„Galime pažiūrėti ir į pradinį ugdymą – lietuvių kalbos pamokų mokiniai (rusakalbėse mokyklose – ELTA) turi maždaug 30 proc. mažiau negu lietuviakalbėse mokyklose. Suprantame, kad lietuviakalbėse mokyklose besimokantys mokiniai dažniau šeimoje, socialinėje aplinkoje kalba lietuviškai ir turi gerokai daugiau lietuvių kalbos pamokų“, – Žinių radijui teigė G. Jakštas.

„Tuo metu rusakalbėse mokyklose turi mažiau lietuvių kalbos pamokų, visi kiti dalykai yra taip pat nelietuviškai, o vėliau taikome vienodą standartą ir visgi tikimės, kad ir jie galės dirbti lietuvių kalba, laikyti egzaminus“, – sakė ministras.

Todėl, pabrėžė G. Jakštas, pokyčiai rusų tautinės mažumos mokyklose yra reikalingi. Paklaustas, ar vienas iš pokyčių galėtų būti lietuvių kalbos pamokų skaičiaus didinimas, ministras patikino, kad taip.

Pokyčių tikrai reikia.

„Matome, kad (rusakalbių mokinių – ELTA) pasiekimai yra prastesni, kainuoja daugiau, bet rezultatas brangesnis. Vaikai sunkiau gali save realizuoti. Tiek matome iš egzaminų laikymo, tiek vėliau įsidarbinant, kad gerokai mažesnė dalis dirba aukštos kvalifikacijos darbus. Tad pokyčių reikia“, – teigė G. Jakštas.

„Pokyčių tikrai reikia, o kokie jie bus konkrečiai, planuojame pristatyti kitą savaitę“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

„Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač žinant, kad šiose savivaldybėse ir taip trūksta mokyklų, nėra net svarstoma. Nei šių mokyklų mokytojams, nei mokiniams sąlygos niekaip nebus bloginamos“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo ministras.

„Klausimas yra paprastas – ką galime padaryti, kad mokinių rezultatai, nepriklausomai nuo to, kokia jų gimtoji kalba, nesiskirtų. Palikdami viską taip, kaip yra dabar, nuskriaudžiame mokinius“, – pridūrė G. Jakštas.

Jis taip pat teigė, kad kitą savaitę ministerija ketina pristatyti siūlymus dėl tautinių bendrijų švietimo.

„Visa bendruomenė galės diskutuoti, teikti savo alternatyvas, organizuosime ir mes diskusijas“, – sakė ministras.

„Mūsų tikslas – tai yra lygiavertės mokymosi galimybės visiems vaikams“, – pridūrė jis.

Matome milžiniškus skirtumus, matome skirtumus ir realybėje – kiek studijuoja aukštajame moksle, kiek paskui dirba aukštos kvalifikacijos darbus po studijų baigimo.

Anot G. Jakšto, šiuo metu atliekama duomenų analizė rodo, kad mokykloms, kuriose ugdymas vyksta tautinių mažumų mokomąją kalba, skiriama daugiau lėšų nei lietuviškoms, tačiau ir tai nepadeda sudaryti lygiaverčių sąlygų.

„Pirminiais duomenimis, ką jau galima matyti, tai egzaminų laikymą, kokia dalis išlaiko tris valstybinius brandos egzaminus, kas yra būtinybė norint studijuoti aukštajame moksle. Matome milžiniškus skirtumus, matome skirtumus ir realybėje – kiek studijuoja aukštajame moksle, kiek paskui dirba aukštos kvalifikacijos darbus po studijų baigimo. Skirtumai yra akivaizdūs“, – kalbėjo G. Jakštas.

Sausio pradžioje G. Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.

Pasak jo, pastarosiose mokyklose švietimo kokybė yra aukštesnė nei rusų ugdymo įstaigose, o jas baigę vaikai lengviau įsilieja į europinių šalių gyvenimą.

„Manau, kad situacijos lenkų ir rusų mokyklose gana skirtingos. Iš pirmųjų duomenų matome, kad patekimas į aukštąsias mokyklas, įsidarbinimas aukštos kvalifikacijos darbuose, valstybinių brandos egzaminų laikymas taip stipriai nesiskiria nuo tų, kurie mokosi lietuvių kalba“, – paklaustas, kokia situacija yra lenkų mokyklose, Eltai teigė G. Jakštas.

