Iš pradžių neatskyrėme Taivano nuo Tailando, o gal Talibano, paskui niekaip nesugebėjome atskirti trąšų nuo tranzito. Dabar, panašu, neatskyrusi patikros nuo draudimo, šita chebra visą šalį pakišo po tanku, ir vėl nulis atsakomybės. Niekas nieko nežino, sako – tai ne mes, tai ES. Čabanai atsibels mūsų vaikų žudyti – niekas nekaltas.

Sakykite, kodėl sprendimą uždrausti kai kurių prekių tranzitą į Kaliningradą rusams ant stalo tėškė ne URM, ne Vyriausybė, o geležinkelio depas? Ir šioje situacijoje jau nepakanka atsainaus premjerės numojimo ranka į klausimą, ar čia nėra lietuviškos saviveiklos. Kas ir kodėl realiai pas mus priėmė sprendimą stabdyti dalį tranzito?

Visa bėda, kad valdantieji priima sprendimus, vadovaudamiesi savo pačių prielaidomis, o ne realiais faktais.

Apie tai užklausus URM, atskriejo atsakymas, kad Lietuva „įgyvendina ES vieningai priimtas ribojamas priemones, įskaitant 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamentą Nr. 833/2014“. „Lietuva jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų šiam tranzitui neįvedė.“

Į klausimą, kas atsakys, jei Rusijos Federacija pradės karinius veiksmus prieš Lietuvą, URM apskritai neatsakė. Žodžiu, nėra atsakingųjų, nes niekas už nieką Lietuvoje jau seniai neatsako. Neveikia ir Baudžiamojo kodekso straipsniai nei už karo kurstymą, nei už kenkimą valstybei.

P.S. Visa bėda, kad valdantieji priima sprendimus, vadovaudamiesi savo pačių prielaidomis, o ne realiais faktais. O faktai šiandien tokie: Kaliningrade įsakyta parengti slėptuvių, virš Lietuvos beveik nebelaigo NATO lėktuvai; į Baltarusiją gabenamas atominis ginklas, Vokietija savo piliečiams nerekomenduoja vykti į Lietuvą, mūsų šalis paskelbta pavojingiausia vieta Europoje.

P.S.P.S. Ar jums tikrai neatrodo, kad per ilgai taikstomasi su šita valdžia, lyg pagal užsakymą tempiančia mus tiesiai į pražūtį, apie kurią prakalbo Estijos premjerė K.Kallas? Gal laikas būtų kai kam katapultuotis. O gal ir Estijos premjerei mūsų politikos luošiai užlipdys vatnikės etiketę?

Tai parlamento vadovas sakė pradėdamas Seimo rudens sesiją.

„Daug dėmesio pritrauks planuojamas NSGK tyrimas dėl Rusijos įtakos mūsų politikos sistemai. Svarbu, kad jis būtų atliekamas objektyviai vertinant aplinkybes ir faktus. Labai svarbu, kad komitetas netaptų įrankiu ambicijų tenkinimui, o išlaikytų gerą vardą ir žmonių pasitikėjimą“, – iš Seimo tribūnos sakė V. Pranckietis.

Kiek vėliau kalbėdamas su žurnalistais V. Pranckietis sakė, kad parlamentas taip pat turėtų nagrinėti verslo ryšius su Rusija.

Labai svarbu, kad komitetas netaptų įrankiu ambicijų tenkinimui, o išlaikytų gerą vardą ir žmonių pasitikėjimą.

Tarp kitų rudens sesijos darbų parlamento pirmininkas minėjo būtinybę pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

„Atsigręžkime į švietimą – visi sutinkame, kad ugdymas ir mokslinimas yra pagrindas, ant kurio stovime, ir būtent švietimas šiandien yra vienas aktualiausių klausimų, kuriam spręsti reikia prisiimti atsakomybę visiems. Siekime, kad šioje sesijoje būtų pasirašytas nacionalinis susitarimas nuosekliai ir tikslingai vystyti švietimo sistemą – reikalingi pokyčiai teisiniame reglamentavime, sprendžiami turinio ir finansavimo klausimai“, – sakė V. Pranckietis.

Anot jo, taip pat planuojama didinti vaiko pinigus, įvesti nemokamą mokinių maitinimą mokyklose, sumažinti vaistų kainas.

„2020-aisiaias, kaip ir 2019-aisiais, nuo politikų valios nebepriklauso ir nebepriklausys pensijų didėjimas (kitąmet numatomas 8 procentai), nes pagal šios Vyriausybės sukurtą formulę pensijos didėja priklausomai nuo ekonomių rodiklių kilimo“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.

Jis minėjo, kad kovojant su korupcija būtina įteisinti civilinio turto konfiskavimo institutą, aiškiai apibrėžti lobistų veiklą, skaidrinti valstybės ir savivaldybių įmonių veiklą.

„Šioje sesijoje numatytas ir teismų tarėjų instituto įtvirtinimo svarstymas“, – pridūrė V. Pranckietis.

Pagal Konstituciją, Seimas rudens sesija pradeda rugsėjo 10 dieną, ji trunka iki gruodžio 23 dienos.