Kyjivas pranešė apie didelio masto ataką prieš svarbius šalies objektus, bet nurodė, kad bent jau kol kas nebuvo pranešimų apie žuvusius žmones.

„Naktį Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 40 raketų ir 40 dronų“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.

„Kai kurios raketos ir dronai „Shahed“ buvo sėkmingai numušti. Deja, tik dalis jų“, – sakė jis.

„Įvyko dar viena niekšiška raketų ataka prieš Charkivą ir Charkivo sritį“, – nurodė jis. Ukrainos šiaurės rytuose esantį Charkivą Rusija pastarosiomis savaitės intensyviai atakuoja ir per kai kurias šių atakų žuvo žmonių.

Pasak V. Zelenskio, į infrastruktūros objektus taip pat taikytasi Kyjive, šalies pietuose esančiose Zaporižioje ir Odesoje, vakaruose netoli Lenkijos sienos esančiame Lvive.

„Rusų teroristai ir vėl taikėsi į ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakė jis.

Maskva pastaraisiais mėnesiais intensyviai atakuoja Ukrainos energetikos objektus, surengdama ir vienas didžiausių per daugiau kaip dvejus metus trunkantį karą oro atakų.

Laimei, kaip rodo operatyviniai duomenys, per šiandienos ataką niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas.

V. Zelenskis paragino Ukrainos partneres Vakaruose nežiūrėti pro pirštus ir suteikti daugiau oro gynybos sistemų.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad po „masinio apšaudymo“ įvairiose šalies vietose dirba šimtai gelbėtojų.

„Kelias valandas rusų kariuomenė atakavo penkis Ukrainos regionus, smogdama ypatingos svarbos infrastruktūrai“, – sakė jis.

Pasak ministro, rusams paleidus daugiau kaip 10 raketų į Charkivą, kai kuriose miesto dalyse nutrūko elektros tiekimas.

„Laimei, kaip rodo operatyviniai duomenys, per šiandienos ataką niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas“, – pridūrė jis.

Charkivo meras įspėjo, kad antrajame pagal dydį Ukrainos mieste galimos energijos tiekimo problemos.

Pietinėje Zaporižios srityje gubernatorius Ivanas Fiodorovas anksti ketvirtadienį pranešė apie sprogimus.

Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis sakė, kad rusai įvairių tipų sparnuotosiomis raketomis ir dronais atakavo dujų paskirstymo objektą ir elektros pastotę.

„Kilo gaisrų. Ugniagesiai juos greit užgesino“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienio rytą pranešė sunaikinusios 18 raketų bei 39 atakos dronus.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad pagrindinė naktinės rusų atakos kryptis buvo vakarinė Lvivo sritis.

Nurodoma, kad rusai iš viso paleido 20 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555, šešias aerobalistines raketas Ch-47М2, 12 zenitinių valdomų raketų S-300, 40 atakos dronų „Shahed“ bei keturias valdomas aviacines raketas Ch-59.

Rusija tuo metu paskelbė praėjusią naktį sunaikinusi 12 ukrainiečių dronų, įskaitant tris dronus, numuštus toli rytuose esančiame Mordovijos regione.

Kiti dronai sunaikinti virš Kursko, Tambovo, Belgorodo, Briansko ir Lipecko regionų, sakoma pranešime. Ukraina jau daug mėnesių dronais atakuoja Rusiją.

„Sugadinta dešimtys elektros sistemos įrenginių. Septyniuose regionuose avariniai elektros tiekimo sutrikimai“, –  socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė valstybinis elektros tinklų operatorius „Ukrenerho“.

„Šį rytą Rusijos įvykdyta ataka prieš Ukrainos energetikos sistemą buvo didžiausia iki šiol užfiksuota ataka“, – teigė „Ukrenerho“.

Per vieną iš Rusijos smūgių penktadienį buvo nutraukta viena iš dviejų elektros linijų, kuriomis tiekiama elektra į didžiausią Europos atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje.

