Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai šios valstybės autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija priims mokėjimus tik rubliais už gamtinių dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“.

„Mes taip pat sudarysime visas savo išorines sutartis Rusijos rubliais“, – „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Praėjusią savaitę D Rogozinas perspėjo, kad Vakarų sankcijos gali smarkiai sutrikdyti Rusijos erdvėlaivių ir krovinių kapsulių, aptarnaujančių TKS, darbą, ir 500 tonų sverianti kosminė stotis gali „nukristi į jūrą arba ant sausumos“.

TKS, kuri yra JAV, Kanados, Japonijos, Europos kosmoso agentūros ir „Roskosmos“ bendradarbiavimo rezultatas, yra padalinta į dvi dalis – JAV ir Rusijos orbitinius segmentus.

Šiuo metu TKS priklausoma nuo Rusijos varomosios sistemos, kuri palaiko jos orbitą maždaug 400 kilometrų aukštyje virš jūros lygio, o JAV segmentas yra atsakingas už elektros energijos tiekimo ir gyvybės palaikymo sistemas.

Iki šiol Rusijos ir Vakarų valstybių bendradarbiavimas kosmoso srityje buvo viena iš nedaugelio sričių, kuri smarkiai nenukentėjo nuo tarptautinių sankcijų, įvestų Maskvai po jos Krymo aneksijos 2014-aisiais.

„Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas pažymėjo, jog prasidėjo darbas prie naujos stoties pirmojo modulio, pareigūnams įspėjus, kad Rusija svarsto galimybę pasitraukti iš TKS – vieno iš nedaugelio sėkmingo bendradarbiavimo su Vakarų šalimis pavyzdžių.

Tokia žinia nuskambėjo tarp Vakarų ir Maskvos augant įtampai dėl šnipinėjimo incidentų, rusų pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir prastėjančios įkalinto prezidento Vladimiro Putino kritiko Aleksejaus Navalno sveikatos būklės.

„Statomas pirmasis naujosios Rusijos orbitinės stoties pagrindinis modulis“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime cituojamas D. Rogozinas.

Pasak jo, rusų kosmoso sektoriaus milžinė „Energija“ siekia, kad modulis būtų „paruoštas paleidimui“ 2025 metais. Prie pranešimo taip pat pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip dirba šios korporacijos specialistai.

TKS, paleista 1998 metais bendradarbiaujant Rusijai, JAV, Kanadai, Japonijai ir Europos kosmoso agentūrai, yra vienas ambicingiausių tarptautinių projektų istorijoje.

Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas neseniai pareiškė, kad Maskva svarsto galimybę 2025 metais palikti TKS programą dėl stoties senumo.

„Roskosmos“ pirmadienį pranešė, kad sprendimas dėl pasitraukimo iš TKS dar nepriimtas.

„Priėmę sprendimą pradėsime derybas su savo partneriais dėl bendradarbiavimo formų ir sąlygų po 2024 metų“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime nurodė kosmoso agentūra.

Rusija pernai neteko savo pilotuojamų skrydžių į TKS monopolijos, amerikiečių bendrovei „Space X“ surengus savo pirmąją sėkmingą tokią misiją.

Nepaisant istorinių Rusijos pasiekimų kosmose – rusai šį mėnesį minėjo 60-ąsias skrydžio, per kurį Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi, metines – šalies kosmoso programa pastaraisiais metais susiduria su sunkumais.

D. Rogozinas yra iškėlęs daug ambicingų tikslų, nors jo valdomai agentūrai buvo sumažintas finansavimas, analitikams teigiant, kad V. Putinas labiau domisi karinėmis technologijomis negu kosmoso tyrinėjimu.

Susitarimo šalys dienraščiui oficialiai patvirtino atitinkamo ketinimų protokolo pasirašymą.

„Roskosmos“ atstovo teigimu, su S7 sutarta dėl bendradarbiavimo kuriant daugiafunkcį orbitinį kompleksą, panaudojant „Sea Launch“ galimybes. Jame būtų surenkami, aptarnaujami ir remontuojami kosminiai erdvėlaiviai. Iš esmės, tai būtų orbitinis kosmodromas, iš kurio gali būti pradedamos kelionės į Mėnulį bei artimiausias Žemei planetas.

Ketinimų protokolo įgyvendinimo sąlygas numatyta įtvirtinti aiškiai jas apibrėžiančiu atskiru susitarimu, kurį planuojama pasirašyti S7 užbaigus „Sea Launch“ pirkimo sandorį, rašo „Izvestija“.

Pernai balandį „Roskosmos“ pristatė Mėnulio kolonizavimo planus, o po pusmečio pranešė apie skirtą finansavimą pirmam naujos kartos kosminiam laivui „Federacija“ sukurti, kuris pirmąkart į orbitą pakiltų 2021 metais. Vėliau numatoma pastatyti ir antrąjį „Federacija“ serijos kosminį laivą. Šiais erdvėlaiviais galėtų skristi iki keturių žmonių įgulos, jais būtų gabenami kroviniai.

Rusija puoselėja planus 2030 metais pradėti Mėnulio kolonizavimą ir 2035-aisiais ten turėti pilotuojamą stotį, kuri, anot „Roskosmos“, „veikiausiai veiks kaip mokslinė laboratorija“.

