Šią savaitę Vašingtone įvyksiančiose TVF ir Pasaulio banko derybose Jungtinėms Valstijoms atstovaus tokie lyderiai kaip iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

Tarp darbotvarkės klausimų taip pat bus Irano atakos prieš Izraelį poveikis. Vis dėlto ypač tikimasi pokalbių apie tai, kaip pasinaudojant įšaldyto Rusijos turto verte paremti Ukrainos pasipriešinimą ir atstatymą ilguoju periodu, reporteriams sakė minėtas pareigūnas.

Vašingtone ir Europoje vis labiau raginama įkurti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių iš Rusijos sąskaitų, investicijų ir kitokio įšaldyto turto.

Rusijos turtas Vakaruose buvo įšaldytas dėl 2022-ųjų vasarį pradėtos Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pirmadienį minėtas JAV Iždo departamento pareigūnas reporteriams taip pat sakė: „Noriu griežčiausiais žodžiais pasmerkti Irano savaitgalio ataką prieš Izraelį.“

Pavadinęs Iraną ir jo statytinius „destabilizuojama jėga“ Artimuosiuose Rytuose, pareigūnas pridūrė, kad pastarojo meto įvykiai turi būti reikšminga susitikimų tema prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) vadovaujant tarptautiniam atsakui.

Trečiadienį J. Yellen susitiks su kolegomis iš Japonijos ir Pietų Korėjos, koordinuoti įvairių klausimų, nuo sankcijų iki tiekimo grandinių saugumo, nurodo Iždo departamentas.

J. Yellen taip pat daug dėmesio skirs JAV santykių su Kinija valdymui. JAV iždo sekretorė neseniai lankėsi Kinijoje, kur reiškė susirūpinimą dėl jos perteklinių gamybos pajėgumų.

„Tikimės toliau pasistūmėti į priekį dėl mūsų bendro darbo tvaraus finansavimo klausimu“, – sakė minėtas Iždo departamento pareigūnas.

Iždo departamentas šią savaitę taip pat turi surengti ketvirtą JAV ir Kinijos ekonomikos ir finansų darbo grupių susitikimą.

Tikslas yra pradėti keistis detalesniais duomenimis ir bandyti daryti pažangą tokiais klausimais kaip subalansuotas ekonomikos augimas ir pertekliniai gamybos pajėgumai.

Pasak jo, konfiskuotas Rusijos turtas galėtų būti naudojamas Ukrainos atstatymui po karo metu padarytos žalos.

„Įšaldyti Rusijos pinigų nepakanka. (...) Šie pinigai turėtų būti konfiskuoti. Aš siūlyčiau juos naudoti kaip atgrasomąją priemonę prieš Rusiją“, – interviu BNS šią savaitę sakė O. Merežka, dalyvavęs Vilniuje surengtame Kalinausko forume.

„Pavyzdžiui, kaip šiandien ar vakar, kai Rusija bombarduoja ar apšaudo civilinius objektus, pavyzdžiui, elektros linijas, ir žūsta civiliai gyventojai, Vakarai turėtų iš karto skirti kelis milijardus JAV dolerių iš šių įšaldytų pinigų“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo ES vadovams ketvirtadienį sutarus toliau dirbti dėl plano, pagal kurį pajamos iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti. Pagal siūlymą Kyjivui būtų galima skirti apie tris milijardus eurų per metus.

Maskvai užpernai įsiveržus į Ukrainą Bendrija įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto bloke.

„Vakaruose turime įvairių rusiškų pinigų. Turime suverenių Rusijos aktyvų, kurie priklauso Rusijos valstybei. Nėra absoliučiai jokių abejonių, kad šie pinigai turėtų būti ne tik įšaldyti, jie turėtų būti konfiskuoti ir perduoti Ukrainai. (...) Rusija turėtų sumokėti už mūsų ekonomikai padarytą žalą“, – sakė O. Merežka.