„Problemų iš švietimo pusės, aš nematau“, – sakė ministras.

Pasak jo, lenkų mokyklose dirba jaunesnis mokytojų kolektyvas, lyginant su rusakalbėmis, į jas taip pat gali atvykti pedagogų iš Lenkijos, sudaromos galimybės kelti kvalifikaciją. Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje veikia ir Balstogės universiteto filialas, kurioje galima mokytis lenkų kalba.

G. Jakšto teigimu, lenkų mokyklas baigusių vaikų integracija Europos Sąjungoje (ES) yra paprastesnė nei rusų tautinės bendrijos.

„Kadangi tai yra ES kalba, europinės institucijos, visi Europos teisės aktai yra pateikiami visomis ES kalbomis. Tai yra visai kitoks buvimas ES, kai tu moki kalbą“, – argumentavo jis.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.

„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

Pasak ministrės, tarptautiniai tyrimai rodo žemesnius tautinių bendrijų mokinių pasiekimus, tačiau orientuotis ji siūlo į ugdymo kokybės užtikrinimą, kad vaikams būtų užtikrintas geriausias mokymas.

„Jos (rusiškos mokyklos – BNS) gali išlikti, bet turi pirmiausia būti moksleivis viso to centras, nes dabar man kartais atrodo, kad direktoriams labiau reikia nei vaikams, o vaikai turi turėti kuo geriausią švietimą ir nuo to neturėtumėm pabėgt. Dabar pasakyti, kad nuo rytojaus mes uždarysime visas mokyklas, būtų klaiki klaida, ir siūlau to nedaryti“, – pirmadienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Armonaitė.

A. Armonaitės vertinimu, rusiškų mokyklų uždarymo klausimą iškėlę politikai jautrioje geopolitinėje situacijoje bando didinti savo populiarumą. Ji ragina jokių „staigių judesių“ nedaryti.

„Dabar naudojame šią jautrią situaciją geopolitinę ir viską uždarome, naikiname ir panašiai. To reikėtų nedaryti, tai yra vaikai, tai yra jų gyvenimai, jie ten kuriasi mokyklose, kokios asmenybės iš ten išeis, turės įtakos mūsų šalies gyvenimui“, – teigė A. Armonaitė.

To reikėtų nedaryti, tai yra vaikai, tai yra jų gyvenimai, jie ten kuriasi mokyklose, kokios asmenybės iš ten išeis, turės įtakos mūsų šalies gyvenimui.

„Aš čia jokių staigių judesių dėl mokyklų uždarymo nedaryčiau, yra Lietuvoje ir buvo puikių mokyklų, kuriose dėstoma kita kalba, ar tai lenkų, ar rusų, todėl reikia labai atsargiai prie šito klausimo prieiti, ne populistiškai, ne drastiškai, ne feisbuko postais, o analize“, – kalbėjo Laisvės partijos vadovė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę atnaujino diskusiją dėl rusiškų mokyklų, keldamas klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu ir atsisakyti mokymo rusų kalba.

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Pagal dabartinį įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra pietryčių Lietuvoje. Tautinių mažumų kalba mokoma devyniose savivaldybėse beveik šimte mokyklų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020–2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.

Minimu laikotarpiu rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje.

Tuo metu Vilniaus savivaldybė abejoja, ar rusiška terpė geriausiai atitinka nuo karo pabėgusių ukrainiečių šeimų interesus.

Greitai 130-ties metų sukaktį minėsiančios Trakų rajono Lentvario „Versmės“ gimnazijos direktorė Oksana Kietavičienė savo ruožtu pažymi, kad vietos rusų bendruomenė turi gilias šaknis ir žmonės nori išlaikyti galimybę komunikuoti gimtąja kalba.

„Mūsų mokykla atlieka daugiakultūriškumo misiją: šiandien mes turime 305 mokinius, ir iš jų 81 yra atvykęs – 69 ukrainiečiai ir 12 baltarusių. Rusų kalba svarbiausia kaip komunikavimo priemonė“, – BNS penktadienį sakė O. Kietavičienė.