Projekto „Sea Launch“ 1995 metais ėmėsi tarptautinis konsorciumas SLC, kurio 40 proc. valdė JAV „Boeing Commercial Space Company“, 25 proc. – Rusijos valstybės korporacija „Energia“, 20 proc. – Norvegijos laivų statykla „Aker Kvaerner“, 15 proc. – dvi „Zenit“ raketas kuriančios Ukrainos įmonės. 2009 metais SLC paskelbė bankrotą, kurio pagrindinė priežastis – per mažai raketų paleidimo užsakymų. 2015 metais beveik visas jo akcijas perėmė Rusijos „Energia“, o pernai spalį paaiškėjo naujoji „Sea Launch“ savininkė – S7 grupei priklausanti įmonė. Sandoris kol kas nėra galutinai užbaigtas, teismams tebesprendžiant buvusių SLC savininkų ginčus dėl skolų.

Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ pranešime sakoma, kad „atlikus bandymus Baikonūro kosmodrome buvo nuspręsta dėl techninių priežasčių atidėti (erdvėlaivio) „Sojuz MS-02“ paleidimą, planuotą rugsėjo 23 dieną“.

„Kosminio skrydžio data bus paskelbta vėliau“, – pridūrė agentūra.

Planuojama, kad per kitą skrydį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) bus nugabenti amerikietis astronautas Shane'as Kimbrough (Šeinas Kimbro) ir rusai kosmonautai Sergejus Ryžikovas bei Andrejus Borisenka.

Įgulos nariai jau buvo bebaigią mokymus Kazachstane esančio Rusijos Baikonūro kosmodromo starto aikštelėje.

Ateinantį penktadienį turėjęs įvykti „Sojuz“ startas kurį laiką dar nebuvo atšauktas NASA kosminių skrydžių tvarkaraštyje.

Rusijos nepilotuojama kosminė kapsulė, turėjusi nugabenti atsargų į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), skrieja žemėjančia orbita ir veikiausiai yra nevaldoma, nurodė vienas pareigūnas.

„Ji pradėjo leistis. Kito kelio jai nėra“, – sakė naujienų agentūrai AFP savo vardo nepanoręs viešinti pareigūnas, informuotas apie padėtį.

„Aišku, kad prasidėjo visiškai nekontroliuojamos reakcijos“, – pridūrė jis.

Pareigūnas sakė, kad šis leidimasis veikiausiai žymi kapsulės „Progress“ misijos pabaigą, nors Rusijos specialistai dar mėgins užmegzti ryšį su tuo aparatu ir dės visas pastangas jį išgelbėti.

„Esame suplanavę dvi ryšio sesijas savo sąžinei nuraminti“, – komentavo pareigūnas, pridūręs, kad sunku tiksliai prognozuoti, kada ir kur aparatas nukris ant Žemės.

Raketa „Sojuz“ antradienį sėkmingai iškėlė kapsulę „Progress M-27M“, turėjusią nugabenti atsargų į TKS, bet tuojau po to ryšys su ja nutrūko.

„Progress“ netektis taptų nauju apmaudžiu incidentu Rusijos kosminėje programoje, kurią pastaruoju metu temdė virtinė nesėkmių.

Rusijos pareigūnai anksčiau trečiadienį sakė, kad pastangos atnaujinti ryšį su kapsule buvo nesėkmingos, todėl sustiprėjo būgštavimai, kad aparatas gali būti prarastas.

„Jokio pagerėjimo nebuvo“, – skrydžių valdymo centro atstovas sakė AFP.

Operatoriai antradienį nusprendė pakeisti skrydžio planą: kapsulę, kuri turėjo pasiekti TKS per šešias valandas nuo starto, nuspręsta palikti orbitoje dviem paroms ir per tą laiką mėginti pašalinti gedimą.

Skrydžių valdymo centro atstovas sakė, kad sprendimas dėl „Progress“ likimo tikriausiai bus paskelbtas vėliau trečiadienį.

„Tai pirmasis kartas, kai susiklostė toks kritinių situacijų derinys“, – pažymėjo jis.

Kapsulė turėjo balandžio 30 dieną susijungti su TKS, kur tarptautinė šešių narių įgula laukia jos gabenamo krovinio.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) sakė, kad kapsulės skraidinama įranga kritiškai svarbi orbitinės stoties JAV sektoriui, bet įgulos nariai turi pakankamai atsargų, kurių užtektų dar keliems mėnesiams.

„Progress“ skraidino „1 940 svarų (880 kg) degalų, 110 svarų (50 kg) deguonies, 926 svarus (420 kg) vandens) ir 3 128 svarus (1419 kg) atsarginių dalių, atsargų bei mokslinių eksperimentų įrangos“, nurodė NASA.

Kitą atsargų siuntą į TKS turėtų nugabenti JAV bendrovės „SpaceX“ krovinių kapsulė „Dragon“, startuosianti birželio 19 dieną.

Rusija trečiadienį pasisiūlė padėti Jungtinėms Valstijoms nugabenti atsargų į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), kai viena Amerikos krovininę kapsulę turėjusi iškelti raketa sprogo kildama.

"Jeigu būtų pateiktas prašymas skubiai nugabenti bet kokių amerikiečių atsargų į TKS mūsų erdvėlaiviais, tuomet mes patenkinsime tą prašymą", - Rusijos kosmoso agentūros pareigūnas Aleksejus Krasnovas sakė valstybinei naujienų agentūrai "RIA Novosti". 

Jis pridūręs, kad JAV kosmoso agentūra NASA tokios pagalbos dar nepaprašė.