Lietuvos šiltnamių asociacija (LŠA) skelbia, kad dalis ant gyventojų stalo patenkančių daržovių gali būti rusiškos. Ypač daug nerimo kelia į Lietuvą per Lenkiją plūstantys agurkai.

„Bendravome su mūsų kolegomis ir partneriais tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Ir ką pavyko užfiksuoti, tai būtent rusišką produkciją Lenkijos sandėliuose“, – kalbėjo LŠA vadovas Paulius Andriejavas.

Anot LŠA, dalis Lenkijos tiekėjų rusiškas agurkų etiketes nuklijuoja ir jas pakeičia lenkiškomis. Tačiau iš Lenkijos agurkus perkančios šalys apie tai esą nesužino.

„Turime tokią situaciją, kuomet viešuosius pirkimus laimėjusios kompanijos, perka produkciją pigiai ir tiekia ją į kariuomenę, ligonines, darželius, mokyklas ir t. t. Tai yra suprantama, nes jie perka pigiai, dokumentai – suklastoti, bet faktas – mes valgome Rusijoje užaugintas daržoves“, – teigė P. Andriejavas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Įtarimų Lietuvos augintojams sukėlė neįprastai mažos daržovių kainos. Pasak jų, tokia produkcija Lietuvoje parduodama kelis kartus pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.

„Prieš keletą savaičių gavome raštą apie Lenkijoje importuojamus rusiškos kilmės agurkus. Buvo išreikštas susirūpinimas, kad tie agurkai gali patekti ir į Lietuvą“, – sakė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.

Ministerija tikina, kad gautus duomenis tikrina, tačiau kol kas jų patvirtinti negali.

„Pernai buvo patikrinta virš 200 subjektų. Kol kas pažeidimų dėl rusiškos kilmės agurkų ir jų ženklinimo nenustatyta“, – teigė V. Tomkus.

Prekybininkai taip pat sako, kad su rusiškų agurkų perpardavinėjimo schema nesusidūrė.

„Mūsų tiekėjai iš Lenkijos. Su jais bendradarbiaujame jau ilgus metus. Tikrai neturime pagrindo abejoti jų patikimumu. Jie patys mus perspėja, jeigu rinkoje pasirodo kažkokia įtartina, pigi prekė“, – tikino Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

„Rusiškų agurkų tikrai negalima nusipirkti mūsų prekybos tinkle. Mūsų tinklas Lietuvoje nėra turėjęs iš Rusijos atkeliavusių vaisių, daržovių“, – tvirtino „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.

Tačiau, neatmeta minties, kad gyventojus rusiškos daržovės pasiekti gali.

„Perkame iš ilgamečių savo partnerių, kurie turi savo šiltnamius, patys augina. Tai netikiu, kad mūsų tinkle kažkas apgaudinės. Bet teoriškai, manyčiau, kad gali taip būti“, – kalbėjo „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Vaisių ir daržovių rinką analizuojančios platformos „East fruit“ duomenimis, kas mėnesį į Lenkiją įvežama nuo 2 iki 3 tūkst. tonų rusiškų agurkų.

Palyginimui, Lietuvoje septynių hektarų ūkis tokį kiekį produkcijos užaugintų per metus.

Vartotojas visą laiką gali rinktis. Tačiau jam turi būt nurodyta, kad tai užauginta Rusijos federacijoje. Tada nebūtų jokių problemų. Bet yra klastojama kilmės šalis, o vartotojas to net nežino.

„Vartotojas visą laiką gali rinktis. Tačiau jam turi būt nurodyta, kad tai užauginta Rusijos federacijoje. Tada nebūtų jokių problemų. Bet yra klastojama kilmės šalis, o vartotojas to net nežino“, – teigė P. Andriejavas.

Šiuo metu importuoti rusiškus maisto produktus į Lietuvą nėra draudžiama. Pasak ministerijos, reikėtų europinių sankcijų.

„Vienos valstybės sprendimų čia neužtenka. Europos Sąjunga (ES) yra vieninga bendroji rinka, kur prekės juda laisvai. Tai mūsų pasiūlymas buvo ES lygiu priimti sprendimą dėl importo draudimo. Komisija jau dabar yra pasiūliusi taikyti muitų tarifus“, – kalbėjo V. Tomkus.

„East fruit“ tyrimo duomenimis, pagal agurkų importą iš Rusijos Lenkija užima šeštą vietą.

„Apgręžti ir grąžinti į Rusijos ir Baltarusijos pusę vilkikai gabeno medienos, plieno ir kitus metalo gaminius, plyteles, kartoną“, – rašoma BNS atsiųstame pranešime.

Per Panemunės pasienio postą, kur iš Kaliningrado pusės vyksta Karalienės Luizos tilto remontas ir galimas tik pėsčiųjų eismas, praėjusią parą buvo neįleisti septyni žmonės, gabenę alkoholį.

