Naujienų agentūra „Unian“ citavo Odesos leidinio „Dumskaja“ pranešimą, kad į „Burevestnik“ klasės Rusijos karo laivą pataikė Ukrainos pajėgų paleista sparnuotoji raketa „Neptun“. Pranešime sakoma, kad pirmųjų žinučių apie gaisrą tame laive socialiniuose tinkluose pasirodė ketvirtadienį.

Nurodoma, kad virš numanomos įvykio vietas intensyviai skraido Rusijos kariniai orlaiviai.

Vieno jūreivio motina laikraščiui „Novaja Gazeta“ sakė, kad žuvo „apie 40“ jūreivių. „Meduza“ šaltiniai, be to, kalba apie 100 sužeistųjų ir daug jūreivių, kurie laikomi dingusiais. Iš viso laive buvo apie 500 jūreivių.

Rusijos gynybos ministerija tuo tarpu apie žuvusiuosius neskelbia. Laivas esą buvo „visiškai“ evakuotas.

Rusija tvirtina, kad laive būta incidento, po kurio kilo gaisras. Jis esą nuskendo, kai audringoje jūroje buvo tempiamas į Sevastopolio uostą. Ukrainos vadovybė tuo tarpu teigia, kad ukrainiečių pajėgos smogė laivui „Neptune“ tipo raketomis ir jį nuskandino.

Ukrainos prezidento patarėjas: Rusijos kreiseris „Moskva“ – nuskandintas

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos kreiseris „Moskva“ – nuskandintas.

„Kur yra „Moskva“? Ji nuskandinta“, – tviteryje parašė O. Arestovyčius. Nors Ukrainos vadovybė to oficialiai dar nepatvirtino, O. Arestovyčiaus įrašu tviteryje pasidalino šalies nacionalinė televizija.

Kur yra „Moskva“? Ji nuskandinta.

Remiantis Kyjivo pranešimais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos trečiadienio vakarą smogė kreiseriui „Moskva“ dviem „Neptun“ raketomis. Nors Rusijos gynybos ministerija vėliau patvirtino, kad laivas buvo apgadintas, o jo įgula evakuota, ji pareiškė, esą ten būta tik gaisro.

Rusijos pareigūnai: „Moskva“ tebeplūduriuoja

Tuo tarpu, Rusijos pareigūnai tikina, kad Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“, dalyvavęs Maskvos kare prieš Ukrainą, nenuskendo, o tebeplūduriuoja vandens paviršiuje, nors buvo „rimtai apgadintas“ per jame įvykusį sprogimą, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Atviros ugnies nebėra. Šaudmenų sprogimai liovėsi. Kreiseris „Maskva“ tebeplūduriuoja“, – sakoma ministerijos pranešime.

Atviros ugnies nebėra. Šaudmenų sprogimai liovėsi. Kreiseris „Maskva“ tebeplūduriuoja.

Ministerija teigia, kad šio karo laivo pagrindinę ginkluotę sudarančios raketos per incidentą nebuvo pažeistos ir kad įgula, kurią paprastai sudaro apie 500 jūreivių, buvo evakuota į netoliese Juodojoje jūroje netoliese buvusius laivus.

„Imamasi priemonių kreiseriui nutempti į uostą“, – pridūrė ministerija.

Ankstesniame Rusijos gynybos ministerijos pranešime buvo sakoma, kad „dėl gaisro kreiseryje „Moskva“ sprogo šaudmenys. Laivas buvo rimtai apgadintas“. Jame priduriama, kad gaisro priežastis tiriama.

Nepripažino, kad tapo taikiniu

Bendrovės „Planet Labs PBC“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti, kad „Moskva“ sekmadienį išplaukė iš Sevastopolio uosto Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Rusija nepripažino, kad „Moskva“ tapo kokios nors atakos taikiniu. Tačiau jau pats faktas, kad šis incidentas buvo oficialiai pripažintas, taps rimtu smūgiu Rusijos prestižui, jau 50 dienų tęsiantis karui, kuris plačiai laikomas Kremliaus istorine klaida.

„Moskva“ buvo pastatytas sovietiniais laikais Ukrainos Mykolajivo mieste ir buvo pradėtas eksploatuoti 9-ojo dešimtmečio pradžioje, nurodo Rusijos žiniasklaida.

510 narių įgulą turintis laivas anksčiau dalyvavo Sirijos konflikte, kur iš jūros saugojo rusų pajėgų Hmeimimo oro bazę.

Kreiseris „Moskva“ yra apginkluotas priešlaivinėmis raketomis „16 P-1000 Vulkan“, ginklais prieš povandeninius laivus, minomis, torpedomis, sakoma pranešimuose.

