Kaip rašo „Ukrinform“, tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Žinyba cituoja Rusijos leidinio „Mediazona“ informaciją, kad 2023 metais už nužudymus buvo nuteisti 116 Rusijos kariškių, tai yra beveik 900 proc. daugiau nei užpernai. 2022 metais tokių nuteistųjų buvo 13, o 2021 metais – 11.

Pasak Rusijos leidinio „Viorstka“, 2023 metais buvę nuteistieji, tapę Rusijos armijos kariškiais, figūravo 190-yje baudžiamųjų bylų, iš kurių 20 buvo iškelta dėl nužudymo ar pasikėsinimo nužudyti.

Be to, 2024 metų balandžio 8 d. laikraštis „The New York Times“, remdamasis organizacijos „Rusija už grotų“ vadove Olga Romanova, pranešė, kad į Rusiją grįžo 15 000 kariškių, kurie buvo užverbuoti į armiją kalėjimuose ir kuriems buvo suteikta malonė.

„Didelį Rusijos kariškių ir veteranų įvykdytų nužudymų skaičių tikriausiai iš dalies lemia lėtiniai su karu susiję psichikos sutrikimai. Prie jų priskiriami potrauminio streso sutrikimas (PTSD) ir desensibilizacija smurtui mūšio lauke. Alkoholizmas ir narkotikų vartojimas dėl žemos moralės ir nuobodulio yra prie to tikriausiai prisidedantys veiksniai. Situaciją komplikuoja sugrįžę buvę nuteistieji, kurie jau turėjo polinkį į nusikalstamumą ir ekstremalų smurtą“, – pažymi britų žvalgyba.

Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, Rusijos kaliniai, išvykę kariauti prieš Ukrainą, nebesulaukia RF prezidento Vladimiro Putino malonės. Dabar jie turi tenkintis tik lygtiniu paleidimu.

Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Anot jo, gelbėtojams ir ugniagesių technikai okupantai rusai smogė bepiločiu orlaiviu.

„Žuvo Olehas Martynenka ir Bohdanas Ravlykas. Dabar jiems amžinai bus 29 ir 31. Dar trys gelbėtojai buvo sužeisti, jiems teikiama medicininė pagalba“, – pažymėjo ministras.

Jis pabrėžė, jog gelbėtojai neturėjo ginklų, jie rizikavo savo gyvybėmis, kad kiti galėtų gyventi.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 3 d. Rusijos kariškiai Donecko srityje sužeidė 19 civilių.

Tai Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotoja Viktorija Litvinova pranešė per konferenciją „Su konfliktu susijusio seksualinio smurto aukų teisių atkūrimas: taikos ir pasaulio saugumo elementas“, rašo „Ukrinform“.

„Generalinio prokuroro biuras jau pareiškė įtarimus 40-čiai Rusijos kariškių, teismui jau perduota 17 kaltinamųjų aktų 25 asmenų atžvilgiu“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotoja.

Anot jos, du asmenys jau nuteisti kalėti atitinkamai 12 ir 10 metų.

Iki šiol prokurorai ir tyrėjai užfiksavo 274 su konfliktu susijusio seksualinio smurto faktus. „Tarp nukentėjusiųjų – 177 moterys, 97 vyrai ir 13 nepilnamečių... Daugiausia nukentėjusiųjų užfiksuota Chersono srityje – apie 80 žmonių, Donecko srityje – 73 žmonės, Kyjivo srityje – 53 žmonės“, - informavo V. Litvinova.

Ji pridūrė, kad seksualinio smurto atvejų užfiksuota visose Ukrainos srityse, į kurias įžengė okupantai.

Kaip jau buvo pranešta, Ukrainoje pradėtas realizuoti skubių tarpinių reparacijų su konfliktu susijusio seksualinio smurto aukoms bandomasis projektas. Nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. išmokas gaus 40 nukentėjusiųjų.

Kaip praneša „Ukrinform“, įsakas paskelbtas oficialiame šalies agresorės portale.