Sekmadienį įsigaliojus naujam Rusijos prekių tranzito į Kaliningradą draudimui, pirmadienį Lietuvos sienos neleista kirsti 34, antradienį – 26, trečiadienį – dar trims vilkikams.

Pagal naujausią Europos Komisijos išaiškinimą, sankcionuotos rusiškos prekės per Lietuvą į Rusijos eksklavą gali būti vežamos tik geležinkeliais ir tik srities poreikiams.

Rašė pasiaiškinimus

Internete dėl prekybos maisto papildais, pagamintais Rusijoje, klausimų jau sulaukė įmonė "Farmace".

Dviejų jaunų vyrų įkurtos mažosios bendrijos valdomas tinklalapis kurį laiką buvo uždarytas. Verslininkai tikino, kad atnaujina jo veiklą ir papildo, keičia asortimentą.

Iš gyventojų sulaukę klausimų, kodėl teberemia šalį agresorę, prekiaudami jos produkcija, verslininkai viešai pateikė pirkėjams savo paaiškinimą.

"Gauname daugybę piktų žinučių. Kaip žinoma, mūsų asortimente yra dalis prekių, atvežtų iš Rusijos, todėl norime pranešti, kad esantį likutį sandėliuose išsiparduodame. Mūsų asortimentą taip pat sudaro bulgariškos, ukrainietiškos, kirgiziškos gamintojų prekės, kurios naudoja panašias į rusiškas raides. Prašome išlikti žmogiškais šiomis visiems sunkiomis dienomis", – feisbuke sureagavo prekybininkai, po pranešimu įdėdami Ukrainą remiančių viešųjų įstaigų nuorodas (kalba netaisyta – A.A.).

Sviestui neuždirbo

Telefonu kalbintas vienas šios įmonės savininkų tikino, kad prekyba internetu yra naujas vyrų verslas ir jie net nespėjo gauti nė menkiausio pelno.

"Nei sviestui, nei duonai kol kas iš to neuždirbome. Prekybą pradėjome visai neseniai, labai trumpai dirbome. Po to prasidėjo karas. Mes už tas prekes jau esame sumokėję", – neslėpė Justas Čekauskas.

Vaikinas pripažino, kad dėl Rusijoje pagamintų produktų prekybos internete buvo užpultas piktų komentatorių.

"Turėjome nedidelį kiekį tam tikros rūšies produktų. Pavyzdžiui, įmonės, kurios gamina kosmetiką ar papildus naudodami Altajuje surinktas žoleles, nėra kaltos dėl Vladimiro Putino vykdomos agresijos. Kai kurie produktai net labai paklausūs ir Lietuvoje, bet jų netrukus visiškai nebeliks. Atnaujinome interneto puslapį, ir po truputį šių produktų mažėja", – pasakojo vaikinas.

Jaunas verslininkas pripažino, kad nemaloniai jaučiasi, kai yra kalamas prie gėdos sienos dėl prekybos rusiškomis prekėmis.

Sulaukiu tokių žinučių, kad net baisu.

"Sulaukiu tokių žinučių, kad net baisu. Neprisistato žmonės, o iš karto puola tardyti, ar aš esu už Ukrainą. Nežinau, kokiu žmogumi reikia būti, kad kiltų mintis pateisinti šį karą. Aš pats rinkau labdarą ir siunčiau į Ukrainą", – sakė vaikinas.

Verslininkas tikino, kad rusiškų prekių jau  netrukus tarp jo parduodamų gaminių nebeliks.

Ragelio nekėlė

Tačiau kita įmonė, taip pat prekiaujanti rusiška produkcija, visiškai kitokiu tonu aiškino apie savo verslo motyvus.

Portale "sveik.eu" skelbiama, kad elektroninė prekyba vykdoma pagal Pauliaus Andriušio iš Kauno vardu registruotą individualios veiklos pažymėjimą.

Šiame portale galima rasti įvairiausių rusiškų ir baltarusiškų prekių.

Tačiau panašu, kad patiems verslininkams nepatogumo dėl to nekyla.

Dienraštis su įmonės savininku susisiekti telefonu negalėjo kelias dienas. Klausimai dėl publikacijos buvo siųsti elektroniniu paštu. Tačiau iš atsakymų tono galima suprasti, kad klausimai verslininkus įsiutino.

Pasirinkimas: portale "sveik.eu" galima rasti daugybę Rusijoje pagamintos produkcijos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Spragos – mokykloje?

Atsakymas pateiktas su gausybe rašybos ir gramatinių klaidų. Komandos "www.sveik.eu" atstovas viešam publikavimui skirtame laiške nesivargino valstybių pavadinimų rašyti didžiąja raide ar bent jau laikytis mokyklose dėstomo gramatikos pradžiamokslio – tarpų tarp žodžių rašybos.