Politiko teigimu, Rusija jau yra sunaikinusi trečdalį Ukrainos ekonomikos.

Nėra absoliučiai jokių abejonių, kad šie pinigai turėtų būti ne tik įšaldyti, jie turėtų būti konfiskuoti ir perduoti Ukrainai.

Pasak jo, Rusijos oligarchų pinigai taip pat turėtų būti įšaldyti, konfiskuoti ir perduoti Ukrainai.

Sprendimai dėl rusiškų grūdų – nepakankami

Šią savaitę Europos Komisija taip pat pasiūlė kelis kartus padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdų impotui, tačiau O. Merežka tvirtina, jog to nepakanka.

Nors komisija teigia, jog dideli tarifai turėtų padaryti šiuos grūdus nekonkurencingais ES rinkoje, O. Merežka sakė, kad panašūs ribojimai turi būti įvesti didesniam kiekiui prekių.

„Sankcijos yra geros, bet reikia žiūrėti į galutinį sankcijų tikslą, o galutinis tikslas yra visiškai izoliuoti Rusiją. Todėl jau taikomos sankcijos yra geros, tačiau jos nėra tokios veiksmingos, kokios galėtų būti. Rusija turėtų būti visiškai izoliuota – politiškai, ekonomiškai, diplomatiškai“, – teigė jis.

Dieną anksčiau Bendrija taip pat susitarė apriboti kai kurių ukrainietiškų žemės ūkio produktų, įskaitant kai kurias grūdų rūšis, neapmuitintą importą, kuris buvo leistas prasidėjus Rusijos invazijai, tačiau sukėlė didelius ūkininkų protestus daugelyje bloko šalių.

Ginčai dėl prekybos Ukrainos žemės ūkio produkcija skatina ekspertus nerimauti, jog sutarti dėl šalies narystės ES bus daug sunkiau, nei manyta iki tol.

Artėjant birželį vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, apie bloko plėtrą kalbama kuo mažiau, skelbia leidinys „Politico“. Anot jo, Europos lyderiai vengia kalbėti, ką ES valstybėms reikštų jei Ukraina taptų nare – jos turės mokėti daugiau ir gauti mažiau, be to, 44 mln. gyventojų turinti šalis turėtų nemažai įtakos ES institucijose, neramina ir didesnė konkurencija.

O. Merežkos nuomone, ekonominiu požiūriu Ukraina nebus našta, o privalumas ES vystymuisi.

„Manau, kad kalbant apie konkurenciją, tai yra tam tikras klaidingas suvokimas, kuris patenka į Putino propagandos rankas, nes iš tikrųjų Ukraina gali būti didžiulė rinka Europoje pagamintoms prekėms“, – kalbėjo jis.

„Kad pradėtume šį kelią į Europos Sąjungą, mums prireikė dviejų revoliucijų, turiu omenyje Oranžinę revoliuciją ir Orumo revoliuciją. Abi šios revoliucijos buvo skirtos Ukrainos prisijungimui prie Europos šeimos, o šis karas lėmė tai, kad mes sumokėjome didžiulę kainą už savo norą tapti Europos šeimos dalimi“, – pridūrė O. Merežka.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas teigė manantis, kad Lietuva, Lenkija ir Ukraina turėtų plėsti Liublino trikampio veiklą.

Jis svarstė, kad kurioje nors iš šalių galėtų atsirasti bendras universitetas, skirtas Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos jaunimui.

„Šiandien priimtas sprendimas (planuojamas teikti EK pasiūlymas – BNS) yra galbūt vėluojantis, norėtųsi tokių sprendimų anksčiau, bet jis yra pagaliau suderintas tarp 27 šalių, kad jis turėtų galimybę būti priimtas. Jeigu šalys narės priims greitai sprendimą, pirmoji įmoka Ukrainą galėtų pasiekti jau liepos 1 dieną“, – LRT radijui trečiadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras V. Sinkevičius.