„Gyvenime griauti ir sugriauti galima daug“

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sako, kad savivaldybės turės vykdyti sprendimus, kurie bus patvirtinti šalies mastu, tačiau siūlo negriauti sistemos, taip pat kelia klausimą, kur mokytųsi ukrainiečių vaikai, dabar daliai jų renkantis rusiškas mokyklas.

„Kalbant apie rusiškas mokyklas, reikalingas labai rimtas pasvarstymas, nes gyvenime griauti ir sugriauti galima daug, bet vienas iš klausimų, kuris automatiškai kyla – ką darysime su ukrainiečių vaikais, kurie tose mokyklose mokosi?“ – penktadienį savivaldybės BNS perduotame komentare sakė Klaipėdos meras.

Kalbant apie rusiškas mokyklas, reikalingas labai rimtas pasvarstymas, nes gyvenime griauti ir sugriauti galima daug.

„Klaipėda yra multikultūrinis miestas ir šios mokyklos neatsirado vakar, jos veikia daugybę metų, taip pat mes turime pabėgėlius iš Ukrainos, jų šeimas, jų vaikus, kurie ten mokosi, aš norėčiau matyti sistemą“, – pridūrė jis.

Ministro siūlymą skeptiškai vertina ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. Pasak jo, priešiška propaganda ateina iš šeimos aplinkos, o ne ugdymo įstaigos.

„Egzistuoja ta problema, kad dalis vaikų veikiami nacistinės propagandos ir ją reikia kažkaip spręsti, bet aš labai abejoju, kad ta propaganda eina iš mokyklos. Ji eina šeimoj, kur žiūrima palydovinė, internetinė kažkokia informacija, ir iš ten vaikai gauna tą informaciją, kuri juos nuodija. Rusiškų mokyklų uždarymas, mano nuomone, kažin, ar teisingas žingsnis, tik sukiršins mūsų visuomenę“, – BNS penktadienį sakė A. Žukauskas.

Seimo komiteto vadovas taip pat teigė, kad Lietuvoje padėtis skirtinga nei Latvijoje ir Estijoje, kurių pavyzdžiu sekti uždarant rusiškas mokyklas svarsto ministras, nes „Lietuva yra stipresnė šalis su gilesnėmis tradicijomis“. Vis tik jis sutinka, kad vertėtų daugiau turinio mokyti lietuvių, o ne tautinės mažumos kalba, neišskiriant rusų.

Vilniuje rusakalbių mokinių skaičius augo

Švietimą kuruojantis Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris sako, kad atėjo laikas diskusijai, kaip turėtų keistis mokymas rusų kalba, tačiau kol nėra pateikta konkrečių pasiūlymų iš Švietimo ministerijos, nėra aišku ir tai, kokių veiksmų turėtų imtis savivaldybės.

„Laikas diskusijai tikrai pribrendo ir geopolitinė situacija verčia galvoti, kokia padėtis yra Lietuvos mokyklose. Paties detalaus pasiūlymo nesu matęs, kiek žinau, ministerija jo nėra paruošusi, bet jei toks pasiūlymas atsirastų, jį būtų galima svarstyti“, – BNS sakė A. Šileris.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, sostinėje šiuo metu yra 14 rusų kalba ugdymą vykdančių švietimo įstaigų. Nuo 2008 metų vaikų, besimokančių rusų kalba, skaičius išaugo nuo 9,5 iki 11,5 tūkstančio.

Čia matome dar vieną keistenybę ir problemą, kad asmenys, bėgantys nuo teroristinių Rusijos ir Baltarusijos režimų, patenka Lietuvoje į rusakalbę terpę, ir klausimas, ar tai geriausia atitinka tiek jų, tiek Lietuvos interesus.

Pasak vicemero, dalis jų – apie 1,5 tūkst. – yra nuo karo pabėgusių ukrainiečių ir dėl režimo pasitraukusių baltarusių vaikai, neįskaičiuojant besimokančių privačiose mokyklose.

„Čia matome dar vieną keistenybę ir problemą, kad asmenys, bėgantys nuo teroristinių Rusijos ir Baltarusijos režimų, patenka Lietuvoje į rusakalbę terpę, ir klausimas, ar tai geriausia atitinka tiek jų, tiek Lietuvos interesus“, – kalbėjo A. Šileris.

