„Mus pasiekė įtarimai ir pranešimai apie pažeidimus per balsavimą, buvome informuoti apie rinkėjams daromą spaudimą, dvigubą balsavimą, balsavimo slaptumo pažeidimus, taip pat įtariamą policijos smurtą prieš žurnalistus, stebėjusius balsavimą“, – teigė ES atstovas Peteris Stano.

„Tikimės, kad šie atvejai bus tinkamai ištirti, kadangi yra rimtų įtarimų“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje sakė jis.

ES taip pat sukritikavo reformos pakeitimus, kurie suteikė Rusijos įstatymams viršenybę prieš šalies tarptautinius įsipareigojimus.

„Tikimės, kad Rusija, nors ir priėmė Konstitucijos pakeitimus, laikysis tarptautinių įsipareigojimų“, – teigė P. Stano.

ES taip pat sakė nepripažįstanti balsavimo, kuris buvo vykdomas Rusijos aneksuotame Kryme bei Rytų Ukrainoje.

„Pripažįstame Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, dėl šios priežasties nepripažįstame balsavimo Kryme ir rytinėje Ukrainos dalyje“, – teigė ES atstovas.

Tuo metu Kremliaus kritikai teigia, kad balsavimas buvo suklastotas.

Per trečiadienį pasibaigusį plebiscitą 77,92 proc. dalyvių išreiškė palaikymą konstitucijos reformai, o 21,27 proc. balsavo prieš pagrindinio įstatymo pakeitimus, sakoma Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pranešime. Pasak pareigūnų, balsavusiųjų aktyvumas buvo 64,99 procento.

Paskelbti rezultatai rodo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą V. Putinu per pastaruosius dešimt metų. Per 2018-aisiais vykusius prezidento rinkimus V. Putinas buvo perrinktas gavęs 76,7 proc. balsų, o 2012 metais jį palaikė 63,6 proc rinkėjų.

Tačiau Kremliaus kritikai sakė, kad patys skaičiai rodo, jog balsavimas buvo suklastotas, nes šalyje juntamas didelis nusivylimas vyriausybe dėl prastėjančios gyvenimo kokybės ir atsako į koronaviruso pandemiją.

„Rusijoje pasiektas balsų klastojimo rekordas“, – ketvirtadienį per feisbuką parašė iškilus opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas.

„Paskelbti rezultatai niekaip nesusiję su žmonių nuomone“, – pridūrė jis.

Nepriklausomo sociologinių tyrimų instituto „Levada Centr“ gegužę atlikta apklausa rodė, kad V. Putiną remia 59 proc. respondentų. Šis rodiklis buvo prasčiausias per du dešimtmečius.

Savaitę trukusį plebiscitą temdė pranešimai apie spaudimą rinkėjams ir kitus pažeidimus. Nepriklausomi stebėtojai kritikavo balsavimo procedūrą kaip itin neskaidrią ir pabrėžė, kad nėra užtikrinama nepriklausoma priežiūra.

Rusijoje pirmąkart balsavimas buvo rengiamas ištisas septynias dienas, siekiant užtikrinti didesnį aktyvumą ir išvengti gausaus balsuotojų susitelkimo tęsiantis koronaviruso pandemijai. Kremliaus kritikai teigia, kad tai sudarė papildomų galimybių manipuliuoti rezultatais, nes naktimis balsadėžės būdavo paliekamos be priežiūros.

Stebėtojai taip pat atkreipė dėmesį į valstybės įstaigų ir privačių darbdavių vadovybės spaudimą jų darbuotojams, kad šie eitų balsuoti. Be to, stebėtojai susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis dėl suvaržymų, įvestų dėl COVID-19 epodemijos, taip pat reiškė abejones dėl išankstinio balsavimo teisinio statuso.

"Mes norime atkreipti Rusijos piliečių dėmesį į konstitucijos pataisas. Prezidentui Vladimirui Putinui atsiranda galimybė likti prezidento poste ir po 2024-ųjų, kai baigiasi jo antroji iš eilės, o apskritai – ketvirtoji kadencija. Mes esame rusakalbių bendruomenės nariai ir norime pasakyti "ne" tokiems dalykams. Jei yra nors menkiausia galimybė atkreipti tautiečių dėmesį į šią problemą, mėginsime tai padaryti", – kalbėjo piketo iniciatorius jaunasis jūrininkas Kirilas Snežko.

Vaikinas kartu su trimis jaunais bičiuliais prie Rusijos Federacijos konsulato atžingsniavo nešini plakatais su užrašu – "Prieš amžinąjį Putiną".

Leidimo piketui jaunimas vis dėlto prašė, nors žinojo, kad keturiems nuomonę reiškiantiesiems jis nėra būtinas.

"Džiaugiuosi, kad gyvenu Lietuvoje, ir dėl šio piketo tikrai neatsidursiu kalėjime, kaip gali nutikti Rusijoje. Piketą stebėjo policijos ekipažas, tad, manau, viskas bus gerai. Beje, prie mūsų pasikalbėti buvo atėjęs konsulato darbuotojas. Jis bendravo labai mandagiai, su šypsena, jokių pretenzijų nereiškė", – tikino jaunuolis.

Pageidavimą preambulėje paminėti Dievą pareiškė įtakinga Rusijos stačiatikių bažnyčia, taip sukeldama audringas diskusijas. Kovo 10-ąją Dūma antrą kartą svarstys didžiausią Rusijos istorijoje konstitucinę reformą. Balandžio pabaigoje planuojamas referendumas.

Rusijos visuomenėje Dievo paminėjimo klausimas buvo aštriai kritikuojamas. Daugelis atkreipė dėmesį į ilgą komunistinę tradiciją Sovietų Sąjungoje bei griežtą Bažnyčios ir valstybės atskyrimą. V. Putinas, kuris sovietiniais metais buvo pavyzdingas funkcionierius ir KGB narys, netrukus po savo gimimo 1952-aisiais buvo pakrikštytas.

Daugelis taip pat kritikavo, kad Dievo paminėjimas daugiakonfesinėje valstybėje, kokia yra Rusija, yra nederamas. Ekspertai mano, kad V. Putinas šia prieštaringai vertinama tema pirmiausiai nori nukreipti dėmesį nuo kitų ginčytinų pataisų konstitucijoje.