Tačiau grupė pabrėžia nesutinkanti su trąšų tyrimo metodais, pagal kuriuos mokestis apskaičiuotas.

Įmonės atstovė Viktorija Žižiūnienė BNS teigė, kad delspinigių ir baudų mokėjimas buvo sustabdytas, kol baigsis bylinėjimas, – juos bendrovė sumokės vykdydama galutinį teismo sprendimą.

„Priskaičiuotą nepriemoką įmonė „Agrokoncernas“ sumokėjo 2018 metais, iš karto po to, kai buvo pareikalauta. Delspinigių ir baudų mokėjimas buvo sustabdytas muitinės sprendimu, kol baigsis bylinėjimas. Juos įmonė „Agrokoncernas“ sumokės įstatymo numatyta tvarka“, – BNS sakė V. Žižiūnienė.

Muitą už rusiškas trąšas bendrovė buvo įpareigota sumokėti po 2018-ųjų gegužę atlikto krovinio patikrinimo nustačius, jog iš Rusijos importuotose trąšose neteisingai deklaruotas amonio nitrato kiekis, nuo kurio priklauso antidempingo mokestis.

Grupė iš pradžių skundė šį Muitinės departamento sprendimą Mokestinių ginčų komisijai, tačiau pastarajai jo netenkinus, ginčas persikėlė į teismus.

„Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys teigia, kad įmonė įvežė trąšas, kuriose yra mažiau nei 80 proc. amonio nitrato – antidempingo mokestis mokamas tik viršijus šią ribą, tačiau šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos.

„Ginče nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės, nes akivaizdūs įrodymai  – akredituotos Vokietijos laboratorijos tyrimai, specialistų skaičiavimai, kurie patvirtina, kad amonio nitrato trąšose yra mažiau nei 80 procentų, buvo nevertinti. Keista ir tai, kad pati muitinė neišsaugojo mėginių, dėl kurių ir kilo ginčas“, – pranešime sakė E. Šakys.

Anot jo, bendrovė remiasi akredituotos Vokietijos laboratorijos ekspertize, tuo metu muitinė sprendimą priėmė nustačiusi tik azoto kiekį trąšose, vadovaujantis prezumpcija, kad jeigu jo yra daugiau nei 28 proc., tai reiškia, kad amonio nitrato yra daugiau nei 80 proc. Tokia metodika įmonė vadovavosi ne vienerius metus ir ginčų dėl to nekilo, teigia bendrovės vadovas. 

„Agrokoncernas“ nurodo, kad trąšomis, dėl kurių kilo ginčas, neprekiauja nuo 2018 metų, o su Rusija ir Baltarusija jokių verslo ryšių neturi nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę galutinai atmetė bendrovės skundą ir paliko nepakeistą jai nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pagal kurį grupė turi sumokėti 1,5 mln. eurų galutinio antidempingo muito, 321,5 tūkst. eurų importo PVM, 38,4 tūkst. eurų muito delspinigių, 44,1 tūkst. eurų PVM delspinigių, be to, teismas skyrė grupei 370,5 tūkst. eurų baudą.

LVAT 2021 metų lapkričio sprendimu kitoje byloje „Agrokoncernas“ už trąšas turėjo sumokėti beveik 5,5 tūkst. eurų antidempingo muitą. Ginčas kilo Muitinei nusprendus, kad „Agrokoncerno“ 2017 metų pabaigoje importuotose trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudarė daugiau kaip 80 proc. masės, todėl bendrovė privalo mokėti antidempingo mokestį.

Be to, šiemet vasarį VAAT nusprendė, jog bendrovė privalo mokėti 11,1 tūkst. eurų antidempingo muitą už 2017 metais iš Rusijos įvežtas trąšas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) sausio 31-ąją atmetė bendrovės skundą – ji bandė paneigti muitinės laboratorijos išvadas apie trąšų sudėtį remiantis privačių tyrimų duomenimis, prašė muitinės sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

„Muitinės laboratorija yra specialioji muitinės įstaiga, kurios tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys“, – rašoma nutartyje.

Ginčas kilo dėl 2017 metais į Lietuvą iš Rusijos įvežtų amonio-nitrato trąšų, kurias „Agrokoncernas“ neteisingai deklaravo, o muitinei nustačius kitą produkcijos klasifikaciją nurodyta sumokėti 11,1 tūkst. eurų antidempingo muito.

Prievolė jį mokėti atsirado gavus muitinės laboratorijos išvadas, jog trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudarė daugiau kaip 80 proc. masės.

Pernai kovą kitoje byloje VAAT atmetė „Agrokoncerno“ skundą dėl Muitinės departamento sprendimo mokėti daugiau kaip 2 mln. eurų antidempingo mokesčių už iš Rusijos importuotas trąšas ir 370 tūkst. eurų baudą.

Liuksemburgo teismo trijų teisėjų kolegijos paskelbtas išaiškinimas gali būti svarbus bendrovei „Linas Agro“ ir kitiems trąšų importuotojams, įskaitant „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kontroliuojamą „Agrokoncerną“.

Ginčas kilo, kai „Linas Agro“ nesutiko su Kauno muitinės sprendimu nustatyti muitus jo importuojamoms trąšoms.

