„Mūsų teismų pareigūnai jau patvirtino, kad dėl šio kišimosi vyksta baudžiamasis persekiojimas, – sakė A. De Croo. – Mokėjimai Belgijoje nevyko, bet vyksta kišimasis. Kadangi Belgijoje įsikūrusios ES institucijos, turime atsakomybę saugoti kiekvieno piliečio teisę į laisvą ir saugų balsavimą.“

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 6–9 dienomis.

Pasak A. De Croo, jo šalies žvalgybos tarnyba patvirtino, kad egzistuoja prorusiški kišimosi tinklai, bandantys pakirsti paramą Ukrainai ir veikiantys keliose Europos Sąjungos valstybėse, įskaitant Belgiją.

Kaip sakė A. De Croo, belgų agentūros glaudžiai bendradarbiauja su pareigūnais Čekijoje, kur buvo demaskuota viena prorusiška įtakos operacija ir kur tyrimas parodė, kad europarlamentarams būdavo siūloma pinigų už prisidėjimą prie Rusijos propagandos.

„Mūsų žvalgybos tarnybos duomenimis, Maskvos tikslai labai aiškūs. Tikslas yra padėti išrinkti daugiau prorusiškų kandidatų į Europos Parlamentą ir pastiprinti tam tikrą prorusišką naratyvą toje institucijoje“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

„Silpnesnė Europos parama Ukrainai naudinga Rusijai mūšio lauke ir tai yra tikrasis pastarosiomis savaitėmis atskleistų dalykų tikslas“, – nurodė jis.

„Tai rimtą susirūpinimą keliantys dalykai ir štai kodėl imuosi veiksmų, – sakė A. De Croo. – Negalime leisti, kad tarp mūsų būtų tokio pobūdžio Rusijos grėsmė. Mums reikia veikti ir veikti tiek nacionaliniu, tiek [...] ES lygiu.“

Jis nepateikė detalių dėl to, kas galėtų būti įtariamas. Belgų pareigūnai 2022 metų gruodį atskleidė su Kataro pareigūnais susijusią prekybos poveikiu operaciją Europos Parlamente. Kataro vyriausybė visus įtarimus neigia.

Vienas vyriausybės atstovas sakė, kad parlamento Žvalgybos ir saugumo komitetas (ISC) ateinančią savaitę bus pertvarkytas ir tuomet galės paskelbti savo išvadas dėl dezinformacijos ir kišimosi per kampaniją ruošiantis 2016 metų „Brexito“ referendumui.

Komitetas pernai kovą baigė rengti 50 puslapių ataskaitą, o spalį dokumentą patvirtino žvalgybos agentūros. 

Tačiau B. Johnsonas nepatvirtino sprendimo atskaitą paskelbti viešai, o prieš gruodį surengtus rinkimus ISC buvo paleistas. Vėliau sprendimas paviešinti ataskaitą buvo atidėtas, kol komitetas bus atkurtas.

Tikimasi, kad vėliau ketvirtadienį bus paskelbtas siūlomų naujų komiteto narių sąrašas, o įstatymų leidėjai dėl jo gali balsuoti ateinantį pirmadienį arba antradienį. Tuomet naujieji nariai išsirinks pirmininką.

Komiteto narius dar turės patvirtinti premjeras.

B. Johnsono atstovas sakė, kad ataskaitos apie Rusijos veiksmus paskelbimas „bus naujojo komiteto reikalas, bet skatinsime ją paskelbti kiek įmanoma greičiau“.

ISC tyrimą pradėjo 2017 metų lapkritį, reaguodama į nerimą keliančius pranešimus, jog Rusija stengėsi paveikti 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Buvo nuogąstaujama, kad Maskva taip pat galėjo mėginti paveikti 2016 metų birželį Britanijoje surengtą referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos.

Tuometė premjerė Theresa May (Tereza Mei) kaltino Rusiją „platinus melagingas žinutes“,  kad „pasėtų nesantaiką Vakaruose ir pakenktų mūsų institucijoms“.

2018 metų kovą mėginimas nunuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga buvusį dvigubą agentą rusą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją Anglijos mieste Solsberyje, dėl kurio Londonas ir jo sąjungininkai Vakaruose taip pat kaltina Maskvą, dar labiau padidino ISC susirūpinimą.