Verslininkai jau pirmajame sakinyje pareiškė, kad žurnalistų klausimai yra šališki.

"Ar įsigijote produkcijos iš Rusijos ar Baltarusijos po vasario 24 dienos? Ne. Produkcijos pirkimai buvo nutraukti ir neplanuojami atnaujinti. Išsiparduodame produkciją, kurią pirkome iki karo pradžios. Ieškome alternatyvų iš kitų šalių", – rašoma verslininkų atsakyme.

Pardavimo svetainės atstovai patikino, esą prekybos rusiškomis prekėmis nežada nutraukti.

"Ar būtų žalos, jeigu nutrauktumėte prekybą prekėmis iš Rusijos? Žinoma, kadangi investavome visas santaupas į prekių pirkimą, nutraukta prekyba mums reikštų bankrotą, atleistus darbuotojus. Vykdydami veiklą mes mokame mokesčius, taip remiame valstybę, Lietuvos bei Ukrainos žmones. Produkcija įsigyta seniau, nei prasidėjo karas, ir nesijaučiame, kad finansuojame Rusijos veiksmus prieš Ukrainą", – aiškino verslininkai.

Siūlė pirkti ir deginti

Vis dėlto kauniečiai pareiškė, kad Ukrainą remia.

"Tikiu kad solidarizuotis galima ir nenaikinant savo šeimos, artimųjų, vaikų gerovės. Palaikome Ukrainą ir jos žmones, aukojame, vykstame į palaikymo akcijas, bet nematau prasmės naikinti daugiau, nei jau sunaikinta", – rašoma atsakyme.

Toliau kauniečiai verslininkai tėškė sunkiai paaiškinamą siūlymą – žurnalistams pirkti jų rusiškas prekes ir deginti.

"Ar galėtu mūsų dienraštis nupirkti jūsų produkcija ir padėti jums išvengti finansinio žlugimo,bei atbaidyti vampyrus užsiimančius "raganų medžiokle"? – tokį klausimą pats sau uždavė Kauno verslininkas (šioje citatoje kalba netaisyta – A.A.).

"Labai malonu, kad klausiate. Žinoma galite, pageidavus,atsiųsime sąskaitos numerį, galėsite įsigyti produkciją,išrašysime saskaitą,gavus apmokėjimą, prekes supakuosime ir išsiūsime jums į redakcija.Verta nepamiršti, kad už prekes sumokėsite mums,sumokėsite valstybej mokesčius,na o prekes rekomenduojame sudeginti", – parašė kauniečiai (kalba netaisyta – A.A.).

Aiškinsis: Seimo narys A.Matulas įsitikinęs, kad rusiškų maisto papildų prekybos klausimu turėtų atidžiau pasidomėti Sveikatos reikalų komitetas. LRS nuotr.

Veiklą yra oficialiai įregistravę

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Gintarė Vadeikienė paaiškino, kad maisto papildai priskiriami maisto produktų kategorijai.

"Tad prekybai, įskaitant ir prekybą nuotoliniu būdu, yra taikomi tie patys bendrieji maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei papildomai specialieji maisto papildams taikomi teisės aktų reikalavimai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neturi duomenų, kad būtų uždrausta vykdyti internetinę prekybą rusiškais produktais. Dėl prekybos rusiška produkcija sprendžia patys pardavėjai ir, žinoma, pirkėjai", – patikino specialistė.

Pasak VMVT, įmonė "Farmace" ir P.Andriušis, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, savo nuotolinės prekybos maisto papildais veiklas yra registravę VMVT.

"Prekybą maisto papildais (įskaitant ir pagamintais Rusijoje) internetu gali vykdyti tik VMVT nustatyta tvarka registruoti maisto tvarkymo subjektai. Registravimo metu maisto tvarkymo subjektui suteikiama teisė vykdyti nurodytą maisto tvarkymo veiklą ir jis yra įtraukiamas į VMVT tvarkomą Maisto tvarkymo subjektų sąrašą, suteikiant atpažinimo numerį. Tokiu būdu yra patvirtinama, kad maisto papildai yra tvarkomi tinkamomis, higienos reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, subjektas yra tikrinamas ir kontroliuojamas", – paaiškino specialistė.

Tačiau G.Vadeikienė priminė, kad vartotojams galima parduoti tik saugius ir kokybiškus, tinkamai paženklintus bei notifikuotus maisto papildus.

Tai yra apie jų tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai turi būti pranešta teisės aktų nustatyta tvarka ir gaminiai turi būti įtraukti į notifikuotų Maisto papildų sąrašą, kuris yra skelbiamas viešai VMVT interneto tinklalapyje.