Jo teigimu, palūkanų pajamos iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainą galėtų pasiekti du kartus per metus, peržiūrint depozitoriumus.

Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad EK pasiūlyme dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo numatyta, jog 90 proc. lėšų būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos Ukrainai skirtos ginklų įsigijimo išlaidos.

Komisijos teisininkai taip pat yra įsitikinę, kad šį sprendimą galėtų apginti tarptautiniame arbitraže.

 

Likusieji 10 proc. būtų pervedami į ES biudžetą ir naudojami pačios Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti.

Pasak J. Borrellio, iš įšaldyto Rusijos turto per metus galėtų būti surinkta maždaug 3 mlrd. eurų pajamų. 

V. Sinkevičius pabrėžė, kad Ukrainai numatomos skirti pajamos iš įšaldyto Rusijos turto bus papildomos Kyjivui skirtos lėšos, o ne dabartinių ES įsipareigojimų padengimas.

Eurokomisaro teigimu, trečiadienį planuojamas pateikti EK pasiūlymas ir pagal jį priimtas sprendimas neturėtų sulaukti teisinių pasekmių.

„Komisija konsultavosi ne tik Europos Sąjungos, bet ir Didžiojo septyneto lygmeniu. Čia buvo labai svarbi ir Europos Centrinio Banko rolė. Dabar bent jau tas siūlymas, kuris yra teikimas, Komisija nemato realių priežasčių bijoti kažkokių teisinių pasekmių“, – teigė eurokomisaras.

„Komisijos teisininkai taip pat yra įsitikinę, kad šį sprendimą galėtų apginti tarptautiniame arbitraže. Dėl to jis turi galimybių pagaliau būti patvirtintas“, – pridūrė jis. 

ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, laikomo bloke, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę.

Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.

Pasak V. Sinkevičiaus, daugiausia ES narių nuogąstavimų dėl įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai buvo susiję su šio sprendimo poveikiu finansų rinkoms, taip pat galimai krisiančiu euro kaip tarptautinės valiutos vartojimu. 

ES šalys jau kelis mėnesius ginčijasi, ką daryti su Rusijos turtu. Kai kurios valstybės narės ir kitos sąjungininkės Vakaruose ragina žengti dar toliau ir konfiskuoti visą sumą, kad būtų galima sumokėti už Ukrainos atstatymą.

Tačiau tokios šalys kaip Vokietija nesiryžta liesti ES įšaldytų lėšų, baimindamosi, kad tai pakirstų investuotojų pasitikėjimą Europos rinkomis.

Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis dažniau pasigirsta raginimų įsteigti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių, esančių bankų sąskaitose, investicijose ir kitame turte, kurį Vakarai įšaldė dėl 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtos invazijos.

„Mūsų koalicijai būtina ir neatidėliotina rasti būdą, kaip išlaisvinti šio imobilizuoto turto vertę, kad būtų paremtas tolesnis Ukrainos pasipriešinimas ir ilgalaikis atstatymas“, – sakė J. Yellen žurnalistams San Paule, Brazilijoje, kur trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės šalių finansų ministrų susitikime.

„Yra svarių tarptautinės teisės, ekonominių ir moralinių paskatų, kodėl reikia judėti pirmyn. Tai būtų ryžtingas atsakas į beprecedentę Rusijos keliamą grėsmę pasaulio stabilumui. Tai aiškiai parodytų, kad Rusija negali laimėti pratęsdama karą, ir paskatintų ją sėsti prie derybų stalo derėtis dėl teisingos taikos su Ukraina“, – kalbėjo ji.

Iždo sekretorė paragino G-7 grupę – Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, JAV – ir Europos Sąjungą imtis bendrų veiksmų, įvertinus riziką, be kita ko, sukelto finansinio nestabilumo galimybę.

