kuriuos į Lietuvą atveža organizatoriai, bet tam tikra atranka vis tiek vyksta: „Noriu paminėti nuskambėjusią istoriją dėl atlikėjo Timati koncerto – jis labai populiarus. Mes nepriėmėme šio atlikėjo į savo salę dėl tikimybės, kad gali būti atlikti politiškai angažuoti kūriniai, dėl to turėtume bėdų.“

N. Pivoras įsitikinęs, kad koncertų salė skirta kultūros renginiams. „Kai kažkas sureaguoja jautriai, tai puiku, bet žmonių atrinkimas sudarytų dar sudėtingesnę situaciją. Kai turėjome kelis abejotinus koncertus, salėje stengėmės palikti žinutę, skatinančią susilaikyti nuo politinių komentarų ir politizavimo“, – tikina jis.

Per kultūrą įsibraunama iš vidaus

MRU dėstytojas R. Trimakas tvirtina, kad mūsų šalyje nėra paskelbtas karo stovis ir visi yra laisvi rinktis: „Jei yra žmonių, kuriems kas nors nepatinka ir jie tam nepritaria, geriausias būdas – nepirkti bilietų, neiti į tuos koncertus ir finansiškai neprisidėti prie tokių renginių. Kultūros veikėjų pasirodymų dažnumas – kaip savotiška žymė. Pastaruoju metu jų suaktyvėjimas vertė klausti, kas vyksta, bet dabar – sąlyginės ramybės laikas.“

Pasak R. Trimako, tai, kokie atlikėjai atvyksta ir koncertuoja, yra savotiška netiesioginė informacija, liudijanti mūsų kaimynės geopolitinį susidomėjimą ir veiksmus. „Jau daugiau nei 20 metų Sovietų Sąjungos nėra, bet tendencija naudoti kultūrą kaip įrankį kaimynų atžvilgiu niekur neišnyko. Tai ne paranojos reikalas, greičiau – sveiko proto klausimas, kad galiausiai pripažintume, ką mums kaimynai nebe pirmus metus atvirai šneka“, – aiškina pašnekovas.

R. Trimako nuomone, kariuomenė yra tankas, kuriuo išlaužiami vartai ir įsiveržiama į tvirtovę, o kultūra – visraktis, atrakinantis atsargines duris, pro kurias įsibraunama iš vidaus: „Tai atvirai pripažinta. Yra daugybė šiuolaikinių Rusijos autorių, kurie rašo ir kalba apie tai, kad vienas svarbiausių tikslų – išlaikyti buvusias socialistinio lagerio šalis savo traukos zonoje. Kultūra – viena iš priemonių.“

Negalima eliminuoti rusakalbės publikos

N. Pivoras, kalbėdamas apie vaikams skirtą koncertą „Maša ir Lokys“, teigia, kad šis renginys vyksta jau antrus metus. „Tai sėkmingas renginys vaikams. Noriu pasakyti, kad, jei tik sugebėtumėme užpildyti koncertines sales lietuviškais renginiais ir suteiktume galimybę jais mėgautis, nereikėtų apie tai diskutuoti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot N. Pivoro, nereikia pamiršti, kad „Maša ir Lokys“ yra televizijos ir interneto animacinis filmas: „Į koncertus ateina tie, kurie tai mato namuose. Jei pateiktume tai kaip naują projektą, nemanau, kad jis susirinktų tiek daug žmonių. Tačiau, pažinę projektą interneto ar televizijos erdvėje, tėvai su vaikais mielai renkasi jame apsilankyti.“

Šiais metais vyksiančio koncerto „Maša ir Lokys“ formatas, anot pašnekovo, yra įdomus – ir lietuvių, ir rusų kalba. „Sunku būtų eliminuoti rusakalbę Lietuvos auditoriją, ji turi tokią pat teisę rinktis renginius savo kalba. Rusakalbės publikos šventės vėliau, kultūrinis momentas jiems taip pat aktualus“, – tikina N. Pivoras.

