Pirmadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas lankysis Prancūzijoje ir Vokietijoje, siekdamas stiprinti šalies santykius su Paryžiumi ir Berlynu.

Netoli Paryžiaus esančioje istorinėje La Sel Sen Klu pilyje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) priims Vokietijos kolegę Annaleną Baerbock (Analeną Bėrbok) ir Lenkijos kolegą Radoslawą Sikorskį (Radoslavą Sikorskį).

Savaitgalį S. Sejourne nurodė, kad Prancūzija, Vokietija ir Lenkija pateiks naują bendradarbiavimo susitarimą dėl kovos su užsienio, ypač Rusijos, dezinformacijos kampanijomis.

Numatoma, kad ministrai informuos apie Maskvos informacines atakas prieš šias tris šalis.

„Mūsų trys šalys tapo tos pačios destabilizacijos strategijos aukomis“, – šeštadienį paskelbtame interviu Prancūzijos regioniniam dienraščiui „Ouest-France“ sakė S. Sejourne.

Pasak jo, trys ministrai ketina atskleisti Maskvos vykdomas dezinformacijos atakas, kuriomis bandoma paveikti ir suskaldyti visuomenę.

Kremliaus kritikai teigia, kad Rusija jau ne vienus metus naudojasi „trolių fabrikais“ ir netikrų naujienų svetainėmis siekdama skleisti dezinformaciją Vakaruose.

Po to, kai 2022 metų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Maskva sustiprino dezinformacijos kampaniją.

Paryžius, Berlynas ir Varšuva tikisi sustiprinti bendradarbiavimą ir atgaivinti vadinamąjį Veimaro trikampio formatą, sukurtą 1991 metais siekiant sudaryti sąlygas bendriems Europos veiksmams.

ES jau anksčiau įspėjo, kad po Maskvos karinės invazijos, kuri buvo pradėta 2022 metų vasarį, Rusija bando manipuliuoti informacija internete.

Nepriklausomas ES tyrimas atliktas po to, kai šį mėnesį pagal skaitmeninių paslaugų aktą (DSA) didžiausioms pasaulio interneto platformoms pradėtos taikyti griežtesnės taisyklės.

Ataskaitoje daugiausia dėmesio skirta prokremliškos dezinformacijos keliamai rizikai šešiose platformose – „Facebook“, „Instagram“, „X“, „YouTube“, „TikTok“ ir „Telegram“ – ir tam, ar įmonių veiksmai atitinka DSA elementus.

Visos didelės platformos, turinčios ne mažiau kaip 45 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį, išskyrus „Telegram“, šiuo metu privalo laikytis griežtesnių DSA taisyklių, pagal kurias reikalaujama kontroliuoti į agresyvų turinį, dezinformaciją ir neapykantos kalbą.

Technologijų įmonės prieš DSA pasirašė dezinformacijos praktikos kodeksą, kuris būtų „sušvelninęs kai kuriuos Kremliaus kenkėjiškos veiklos aspektus“, sakoma ataskaitoje.

„Įrodymai rodo, kad interneto platformoms nepavyko įgyvendinti šių priemonių sisteminiu lygmeniu“, – rašoma tyrime.

Praėjusiais metais šį kodeksą pasirašė dauguma pagrindinių platformų, tačiau birželį „X“ jį atšaukė.

Ataskaitoje taip pat kritikuojamas socialinis tinklas „Telegram“, tačiau jis nepasirašė kodekso.

Tyrėjai įspėjo, kad 2023 metais padaugėjo Rusijos dezinformacijos internete, ypač po to, kai praėjusių metų pabaigoje „SpaceX“ ir „Tesla“ milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas) perėmė „Twitter“.

„2023 metų pirmąjį pusmetį Kremliaus remiamų paskyrų pasiekiamumas ir įtaka dar labiau išaugo, visų pirma dėl to, kad buvo panaikinti „Twitter“ saugumo standartai“, – sakė jie.

Perėmęs valdymą E. Muskas sukėlė atleidimų bangą ir atleido daugybę moderatorių, kurie tikrino „Twitter“ turinį, ar jame nėra dezinformacijos ir kenksmingų žinučių.