Pagal kovo 1 d. pasirašytą dokumentą, atsargoje esantys Rusijos piliečiai bus šaukiami į karinius mokymus ginkluotosiose pajėgose, nacionalinės gvardijos daliniuose, Nepaprastųjų situacijų ministerijos karinėse gelbėjimo formuotėse, kitose struktūrose. Įsakas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.

Iš penkių dokumento punktų du – 2-asis ir 3-iasis – yra slapti, su užrašu „tarnybiniam naudojimui“.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2023 metų gruodžio 1 d. V. Putinas pasirašė įsaką dėl oficialaus Rusijos ginkluotųjų pajėgų padidinimo nuo 2,039 mln. iki 2,209 mln. žmonių, o bendras Rusijos armijos kariškių skaičius turi išaugti nuo 1,15 mln. iki 1,32 mln.

Karo studijų instituto (ISW) ekspertai tuomet pareiškė maną, kad šis įsakas tikriausiai yra oficialus dabartinio Rusijos kariškių skaičiaus pripažinimas, o ne įsakymas nedelsiant padidinti Rusijos kariuomenę.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities valstybinės administracijos ir karinės administracijos aparato vadovas Ihoris Kalčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Šiandien, vasario 5-ąją, 17.00 val., rusai iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų apšaudė Vorožbos miestą. Užfiksuoti 8 sprogimai. Per apšaudymą žuvo 40 metų vyras, jo motina buvo sužeista. Taip pat buvo sužeistas dar vienas žmogus“, – rašoma pranešime.

Preliminariais duomenimis, nukentėjo penki gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, elektros tinklai, interneto jungtys. Vietoje dirba atitinkamos tarnybos, nukentėjusiesiems teikiama visa reikiama pagalba.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į pirmadienį Rusijos kariškiai šešis kartus apšaudė Sumų srities pasienio teritorijas ir gyvenvietes.

Tai „Facebook“ paskyroje paskelbė Ukrainos prezidento atstovybė Krymo Autonominėje Respublikoje, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Gruodžio 11 d. duomenimis, patvirtinta, kad į nelaisvę paimti mažiausiai 38 Rusijos kariškiai iš okupuoto Krymo, kurių dauguma tikriausiai yra Ukrainos piliečiai“, – sakoma pranešime.

Kaip informuoja atstovybė, jau palaidoti mažiausiai 605 Rusijos armijos kareiviai, iš kurių 460 greičiausiai buvo Ukrainos piliečiai. Šis skaičius gali būti didesnis, nes apie dalį palaidojimų nebuvo pranešta.

Taip pat pažymima, kad dėl didelių nuostolių okupantai laikinai užimtame Krymo pusiasalyje, Sevastopolyje, stato naują ligoninę. Ji turėtų būti skirta 150 žmonių. Rusai planuoja ją užbaigti iki 2024 metų pavasario.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo vadinamosios dalinės mobilizacijos Rusijoje pradžios laikinai okupuoto Krymo teritorijoje buvo mobilizuota dešimtys tūkstančių vyrų.

Apie tai rašo „Telegram“ kanalas „Baza“. Konfliktas tarp mobilizuotųjų ir kontraktininkų kilo dėl to, kad pastarieji sumanė iš į dalinį atvykusių vyrų atimti daiktus ir mobiliuosius telefonus.

Tačiau savo kėslų įgyvendinti jiems nepavyko. Maža to, jie dar gavo „į kailį“.  Mat atvykusieji į karinį dalinį nė negalvojo vykdyti reikalavimų atiduoti daiktus ir mobiliuosius telefonus.

Dėl to ir kilo masinės muštynės. Vėl į tarnybą pašaukti kariškiai paprasčiausiai sumušė „senius“.

„Baza“ duomenimis, per konfliktą, kilusį tarp kariškių, nukentėjo 20 kontraktininkų. Konfliktas baigėsi tuo, kad kontraktininkai užsidarė vienoje karinės dalies patalpoje ir iškvietė policiją.