R. Zilnio manymu, jei bus imta reguliuoti, iš kokios šalies gali atvažiuoti atlikėjai, tai bus vienas labiausiai propagandinių veiksmų: „Pati Rusija tuo džiaugtųsi, apie tai būtų daug televizijos reportažų, kalbama kokius pusę metų. Tai būtų absurdas. Kai kurie veiksmai daromi, tie, kurie turi arenas ar sales, atlieka savireguliaciją, nors jiems neturėtų rūpėti, kas toje salėje koncertuoja. Protingi žmonės pasižiūri, kad vienas ar kitas renginys papiktins visuomenę ir jo neturi būti. Manau, kad šių mechanizmų yra pakankamai.“

Praverstų institucijų rekomendacijos

J. Vėželis tvirtina, kad per muziką, kaip ir kitas meno formas, galima transliuoti įvairiausias žinutes. „Tai normalu, manau, kad tai buvo daroma visada. Yra muzikantų, kurie visiškai apolitiški, dainuoja apie meilę ir dvasinius dalykus. Bet yra atlikėjų, atvirai pasisakančių, kokią politinę jėgą jie palaiko. Kartais pats atlikėjas nenori būti atskirtas nuo politikos“, – aiškina pašnekovas.

R. Trimakas įsitikinęs, kad žmonės atsirinks tai, ko norės, tad negali būti kalbos apie jokią cenzūrą: „Ir šioje šalyje gyvenantieji – visiškai adekvatūs, suprantantys, besidžiaugiantys gyvenimu. Problema yra mūsų Rytų kaimynystė. Ne iš mūsų pusės kyla pyktis ir pan., galiausiai reikia išgirsti, kas sakoma. Tokie žmonės kaip Aleksandras Duginas ar buvęs Vladimiro Putino patarėjas Glebas Pavlovskis vis kartoja apie poveikį kaimynams per kultūrą. Jų požiūriu, tai įrankis, kurį galima panaudoti prieš kaimynus.“

Anot N. Pivoro, labai didelę pagalbą galėtų suteikti valdžios institucijos, pavyzdžiui, Kultūros ministerija. „Institucijos galėtų pagalvoti apie tai, ar Rytų pusėje yra akivaizdžiai propagandinių atlikėjų ir teikti savo rekomendacijas. Manau, kad bet kuri koncertų salė, gavusi tokį pastebėjimą, sureaguotų. Juk niekas nenori per savo sklaidos priemonę į eterį paleisti tam tikrą antilietuvišką mintį. Šio dalyko visi vengia, bet tai gali nutikti“, – teigia pašnekovas.

R. Zilnio tvirtinimu, toks uždraustų ar nerekomenduojamų atlikėjų sąrašas gąsdintų: „Nesu girdėjęs, kad toks sąrašas būtų Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Yra atlikėjų, kurie neįleidžiami dėl savo kriminalinės veiklos, bet ne dėl dainos ar kūrybos. Tai man iš karto pakvimpa Baltarusija – ten buvo uždrausta atvykti grupei „Pet Shop Boys“ ir Gendalfo vaidmens atlikėjui Ianui McKellenui, nes kažkokiame mitinge jie pasisakė prieš Aleksandro Lukašenkos vyriausybės veiksmus.“

R. Zilnys teigia, kad, kalbant apie animacinį filmuką „Maša ir Lokys“, pamirštama, jog jis labai populiarus ne tik Rusijoje. „Muzikiniai šou pagal šį filmuką vyksta Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Graikijoje, Filipinuose ir t. t. Tai – vienas sėkmingiausių pastarojo dešimtmečio filmukų. Man labiau nerimą kelia tai, kad per sovietinės karinės šventės savaitę Lietuvoje vyksta aštuonių Rusijos atlikėjų koncertai“, – įsitikinęs apžvalgininkas.

Nors dalį klaipėdiečių ir piktina „Švyturio“ arenos renginių pasiūla, tačiau pastebima, kad ne visas aukščiausio lygio žvaigždes Klaipėda pajėgtų priimti. Kai kurie politikai siūlo miestui įsikišti ir bendradarbiauti formuojant arenos repertuarą.