„Šiuo metu priešas vykdo didžiausią pastarojo meto ataką prieš Ukrainos energetikos pramonę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė energetikos ministras Hermanas Haluščenka. Jis pridūrė, kad apšaudymas nutraukė „vieną iš elektros perdavimo linijų, maitinančių“ Zaporižios elektrinę.

Šį didžiausią Europoje branduolinės energijos objektą pirmosiomis karo dienomis užėmė Rusijos kariuomenė, tačiau jis yra maitinamas iš Ukrainos elektros linijų.

Dėl išpuolių Charkivo srities šiaurės rytuose be elektros energijos liko apie 700 tūkst. vartotojų, sakė gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Rusijos raketų ataka visiškai nutraukė elektros ir šilumos tiekimą antrajam pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui, pranešė jo meras.

„Miestui visiškai nutrauktas elektros energijos tiekimas, todėl neveikia vandentiekis ir šilumos tiekimas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

Praėjusių metų žiemą Rusijos pajėgos ne kartą atakavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl milijonai žmonių ilgam, esant minusinei temperatūrai, likdavo be elektros, šildymo ir vandens.

Tačiau šiemet Ukrainos energetikos tinklas daugmaž atsilaikė.

Nepaisant to, kad kai kuriose srityse laikinai nutrūko elektros energijos tiekimas, ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad „padėtis energetikos sektoriuje kontroliuojama ir nėra reikalo visoje šalyje nutraukti elektros energijos tiekimo.“

Elektros energija laikinai tiekiama iš Rumunijos, Slovakijos ir Lenkijos, nurodė energetikos ministras H. Haluščenka. 

„Per priešo raketų ataką Zaporižioje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki trijų“, – platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas, pridūręs, kad iš viso šalyje žuvo penki žmonės.

Rusijos pajėgos smogė mažiausiai devynioms sritims – nuo Charkivo ir Zaporižios netoli fronto linijos iki Lvivo ir Ivano-Frankivsko Vakarų Ukrainoje, už šimtų kilometrų nuo mūšių lauko.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad numušė 37 iš 88 per naktį paleistų raketų ir 55 iš 63 dronų.

Į tai reaguodamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo imtis griežtų atsakomųjų veiksmų.

Gelbėtojai antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive, esančiame netoli sienos su Rusija, traukė išgyvenusiuosius iš smilkstančių griuvėsių, nuo smūgių užsidegus ir apgriuvus keliems daugiabučiams namams, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

„Paprastas gyvenimas yra tai, ką Rusija laiko grėsme sau. Valstybė yra tipiškas teroristas“, – vakare kreipdamasis į tautą niūriai kalbėjo V. Zelenskis ir pridūrė, kad per išpuolius buvo sužeista 130 žmonių.

„Tegul Rusijoje žino, kad ukrainiečių charakteris ne toks, jog jie nežinotų, kaip į tai atsakyti, – teigė V. Zelenskis. – Rusijos karas neišvengiamai sugrįš namo, ten, iš kur šis blogis kilo ir kur jis turi būti numalšintas.“

Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas sakė, kad per naktinį antskrydį, per kurį taip pat buvo sužeista daugiau kaip 50 žmonių, žuvo aštuoni žmonės. Vėlų antradienio vakarą O. Synjehubovas pranešė apie naują smūgių seriją Charkive, per kurią buvo sužeisti keturi žmonės.

Išgirdusi pirmąjį sprogimą Oleksandra Terechovič išbėgo į savo namų koridorių, kad apsisaugotų. Pasak jos, antrasis sprogimas nugriaudėjo gretimame pastate, išdauždamas jos langus ir duris.

„Ašarų nebeliko. Mūsų šalis jau dvejus metus išgyvena tai, kas vyksta. Gyvename, jausdami siaubą viduje“, – sakė ji AFP.

Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko gyrė gelbėtojus, kurie, pasak jo, iš griuvėsių ištraukė 27 išgyvenusius žmones. Jis paskelbė dramatišką filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip darbininkai išlaisvina žmogų, kuris kelias valandas buvo įstrigęs šaltyje.

Rusijos pajėgos savo invazijos, pradėtos 2022 metų vasarį, pradžioje siekė perimti Charkivo – labiausiai per naktinius smūgius nukentėjusio miesto – kontrolę.

Ukrainiečių pajėgos nustūmė Maskvos kariuomenę, tačiau nuo to laiko ji nuolat apšaudo miestą.

„Tai tikrai baisu“

Savo kalboje V. Zelenskis teigė, kad Rusija per naktį surengtą antskrydį paleido beveik 40 raketų, siekdama pramušti Ukrainos oro gynybos sistemas. Nors didelę dalį jų numušė Ukrainos pajėgos, kitos raketos pataikė į 200 statinių, tarp kurių buvo 139 gyvenamieji pastatai.

AFP žurnalistai Kyjive girdėjo, kaip naktį virš sostinės aidėjo oro pavojaus sirenos, o po to pasigirdo keli garsūs sprogimai, gynybos sistemas nukreipus prieš puolimą iš oro.

Meras Vitalijus Klyčko sakė, kad per išpuolį Kyjive centriniuose rajonuose užsidegė pastatų ir automobilių, buvo sužeista 20 žmonių.

17-metė interjero dizaino studentė Daryna Bodenčuk sakė, kad prasidėjus oro atakoms buvo bendrabutyje Kyjive. Ji nurodė, kad smūgiai sudrebino pastatą ir išsprogdino rūsio duris, kur ji kartu su kitais slėpėsi.

„Tai tikrai baisu. Mūsų bendrabutyje taip pat buvo išdaužtas langas. Buvo labai triukšminga“, – pasakojo ji naujienų agentūrai AFP.

Rusijos karas neišvengiamai sugrįš namo, ten, iš kur šis blogis kilo ir kur jis turi būti numalšintas.

Netoli Kyjivo, raketų smūgiams apgadinus privačių namų ir ūkinių pastatų, buvo sužeisti keturi žmonės.

Toliau į pietus esančiame Pavlohrade, kaip pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius, vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas.

Pietinio Chersono regiono, kuris, Kremliaus teigimu, priklauso Rusijai, gubernatorius pranešė, kad rusų kariai nužudė 70-metį vyrą, tačiau nepateikė jokių detalių.

Pasak JAV ambasadorės Ukrainoje Bridget Brink (Bridžit Brink), išpuoliai rodo, kad Vašingtonas turėtų padvigubinti paramą.

„Dabar Ukrainai reikia nuolatinės mūsų paramos, kad galėtų apsisaugoti nuo šių žiaurių išpuolių prieš civilius gyventojus“, – sakė ji socialinėje žiniasklaidoje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Maskvos išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, sakydama, kad „Rusija yra kalta dėl karo nusikaltimų ir jai tenka visa atsakomybė už eskalaciją“.

Kremlius neigia, kad taikosi į civilius

Kremlius, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie išpuolius, neigė, kad Rusijos pajėgos nusitaikė į civilinę infrastruktūrą, ir pažadėjo tęsti beveik dvejus metus trunkančią Maskvos invaziją.

„Mūsų kariuomenė nesikėsina į civilinius objektus ar gyvenamuosius kvartalus ir nesitaiko į civilius gyventojus, priešingai nei Kyjivo režimas“, – žurnalistams tvirtino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tai buvo akivaizdi užuomina į padažnėjusias mirtinas dronų ir raketų atakas, dėl kurių Rusijos pajėgos kaltina Kyjivą ir kurios yra nukreiptos prieš miestus ir energetikos objektus netoli bendros sienos.

Maskvos paskirti pareigūnai Rusijos okupuotoje rytinėje Donecko srityje pranešė, kad per Ukrainos smūgius žuvo trys žmonės.