Buvęs komiteto pirmininkas Dominicas Grieve'as (Dominikas Grivas) kaltino B. Johnsoną sąmoningai vilkinus ataskaitos paskelbimą, kad jis įvyktų jau po rinkimų, nors Dauningo gatvė tai neigia.

Pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos politikai teigė, kad ataskaitoje gali būti įrodymų apie B. Johnsono Konservatorių partijos ryšius su rusų milijardieriais.

Redaguota ataskaita dėl numanomo Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus bus nusiųsta Kongresui ir paskelbta visuomenei, sakė Kerri Kupec (Keri Kjupek).

R. Muelleris praėjusio mėnesio pabaigoje oficialiai užbaigė savo tyrimą ir generaliniam prokurorui Williamui Barrui (Viljamui Barui) pateikė konfidencialią kone 400 puslapių ataskaitą. W. Barras tuomet nusiuntė Kongresui keturių puslapių laišką, kuriame išdėstė specialiojo prokuroro „pagrindines išvadas“.

Savo laiške W. Barras rašė, jog tyrėjai nerado įrodymų, kad Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) rinkimų štabas buvo „susimokęs arba koordinavo veiksmus“ su Rusijos vyriausybe, siekdamas paveikti rinkimus.

Tačiau R. Muelleris nepateikė išvados, ar D. Trumpas nusikalstamu būdu trukdė tyrimui dėl Rusijos kišimosi. Vietoje jos specialusis prokuroras pateikė abiejų šio klausimo aspektų įrodymus. W. Barras nurodė nemanantis, kad pakanka įrodymų patvirtinti D. Trumpo trukdymą teisingumui.

Demokratai kėlė klausimus dėl to, kaip W. Barras galėjo taip greitai parengti R. Muellerio ataskaitos santrauką, ir įtarė, kad ji galėjo būti parašyta prezidentui palankiu būdu.

Kelias pastarąsias savaites Teisingumo departamento pareigūnų grupelė iš ataskaitos, be kitų dalykų, braukė didžiosios žiuri informaciją ir detales, susijusias su dar nebaigtais tyrimais.

„Per pastaruosius kelerius metus stebėjome vis didėjantį užsienio veikėjų kišimąsi į demokratinius procesus“, – spaudos konferencijoje Toronte pareiškė J. Trudeau.

„Labai aiškiai matėme, kad tokios šalys kaip Rusija, stovi už daugelio skaldančių kampanijų. Be to, žinome, kad socialiniuose tinkluose plinta daugybė priešinančių priemonių, dėl kurių mūsų politika tapo dar labiau susiskaldžiusi ir pripildyta pykčio nei anksčiau“, – pridūrė premjeras.

Labai aiškiai matėme, kad tokios šalys kaip Rusija, stovi už daugelio skaldančių kampanijų.

Be to, J. Trudeau pažymėjo: „Mūsų demokratinių institucijų ministrė Karina Gould (Karina Guld) ėmėsi kelių svarbių priemonių, siekdama užtikrinti, kad po šešių mėnesių vyksiančių rinkimų rezultatus nulemtų kanadiečiai.“

„Kanadiečiai to tikisi“, - pridūrė premjeras.

Kanados lyderis pakartojo užsienio reikalų ministrės Chrystios Freeland (Kristijos Friland) žodžius, kad išorinis kišimasis į būsimus rinkimus yra „labai tikėtinas“.

„Esame labai susirūpinę. Manome, kad kišimasis yra labai tikėtinas ir kad piktavaliai užsienio veikėjai jau dėjo pastangas sutrikdyti mūsų demokratiją“, – Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Šiaurės Prancūzijoje kuluaruose pareiškė Ch. Freeland.

„Daugelyje liberalių demokratijų pastebime, kad pastangos dedamos nekonkretiems rinkimų rezultatams užtikrinti. Stengiamasi suskaldyti visuomenę ir paveikti mūsų, demokratiškų piliečių, požiūrį į demokratiją ir jos funkcionavimą“,  – kalbėjo ministrė.

Atsižvelgdama į kilusią riziką, šalies vyriausybė sausio pabaigoje paskelbė įkūrusi specialią darbo grupę, kovosiančią su dezinformacija ir užsienio kišimusi į būsimus rinkimus.