Muitinė teigė, kad trąšos atitinka Rusijos kilmės amonio nitrato apibrėžimą. Ji rėmėsi ES reglamente esančia prezumpcija, kad jei trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 procentai, amonio nitrato kiekis yra didesnis kaip 80 procentų, ir šiai prekei turi būti taikomas muitas. Azoto kiekis buvo nustatytas laboratoriniais tyrimais.

Tačiau „Linas Agro“ tikino, kad nepaisant nustatyto azoto kiekio, amonio nitrato kiekis jos trąšose neviršijo 80 procentų masės.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė, kad Lietuvos mokestinių ginčų komisija turi pareigą įvertinti „Linas Agro“ argumentus, nes reglamente esanti prezumpcija yra nuginčijama, ir apsispręsti, ar reikia atlikti laboratorinius tyrimus.

Teismo sprendime pabrėžiama, kad lemiamas kriterijus turi būti faktinis, o ne preziumuojamas amonio nitrato kiekis, todėl „prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų“, kurie ją nuginčytų.

Lietuvos muitinė beveik pusę milijono eurų antidempingo muitų paskaičiavo už „Linas Agro“ 2016–2017 metais importuotas trąšas. Ji rėmėsi trąšų gamintojos Rusijos bendrovės „Dorogobuž“ kokybės sertifikatais ir laboratorinių tyrimų rezultatais, kurie patvirtino, kad azoto kiekis trąšose viršija 28 proc. masės. Ši Muitinės sprendimą palaikė ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

„Linas Agro“ 2018 metų pabaigoje šį sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai.

Daugiau kaip 2 mln. eurų antidempingo muitų už į Lietuvą importuotas trąšas iš Rusijos muitinė yra apskaičiavusi ir „Agrokoncernui“, kuris dėl to taip pat yra pateikęs skundą  Mokestinių ginčų komisijai. „Agrokoncernas“ komentare BNS yra teigęs, jog nepriklausomų laboratorijų duomenys patvirtina, kad šiose trąšose esantis amonio nitrato kiekis neviršija 80 procentų.

Žiniasklaidos teigimu, iš Rusijos amonio nitrato trąšas taip pat importuoja Agrochemijos paslaugų centras, „Kauno grūdai“, „Scandagra“ ir kitos įmonės.

Tai jau antras kartas, kai FNTT tyrėjai atsisako pradėti tyrimą dėl į Lietuvą importuojamų „Minudobreniya“ trąšų. Iš naujo įvertinti turimą medžiagą FNNT prieš daugiau nei dvi savaites nurodė Generalinė prokuratūra.

Kaip skelbė LRT, trąšas iš bendrovės, priklausančios į tarptautinį sankcijų sąrašą įtrauktam Rusijos oligarchu Arkadijui Rotenbergui, importuoja „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ bei dar aštuonios Lietuvos bendrovės.

FNTT savo išvadoje nurodo, kad rusiškos gamyklos trąšas importavusios bendrovės nežinojo apie A. Rotenbergui taikomas sankcijas, taip pat nežinojo ir kam priklauso trąšų gamykla, todėl nėra pagrindo pradėti tyrimą.

Į teisėsauga po žurnalistų atlikto tyrimo gruodį kreipėsi Užsienio reikalų ministerija. Ji siekė išsiaiškinti, ar pažeidžiamos ES ekonominės ir kitokios sankcijos, kai Lietuvos įmonė bendradarbiauja su Rusijos bendrove, kuri į tokį sąrašą nepatenka, tačiau jos savininkui tokios sankcijos taikomos.

URM yra rekomendavusi Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo verslo ryšių palaikymo su įmonėmis, kurių savininkai yra „juoduosiuose sąrašuose“.

LRT skelbė, kad „Agrokoncernas“ per tarpininką Dubajuje perka Rusijos bendrovės „Minudobreniya“ trąšas. Daugiau kaip 80 proc. šios įmonės akcijų priklauso A. Rotenbergui – jam dėl artimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nuo 2014 metų taikomos tarptautinės sankcijos. Tačiau pačios „Minudobreniya“ įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąraše nėra.

LRT Tyrimų skyrius yra gavęs Europos Komisijos išaiškinimą, kad automatiškai sankcijos taikomos ir toms bendrovėms, kuriose daugiau kaip pusė akcijų priklauso asmenims iš juodojo sąrašo. Anot LRT kalbintų teisininkų, tai reiškia, kad sankcijos gali būti taikomos ir „Minudobreniya“.

„Agrokoncernas“ teigia, kad naujausia sutartis dėl „Minudobreniya“ trąšų pirkimų pasirašyta 2017-aisiais ir įvykdyta 2017 bei 2018 metų sandūroje, jos vertė siekė maždaug 1 proc. metinės bendrovės apyvartos. Įmonė taip pat paskelbė, kad nebepirks „Minudobreniya“ trąšų, kol ši bendrovė priklausys A. Rotenbergui.

Premjeras Sauliaus Skvernelis dėl R. Karbauskio ryšių su A. Rotenbergu neseniai aiškindamasis Seime tikino, kad dėl parlamentaro rusiškų trąšų verslo kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir klausė, ar politikas kelia grėsmę saugumui. Gautame atsakyme nebuvo duomenų apie tai, kad R. Karbauskis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.