„Moskva“ pastaruoju metu kartu su kitais Rusijos karo laivais dalyvavo Ukrainos pietrytinio Azovo jūros uostamiesčio Mariupolio blokados operacijoje. Šis laivas karo pradžioje pagarsėjo, kai kreipėsi į Ukrainos pasieniečius, gynusius strateginę reikšmę turinčią Gyvačių salą, ir pareikalavo jų pasiduoti, bet kaip atsako sulaukė garsiosios šio karo frazės.

Iš pradžių manyta, kad Rusijos karo laivą pasiuntę ukrainiečių kariai žuvo, bet vėliau paaiškėjo, kad jie buvo paimti į nelaisvę.

Kovo pabaigoje jie buvo paleisti per apsikeitimą belaisviais, nurodo Ukrainos parlamentas.

Pasak Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos, kariai sakė, kad buvo nuvežti į nežinomą vietą ir laikomi šaltyje, patyrė nušalimų.

Anksčiau buvo pranešta, kad rusų laivui pramuštas dešinysis bortas žemiau vaterlinijos, bet įgula stengėsi išlaikyti jo plūdrumą.

„Visi Juodosios jūros karo laivyno tyrimų laivo „Liman“ ekipažo nariai yra gyvi, sveiki ir ruošiasi evakavimui iš Turkijos gelbėjimo laivo į rusų laivą“, – sakė ministerijos atstovas.

Anksčiau pranešta, kad susidūrimas su laivu „Ashot-7“ įvyko 11 val. 53 min. už 25 jūrmylių į šiaurės vakarus nuo Bosforo sąsiaurio tvyrant rūkui. „Į nelaimės rajoną 12 val. lėktuvu AN-26 išskrido gelbėtojų komanda“, – nurodė ministerija.

Tuo tarpu žiniasklaidoje minima, kad susidurta su prekiniu laivu „Youzarsif H.“, gabenusiu galvijus; šis laivas plaukioja su Togo vėliava.

Turkijos ministras pirmininkas Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) telefonu pareiškė užuojautą savo kolegai Rusijos premjerui Dmitrijui Medvedevui.

Turkijos pakrančių saugumo tarnyba pranešė, kad visi 78 rusų laivo jūreiviai ir visa „Youzarsif H.“ įgula yra saugūs.

Visi išgelbėtieji rusų jūreiviai buvo perkelti į Turkijos gelbėjimo laivą, iš kurio juos paims netoliese esantis Rusijos prekybos laivas „Ulus Star“. O šis pargabens jūreivius į Rusijos Juodosios jūros karo laivyno bazę aneksuotame Kryme.

73 metrų ilgio laivas „Liman“, pastatytas Lenkijoje 1970 metais, modernizuotas 1989 metais, yra Juodosios jūros karinio laivyno vidutinis žvalgybos laivas. Sausį jis grįžo iš žygio Viduržemio jūroje, kur veikė Rusijos karo laivyno operatyviniame junginyje.

Laive „Liman“ įrengta radiolokacinė sistema „Don“, hidroakustinė sistema „Bronza“, radijo žvalgybos aparatūra: „Rotor-N“, „Vakhta-M“, „Vakhta-10“, „Vachta-12“ ir kt. Laivas ginkluotas tik nešiojamuoju zenitiniu raketų kompleksu „Igla“.

Baltijos jūroje netoli Latvijos teritorinių vandenų ketvirtadienį pastebėtas Rusijos karo laivas, palaikantis povandeninių laivų operacijas, pranešė Latvijos ginkluotųjų pajėgų štabas.

Pasak jo, Latvijos išimtinėje ekonominėje zonoje, 19 jūrmylių nuo teritorinių vandenų ribos, Latvijos kariškiai identifikavo Rusijos povandeninių laivų „SS-750“ palaikymo laivą.

Pastaruoju metu palei Latvijos teritorinius vandenis stebimi Rusijos kariniai lėktuvai ir laivai.

Anot Latvijos atstovo NATO organizacijoje Mariaus Riekstinio, tokiais veiksmais prie Baltijos šalių sienų Rusija siekia pademonstruoti esanti dėmesio verta žaidėja Europoje.

„Pagal tarptautinę teisę savo lėktuvų skraidymais iš Sankt Peterburgo į Kaliningradą Rusiją nieko nepažeidžia. Jie turi teisę tai daryti. Mes tik norime, kad jie tai darytų informuodami apie savo planus“, – sakė jis Latvijos radijui ir pabrėžė, jog tai „civilinės aviacijos saugumo klausimas, nes negalint atpažinti tų lėktuvų sukeliama grėsmė“.

M.Riekstinis pažymėjo, kad Rusija savo lėktuvų skrydžiais tikrina NATO budrumą.

„Lig šiol NATO aiškiai parodo, kad nekviestų svečių čia nelaukiama, – sakė jis, – Prireikus patruliavimą užtikrinantys lėktuvai pakeliami į orą, jie palydi rusų lėktuvus bei parodo, kad NATO reakcija bus adekvati“.