„Yra priimtas siūlymas, kad Teisingumo ministerija paruoštų pataisas dėl trečiųjų šalių konsultantų uždraudimo rinkimų kampanijos metu“, – žurnalistams po komisijos posėdžio Valstybės saugumo departamente sakė ministro pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Pasak jo, trečiosios šalys pagal komisijos sprendimą apima ne Europos Sąjungos valstybes, bet parengus įstatymų projektus bus galima diskutuoti, ar draudimą būtina taikyti NATO šalims.

Nacionalinio saugumo komisija siekia sumažinti užsienio šalių įtaką rinkimams Lietuvoje, kovo pabaigoje šalies žvalgybai perspėjus, jog 2019 metų prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimams poveikį gali daryti Rusija.

Paklaustas, ar pataisomis Vyriausybė sieks užkardyti būtent Rusijos kišimąsi, A. Pikžirnis tvirtino: „Visiems akivaizdu, kad didžiausius interesus turi būtent ši valstybė“.

Patarėjo teigimu, dabar trečiųjų šalių fiziniams ir juridiniams asmenims galima konsultuoti Lietuvos politikus ir partijas, o toks veikimas galėtų būti nusikalstamas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas jų ryšys su saugumo tarnybomis.

„Būtent toks uždraudimas duotų pakankamai svarų įrankį (užsienio – BNS) žvalgybos tarnyboms parodyti, kad tai yra veikla, kuri neleidžiama Lietuvoje“, – kalbėjo A. Pikžirnis.

Pasak jo, Teisingumo ministerija taip pat įpareigota parengti įstatymų pataisas, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai galėtų dirbti su įslaptinta informacija.

„Įvertinant tai, kokią informaciją pateikė žvalgyba apie tai, kas vyko mūsų partnerių šalyse, akivaizdu, kad norint apsaugoti rinkimų procesą tam tikra informacija yra teiktina VRK nariams ir tokią galimybę reikia turėti“, – sakė ministro pirmininko patarėjas.

„Iš esmės dabar net jeigu gautume skubios informacijos apie tai, kad yra aktyvios priemonės, norint kištis į rinkimų procesą Lietuvoje, VRK nariams, kurie turėtų priimti sprendimus, tos informacijos tikriausiai nebūtų galima pateikti“, – pridūrė jis.

Lietuvos žvalgyba kovą metiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime skelbė, kad tikėtina, jog per kitų metų rinkimus Rusija bandys įgauti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, taip pat sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus ir turėtų savo atstovus valdžios institucijose.

Rusija pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl kišimosi į Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos prezidento rinkimus.

Lietuvos piliečiai naują prezidentą rinks kitų metų gegužę. Savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai taip pat vyks kitų metų pavasarį.

Be to, priduria jis, greičiausiai bus stengiamasi mobilizuoti Lietuvoje gyvenančias tautinių mažumų grupes, kad jos balsuotų už konkretų kandidatą. Taip pat bus manipuliuojama socialinės atskirties tema bei nusivylimu politikais.

Rusijos kišimasis jau tapo tendencija

Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, pradėdamas grėsmių vertinimo pristatymą, sakė, kad ,,Rytų fronte nieko naujo“. Tiesa, dauguma žiniasklaidos priemonių D. Jauniškio kalboje kaip naujieną išskyrė šį aspektą: „Yra didelė tikimybė, kad 2019 m. rinkimų metu Rusija bandys įgyti didesnę įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje. Sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų kandidatus ir turėtų savo atstovus bent vietos valdžios institucijose.“

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriaus Igno Kalpoko, tai, kad Rusija gali stengtis paveikti kitąmet Lietuvoje vyksiančius rinkimus, – nebuvo netikėta naujiena, ypač vertinant tarptautinį kontekstą.

„Su Rusija siejamas atvejis, kai JAV buvo nutekintas Demokratų partijos susirašinėjimas jau prezidento rinkimų kampanijos metu. Buvo įsilaužta į Vokietijos Krikščionių demokratų partijos serverius prieš Vokietijos parlamento rinkimus. Taip pat – įsilaužimas į Emmanuelio Macrono kampanijos susirašinėjimą prieš pat Prancūzijos prezidento rinkimus. Tai – labiau tendencija negu kažkas naujo ir netikėto“, – sako politologas.

Vasarį JAV specialusis prokuroras, tiriantis Maskvos kišimąsi į 2016 m. prezidento rinkimus, apkaltino 13 Rusijos piliečių. Pasak Roberto Muellerio, jie slaptai vadovavo operacijai, kuria siekta aštrinti visuomenės susiskaldymą, paveikti balsavimo rezultatus Kremliui palankia linkme.