Vis dėlto jis teigė, kad „X“ „sunkiai dirba“, kad atitiktų DSA taisykles.

„Išpuoliai prieš ES demokratiją“

Ataskaitoje daroma išvada, kad pagal DSA 35-ą straipsnį „Kremliaus dezinformacijos atveju nebuvo laikomasi veiksmingo rizikos mažinimo standartų“.

Tačiau Europos Komisija nurodė, kad „ribota prieiga prie duomenų verčia šią išvadą vertinti su tam tikromis išlygomis“ ir kad technologijų įmonių pastangos buvo nepakankamos.

ES ypač nerimauja dėl dezinformacijos poveikio per kitais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus ir paragino technologijų milžines laikytis taisyklių.

Tyrime teigiama, kad yra didelė rizika, jog Rusija kišis į rinkimus.

„DSA numatytos taisyklės turi didelį potencialą užkirsti kelią Kremliaus dezinformacijos kampanijoms ir kitiems valstybės remiamiems išpuoliams prieš demokratijos vientisumą ir pagrindines teises“, – ragino tyrėjai.

„Tačiau jos turi būti taikomos greitai ir veiksmingai, kad padėtų sušvelninti šiuos koordinuotus išpuolius prieš Europos demokratiją“, – pridūrė jie.

NAFO, decentralizuota aktyvistų socialiniuose tinkluose bendruomenė, į melagingą ar klaidinančią Rusijos informaciją atsako sarkazmu, pašaipomis ir šmaikščiais vaizdeliais – memais.

Po Rusijos invazijos Ukrainoje susivienijusių bendraminčių grupė tokiu būdu taip pat skatina aukoti Ukrainą remiančioms iniciatyvoms.

NAFO (North Atlantic Fella Organization, angl.) sąvąjį „viršūnių susitikimą“ surengė likus kelioms dienoms iki tikrojo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.

Jame dalyvavo apie 200 žmonių.

„Kai sužinojome, kad čia vyks NATO viršūnių susitikimas, pagalvojome, jog tai galėtų būti proga surinkti daugiau lėšų Ukrainai. NAFO viršūnių susitikimas buvo akivaizdi idėja, nes tai – juokinga idėja“, – BNS sakė susitikimo organizatorius, aktyvistas Markas Adamas Haroldas.

Šiuo metu bendruomenę vien „Twitter“ paskyroje seka beveik 108 tūkst. žmonių.

Kovos su dezinformacija aktyvistų grupės pavadinimas NAFO (North Atlantic Fella Organization, angl.) – tai žaidimas NATO (North Atlantic Treaty Organization, angl.) pavadinimu.

Iš Aljanso „pasiskolintas“ ir NAFO logotipas, nors šios dvi organizacijos nėra tarpusavyje susijusios.

S. Lisausko/BNS nuotr.

Į absurdą atsako absurdu

NAFO nariai daugiausiai aukoja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paramos Ukrainai iniciatyvai „United24“.

Už aukas grupės nariai žmonėms nupiešia asmeninius avatarus – personalizuotus paveikslėlius su šiba inu veislės šuneliais, tapusiais ikoniniais memais prieš gerą dešimtmetį.

Paskui žmonės šiuos avatarus naudoja iliustruodami savo socialinių tinklų profilius ir taip tampa NAFO bendruomenės, kurie vieni kitus vadina „draugeliais“, dalimi.

„Viską, ką turite padaryti, tai parodyti jūsų paramos pavedimo kopiją, o mes sukursime jums avatarą“, – žurnalistams sakė vienas NAFO įkūrėjų Paulas Petersonas (Polas Pitersonas).

„Esame sukūrę apie 30 tūkst. jų“, – pridūrė jis.

M. Adamas Haroldas sako, kad vien memų naudojimas kovai su dezinformacija padeda atkreipti dėmesį.

„Ką bepadarai su šiuo šablonu, tai jau juokinga“, – teigė aktyvistas.