Bet čia ne tik moralinis klausimas.

Aiškinsis Seime

Seimo Sveikatos reikalų pirmininkas Antanas Matulas tikino, kad jam kyla klausimų dėl rusiškų maisto papildų ir kosmetikos kokybės.

"Čia yra du klausimai – moralės ir kokybės. Jei sankcijos taikomos įvairioms rusiškoms prekėms, tai akivaizdu, kad šią prekybos sritį sankcijos taip pat turi paliesti", – pastebėjo A.Matulas.

Iš Lietuvoje esančių vaistinių rusiški preparatai buvo išimti iš prekybos iš karto po vasario 24 d., prasidėjus karui Ukrainoje.

Daugybė prekybos centrų nuo prekystalių šalino rusiškus maisto produktus ir kitas prekes.

"Kyla klausimas dėl kokybės. Man yra tekę būti Rusijoje, viename tokiame fabrikėlyje. Ten geros kokybės praktikos reikalavimų sunku surasti. Aš pats mačiau toje įmonėje, kas ten vyksta. Labai abejočiau dėl kokybės", – prisiminė Seimo narys.

A.Matulas pripažino, kad rusiškų prekių boikotas nė vienam lietuviui neturėtų kelti klausimų.

Ir tai liečia ne tik prekybą gamtiniais ištekliais ar dujomis.

"Gerai pasižiūrėjus, ar tik nepaaiškėtų, kad tokių papildus ir kosmetiką gaminančių įmonių savininkai ir akcininkai gal net patenka į sankcijų sąrašus? Čia reikia gerai paanalizuoti. Spėju, kad rastume lojalių V.Putinui. Tą ir padarysime Seimo Sveikatos reikalų komitete. Reikėtų išklausyti specialistus, vertėtų išsikviesti žinybų atstovus. Bet čia ne tik moralinis klausimas. Gali būti, kad likusi kažkokia niša, kuria verslininkai naudojasi. Būtinai pasidomėsime", – patikino A.Matulas.

„Kaip ir iki šiol, sekame sąrašą juridinių asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą ir nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais“, – pranešė „Maxima“.

Anot jo, iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc. visų tinklo pardavimų, o didžiausią jų dalį sudarė alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės, mažesnę dalį – arbata bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos.

Baltarusiškos kilmės prekės „Maximoje“ sudaro 0,5 proc. visų pardavimų, o didžiąją jų dalį generuoja 50 prekių: alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies produktai, gematogenas.

iš savo asortimento prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje, išima ir elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“.

Kategoriškai smerkiame Rusijos karinę agresiją.

„Barboros“ pranešime nurodoma, kad asortimente nebeliks šioje šalyse pagamintų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, sausų pusfabrikačių, padažų bei karamelės, arbatos pakeliuose, tokios sausos bakalėjos kaip saulėgrąžos, baltarusiškų žuvies produktų ir hematogeno.

Pranešime nurodoma, kad rusiškas ir baltarusiškas prekes iš asortimento „Barbora“ išims visose šalyse, kuriose veikia – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

Prekybos tinklas „Norfa“ teigia, jog rusiškų prekių likučius parduos, tačiau naujų užsakymų tinkle nebebus.

„Užsakymų naujų iš Rusijos nebus, lygiai taip pat, kaip ir nėra užsakymų iš Baltarusijos po lėktuvo istorijos. Tai yra labai nedaug prekių, bet ne tame esmė, vadovybė priėmė tokį sprendimą ne dėl apimčių, o dėl to, kad prasidėjo karas“, – BNS sakė „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.

„Iki“ tinklo atstovė sako, kad baltarusiška produkcija bendrovė neprekiauja, o rusiškos produkcijos apimtys taip pat sumažintos iki minimalių. Vėliau ji patikslino, kad įmonė nusprendė parduoti likučius, o naujų užsakymų nebepriimti.

„Šiuo metu peržiūrime likučius, pagrinde yra degtinė ir keletas kitų produktų, ir darysime sprendimą“, – BNS sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Ji pabrėžė, kad visos prekės perkamos iš lietuviškų tiekėjų.

Sprendimą stabdyti prekybą rusiškomis prekėmis priėmė ir „Rimi Baltic”, bendrovė informuoja tiekėjus, kad stabdo Rusijos kilmės prekių pirkimą.

Bendrovė pranešė, kad visose beveik trijuose šimtuose „Rimi” parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šios prekės bus pašalintos iš asortimento.

„Rimi Baltic” informuoja savo tiekėjus, kad nuo šiol stabdo Rusijos kilmės prekių pirkimą.

Prekybos tinklas „Lidl“ teigė baltarusiška ir rusiška produkcija neprekiaujantis visai.