Tikėjosi ko kito

Kai kuriuos uostamiesčio gyventojus piktina „Švyturio“ arenos koncertų, kuriuose pasirodo Rusijos atlikėjai, gausa.

Šį klausimą vakar svarstė Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai.

„Gauname žmonių skundų, kad jie ne taip įsivaizdavo šešerius metus skaičiuojančios arenos veiklą. Kalba eina apie tam tikrą renginių disproporciją“, – pastebėjo komiteto narė Nina Puteikienė.

Anot jos, gyventojus piktina ir tai, kad prieš svarbias valstybines šventes arenoje koncertus surengia atlikėjai iš Rusijos.

Pavydi Vilniui ir Kaunui

Politikus pasiekė vieno klaipėdiečio laiškas, kuriame teigiama, kad esą 60–65 proc. „Švyturio“ arenos renginių yra skirti rusakalbiams miesto gyventojams, o likusi publika paliekama be pasirinkimo galimybių.

Gyventojas laiške prisipažino pavydžiai žvelgiantis į Vilniaus ar Kauno arenas, kur koncertus rengia pirmo ryškumo pasaulio žvaigždės – Eros Ramazzotti, Jose Carreras, „The Prodigy“ ar kiti.

Uostamiestį esą aplanko kiek blankesnės ir jau ne kartą matytos įžymybės.

Skaičiai prieštarauja

„Švyturio“ arenos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Ambrulaitis tvirtino, kad gyventojo pateikti duomenys nėra tikslūs. Jo teigimu, rusų atlikėjų koncentracija repertuare anaiptol nėra tokia didelė.

Anot jo, apžvelgus kelerių metų statistiką matyti, kad rusiškos muzikos atlikėjų koncertai sudaro 10–15 proc. visų arenoje vykstančių renginių.

„Visa kita yra lietuviškas, vakarietiškas produktas arba sporto renginiai“, – paaiškino R.Ambrulaitis.

Per metus „Švyturio“ arena klaipėdiečius pakviečia į 70–80 renginių.

Kalta prasta infrastruktūra?

R.Ambrulaitis atskleidė, jog Klaipėda kol kas nėra pajėgi priimti aukščiausio lygio žvaigždžių, mat tiek miesto, tiek oro uosto, tiek pačios arenos infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta.

„Organizatoriai tikrai nerizikuos ir neveš į Klaipėdą A lygio koncertų. Tiesiog finansiškai nenaudinga“, – neabejojo R.Ambrulaitis.

Taip pat pastebima, kad kai kurios žvaigždės, planuodamos savo koncertus, nurodo, jog nori pasirodyti tik sostinėje. Esą todėl uostamiestis iškart praranda galimybę jas prisikviesti.

Pavaduotojo teigimu, arena bendradarbiauja su didžiausiais renginių organizatoriais Lietuvoje, tačiau Klaipėdai jie nesiūlo aukščiausio lygio atlikėjų dėl jau minėtų priežasčių. Būta kalbų Klaipėdoje surengti ir grupės „Hurts“ koncertą, tačiau organizatoriai pastebėjo, kad miestas nėra pajėgus ją priimti.

Idėjai nepritarė

N.Puteikienė komiteto nariams pateikė siūlymą. Anot jos, tarp miesto ir arenos valdytojo sudarytoje koncesijos sutartyje reikėtų tiksliau apibrėžti čia organizuojamus renginius. Jie turėtų atitikti savivaldybės ir gyventojų lūkesčius.

Toks politikės sumanymas likusių komiteto narių nebuvo sutiktas itin šiltai.

„Klausimas yra suformuotas nekorektiškai ir aš, kaip komiteto pirmininkas, atsiprašau kolegų, kad įtraukiau jį į darbotvarkę“, – rėžė komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis.

Kišimuisi į arenos repertuaro formavimą nepritarė ir likusi dauguma komiteto narių.

„Negi mes norime prieiti iki tokio absurdo, jog taryboje tvirtintume „Švyturio“ arenos repertuarą“, – kolegų klausė komiteto narė Lina Skrupskelienė.

Komiteto nariai N.Puteikienės siūlymui nepritarė.