Viską, ką turite padaryti, tai parodyti jūsų paramos pavedimo kopiją, o mes sukursime jums avatarą.

Pasak jo, humoras yra vienas nedaugelio dalykų, kuris veikia prieš Rusijos propagandą.

„Niekas neveikia taip gerai kaip humoras ir ginklai. (...) Propaganda, kurią jie skleidžia, yra tokia beprotiška, kad racionalioms diskusijoms su ja nėra galo“, – kalbėjo M. Adamas Haroldas.

„Taigi, jei jie daro šią absurdišką nesąmonę, vienintelis būdas į tai atsakyti yra būti absurdišku“, – pridūrė jis.

P. Petersonas teigė, kad, jo skaičiavimais, NAFO dėka Ukrainai yra surinkta mažiausiai 15–20 mln. eurų paramos.

Pinigus Vilniuje NAFO organizatoriai rinko prekiaudami Ukrainą remiančiais marškinėliais ir kita atributika.

Lietuvoje veikiančios „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas aukas jo organizacijai ragino dėti į nedidelį medinį karstą, skirtą, anot jo, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Kreipdamasis į „viršūnių susitikimo“ dalyvius Rusiją jis pavadino „totaliniu beribiu priešu“ ir perspėjo, kad kova greitai nesibaigs.

„Jūsų veikla – ne juokai“

Socialiniuose tinkluose išplitusia iniciatyva susidomėjo ir politikai.

„Twitter“ paskyrą su šuneliu pernai iliustravo ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas), britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Valasas).

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pats palaikantis ryšį su bendruomene tviteryje, irgi atvyko į NAFO „viršūnių susitikimą“.

S. Lisausko/BNS nuotr.

„Jūs – juokingi, bet jūsų veikla – ne juokai“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius sakė ministras.

„Jūsų bendruomenė yra pavyzdys, kaip kūrybingi ir išradingi žmonės gali laisvai bendrauti ir išreikšti save demokratinėje valstybėje, ir tai yra mūsų sistemos stiprybė“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, Ukrainai laimėti karą reikalingi ginklai, o jų tiekimą valstybės užtikrins turėdamos visuomenių paramą.

„O visuomenės parama yra būtent tai, ką jūs, draugeliai, telkiate taip efektyviai“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Į aktyvistų bendruomenę nuotoliniu būdu kreipėsi ir K. Kallas.

„Už kiekvieno draugelio slypi tikras žmogus, skiriantis laiką ir energiją, nes tiki Ukrainos pergale“, – sakė Estijos premjerė ir dėkojo NAFO už paramą Ukrainai.

Renginio metu vyko diskusijos su Lietuvos ir užsienio ekspertais apie karo propagandą, informacines atakas.

Po susitikimo planuojamas vakarėlis, kuris bus „generalinė repeticija Kryme vyksiančiam vakarėliui, Ukrainai laimėjus karą ir atsikovojus šį pusiasalį“, skelbia organizatoriai.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai gegužės mėnesį iš viso fiksavo 411 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų. Balandžio mėnesį identifikuoti 379 tokie atvejai.

Nors gynybos sektoriaus atžvilgiu priešiškos informacinės veiklos intensyvumas lyginant su balandžiu nežymiai sumažėjo, tačiau šis sektorius gegužės 1-31 d. išliko pagrindiniu taikiniu. Dezinformacijos srautas, nukreiptas prieš Lietuvos gynybinius pajėgumus, NATO, nacionalines ir tarptautines pratybas iš viso sudarė 41,61 proc. Tam didžiausios įtakos turėjo Suomijos ir Švedijos apsisprendimas tapti NATO narėmis; Aljanso  ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimai Berlyne ir Estijoje; NATO ir ES karinių komitetų posėdžiai; JAV rotacinių pajėgų atvykimas; NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Vilniuje; žurnalisto ir visuomenininko A. Tapino iniciatyva surinkti 5 mln. eurų drono „Bayraktar TB2“ įsigijimui Ukrainai bei kiti nacionaliniai ir tarptautiniai įvykiai.