Lentvario gimnazijoje – didelė dalis ukrainiečių

Lentvario „Versmės“ gimnazijos direktorė O. Kietavičienė sako, kad jos vadovaujama mokykla – lietuviška, nors ugdymas vyksta ir rusų kalba, taip pat ji tapo prieglobsčiu nuo karo ir režimo pabėgusių žmonių vaikams.

„Pas mane dirbs trys mokytojos ukrainietės, kurios ketina likti, intensyviai mokosi kalbos, todėl man atrodo, kad atimti kalbą, komunikavimo priemonę, būtų perdėta. Ukrainiečiams, kurie atvykę, yra greičiau suprasti, susikalbėti rusų kalba, bent pradžioj“, – kalbėjo direktorė.

Gimnazijos direktorė taip pat atkreipė dėmesį, kad rusų kalba paprasčiau bendrauti atvykusiems iš Ukrainos, Baltarusijos, bent iš pradžių, iki išmoks lietuviškai, o tą turės padaryti, norėdami integruotis.

„Dalis jų išvyks ir jau išvyko, bet dalis ketina likti, pagal tėvus matau, kad perka nekilnojamą turtą, akivaizdu, kad be lietuvių kalbos jie negalė likti“, – pridūrė direktorė.

Ji taip pat pažymi, kad mokykla įkurta 1896 metais, ir joje karta iš kartos mokosi vietos rusakalbiai, nes bendruomenė įsikūrusi seniai.

„Bendruomenė yra, jos niekur neišnaikinsi, nepanaikinsi, bet tai vietinė bendruomenė, mano pačios močiutės, tėvai vietiniai, ir gimtoji kalba rusų kalba, bet aš nenorėčiau, kad ją iš manęs visai atimtų“, – kalbėjo O. Kietavičienė.

Visagine rusiškas klase surinkti – sunku

Visagino „Atgimimo“ gimnazijos direktorė Veronika Voitekian sakė, kad svarstymų atsisakyti mokymo rusų kalba nekomentuos, nes nėra konkrečių siūlymų, kuriuos būtų galima vertinti.

Mokyklos vadovė taip pat teigė matanti tendenciją, kad rusakalbių ar mišrios šeimos pačios vis dažniau leidžia vaikus į lietuviškas mokyklas.

„Kalbant apie Visaginą, tendencija yra tokia, kad vis daugiau (rusakalbių – BNS) šeimų pasirenka lietuviškas mokyklas, jau nuo pirmos ar penktos klasės. Mums kasmet vis sunkiau suformuoti tris devintas klases“, – BNS sakė V. Voitekian.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra pietryčių Lietuvoje. Tautinių mažumų kalba mokoma devyniose savivaldybėse beveik šimte mokyklų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020–2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.

Minimu laikotarpiu, rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje.

„Kaimynai latviai, estai ne tik atsisakė mokyklų, kuriose mokomoji kalba rusų, bet ir eina tuo keliu, kad nebūtų mokoma kaip užsienio kalba rusų kalba. (...) Matyt, reikėtų pasimokyti iš mūsų kaimynų, viena yra, kad turėtume orientuotis į Europos Sąjungos kalbas, kad tautinių mažumų mokymas vyktų jų kalba, galimi dvišaliai susitarimai su kitomis šalimis, jei yra draugiška šalis, pavyzdžiui Ukraina“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė G. Jakštas.

Ministras teigė, jog šiuo metu svarstoma, kaip būtų galima atsisakyti mokymo rusų kalba, ir per kelias savaites ministerija pateiks pasiūlymą.

Jei pradėti daryti pokyčius, tai reikia daryti nuosekliai, nuo naujų klasių formavimo.

„Reikia pradėti galvoti, kokie tie sprendimai būtų, pasakyti, kokie jie būtų, per anksti. Dabar įnikome į vertinimą mokyklų, tikiuosi, per keletą savaičių turėsime pasiūlymą“, – sakė G. Jakštas.

Pasak jo, kyla klausimas, kodėl Lietuva išlaiko mokyklas, kuriose mokoma nedraugiškų šalių kalbomis.

Ministras taip pat pabrėžė, kad mokymasis visus dalykus vien tautinės mažumos kalba daro vaikams meškos paslaugą, nes jie sunkiau integruojasi į visuomenę.

