Suskaldyta visuomenė
Dar nepaskelbus oficialių rezultatų, jis apie situaciją Rusijoje kalbėjo remdamasis sociologiniais tyrimais ir visuomenės nuotaikų analize. "Jei vyriausybė šiandien paprašytų mano patarimo, kaip elgtis toliau, aš jiems atsakyčiau: "Vaikinai, būkite atsargūs." V.Putinui nereikia tapti prezidentu po 2024 m. Aš jums tiksliai sakau: visa šalis jo nekęs", – theins.ru rašė ekspertas.
Jo nuomone, balsavimas dar labiau padidino visuomenės susiskaldymą, kuris vyksta keliomis dimensijomis. Pirmoji pagrįsta skirtingu valstybės veiksmų tarptautinėje arenoje traktavimu: ar Maskvai reikėtų laikytis imperializmo politikos, ar jos atsisakyti.
Anot S.Belianovskio, Rusijos piliečiai labai nepatenkinti separatistinių Donbaso respublikų rėmimu, dalyvavimu karuose Sirijoje ir Libijoje, Nicolas Maduro režimo Venesueloje palaikymu – juk patys tuo pat metu gyvena skurde.
Antroji takoskyra susijusi su požiūriu į valdžią. Tai parodė ir jo vadovaujamos sociologų grupės atliktas tyrimas. Birželio 18–24 d., t.y. prieš savaitę trukusį balsavimą, 60 proc. rusų ketino dalyvauti plebiscite, "už" ir "prieš" ketino balsuoti apylygis skaičius rinkėjų: atitinkamai 28 proc. ir 32 proc. Tuo pat metu 74 proc. sakė nesutinkantys su nauju prezidento Vladimiro Putino kadencijų skaičiavimu, kuris numatytas konstitucijos pataisose.
Ir demokratas, ir Maskvos išduotas Donbaso separatistas Igoris Strelkovas atsiduria vienoje stovykloje, kuri prieštarauja prezidento kadencijos "nunulinimui".
Trečiasis visuomenę skaldantis klausimas susijęs su valstybine ideologija, vertybių sistema: kokią Rusiją kurti toliau – paremtą liberalizmu ar socializmu? Tiesa, į jį kol kas neskubama ieškoti atsakymo ar jo viešai įvardyti.
"Vienas jaunas aktyvistas pateikė man būdingą atsakymą: dabar esą ne laikas dalytis pagal ideologinį principą, nes mes turime sujungti jėgas prieš V.Putiną", – sako sociologas.
Sutelkė bendras priešas
Tyrimai rodo, kad valdžią kritikuoja dviejų radikaliai priešingų stovyklų atstovai, kurias S.Belianovskis sąlygiškai vadina demokratinėmis ir imperinėmis.
"Bet tarp tų, kurie nesutinka, yra ir apolitiškų piliečių, ir tokių, kurių pasaulėžiūra yra abiejų kraštutinumų mišinys. Kai kurie, atsakydami į sociologų klausimus, pateikia prieštaringus atsakymus, kartu pasirinkdami tai, kas būdinga tiek dešiniajai, tiek kairiajai stovykloms", – sako ekspertas.
Todėl tikėtina, kad žmonės, kurie ignoravo plebiscito klausimus ar jį boikotavo, tai darė vadovaudamiesi skirtingomis ideologijomis.
Paradoksas, tačiau tokiu būdu ir demokratas, ir Maskvos išduotas Donbaso separatistas Igoris Strelkovas atsiduria vienoje stovykloje, kuri prieštarauja prezidento kadencijos "nunulinimui".
Nenori jokių permainų
Tarp tų, kurie palaiko V.Putiną, yra daug žmonių, kurie nenori permainų. "Kol yra V.Putinas, mes bent jau gauname pensijas", – anot sociologo, sako prezidento rinkėjų branduolys. Žinoma, naujosios redakcijos konstitucijoje siūloma įtvirtinti ir tokias nuostatas, kurių pakeitimui žmonės dar nepasirengę. Pvz., kad santuoka pagrįsta vyro ir moters sąjunga (tai įtvirtinančią pataisą apklausose palaikė 75 proc. respondentų).