„G-7 turėtų dirbti kartu ir išnagrinėti keletą būdų: konfiskuoti patį turtą, naudoti jį kaip užstatą skolinantis pasaulio rinkose“, – sakė ji.

G-7 šalių pareigūnai teigia, kad San Paule vyksiančio susitikimo metu bus aptartas paramos Ukrainai, kuri jau daugiau ne dvejus metus kovoja su Rusijos invazinėmis pajėgomis, klausimas.

Ukraina perspėjo, kad jai labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, naujam 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketui vis dar įstrigus Kongrese.

Tai atkreipė dėmesį į maždaug 397 mlrd. dolerių (365,7 mlrd. eurų) vertės Vakarų įšaldytą Rusijos turtą – nuo centrinio banko lėšų iki prezidentui Vladimirui Putinui artimų oligarchų jachtų, nekilnojamojo turto ir kitos nuosavybės.

„Vertiname galimybes“

Tačiau tai susiję su rizika, įskaitant galimus Rusijos teisinius veiksmus ir galimybę įbauginti kitas šalis, pavyzdžiui, Kiniją. Jos, baimindamosi panašių veiksmų, gali sumažinti savo investicijas Vakaruose.

J. Yellen sakė, kad rizika finansiniam stabilumui kiltų, jei dėl Rusijos lėšų konfiskavimo Vakarų šalių valiutos būtų masiškai keičiamos. Tačiau ji pridūrė, kad rizika būtų minimali, jei G-7 veiktų kartu.

„Manau, kad (finansinis nestabilumas) yra labai mažai tikėtinas, ypač atsižvelgiant į šios situacijos unikalumą, kai Rusija įžūliai pažeidžia tarptautines normas, o grupė šalių, atstovaujančių pusei pasaulio ekonomikos (...) yra pajėgi dirbti kartu“, – sakė sekretorė.

Pasak jos, tarptautinėse rinkose realiai nėra alternatyvų doleriui, eurui ir kitoms G-7 šalių valiutoms.

„Yra rizika, – pripažino ji. – Dirbame, kad įvertintume ir apsvarstytume galimybes.“

JAV Kongrese šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuriuo būtų leista konfiskuoti Rusijos valstybės turtą ir juo disponuoti.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sekmadienį straipsnyje laikraštyje „The Sunday Times“ paragino Vakarus drąsiau konfiskuoti Rusijos turtą, o jau priaugusias palūkanas už įšaldytą turtą siųsti Ukrainai.

Graikijos specialusis nacionalinis pasiuntinys Ukrainai Spiras Lampridis (Spiros Lampridis) pirmadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad europiečiai artėja link sutarimo dėl subtilesnio varianto – konfiskuoti pelną iš Rusijos investicijų ir valstybinio ar privataus turto, kad būtų įsteigtas Ukrainai skirtas fondas ir teigė, kad tai „kelių mėnesių klausimas“.

Jis apskaičiavo, kad šis žingsnis atneš 50–60 mlrd. eurų. Ukrainai atstatyti prireiks maždaug 500 mlrd. eurų ar, tikėtina, daug daugiau.

„Sveikiname Europos Komisijos (EK) pasiūlymą panaudoti išskirtinį pelną iš Rusijos įšaldyto turto, tačiau kartu turime suprasti, kad tai pirmas, bet ne paskutinis žingsnis. Turime greitai priimti šį sprendimą, nes šis sprendimas nebus įgyvendintas atgaline data, o tai reiškia, kad kiekviena diena yra svarbi“, – žurnalistams Briuselyje prieš ES finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdį sakė G. Skaistė.

„Kuo greičiau priimsime sprendimą, tuo daugiau pinigų bus nukreipta į Ukrainą. Tikimės, kad šis sprendimas bus pasiektas iki antrųjų karo Ukrainoje metinių – iki vasario pabaigos“, – pridūrė ministrė.