„Jei yra Baltarusija, kur matome, kad lietuviškoms mokykloms sutrukdyta veikti Baltarusijoje, klausimas, ar mums reikėtų užtikrinti. Sakyčiau, klausimas turėtų būti keliamas, koks yra sutarimas su ta šalimi. (...) Kai šalis nėra draugiška, klausimas, kodėl tai darome“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad rusų mokyklos nebūtų uždaromos, ypač, kai mokyklų Vilniuje, Klaipėdoje trūksta, bet keičiama mokymo kalba – arba daugiau dalykų mokant lietuviškai, arba pereinant prie lietuviško ugdymo, bet tai būtų daroma tik naujai mokytis pradedantiems mokiniams.

„Jei pradėti daryti pokyčius, tai reikia daryti nuosekliai, nuo naujų klasių formavimo, klausimas, nuo kurių metų, ar reikia toliau formuoti klases, kuriose mokoma rusų kalba“, – sakė G. Jakštas.

Jis teigė, jog rusų mokyklų mokytojams neturėtų būti sudėtinga persiorientuoti į ugdymą lietuviškai, nes jie kalba valstybine kalba.

Ministras taip pat ragino nesieti atsinaujinusios diskusijos dėl tautinių mažumų mokyklų su incidentu, kai rusų mokykloje besimokantys paaugliai  apšaudė bendraklasį pneumatiniu ginklu, nes jis pasakė nepritariantis karui Ukrainoje.

„Suprantu, kad tie vaikai, kurie taip pasielgė, dėl savo poelgio apgailestauja. Galima klysti ir negalima uždėti etiketės“, – sakė G. Jakštas.

Tautinių mažumų departamento Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova Žinių radijo laidoje teigė, kad nepritaria vienos iš tautinių mažumų mokyklų uždarymui.

„Jei kalbėti vien apie mokyklas rusų kalba, būtume prieš vienos tautybės marginalizavimą. Uždaryti mokyklas vienos tautybės ir visiškai neleisti vaikams savo tautybės puoselėti tikrai nebūtų sprendimas, kurį šiuo metu reikėtų daryti“, – sakė V. Vėželytė-Pokladova.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra Pietryčių Lietuvoje. Tautinių mažumų kalba mokoma devyniose savivaldybėse beveik šimte mokyklų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020–2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.

Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – ar tikrai turėtume atsisakyti rusų kalbos pamokų ir kaip kitataučius paskatinti integruotis į Lietuvos visuomenę?

Apie tai šį vakarą, 20 val., rodomoje laidoje diskutuos Lietuvoje jau 18 metų gyvenantis rusas Viktoras Voroncovas ir visuomenės veikėjas bei turinio kūrėjas Algis Ramanauskas.

Kaip pastebės A. Ramanauskas, jeigu lietuvių mokyklos be rusų kalbos, kaip antrosios užsienio, negali pasiūlyti alternatyvų, tuomet tai – didžiulė švietimo sistemos problema. Tačiau, anot visuomenės veikėjo, uždrausti šios kalbos mokyti taip pat negalima. „Gal tie vaikai išaugs gerais šnipais. Šiuo atveju, priešo kalba jiems bus reikalinga“, – ironizuos A. Ramanauskas.

Gal tie vaikai išaugs gerais šnipais. Šiuo atveju, priešo kalba jiems bus reikalinga.

V. Voroncovas prieštaraus – anot jo, negalima sakyti, kad rusų kalba yra priešo kalba. „Rusų kalba – 18 proc. Lietuvos piliečių gimtoji kalba. Aš pats kalbu lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. Su bet kokiu Lietuvos piliečiu galiu susikalbėti jo gimtąja kalba. Aš tuo didžiuojuosi ir tai turėtų būti normalu. Bet kai viskas yra maišoma į vieną katilą – Putinas, rusų kalba, rusų kultūra, Lietuvos rusai – tai yra ydinga, nenormalu ir to reikia vengti. Būtinai reikia mokyti rusų kalbos“, – sakys jis.

Savo ruožtu A. Ramanauskas tikins, kad kaip nereikėtų šios kalbos drausti, taip nebūtina ir jos mokytis. Anot jo, besimokydamas rusų kalbos, vaikas gautų tokią pat naudą, kaip ir besimokydamas kitos, panašios kultūrinio svorio kalbos.