Buvo teigiama, kad Europoje vykusios NATO pratybos „Defender Europe 2022“ neva yra naujas įtampos su Rusija eskalavimo etapas. Platinti priešiški naratyvai, kad prisidengiant karinėmis pratybomis vis daugiau NATO karių ir karinės technikos dislokuojama Rytų Europoje. Pabrėžta, jog Rytų Europa militarizuojama tokiu lygiu, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų ir esą, tai priartina šį žemyną prie pasaulinio branduolinio karo.

Suomijai ir Švedijai pateikus oficialias stojimo į NATO paraiškas, gegužės mėnesį aktyviai eskaluota Aljanso plėtros tema. Rusijos propagandiniuose kanaluose formuoti priešiški naratyvai, kad šių dviejų Skandinavijos šalių narystė NATO keičia Baltijos jūros strateginę padėtį dėl galimybės užblokuoti Rusijos Sankt Peterburgo ir Kaliningrado uostus. Buvo pabrėžiama Baltijos jūros monopolizacija ir tiesioginio Rusijos laivyno susidūrimo su Aljanso laivynu grėsmės tikimybė. Teigta, jog NATO plėtra į Šiaurę yra nelogiška, nieko gero nežadanti, „nauja Aljanso beprotybės banga“, o Suomija ir Švedijai įstojus į NATO, plataus masto ir atviro Trečiojo pasaulinio karo pavojus tampa neišvengiamas.

Priešiškos informacinės veiklos dėmesio sulaukė ir Lietuvoje vykusi visuomeninė akcija dronui „Bayraktar BT2“ įsigyti ir padovanoti Ukrainai. Buvo tyčiojamasi iš šios akcijos ir Lietuvos piliečių, juos vadinant „ubagais“, kurie susimetė „kompresui negyvėliui“. Akcija buvo vadinama pinigų švaistymu, o jos tikslas – didinti neapykantą Rusijai ir jos žmonėms.

Antrasis taikinys pagal priešiškos informacinės veiklos aktyvumą buvo Lietuvos užsienio politika. Gegužę užsienio politikos temų eskalacija sudarė 26,52 proc. viso dezinformacijos srauto. Ypač aktyvios Rusijos propagandinių šaltinių reakcijos sulaukė Seimo gegužės 9 d. priimta rezoliucija, kurioje Rusijos veiksmai Ukrainoje įvardinti genocidu ir raginama įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos karo nusikaltimams įvertinti. Rusijos oficialioje komunikacijoje dominavo agresyvi retorika, kuria siekta bauginti Lietuvos visuomenę, kryptingai menkinti mūsų šalies įvaizdį rusakalbėje informacinėje aplinkoje. Teigta, kad remdama Ukrainą, Lietuva neva pati yra teroristinė valstybė, kuri vykdo nesavarankišką užsienio politiką ir, pažeisdama savo pačios interesus, įgyvendina JAV darbotvarkę NATO bei Europos Sąjungoje. Taip pat skleista melaginga informacija, kad Lietuvoje vyrauja fašistinės/ neo-nacistinės nuotaikos, Baltijos šalyse organizuojamas neo-nacių procesijos ir vyksta „etninis valymas“, kuris suaktyvėjo prasidėjus „specialiajai karinei operacijai“ Ukrainoje.

Dar viena tema, sulaukusi Rusijos ir Baltarusijos informacinių šaltinių reakcijos, buvo kultūros ministro Simono Kairio įsakymas dėl teisinių apsaugos priemonių panaikinimo daliai sovietinių paminklų ir jį sekęs kai kurių savivaldybių sprendimas demontuoti SSRS kariuomenę bei kitas specialiąsias tarnybas, atsakingas už sovietinės okupacijos metais vykdytas Lietuvos gyventojų represijas, garbinančius paminklus, atvaizdus ar simbolius. Rusijos propagandiniuose šaltiniuose buvo siekiama formuoti Lietuvos kaip „kovojančios su praeitimi“, neva klastojančios istoriją, glorafikuojančios nacizmą ir nacių nusikaltėlius valstybės įvaizdį.