Be to, JAV ir Kanadai diskutuojant apie galimą įšaldyto Rusijos turto konfiskavimą Ukrainos poreikiams, G. Skaistė pabrėžia, kad ES negali likti stebėtoja, o turi parodyti lyderystę.

„Turime aktyviai dalyvauti, taip pat G7 formate turėtume būti atviri ir rasti legalių būdų, kaip konfiskuoti Rusijos turtą ir atiduoti jį Ukrainai atstatyti šalį po karo. Europa turėtų aktyviai dalyvauti šiame procese, o ne tik žiūrėti, ką daro kiti. (...) Karas taip pat čia, Europoje, didžiausia įšaldyto turto dalis taip pat yra Europoje, todėl turime būti aktyvūs šio proceso dalyviai“, – sakė ministrė.

Anot jos, svarbu rasti greitą sutarimą dėl daugiamečio 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketo, o nepavykus artimiausiu metu to pasiekti dėl Vengrijos pozicijos, pasak ministrės, reikia turėti alternatyvų sprendimą, pagal kurį likusios 26 ES šalys galėtų skubiai skirti paramą Ukrainai.

Anot jos, kitu atveju Ukraina susidurtų su likvidumo iššūkiais, kurie trukdytų jos ekonomikos atsparumui ir galimybėms kovoti su agresoriumi.

Praėjusią savaitę agentūra „Bloomberg“, remdamasi JAV Nacionalinio saugumo tarybos dokumentais, pranešė, kad JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pritaria įstatymui, pagal kurį siūloma Ukrainos naudai konfiskuoti maždaug 300 mlrd. dolerių (274 mlrd. eurų) įšaldyto Rusijos turto.

Pažymima, kad toks žingsnis neramina JAV politikus, nes įšaldyto turto konfiskavimas galėtų pakenkti JAV finansinės sistemos reputacijai. Dėl to Baltieji rūmai nori suderinti šį klausimą su sąjungininkėmis iš Didžiojo septyneto (G-7) Europoje, kur saugoma apie 200 mlrd. JAV dolerių (182,7 mlrd. eurų) įšaldyto Rusijos turto.

Pasaulio banko duomenimis, Ukrainos atstatymui po karo gali prireikti ne mažiau kaip 411 mlrd. JAV dolerių (375,5 mlrd. eurų).

Juose už finansus atsakingi ES ministrai daugiausia dėmesio skirs ekonominei situacijai, tolesnei finansinei paramai Ukrainai bei užšaldyto Rusijos turto panaudojimui, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Pasak G. Skaistės, per artimiausias savaites būtina priimti sprendimą dėl 50 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai, o tam nepavykus – turėti atsarginį planą, kad parama Kyjivui nesustotų.

Jos teigimu, taip pat būtina judėti į priekį sprendžiant užšaldyto Rusijos panaudojimo klausimą.

„Pirmas žingsnis šia linkme – ES finansinių įstaigų gaunamo pelno iš užšaldyto Rusijos centrinio banko turto nukreipimas ukrainiečių poreikiams. Antrasis žingsnis, mano įsitikinimu, turi būti paties užšaldyto turto, kurio vertė viršija 300 mlrd. eurų, panaudojimas Ukrainos atstatymui. Pastaruoju metu girdime, jog Vakarų partneriai linkę judėti šia linkme, ja turėtų keliauti ir ES“, – ministerijos pranešime teigė G. Skaistė.

Susitikimų metu savo darbo programą pristatys nuo šių metų pradžios ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija.

Euro grupės posėdyje ministrai diskutuos apie euro zonos ekonominę padėtį ir perspektyvas, tolesnę infliacijos raidą, taip pat apie būdus stiprinti ekonominį konkurencingumą, tvirtinamos euro zonos ekonominės politikos rekomendacijos.

Apie tokį Vašingtono sprendimą Kyjive paskelbė JAV diplomatijos vadovas.