Apie sprendimą stabdyti rusiškos ir baltarusiškos produkcijos distribuciją Lietuvoje pranešė ir įmonių grupės „MV GROUP“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“. Pasak pranešimo, atsisakoma visų naujų bei ieškoma galimybių atšaukti dalį pakeliui esančių importo užsakymų.

„Kategoriškai smerkiame Rusijos karinę agresiją. Esame įsitikinę, kad pilietiškas požiūris yra aukščiau verslo interesų, todėl priėmėme sprendimą įšaldyti partnerystes su rusiškais ir baltarusiškais prekės ženklais neribotam laikui“, – sako „MV GROUP“ generalinis direktorius Marijus Cilcius.

Jo metu nustatyta, kad šiemet, lyginant su 2019-siais, rusiškos produkcijos kiekis sumažėjo penkiuose iš vienuolikos stebėtų lietuviškų kanalų – BTV, „Lietuvos ryto televizija“, TV3, TV6 ir TV8. Keturiuose televizijos kanaluose – Info TV, LRT, LRT Plius, 2TV – rusiškas turinys nebuvo transliuojamas nei 2019, nei 2020 metais.

LRTK duomenimis, didžiausią pažangą šioje srityje pasiekė „Lietuvos ryto televizija“, kurios transliacijose rusiška produkcija smuko nuo 24,6 proc. iki 1 procento.

Rusiško turinio kiekis išaugo TV1 kanale – nuo 8,05 proc. iki 8,91 proc. per savaitę. Taip pat toks turinys pradėtas transliuoti LNK kanale – jis sudarė 3,08 proc. turinio.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius sako, kad daugumoje rodytų televizijų programų Europos kūriniai sudaro apie pusę televizijos produkcijos kiekio.

„Džiugu, kad europietiški kūriniai vis ryškiau randa kelią į visų lietuviškų televizijų programas, taip stiprindami ir puoselėdami bendrijos pamatines vertybes bei skatindami platesnį Europoje sukurtų produktų pažinimą“, – pranešime cituojamas M. Martišius.

LRTK pastebi, kad Europos kūrinių transliavimo laikas buvo nustatomas, neįtraukiant televizijos programų laiko, skirto žinių, sporto ir žaidimų laidoms.

„Kalbant apie Europos kūrinius, vertėtų atkreipti dėmesį į nuo šių metų nauju vardu pasivadinusį muzikinį kanalą 2TV (buvęs „Liuks“), kuris šios produkcijos kiekį pagausino net 13 proc., ir tokius pačius augimo skaičius demonstravusią „Lietuvos ryto televiziją“, – rašoma pranešime.

LRTK tyrimas atliktas rugsėjo mėnesį. Jo metu analizuotas televizijų turinys, rodytas nuo šių metų kovo 2 iki kovo 8 dienos.

Komisijos teigimu, savaitės laikotarpis pasirinktas dėl licencinių transliuotojų įsipareigojimų, o kovo mėnuo – dėl to, jog 2019 metų tyrime taip pat analizuotas atitinkamas mėnuo, tad duomenų palyginimas yra korektiškesnis, nei tiriant kitą laikotarpį.

Seimo narys „valstietis“ Povilas Urbšys teigia, kad lietuviškuose komerciniuose kanaluose žiūrovai gauna informacijos, suteikiančios jiems atsparumo, o rusiškos produkcijos uždraudimas tik paskatintų pereiti prie absoliučiai rusiškų kanalų.

Apsauga nuo pigios rusiškos produkcijos

Grupės konservatorių įregistruota Visuomenės informavimo įstatymo pataisa, kuria siekiama, kad daugiau nei pusę televizijos eterio sudarytų europietiška produkcija, – bandymas apsaugoti Lietuvos rinką nuo pigios rusiškos produkcijos, sako Ž. Pavilionis. Jis tikina, kad rusiška produkcija nemokamai siūloma ir tiekiama į Lietuvos televizijų rinką: „Vietoje to, kad vartotojas galėtų mėgautis bent 50 proc. europietiškos produkcijos, jis turi tenkintis beveik 50 proc. rusiškos.“

Jei žiūrovas nori žiūrėti jam suprantamą laidą ar filmą, negalima sudaryti tokių sąlygų, dėl kurių jis pereitų prie kito kanalo ir jo nebesusigrąžintume.

Pasak Ž. Pavilionio, žinant tai, kad Kremlius savo produkciją gamina ir Europos Sąjungos šalyse, šis skaičius tik dar didesnis. „Šia pataisa bandome apsaugoti mūsų rinką ir suteikti daugiau teisių Lietuvos vartotojams ir gamintojams. Taip pat – Lietuvos ir ES šalių produkcijai. Vykstame į Lenkiją ir konservatyvi jos vyriausybė jau kurį laiką prašo mūsų apsaugoti lenkų kilmės mažumą, kuri žiūri būtent Kremliaus televiziją“, – tvirtina pašnekovas.

Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad ES produkcija yra kokybiškesnė ir žmogiškesnė, o 95 proc. Rusijos produkcijos – tiesiogiai priklausoma nuo Kremliaus: „Arba „tarp eilučių“, arba tiesiogiai šlovinama sovietinė praeitis, niekinamos žmogaus teisės, demokratija, laisvė. Žinoma, kiekvienas turi teisę pasirinkti. Tačiau kiek pastebėjome, per pastaruosius 2–3 metus rusiškos produkcijos kiekis grėsmingai auga, Kremlius ją duoda dykai.“

Anot Ž. Pavilionio, nors tik kelių televizijos kanalų didžiąją programų dalį sudaro rusiška produkcija, Lietuvos vartotojams reikia sudaryti galimybę rinktis. „Žinome, kad Kremlius skiria ypatingą dėmesį mūsų šalių gyventojų širdžių ir smegenų plovimui. Kalbame ne apie uždraudimą, bet apie protingą balansą – kad vartotojai galėtų džiaugtis maždaug 50 proc. europietiškos produkcijos. Be to, ši norma sugalvota Briuselyje, kai prieš 3–4 metus buvo pamatyta, kad Rusijos produkcija užima neribotą rinkos dalį“, – tikina Seimo narys.

Siūlo pataisą įdėmiai apsvarstyti

P. Urbšio nuomone, šį įstatymo projektą reikia įdėmiai apsvarstyti: „Visų tikslas būtų vienas – kaip sumažinti Rusijos propagandą, skleidžiamą Lietuvos gyventojams. Jei mes konstatuojame, kad pusę televizijos programų turi sudaryti europietiški kūriniai, susiduriame su problema. Juk kai kurios Rusijoje sukurtos programos yra registruotos būtent ES valstybėse.“

Kaip teigia P. Urbšys, reikėtų pagalvoti, kaip galima situaciją išspręsti kompleksiškai. „Dabar daugiausia rusiškos produkcijos vartotojai mato per „Lietuvos ryto“ televiziją ir BTV. Jei uždrausime rusišką produkciją, žiūrovai pereis prie grynai rusiškų kanalų. Juk lietuviškuose komerciniuose kanaluose jie gauna mūsų informacijos, taip tampa kiek atsparesni. O ta pataisa tik nublokštų žiūrovus į rusišką eterį“, – tvirtina pašnekovas.

Pasak P. Urbšio, konservatorių siūlomai įstatymo pataisai galima pritarti, tačiau situaciją reikia išanalizuoti: „Jei žiūrovas nori žiūrėti jam suprantamą laidą ar filmą, negalima sudaryti tokių sąlygų, dėl kurių jis pereitų prie kito kanalo ir jo nebesusigrąžintume.“

Mykolo Romerio universiteto docentas, žurnalistas Saulius Spurga, paklaustas, kaip vertina siūlomą pataisą, sako, kad vertina ją pozityviai. „Tiesą sakant, matau čia rimtą problemą. Labai gerai, kad atkreiptas dėmesys, nes problema aštri – rusiškos produkcijos tik daugėja. Pasakyčiau dar daugiau – gal reikėtų pagalvoti, kaip suformuluoti normą, kuri išspręstų šią problemą. Jei matome, kad rusiška produkcija sudaro 40–45 proc. programos, tokia nuostata net nieko neišspręstų“, – sako pašnekovas.

Žurnalisto nuomone, idėja, kad 50 proc. eterio sudarytų europietiška produkcija, kažkada kilusi Prancūzijoje: „Buvo siekiama atsiriboti nuo amerikietiškos produkcijos, kad ji nevyrautų. Prancūzijoje europietiška produkcija buvo suprantama kaip Prancūzijos produkcija. Mes tai turėtume suformuluoti visiškai kitaip.“

Šis tyrimas pradėtas penktadienį gavus Seimo nario konservatoriaus Lauryno Kasčiūno kreipimąsi.

„Pradėjome. Tiriama trimis aspektais: Europos kūriniai, rusiški ir vietos produkcija“, – pirmadienį BNS sakė LRTK administracijos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Iešmantaitė.

Seimo narys prašo komisiją atlikti pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų transliuojamų programų monitoringą ir analizę, įvertinant, kokią televizijos programos laiko dalį šalies transliuotojai skiria audiovizualinei produkcijai, pagal jos turinio kilmės šalį.

„Pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose pastebimas smarkiai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. Tokioje rusiškoje produkcijoje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai, kurie veda link nusivylimo demokratine santvarka ir prokremlinės orientacijos. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad Rusijoje kultūra yra susijusi su politika. Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste“, – tvirtino L.Kasčiūnas.