Kaip rašoma kariuomenės pranešime, gynybos ir užsienio politikos temų eskalavimu siekta paveikti strategiškai svarbius nacionalinio saugumo ramsčius, tokius kaip valstybės gynyba, visuomenės atsparumas, mūsų šalies interesus atitinkanti tarptautinė saugumo sistema. Priešiška informacija skleista tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą valstybe, jos politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti kariuomenės pajėgumus, kurstyti žmonių nepasitenkinimą, klaidinti ir bauginti dėl galimos karo grėsmės Baltijos šalyse.

„Pirmadienį per pokalbį telefonu Seimo pirmininkas pasveikino Aukščiausiosios Rados vadovą, išrinktą tokia didele persvara, ir patikino jį, kad Lietuva ir visos Lietuvos institucijos pasirengusios toliau bendradarbiauti su Ukraina“, – BNS sakė parlamento vadovo patarėjas užsienio politikai Vaidotas Verba.

Anot jo, V. Pranckietis sulaukė patikinimo, kad Ukraina tęs pradėtus darbus ir plėtos ryšius su Lietuva.

„Abi pusės išreiškė norą susitikti asmeniškai. Ieškome galimybių ir būdų, kaip greičiau tai įgyvendinti“, – teigė V. Verba.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku ketvirtadienį išrinktas prezidento Volodymyro Zelenskio politinis bendražygis partijos „Liaudies tarnas“ atstovas Dmytro Razumkovas. Už jį balsavo 382 deputatai, prieš buvo 26 parlamento nariai.

Lietuva yra skyrusi Ukrainai humanitarinės paramos, ginkluotės už milijonus eurų ir yra viena aktyviausių šalies rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje.

Kijevas į Vakarus vėl atsigręžė 2014-aisiais, kai po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutartį.

Nuo 2019-ųjų pradžios Briuselis skirs daugiau lėšų kovai su Rusijos propaganda. Šiemet šiam tikslui buvo skirta 1 mln. eurų, o kitąmet numatyta tam išleisti 5 mln. eurų.

Su Rusijos skleidžiama dezinformacija kovojanti grupė iki šiol turėjo keletą darbuotojų, o 2019 metais jų skaičius išaugs iki 50, skelbia Lenkijos radijas.

Prieš kelias savaites į Briuselį kreipėsi 60 ekspertų iš 20 šalių grupė, užsiimanti saugumo klausimais, paraginusi efektyviau kovoti su dezinformacija.

Europos Komisijai skirtame laiške tie ekspertai sakė, kad šiuo metu būtina mobilizuoti jėgas ir išteklius. Jie atkreipė dėmesį, kad gegužę vyks rinkimai į Europos Parlamentą, ir tikimasi, kad suaktyvės Rusijos propaganda.

Čekijos instituto „Europos vertybės“ sukurtos programos „Kremlin Watch“ vadovas Jakubas Janda sakė, kad „iki šiol Europos Komisija nuvertindavo (virš mūsų) pakibusią Rusijos grėsmę“.

„Dabar tai pasikeitė. Gerai, kad biudžetas bus padidintas, – pridūrė jis. – Žinoma, to dar nepakanka. Tačiau tai yra mažas žingsnis į priekį teisinga kryptimi.“

Paskutinio savo prezidentinio užsienio vizito į Rygą atvykęs J.Gauckas po susitikimo su Baltijos šalių prezidentais sakė, kad pats užaugo komunizmo eroje, todėl labai geria supranta Baltijos šalių rūpesčius, ypač susijusius su saugumo padėtimi.

Vokietijos prezidentas patvirtino, kad Vokietija palaiko ir visada palaikys Baltijos šalis. J.Gauckas ne vieną kartą sakė, jog Vokietija pasisako už Baltijos šalių gynybos stiprinimo priemones.

„Mūsų solidarumas nesibaigia vien žodžiais. Mes visi turime atremti Rusijos dezinformacijos kampaniją“ – sakė jis.

