„Šiuo metu aktyviai dirbame siekiant koordinuoto atsako ES lygiu į Rusijos tebevykdomus Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimus, įskaitant neteisėtai išduodamus Rusijos Federacijos dokumentus Ukrainos gyventojams Rusijos laikinai okupuotose Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse“, – rašoma ministerijos BNS pateiktame atsakyme.

Apie tokius svarstymus Lietuva patvirtino Estijai nusprendus nepripažinti rusiškų pasų, išduotų karo nualintų Donecko ir Luhansko sričių gyventojams po balandžio 24 dienos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino supaprastintą tvarką šiems žmonėms suteikti pilietybę.

Lietuvos URM nurodė, kad nusiteikimą nepripažinti pasų ne kartą deklaravo įvairiuose tarptautiniuose formatuose.

„Šiuo metu Briuselyje vyksta diskusijos, kuriose su ES institucijomis ir valstybėmis narėmis ieškoma būdų, kaip techniškai įgyvendinti koordinuotą ir vieningą ES nepripažinimo politiką šių pasų atžvilgiu“, – teigia ministerija.

„Laikomės pozicijos, kad (Europos) Komisijai patvirtinus atitinkamas gaires, visos ES valstybės narės vadovausis bendru požiūriu ir vieningai nepripažins šių pasų. Nepavykus pasiekti bendro susitarimo, bus įvestos vienašalės priemonės“, – rašoma atsakyme.

Rusija 2014 metais užėmė Ukrainos Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus rytuose, kai po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutartį.

Jungtinių Tautų duomenimis, konfliktas Ukrainoje nusinešė apie 13 tūkst. gyvybių.