Išpuoliai surengti praėjus dviem dienoms po to, kai Maskva po savaitgalį įvykdytos atakos Rusijos Belgorodo mieste pažadėjo sustiprinti smūgius prieš Ukrainą.

Šie smūgiai Belgorode buvo suduoti po masinių atakų Ukrainoje ir rodo konflikto paaštrėjimą.

„Šiandien apie 11 val. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai keturiomis raketomis smogė Avdijivkos miestui“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. 

„51 metų vyras žuvo vietoje“, – teigė jis ir pridūrė, kad 50-metė moteris patyrė sužalojimų ir yra gydoma ligoninėje.

Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius bando apsupti Avdijivką, kuri anksčiau buvo rytinės Donbaso srities pramonės centras.

Chersono regiono administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad Rusijai apšaudant vakariniame Dnipro krante esančius kaimus taip pat žuvo du žmonės.

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vakarų sąjungininkus toliau remti Kyjivą, Maskvai intensyvinant puolimą.

Penktadienį Rusija surengė virtinę antskrydžių Ukrainos miestuose. Trečiadienį valdžios institucijos nurodė, kad per šiuos išpuolius žuvo 53 žmonės, iš jų 30 – sostinėje.

Kariuomenės pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo operacijas netoli Bachmuto ir Avdijivkos rytiniame fronte, taip pat prie Kupjansko šiaurės rytuose.

Vakarai turi „ryžtingai reaguoti“, pareiškė jis antradienį Kyjive. Pirmiausiai esą būtina pristatyti „papildomų oro gynybos sistemų ir visų rūšių kovinių dronų“. Be to, Ukrainos kariuomenei reikia daugiau „raketų, kurių veikimo nuotolis didesnis nei 300 km“.

D. Kuleba, be to, anot ministerijos, paragino partnerius priimti sprendimą ir perduoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos reikmėms. Sąjungininkai esą taip pat turi nutraukti savo ryšius su Rusijos diplomatais atitinkamose sostinėse ir tarptautinėse organizacijose.

Maskva antradienio rytą surengė naują masinę ataką prieš kaimyninę šalį. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie mažiausiai keturis žuvusius ir 92 sužeistus žmones. Visoje šalyje aidėjo oro pavojaus sirenos. Sostinėje Kyjive girdėjosi smarkūs sprogimai. Buvo apgadinta gyvenamųjų namų. Ir Charkivui smogė daug raketų.

„Trys žmonės žuvo ir vienas buvo sužeistas Torske, dar vienas civilis buvo sužeistas Zakitnėje“, –  per„Telegram“ paskelbė Ukrainos Donecko srities vadovas Pavlo Kyrylenko.

Donecko prokuratūra socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad apie 18 val. 50 min. vietos (ir Lietuvos) laiku artilerijos smūgiai pirmiausia buvo suduoti Torske, o po pusvalandžio – Zakitnėje.

Torske žuvo dvi moterys ir vyras, kurių amžius nuo 63 iki 88 metų, sėdėję ant suoliuko, kai į juos pataikė sviediniai.

Per atskirą išpuolį per apšaudymą buvo sužeisti keturi žmonės, o Seredyno-Budos kaime Ukrainos šiaurės rytuose, netoli sienos su Rusija, į gyvenamąjį namą pataikė du sprogstamieji dronai, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė regiono karinė valdžia.

„Mes tikrai atsakysime į kiekvieną smūgį mūsų miestams“, – teigė V. Zelenskis, pridurdamas, kad „šiandienos Rusijos smūgiai Zaporižioje, naktinis Kyjivo srities puolimas... Visos Rusijos atakos sulauks karinio, politinio ir teisinio atsako.“

Kyjive pirmadienį apsilankė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai – didžiausia delegacija, atvykusi į Ukrainą nuo tada, kai Rusija pradėjo savo invaziją, – pažadėję atsiųsti elektros generatorių, šiltų drabužių ir maisto, siekdami padėti ukrainiečiams atlaikyti šalčiausius mėnesius ir neprarasti ryžto kovoti.