„Jei palygintume, kiek pasaulinės literatūros šedevrų yra sukurta anglų, ispanų ar prancūzų kalbomis, tai rusų kalba sukurto meninio turinio yra apgailėtinai mažiau. Ir jei mes čia iškart prisimintume dostojevskius arba čechovus, nepamirškime, kad tai yra gana prastesni rašytojai nei tie, kurie rašė anglų kalba, ir kuriuos žino visas pasaulis“, – tvirtins A. Ramanauskas.

Kitas dalykas yra vadovėliai ir kitos mokymo priemonės, iš kurių vaikai, ar visi norintys išmokti rusų kalbą, yra mokomi – anot V. Vancovo, čia iš tiesų yra gausu dezinformacijos. Šioje vietoje jam pritars ir A. Ramanauskas: „Vaikai tose Lietuvos rusiškose mokyklose yra auklėjami visiško rusiško nacizmo dvasioje.“

Tęsdamas kalbą apie rusų mokyklas, A. Ramanauskas pastebės, kad jokia kita šalis tokių išskirtinių teisių tautinėms mažumoms neteikia, tad tokios privilegijuotos situacijos neturėtų būti ir Lietuvoje. Atsisakius rusų kalbos mokyklų, vaikai turėtų galimybę į visuomenę integruotis greičiau, tačiau, anot A. Ramanausko, viskas turėtų vykti palaipsniui.

„Mes neturėtume visko kirsti labai staigiai. Mes turime būti išmintingi. Naikinti nuo rytojaus būtų kvaila. Labai svarbu neįpriešinti ir atskirti mūsų rusus nuo Rusijos rusų. Net jei tarp mūsų yra labai didelis procentas „vatnikų“, mes turime suprasti, kad situacija gerėja. Jie turi palikuonių ir tie palikuonys turi būti išganyti. Mes negalime būti dramblys porceliano parduotuvėje“, – savo nuomone dalysis A. Ramanauskas.

Prieš 80 metų įkurta dabartinė „Vilties“ progimnazija Panevėžyje buvo vienintelė skirta rusakalbiams mokytis. Dėl šalyje veikiančio karinio miestelio buvo nemažai rusakalbių šeimų. Vėliau progimnazija tapo trečiąja vidurine. Šis numeris buvo duodamas visoms Lietuvoje veikiančioms rusakalbių mokykloms.

Išėjus Rusijos armijai Panevėžyje rusakalbių liko nedaug, mokyklai prieš septyniolika metų teko apsispręsti – užsidaryti arba tapti mišria ir ugdyti vaikus lietuvių kalba. Direktorė pamena, koks tada pasipriešinimas kilo.

„Tiek metų šitoje mokykloje buvo ugdoma tik rusų kalba. Čia buvo įsikūrusios rusų bendrijos, tautinių mažumų bendrijos. Jiems atrodė, kad atėję mokytis lietuviai sunaikins jų tapatumą“, – kalbėjo „Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė.

Pasikeitus mokiniams, ugdymo kalbai, teko keistis ir čia dirbusiems mokytojams, kurių daugelis buvo rusakalbiai. Dabar iš jų liko aštuoni. 

„Jūs visos turėsite darbo, tačiau jūs privalote išmokti lietuvių kalbą ir turėti bent antrą valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją – toks buvo reikalavimas“, – prisiminė D. Valiukienė.

Lietuvoje veikė virš 100 tautinėms mažumoms skirtų ar mišrių mokyklų. Ugdymo procesas čia vyksta pagal kelis modelius: vienose mokomasi gimtąja kalba, o valstybine – tik lietuvių kalbos ir literatūros istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo, dvyliktokams reikia laikyti lietuvių kalbos egzaminą. Kitur visi dalykai dėstomi lietuvių kalba ir tik keli dalykai gimtąja. 

„Gyvenant Jungtinėje Karalystėje ir lietuvių, ir kitų tautybių vaikai valstybinės lietuvių kalbos ir kultūros mokėsi savaitgaliais. Tikrai ta praktika pas mus susidėliojusi ne pagal pasaulinius standartus“, – sakė švietimo ir mokslo komiteto narė Dalia Asanavičiūtė.