Iš pradžių į karinį dalinį atvyko karo policija, o vėliau ir Rusijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojai.

Tik tada konfliktavusiems kariškiams pavyko susitarti – pareiškimų policijai niekas iš dalyvavusių muštynėse neparašė.

„Šiandien prie mūsų prisijungė ir Gynybos ministerija, kuriai buvo skirta atitinkama lėšų suma – maždaug 8,8 mlrd. rublių – 16-os naujų greitai surenkamų infekcinių ligoninių statybai. Manau, tai bus svarbus spurtas“, – sakė premjeras trečiadienį per susitikimą su Rusijos liberalų demokratų partijos frakcijos Valstybės Dūmoje nariais.

Šio susitikimo stenograma paskelbta ministrų kabineto interneto svetainėje.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavedė kariškiams skubos tvarka pastatyti 16 daugiafunkcinių medicinos centrų kovai su koronaviruso epidemija.    

Kovo 27 dieną gynybos ministro pavaduotojas Timūras Ivanovas informavo, kad pirmųjų aštuonių daugiafunkcinių medicinos centrų statyba bus baigta iki balandžio 30 dienos. Likusius aštuonis planuojama pastatyti iki gegužės 15-osios. 

Vyriausybė šiam tikslui iš rezervo fondo skyrė 8,8 mlrd. rublių (107,2 mln. eurų). 

Tokių veiksmų imamasi žurnalistams pasinaudojus karių socialinėje žiniasklaidoje paskelbtais vaizdo įrašais ir nuotraukomis, ieškant informacijos apie Rusijos karinį dalyvavimą Sirijoje ir Ukrainoje, kur, kaip teigia Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose, Maskva teikia karinę paramą prorusiškiems separatistams.

Rusijos kariškiai ilgą laiką siekė apriboti karių naudojimąsi socialine žiniasklaida, kad būtų išvengta informacijos nutekėjimo.

Nepriklausoma naujienų svetainė „Meduza“ rašė, kad dėl šio įstatymo projekto „mažiau žinosime apie „dedovščiną“ ir kariškius Ukrainoje“.

Įstatymo projektą parengęs Rusijos žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – Gynybos komitetas sakė, kad šia priemone siekiama užtikrinti „nacionalinį saugumą informacijos sferoje“ ir apimti informaciją, kuri nėra klasifikuojama kaip karinės paslaptys.

Įstatymo projekte kariams draudžiama nešiotis „elektroninius prietaisus“, su kuriais galima skelbti internete vaizdo įrašus ir nuotraukas ar atskleisti geolokacinius duomenis.

Juo kariams, šauktiniams ir rezervininkams draudžiama skelbti internete ar suteikti žiniasklaidai informaciją, kuria atskleidžiama, kad jie ar kiti asmenys yra kariuomenėje, kuria apibūdinamos jų pareigos ar buvimo vieta.

Įstatymo projektu taip pat draudžiama skelbti informaciją apie kariuomenės vadų veiksmus ar karinių štabų buvimo vietą.

Valstybės Dūmos deputatai balsavo jau per antrą įstatymo projekto svarstymą, po kurio įvyks galutinis svarstymas ir aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – balsavimas. Galiausiai įstatymą turės pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.

Įstatymo projekte perspėjama, kad užsienio slaptosios tarnybos ir „teroristinės organizacijos“ domisi Rusijos karių veikla, ypač tų, kurie tarnauja Sirijoje. Šioje šalyje Rusija nuo 2015 metų vykdo karinę intervenciją, kuria remia sirų prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).

Projekte nurodoma, kad internete paskelbta ar žiniasklaidai suteikta informacija galėtų būti panaudota formuojant „blogesnį požiūrį į Rusijos vyriausybės politiką“.

Įstatymą pažeidusius karius būtų galima atleisti pirma laiko.

Elementarūs mobilieji telefonai be kamerų nebus uždrausti, be to, kariai galės toliau naudotis mobiliaisiais telefonais ne tarnybos metu, valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Gynybos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Krasovas.