L. I. Lula da Silva, bandantis atgaivinti Brazilijos, kaip sandorius sudarančios ir tarpininkaujančios šalies, vaidmenį, neseniai supykdė Ukrainą pareiškimu, kad ji yra iš dalies kalta dėl karo.

Brazilija taip pat neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai, netiekia šaudmenų Kyjivui.

„Nors mano vyriausybė smerkia Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą, mes remiame suderėtą politinį konflikto sprendimą“, – Lisabonoje po susitikimo su Portugalijos prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa (Marselu Rebelu de Soza) žurnalistams sakė L. I. Lula da Silva.

„Mums skubiai reikia, kad aplink stalą susėstų šalių grupė su Ukraina ir Rusija, – sakė jis. – Brazilija nenori dalyvauti šiame kare. Brazilija nori kurti taiką.“

Portugalijos prezidentas pasakė: „Prezidentas Lula mano, kad kelias į teisingą ir ilgalaikę taiką reiškia prioriteto suteikimą deryboms. Portugalijos pozicija kitokia. Mes galvojame, jo tam, kad kelias į taiką būtų įmanomas, Ukraina iš pradžių turi turėti teisę atsakyti į invaziją.“

77 metų L. I. Lula da Silva, kuris anksčiau prezidento pareigas ėjo nuo 2003 iki 2010 metų, o sausį sugrįžo į šį postą, vasarį Vašingtone susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu). Anksčiau šį mėnesį Brazilijos lyderis lankėsi didžiausioje šalies prekybos partnerėje Kinijoje.

Pekine L. I. Lula da Silva pareiškė, kad Vašingtonas turėtų liautis skatinti karą ginklų tiekimu Kyjivui ir kad JAV bei ES turi pradėti kalbėti apie taiką.

„Jei nekalbi apie taiką, prisidedi prie karo“, – šeštadienį tvirtino jis.

„Esame taške, kai mums, europiečiams, reikia pasiųsti aiškius politinius signalus Ukrainai ir jos žmonėms, kai ji herojiškai priešinasi“, – sakė E. Macronas, nepateikdamas detalių.

Prancūzijos prezidento teigimu, reikia padaryti viską, kad Rusijos pajėgos kare būtų sustabdytos tęsiant derybas su ukrainiečiais.

E. Macronas pastarosiomis savaitėmis ne kartą sakė, kad labai svarbu „nežeminti“ Rusijos, kad pasibaigus kovoms būtų rastas diplomatinis sprendimas, ir toliau palaikė atvirus komunikacijos kanalus su Kremliumi. Jis tvirtino, kad Ukraina, kuri tikisi, kad laimės karą, galiausiai turės derėtis su Rusija.

„Mes dalijamės žemynu. Geografija – užsispyrusi, o jos gale Rusija yra. Ji buvo vakar, šiandien ir bus rytoj“, – sakė jis žurnalistams.

„Negalime konstatuoti, kad esama kažko daug žadančio, kažkokių proveržių“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Dar laukia ilgas darbas“, – pridūrė jis.

Pasak D. Peskovo, Maskva teigiamu dalyku laiko tai, kad Kyjivas „bent jau pradėjo konkrečiai formuluoti ir dėstyti popieriuje“ savo reikalavimus.

„Labai vengiame skelbti pareiškimus apie klausimus“, aptariamus derybose, nes „manome, kad derybos turi vykti tyliai“, – sakė jis.

Po antradienio derybų Stambule, kurias Maskvos vyriausiasis derybininkas apibūdino kaip „prasmingas“, Rusija pareiškė, jog reikšmingai sumažins karinius veiksmus Kyjivo ir Černihivo apylinkėse.

Tačiau trečiadienį ukrainiečių pareigūnai pranešė, kad nepaisant ankstesnių Maskvos pareiškimų Rusijos pajėgos bombardavo šiaurinį Černihivo miestą.

„Chelsea“ futbolo klubo savininkas, kuriam taikomos Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos sankcijos kaip dalis Vakarų atsako į Rusijos invaziją į Ukrainą, į renginio vietą atvyko su Rusijos delegacija, sakė pareigūnas.

Kremlius: R. Abramovičius nebuvo apnuodytas

Kremlius antradienį paneigė pranešimą, kad R. Abramovičius buvo apnuodytas dalyvaudamas taikos derybose dėl karo Ukrainoje, bet patvirtino, kad jis veikia kaip tarpininkas.

„Tai informacinio sabotažo, informacinio karo dalis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Savaime suprantama, kad šie pranešimai neatitinka tikrovės“, – pridūrė jis.

Anksčiau su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis patvirtino pranešimą naujienų agentūrai AFP. Jis pareiškė: „Deja, tai, apie ką pranešė „Wall Street Journal“, įvyko.“

Po susitikimo Ukrainos sostinėje R. Abramovičiui ir mažiausiai dviem aukšto rango Ukrainos derybininkams pasireiškė tokie simptomai kaip paraudusios, skausmingai ašarojančios akys, taip pat besilupanti veido ir rankų oda, teigė amerikiečių laikraščio cituojami šaltiniai.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas incidento nepatvirtino ir patarė sekti „tik oficialią informaciją“.

Pasak D. Peskovo, milijardierius verslininkas, kuris kartu su kitais oligarchais yra įtrauktas į Vakarų sankcijų sąrašus, dalyvauja antradienį Stambule surengtose derybose.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad R. Abramovičius antradienio rytą prieš prasidedant deryboms kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

Anot D. Peskovo, R. Abramovičius „nėra oficialus [Rusijos] delegacijos narys“ derybose, bet „prisideda užtikrinant tam tikrus Rusijos ir Ukrainos pusių kontaktus“.

Šiam vaidmeniui atlikti reikalingas abiejų šalių pritarimas, pažymėjo Kremliaus atstovas ir pridūrė: „Abramovičiaus atveju pritarimas yra.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė sulaukė pagalbos pasiūlymų iš Rusijos verslininkų, įskaitant R. Abramovičių. Šis oligarchas turi senų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir yra „Chelsea“ futbolo klubo savininkas, bet šiuo metu siekia jį parduoti.

V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad tie verslininkai teigė norintys „kažką padaryti“ ir „kažkaip padėti“ deeskaluoti Rusijos karinį puolimą Ukrainoje, per kurį žuvo jau tūkstančiai žmonių.

„Kol kas negalime teigti, kad yra kokių nors reikšmingų pasiekimų ar proveržių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Kol kas negalime ir nekalbėsime apie pažangą“, – pridūrė D. Peskovas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad „svarbu“, jog buvo nuspręsta derybas tęsti asmeniškai.

D. Peskovas sakė, jog delegacijos atvyksta pirmadienį. Pasak jo, „mažai tikėtina“, kad derybos bus atnaujintos tą pačią dieną.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) kalbėdamas telefonu su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu sutiko savo šalyje, Stambulo mieste, priimti Maskvos ir Kyjivo derybininkus.

Rusija vasario 24 dieną užpuolė savo kaimynę Ukrainą.

Rusijai ir Ukrainai nepavyko pasiekti proveržio pirmosiose aukščiausio lygio derybose kovo 10 dieną Antalijoje.

Abi pusės reguliariai vedė derybas vaizdo ryšio priemonėmis, tačiau pažymėjo nesitikinčios esminių proveržių, pavadindamos mėginimus sudėtingais.