Šiek tiek mažiau nei 70 proc. respondentų palaiko pataisas, įtvirtinančias, kad "valstybė sukuria sąlygas ugdyti vaikų patriotizmą" ir "užtikrina protėvių, kurie perdavė mums idealus ir tikėjimą Dievą, atminties išsaugojimą". Anot S.Belianovskio, šios nuostatos yra deklaratyvaus pobūdžio, tačiau žmonės joms neprieštarauja. Vis dėlto parama šiems teiginiams neatspindi rimtos politinio režimo paramos – tik piliečių pasyvumą.
Vis dėlto, kai kalbama apie pakeitimus, stiprinančius galios vertikalę, teigiamas požiūris į permainas dingsta. 70 proc. respondentų yra prieš prezidento galių išplėtimą. Prieš valstybės tarybos sudarymą – 71 proc. Prieš V.Putino kadencijų naują skaičiavimą – 74 proc. 81 proc. žmonių nesutinka, kad prezidentas skirtų daugiau Federacijos Tarybos narių.
Anot sociologo, tai esąs įrodymas, kad valdžios vertikalės žmonės nebevertina. "Jie mums daug pažadėjo", – sako mūsų respondentai. – Tačiau rezultatų nėra", – sako sociologas.
Nebenori skursti
Vis dėlto pagrindinė piliečių pretenzija prezidentui – ekonominė. "Čia būdingas teiginys: "Jis atvedė tokią šalį į tokį skurdą!" Žinoma, V.Putinas nekaltas dėl to, kad kilo COVID-19 pandemija ir kad sprendimai, susiję su viruso plitimo prevencija, ne visada buvo priimami laiku ir ne visada teisingai. Tačiau pandemijos sukeltos krizės ekonominiai padariniai smarkiai sumažina jo populiarumą", – įsitikinęs sociologas.
Padidėjęs nedarbas ir mažėjančios pajamos šiandien siejamos su prezidentu ir tik pastiprina jau anksčiau susikaupusias pretenzijas. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojus labai erzina jų darbo hiperbiurokratija, smulkmeniška kontrolė.
Piliečiai vis labiau pavargsta nuo V.Putino, teigia ekspertas. Rusijos gyventojai neturi vilčių, kad jų gyvenimo lygis pagerės. Žmonės mato, kad problemos neišsprendžiamos. Nacionaliniai projektai geriausiu atveju išsprendžia vietos problemas. Jie pastebi, kad jų pinigai skiriami abejotiniems projektams.
"Ne veltui atsirado posakis "Gyventojai – tai naujoji nafta". Jei vyriausybė pradės aktyviai taupyti lėšas gyventojų sąskaita, vykdyti naują industrializaciją mažindama pragyvenimo lygį ir didindama spaudimą piliečiams, tada nepasitenkinimas augs greičiau. Ir neabejotina, kad dabartinės Konstitucijos pataisos yra padarytos dėl to, kad būtų galima toliau įgyvendinti "valstybinio kapitalizmo" politiką", – sako jis.
Valdžia domisi stalinistine ekonomika – kaip ji buvo organizuota ir kur slypi jos sėkmė. S.Belianovskis neabejoja: iki priverstinio darbo lagerių šiuolaikinėje Rusijoje nebus nusigyventa. Šalyje jau esą per daug gyventojų, o ir žmonės nebesutiks gyventi siaubingame skurde, kaip kad buvo stalinizmo epochoje.
"Tai nėra vienintelė priežastis, tačiau ir dėl to protesto nuotaikos stiprės. Sunku numatyti, kaip jos išsilies. Ir mes, nepriklausomi sociologai, ir valdžia puikiai suprantame, kad žmonės neišdrįs šturmuoti Kremliaus. Tačiau valdyti šalį, kuri jūsų nekenčia, nelengva užduotis", – sako S.Belianovskis.