Turėtų būti bandymų paskelbti netikros informacijos, kuri priverstų visuomenę suabejoti kuriuo nors politiku.

Viena iš minimų priemonių – vadinamasis trolių fabrikas, iš kurio per netikras paskyras buvo platinamos tendencingos žinutės. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, galiausiai pripažinęs, kad Rusija ir kitos šalys kišosi į rinkimus, žadėjo tam užkirsti kelią per rudenį vyksiančius Kongreso rinkimus. Tiesa, D. Trumpas ir toliau teigia, kad Rusijos įtaka jam pačiam per rinkimus nepridėjo papildomų balsų.

Netikros naujienos sklinda daug greičiau

2019 m. Lietuvoje vyks treji rinkimai – savivaldybių, Europos Parlamento ir prezidento. Būtent šiems, pasak I. Kalpoko, Rusija gali skirti didžiausia dėmesį.

„Jei bus manoma, kad apie Rusijai nepalankius kandidatus yra kompromituojančios informacijos, kurią įmanoma nutekinti, tą tikrai bus mėginama padaryti. Galbūt informacija bus nutekinta dalimis, kad būtų išlaikytas visuomenės susidomėjimas ir žala liktų maksimali iki pat kampanijos pabaigos. Be to, turėtų būti bandymų paskelbti netikros informacijos, kuri priverstų visuomenę suabejoti kuriuo nors politiku“, – svarsto politologas.

Socialiniuose tinkluose melas ir netikros naujienos sklinda daug greičiau ir įsiskverbia daug toliau nei tikros žinios. Tą rodo neseniai paskelbtas Masačusetso technologijos instituto tyrimas. Pasak mokslininkų, dalytis netikromis naujienomis žmonės labiau linkę todėl, kad jose pateikiama netikėta ir nauja istorija.

VDU lektorius I. Kalpokas sako, kad nebėra tradicinės informacijos šaltinių hierarchijos ir dabar kiekvienas gali skelbti tai, kas jam atrodo svarbu, pasiremti nuorodomis į kokius nors galbūt specialiai tokiai kampanijai sukurtus tinklalapius.

„Visa tai pasirodo tame pačiame lygmenyje, kaip ir patikimų naujienų portalų ar kitų žiniasklaidos šaltinių pranešimai. Kitas dalykas – jei žmonės užsikabina, tuo dažnai dalijasi, susidaro įspūdis, kad tiesos tokioje informacijoje turi būti“, – pastebi politologas.

Kokias Lietuvos problemas išnaudos Rusija?

Šį rudenį vyksiantiems visuotiniams rinkimams aktyviai ruošiasi Švedija. Šalies pareigūnai ir politikai jau ėmėsi priemonių, kurios turėtų užkirsti kelią galimai kitų šalių – tarp jų ir Rusijos – įtakai.

LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė sako, kad šalies vyriausybė sukūrė naują tarnybą, kurios tikslas – apsaugoti visuomenę ir laisvą žiniasklaidą. Jos teigimu, tarnyba moko ir teikia informaciją, kaip bus bandoma paveikti ir kiršinti visuomenę socialinėje erdvėje, kaip atpažinti tokias akcijas, kaip saugiai skleisti norimą žinią.

Švedijos mokyklose jau seniai mokoma kritiškai mąstyti, o dabar žiniasklaida nemažai dėmesio skiria ir užsienyje skleidžiamai dezinformacijai apie Švediją išaiškinti. Norėdamos užkirsti galimą Rusijos kišimąsi, susivienijo ir skirtingų pažiūrų politinės partijos.

Paklaustas, kokiomis temomis Rusija galėtų pasinaudoti kišdamasi į Lietuvos rinkimus, I. Kalpokas sako, kad bus stengiamasi mobilizuoti Lietuvoje gyvenančias tautinių mažumų grupes, kad jos balsuotų už konkretų kandidatą.

„Kita tema, kuria įmanoma manipuliuoti gerokai platesniu mastu, – socialinė atskirtis, nusivylimas politikais, kaip negebančiais spręsti visuomenei opių problemų. Tie patys „valstiečiai“ į Seimo rinkimus ėjo būtent su tokiomis idėjomis ir jiems kuo puikiausiai pavyko“, – primena politologas.