„Rusija civilinį energetinį saugumą paverčia ginklu ir tai tikrai gėdinga“, – Kyjive sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakare įspėjo, kad Rusijos pajėgos „rengia naujus smūgius ir, kol jie turės raketų, jie nesustos“.

Pirmadienį jis susitiko su vyriausybės aukšto rango pareigūnais, su kuriais svarstė, kokių veiksmų imtis.

„Ateinanti savaitė gali būti tokia pat sunki, kaip ir ką tik pasibaigusioji“, – prognozavo jis vėlų sekmadienio vakarą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia panaudoti šaltį, sniegą ir ledą savo naudai ir ne tik mūšio lauke, bet ir prieš Ukrainos civilius.

„Prezidentas Putinas dabar bando panaudoti žiemą kaip ginklą kare prieš Ukrainą. Tai yra siaubinga ir mums reikia pasirengti naujiems smūgiams, – pareiškė jis Bukarešte rengiamo NATO užsienio reikalų ministrų dviejų dienų susitikimo išvakarėse. – Štai kodėl NATO sąjungininkai padidino savo paramą Ukrainai.“

Tuo tarpu 3 mln. gyventojų turinčio Kyjivo meras Vitalijus Kličko pareiškė, kad dalį sostinės gyventojų gali tekti evakuoti į vietas, kur grėstų mažesnė būtiniausių paslaugų teikimo nutrūkimo dėl raketų smūgių rizika.

Rusija jau ne vieną savaitę raketomis smogia energetikos infrastruktūros objektams aplink Kyjivą bei kitus Ukrainos miestus ir tai paprastai daro pirmadieniais, darbo savaitės pradžioje. Dėl tokių smūgių šalyje sutrinka elektros ir vandens tiekimas.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas nacionalinės televizijos eteryje sakė, kad, remiantis smūgių infrastruktūrai modeliu ir Rusijos kariuomenės pasirengimo smūgiams laiku, nauji smūgiai gali būti surengti vėliau pirmadienį arba kitą savaitę.

Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai per nacionalinę televiziją taip pat sakė, kad pirmadienį Ukrainos oro erdvėje buvo pastebėtas suintensyvėjęs Rusijos lėktuvų aktyvumas.

Meteorologams prognozuojant, kad po mažiau nei savaitės oro temperatūra nukris iki minus 11 laipsnių Celsijaus, pagalbą Ukrainai teikianti tarptautinė bendruomenė vis daugiau dėmesio skiria tokioms priemonėms, kaip generatoriai ir transformatoriai, kurie turėtų padėti užtikrinti elektros tiekimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „ir toliau mėgina paversti Ukrainą juodąja skyle – be šviesos, be elektros, be šildymo, kad ukrainiečiai būtų įstumti į tamsą ir šaltį“, pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), pirmininkaujantis ES ministrų susitikimui Bukarešte, kuriame svarstoma kaip padėti Ukrainai įveikti humanitarinę krizę.

„Taigi turime toliau teikti paramą ir parūpinti ukrainiečiams daugiau priemonių, kad jie galėtų atlaikyti žiemos be elektros riziką.“

„Šiuo metu daugiau nei 10 mln. ukrainiečių yra be elektros“, – sakė jis.

Prezidentas pridūrė, kad Odesos, Vinycos, Sumų ir Kyjivo regionai yra labiausiai paveikti.

„Darome viską, kad normalizuotume tiekimą“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Naujus smūgius Ukraina patyrė po pergalių mūšio lauke prieš Rusiją. Maskva praėjusią savaitę atsitraukė iš pietinio Ukrainos miesto Chersono.

Žala Ukrainos energetikos infrastruktūrai pastaruoju metu yra tokia didelė, kad šalies pareigūnai buvo priversti patys išjungti daliai gyventojų elektrą, kad subalansuotų tinklus.