Anot jo, Rusija per televizijos produkciją formuoja tam tikrus tapatybės elementus, „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės.

„Būtent taip prie rusiškos produkcijos pripratinti žmonės dažnai tampa lengviau paveikiami ir per rusiškus televizijos kanalus skleidžiamos priešiškos propagandos bei dezinformacijos“, – sakė jis.

Seimo narys taip pat prašo įvertinti, ar nustatytos pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų programų laiko dalys, skiriamos audiovizualinei produkcijai pagal kilmės šalis, neprieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms, kad „televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams“.

Nors Rusijos kultūra kartais siejasi su Kremliaus politine darbotvarke ir minkštąja galia, ne visai rusiškos kultūros produkcijai reikėtų išsiugdyti alergiją, sako informacinių karų analitikas Mantas Martišius. Pasak politologo Nerijaus Maliukevičiaus, šiuo atveju labai svarbus auditorijos gebėjimas kritiškai vertinti kultūrinę produkciją, jos kūrėjus, atlikėjus ir galimas potekstes.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas N. Maliukevičius pastebi, kad švenčių metu padaugėja diskusijų apie simbolių, kultūros įtaką informacinio karo fone. „Artėja Naujieji – vėl prisiminsime diskusijas apie filmą „Likimo ironija, arba Po pirties“, – sako jis.

„Dalis produkcijos, ypač dažnai televizinės produkcijos valstybinėse [Rusijos] televizijose, labai susijusi su Kremliaus, Vladimiro Putino politine darbotvarke. Net jei pažiūrėtume paprastas pokalbių laidas, pramoginius serialus ar šou laidas, pamatytume, kad visur švelniai įterpiami istorijos vertinimo motyvai, V. Putino Rusijos vizija“, – kalba pašnekovas.

Net jei pažiūrėtume paprastas pokalbių laidas, pramoginius serialus ar šou laidas, pamatytume, kad visur švelniai įterpiami istorijos vertinimo motyvai, V. Putino Rusijos vizija.

Kiek kitokia kultūrinė produkcija turi propagandinio užtaiso ir yra susijusi su Kremliaus darbotvarke, pasakyti, N. Maliukevičiaus teigimu, yra sunkiau.

Visai neseniai turą po Lietuvos miestus surengusio spektaklio atitikmens – animacinio serialo „Maša ir lokys“ turinyje yra sovietinės simbolikos. „Tačiau kiek tokių simbolių įterpimas į produkciją yra kontroliuojamas, o kiek tai apskritai rusiško mentaliteto, auditorijos tam tikrų poreikių atspindys – kitas klausimas“, – pažymi N. Maliukevičius.

Klasikos siūlo „nenurašyti“

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas informacinių karų analitikas M. Martišius sako, kad galima nubrėžti tam tikrą ribą, kokioje kultūrinėje produkcijoje politinės žinutės labiau tikėtinos.

„Didelė tikimybė, kad Piotro Čaikovskio pastatymuose sovietinių žinučių nebus, nes „Gulbių ežeras“ sukurtas anksčiau, nei atsirado sovietų imperija. Tad galite nueiti, jei esate gerbėjas. Nei „Gulbių ežero“, nei „Spragtuko“ nereikėtų nurašyti ir išmesti į šiukšliadėžę. Alergijos klasikai nereikėtų ugdyti, nesvarbu, ar rusiškai, ar vakarietiškai. „Gulbių ežeras“ – tai ne „Maša ir lokys“, kuriame, nors jis kurtas vaikams, pilna sovietinės simbolikos, nostalgijos niūriai imperijai.

Nei „Gulbių ežero“, nei „Spragtuko“ nereikėtų nurašyti ir išmesti į šiukšliadėžę. Alergijos klasikai nereikėtų ugdyti, nesvarbu, ar rusiškai, ar vakarietiškai.

Kita vertus, kai kurie aukšto meninio lygio atlikėjai, kūrėjai iš Rusijos kartais pasako „nemaišykite politikos su menu“, bet tęsdami kalbą patys tuos dalykus ir maišo. Gali būti ir tokių nutikimų, kai, pavyzdžiui, ateinama žiūrėti „Gulbių ežero“, o jo interpretacija tokia, kad viduryje renginio į sceną galėtų būti išnešama raudona vėliava ir ja mosuojama“, – svarsto M. Martišius.

Pasak pašnekovo, negalime žinoti, kas gali nutikti prieš spektaklį, jo metu ar po jo: nesame apdrausti nuo to, kad koks nors piktavalis neužsimanys mums sugadinti nuotaikos, pademonstruoti propagandos, tačiau tai neturėtų mūsų visiškai atbaidyti nuo visos kultūrinės produkcijos iš Rusijos.