„Visus atvejus dėl bet kokių lėšų, susijusių su Rusijos Federacijos valstybės ar privačia nuosavybe, paėmimo ir kitokio sulaikymo laikome neteisėtais“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė: „Vienaip ar kitaip tai nulems teisinius veiksmus.“

Belgija yra viena iš Europos Sąjungos (ES) šalių, įšaldžiusių didžiąją dalį Rusijos turto, kuriam taikomos Maskvai nustatytos sankcijos.

Belgijos ministro pirmininko biuro duomenimis, Belgijoje šiuo metu įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas, kurio vertė sudaro apie 180 mlrd. eurų.

Pasak premjero biuro, Belgijos valstybė iš mokesčių, taikomų šalyje įšaldyto Rusijos finansinio turto uždirbtoms palūkanoms, iki šiol gavo apie 625 mln. eurų pajamų.

Įskaitant naujausią pagalbos paketą, karinės ir humanitarinės pagalbos, kurią Belgija nuo invazijos pradžios nusiuntė Ukrainai, bendra vertė pasiekė 300 mln. eurų.

Į naujausią paketą įtraukti šarvuočiai, ginklai ir amunicija, taip pat humanitarinė pagalba.

„Kad šis karas pasibaigtų, Ukrainos planuojamas kontrpuolimas turi būti sėkmingas“, – pareiškė ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).

„Belgijos šiandien tiekiama papildoma pagalba prie to prisidės“, – pridūrė jis.

Nuo liepos, kai D. Reyndersas skelbė apie maždaug 13,8 mlrd. eurų „iš oligarchų ir kitų subjektų“, ši suma išaugo.

„Iki šiol įšaldytas 90 asmenų turtas, daugiau kaip 17 mlrd. eurų septyniose valstybėse narėse, įskaitant 2,2 mlrd. eurų Vokietijoje“, – sakė jis Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“.

Ukrainos pareigūnai ragino šį turtą panaudoti jų šaliai atstatyti po karo.

„Jei tai yra ES konfiskuoti nusikaltėlių pinigai, juos galima pervesti į Ukrainai skirtą kompensacijų fondą“, – interviu sakė D. Reyndersas.

„Šios sumos toli gražu nepakanka rekonstrukcijai finansuoti“, – pridūrė jis.

Eurokomisaras pažymėjo, kad dėl Vakarų sankcijų taip pat buvo įšaldyta 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų visame pasaulyje, ir sakė, kad tai gali būti panaudota kaip garantija.

„Mano požiūriu, galima bent jau išlaikyti šiuos 300 mlrd. eurų kaip garantiją, kol Rusija savanoriškai dalyvaus atstatant Ukrainą“, – sakė jis.

Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, buvo įšaldytas 1 236 asmenų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, taip pat oligarchų, tarp jų – Romano Abramovičiaus, turtas, jiems uždrausta atvykti į ES.

Tokius duomenis leidiniui „De Tijd“ pateikė Belgijos finansų ministerijos oficialus atstovas.

Pastarąjį kartą Belgija informaciją apie įšaldytą Rusijos turtą skelbė kovo mėnesį, nurodydama 3,5 mlrd. eurų vertę. Tai reiškia, kad ši suma nuo to laiko išaugo beveik 15 kartų.

Visų pirma, Belgija įšaldė savo teritorijoje Rusijos rezidentų laikomus grynuosius pinigus ir akcijas. Jie priklauso 1129 fiziniams asmenims ir 110 įmonių.

Belgijos finansų ministerija atsisako atskleisti, kam konkrečiai priklauso šis įšaldytas turtas.

„Galime pasakyti tik tiek, kad įšaldėme didelės vertės turto asmenų, kuriems buvo pritaikyti naujausi sankcijų paketai“, – leidiniui sakė ministerijos atstovas.

Jo žodžiais, tai liečia į šeštąjį ir septintąjį sankcijų paketus patekusius asmenis.