„(Tyrimas – BNS) mažai kelia pasitikėjimo, tiksliau, nekeliantis pasitikėjimo. Man atrodo, kad valstybė, kurią Lietuvos Seimas paskelbė teroristine, mažai turime poreikio analizuoti jų viešai skleidžiamą kokią nors informaciją. Dažniau – net priešingai, yra posakis, kuriuo aš kliaunuosi: jei kažką Kremlius patvirtino, reikia žiūrėti kiton pusėn“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Rusijos FSB saugumo tarnyba trečiadienį pranešė apie aštuonis sulaikytus įtariamuosius dėl kelių gyvybių pareikalavusio sprogimo ant tilto, jungiančio aneksuotą Krymą su Rusija.

Dažniau – net priešingai, yra posakis, kuriuo aš kliaunuosi: jei kažką Kremlius patvirtino, reikia žiūrėti kiton pusėn.

FSB pareiškė, kad „teroristinį išpuolį“ suorganizavo Ukrainos slaptosios tarnybos, o sprogmenų gabenimą koordinavo agentas iš Kyjivo, o tarp įtariamųjų yra penki rusai ir „trys Ukrainos bei Armėnijos piliečiai“.

Po šeštadienio sprogimo ant Krymo tilto kilo didžiulis gaisras, žuvo trys žmonės, laikinai buvo sustabdytas automobilių ir traukinių eismas.

Ukraina neprisiėmė atsakomybės už sprogimą, o šalies karinė žvalgyba jos vadovui Kyrylo Budanovui Rusijos metamus kaltinimus suorganizavus sprogimą ant Krymo tilto pavadino „nesąmone“.

Krymo tiltas logistiškai yra labai svarbus Maskvai, siunčiančiai juo karių ir karinės įrangos karui Ukrainoje. Jis taip pat turi didžiulę simbolinę reikšmę; jį 2018 metais asmeniškai atidarė prezidentas Vladimiras Putinas.

Ukrainiečiai sprogimą sutiko kaip šventę. Sekmadienį Rusija dėl sprogimo apkaltino Kyjivą, o pirmadienį surengė raketų atakas visoje Ukrainoje, per kurias žuvo mažiausiai 19 žmonių ir daugiau kaip 100 sužeista.

V. Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos atsakas į bet kokius tolesnius Ukrainos išpuolius bus „griežtas“.

Projekte smerkiami bet kokie Rusijos institucijų veiksmai, „sudarantys prielaidas persekioti nepriklausomos valstybės teisėjus ir prokurorus, atliekančius konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą Lietuvos tautai ypatingai svarbioje byloje“, teigiama pranešime.

Anot ministerijos, Lietuvos teisėjai yra ir visos Europos Sąjungos (ES) teisėjai, todėl bet koks poveikis prieš juos vertintinas kaip ES teisinės valstybės principo pažeidimas.

„Džiaugiuosi, kad aktyvios Lietuvos pastangos padėjo tarptautiniu lygmeniu kelti Sausio 13-osios bylą ir jos teisėjų bei prokurorų nepriklausomumo problemą“, – pranešime cituojamas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Briuselyje šią savaitę viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda aptarė rengiamą dokumentą su Europos Parlamento pirmininku Davidu-Maria Sassoli (Davidu Marija Sasoliu).

Teisingumo ministras liepos pabaigoje Rusijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus aptarė su Europos Parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininku Juanu Fernandu Lopezu-Aguilaru (Chuanu Fernandu Lopesu-Agilaru).

Rusija pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, susijusių su Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu, o šių metų kovą buvusiam šios bylos tyrėjui, prokurorui Simonui Slapšinskui pareiškė kaltinimus už akių.

Lietuvos teisėjai kaltinami priėmę „akivaizdžiai neteisingą nuosprendį“, o prokuroras – „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“.

Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, tačiau nuosprendį apskundė tiek prokurorai, tiek dalis nuteistųjų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.