Svarbus auditorijos kritinis mąstymas

Pasak N. Maliukevičiaus, vadinamoji švelnioji Kremliaus galia ir noras išlaikyti tam tikrą kultūrinę terpę, naudojant kultūrinius, televizinius produktus, yra svarbūs, tačiau ne mažiau svarbi yra mūsų auditorijų, kultūrinės produkcijos vartotojų kompetencija suprasti, įvertinti.

„Paveikslas nėra juodai baltas, ne viskas, kalbant apie kultūrinę politiką, yra manipuliuojama, valdoma Kremliaus. Vienas dalykas – aiškiai kontroliuojama kultūrinė darbotvarkė, į kurią įtraukčiau tam tikrą Rusijos valstybinių televizijų produkciją, daugeliu atvejų akivaizdžiai subsidijuojamų dainininkų gastroles.

Kita Rusijos kilmės produkcija, nors ir turi tam tikrų atspindžių, nebūtinai yra kontroliuojama pagal tokią griežtą darbotvarkę, kadangi nėra tokios centralizuotos sistemos, kokia buvo sovietmečiu. Tuomet kyla klausimas, kiek mūsų auditorijos imlios tai simbolikai, politiniams dirgikliams“, – sako N. Maliukevičius.

Jo teigimu, žiūrovui svarbu įvertinti, ar tai yra kažkaip valstybės – Kremliaus režimo finansuojamas kultūrinis renginys, kiek jis pasitarnauja Kremliaus politinei darbotvarkei. Šiuos klausimus turi kelti auditorija ir spręsti, kokiuose renginiuose dalyvauti.

Pagal projektą, programos oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame televizijos programų pakete, išskyrus specializuotus (teminius) paketus.

„Mes turime integruotis į europietišką informacinę erdvę, ir tai vienas iš kelių būdų tai pasiekti. Pernelyg esame įtakojami trečiųjų valstybių informacinių veiksmų, todėl esame tikri, kad tokia priemonė būtų labai sveika mūsų visuomenei, labiau integruojanti į europinę erdvę. Gaila, kad seniau tai nebuvo padaryta, tad tenka taisyti praeities klaidas“, – BNS sakė vienas iš pataisos iniciatorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas, projektą registravęs su frakcijos kolega Pauliumi Saudargu.

Jis sakė nemanantis, kad siūlymas mažinti produkcijos rusų kalba kiekį galėtų sukelti nepasitenkinimą visuomenėje, taip pat tvirtino esantis įsitikinęs, kad naujos kadencijos parlamente siūlymas sulauks pritarimo. Praėjusios kadencijos Seimas buvo atmetęs panašias prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisas.

„Atsiranda suvokimas politinių jėgų ir visuomenėje, kad reikia mokytis europietiškų kalbų, plėsti akiratį šiuo klausimu, ir tai geriausias vaistas nuo propagandinių dalykų, turint minty, kokiu mastu šis reiškinys iš Rytų mus veikia. Trečiosios šalys iš Rytų, konkrečiai Rusija, daro mums milžinišką poveikį. Aš tikiu, kad šįkart Seimas priims sprendimus“, – kalbėjo parlamentaras.

Šiuo metu įstatymas numato, kad retransliuotojai, retransliuodami televizijos programas, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms, bet proporcijos nėra nustatytos.

Aiškinamajame rašte L.Kasčiūnas pateikia kaimynių pavyzdį – Estijoje žinių laidos užsienio kalba ir tiesioginės laidos užsienio kalba be vertimo į estų kalbą negali sudaryti daugiau nei 10 proc. visos savaitės produkcijos; Latvijoje subtitrų reikalavimas yra nustatytas tiek transliacijoms užsienio kalba, tiek retransliacijoms.

Konservatorius tvirtina, kad retransliuojamų televizijos programų oficialiomis ES kalbomis procento nustatymas neturės neigiamos įtakos retransliuotojų veiklai, nes jų siūlomuose programų paketuose programos oficialiomis ES kalbomis ir taip sudaro didžiąją dalį, o programos rusų kalba – tik labai nedidelę dalį. Tačiau vertinant pagal siūlomų televizijos programų žiūrimumą, t.y. pagal tai, kokias programas pasirenka žiūrovai ir susiformuoja savo paketus, būtent rusiškos programos sudaro iki 30 procentų.

Seimas 2014 metais atmetė panašias prezidentės D.Grybauskaitės pateiktas pataisas, kurias ji argumentavo kova su propaganda, dezinformacija. Tuomet už pataisas balsavo opoziciniai konservatoriai ir keli liberalai, prieš ir susilaikė tuometiniai valdantieji (socialdemokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.