Pasak J.Gaucko, ES šiuo metu susiduria su „tam tikromis vienybės problemomis“. Susirūpinimą kelią ir ES gyventojų kritiškos nuotaikos, ypač po to, kai Britanija nubalsavo už išstojimą iš ES, sakė prezidentas.

„Mums reikia stiprios ir vieningos ES. Mes taip pat privalome turėti tvarų susitarimą dėl ES ateities“, – kalbėjo prezidentas ir pridūrė, jog ES valstybės turi susitaikyti su tam tikrais kompromisais.

Tuo metu Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis keletą kartų pabrėžė, jog Vokietija yra viena pagrindinių Baltijos šalių bendradarbiavimo partnerių ne tik ekonomikos, bet ir regioninio saugumo stiprinimo srityje.

R.Vėjuonis, kalbėdamas apie regioninį saugumą, atkreipė dėmesį į NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų svarbą. Jis taip pat paragino sąjungininkes aktyviau kovoti su hibridinio karo grėsmėmis bei imtis visų įmanomų priemonių Sirijos karui užbaigti.

Latvijos prezidentas dar sakė, kad bendradarbiavimą su naująja JAV prezidento administracija būtina tęsti ir stiprinti.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė regioninio saugumo svarbą ir padėkojo Vokietijai už sprendimą vadovauti NATO batalionui Lietuvoje.

„Vokietija supranta bendrus įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė NATO narės“, – sakė ji, dar pridurdama, kad Jungtinės Valstijos taip pat lieka patikima NATO sąjungininkė.

Lietuvos prezidentė dar pabrėžė, kad būtinas bendras suvokimas apie ES ateitį, o tai reiškia kad Baltijos šalys turi koordinuoti savo požiūrius, taip pat ir į „Brexit“.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid taip pat padėkojo Vokietijai dėl jos dalyvavimo regiono reikaluose ir sakė, kad „mes galime didžiuotis turėdami tokią šalį Baltijos regione“.

Estijos prezidentė yra įsitikinusi, kad Baltijos šalys gali didžiuotis bendromis su Vokietija vertybėmis. Ji dar pažymėjo, kad Vokietija taip pat gali didžiuotis, jog taip daug rūpinasi šiuo regionu. K.Kaljulaid pažymėjo, kad ES projektas laikui bėgant turi stiprėti.

Generalinė prokuratūra nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Lietuvoje retransliuojamų Rusijos televizijos kanalų laidose skelbiamų pranešimų apie įvykius Ukrainoje.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija praėjusią savaitę kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydama ištirti, ar tie pranešimai neskleidžia dezinformacijos, nekursto nesantaikos.  Pasak prokuratūros, nusikalstamos veikos požymių nagrinėtuose laidų epizoduose nėra.

Radijo ir televizijos komisija nagrinės ir kitus atvejus, kai galėjo būti skleidžiama dezinformacija ne tik apie Ukrainą, bet ir apie Lietuvą.

„Vertinant baudžiamojo įstatymo požiūriu – nėra nusikaltimo. Tiek karo kurstymo, tiek šmeižimo atveju. Įvertinus, kas ką galėjo šmeižti, kokius požymius numato baudžiamieji įstatymai, tai prokuroras tokių požymių nenustatė“, – teigia Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Anot jos, įsižeisti, būti apšmeižtas gali būti konkretus juridinis, fizinis asmuo: „Kai mes kalbame apie valstybę – pernelyg abstrakčios, neapibrėžtos sąvokos.“

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas sako, kad komisija dar analizuoja paskutinį – kovo 10 d.– atvejį, kai laidoje buvo rodomi Sausio įvykiai.

„Manau, kad komisija jau kitą savaitę galėtų svarstyti ir priimti reikiamus sprendimus. Šis filmas yra pagrindinis objektas, o dar komisijos akiratyje yra Dmitrijaus Kiseliovo laida, Trakų įvykiai – neva buvo ruošiami kovotojai“, – vardija E. Vaitekūnas.

Jo žodžiais, tokios dezinformacijos yra nemažai, ir komisija ją analizuoja bei svarsto.