Visi vaikai, kurie gyvena ir mokosi Lietuvoje, yra mūsų vaikai.

Galimybė mokytis gimtąja kalba gyvenant kitoje šalyje numato Europos tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Lietuva turi susitarimus su Rusija, Baltarusija ir kitomis Europos Sąjungos šalimis dėl galimybės mokytis lietuviškai, tačiau Baltarusija pranešė, kad nuo rugsėjo vienoje iš dviejų veikiančių Pelesos mokykloje lietuvių kalbos nebeliks. 

Užsienio reikalų ministerija prašo baltarusių suteikti pereinamąjį laikotarpį. Švietimo sporto ir mokslo ministerija svarsto dėl tolimesnio mokyklos finansavimo. 

„Visi vaikai, kurie gyvena ir mokosi Lietuvoje, yra mūsų vaikai. Čia akis už akį principo negali būti“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

2014 m., kai paaiškėjo, kad kai kurių rusakalbių mokyklų mokiniai vasaras leidžia sukarintose stovyklose Rusijoje, imta kalbėti apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Tuometis saugumo vadovas Gediminas Grina net siūlė naikinti tautinių mažumų mokyklas, esą, palikti reiktų tik tarptautines.

„Ar jie suvokia save Lietuvos Respublikos piliečiais, ar kitos valstybės piliečiais ir tik nešioja lietuvišką pasą. Tame yra problema“, – reiškė tuometinis VSD vadovas G. Grina.

Prie panašių svarstymų sugrįžtama dabar, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Saugumas pranešė apie galimas provokacijas, esą, ir mokyklose gali vyrauti ne būtinai su Lietuvos politine pozicija sutampančios nuotaikos.

„Manau, kad klausimas tikrai vertas diskusijos, bet šiandien turime didesnių problemų, kurias sprendžiame. Lietuva yra suteikusi galimybę tautinių mažumų mokykloms mokyti tik jų kalba ir tik keletą dalykų mokyti nacionaline lietuvių kalba. Yra ir kitas variantas, kai viskas mokoma nacionaline kalba, tik jų kalba yra jų kalbos pamokos“, – teigė J. Šiugždienė.

Prieš daugiau nei dešimtmetį siūlyta Lietuvai eiti Latvijos keliu. Tada kaimynai tautinių mažumų mokyklose daugiau pusę mokomųjų dalykų nusprendė mokyti valstybine kalba. Dabar jau daugelis mokomųjų dalykų vyksta latviškai. Rusakalbiai latvių politiką pavadino diskriminuojančia.

Diskriminaciniu vadintas ir prieš dešimtmetį Lietuvos priimtas sprendimas suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų vaikams. Egzaminai vyksta, tačiau daugiau permainų tautinių mažumų ugdymo programose nebebuvo. 

„Palaipsniui integruoti reikia, bet tai turi vykti natūraliai, nes tai taip pat susiję su mentaliteto kaita. Reikia ugdyti tautines bendrijas ne tik mokyklose, bet šviesti ir tėvus. Šiai mentaliteto kaitai reikia laiko. Negalim (skubėti – red. past.), nes sukelsim tik erzelį“, – sakė švietimo ekspertė Virginija Būdienė.

Po 30 metų vis dar turime asmenų, kurie nekalba lietuviškai.

Kalbinti politikai sako, kad tautinių mažumų integracija turėtų vykti ne uždarant kitakalbes mokyklas, o mokant kitaip kalbančius lietuviškai.

„Mano nuomone, lengvesnė integracija į valstybę yra kai mokoma tos šalies kalba, kurioje tu gyveni, nes mes turime situaciją, kad po 30 metų vis dar turime asmenų, kurie nekalba lietuviškai“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.

Pašnekovai sako, kad svarbus ir pedagogų, dešimtmečius dirbančių tautinių mažumų mokyklose, noras įsilieti į lietuvišką visuomenę. 

Tai, kad nuotaikų būna įvairių, rodo neseniai švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtos rekomendacijos. Mokyklų vadovams leista atleisti karą pateisinančius ar propagandą skleidžiančius pedagogus.

Suskaičiuota, kad pastarąjį dešimtmetį besimokančiųjų tautinių mažumų mokyklose mažėjo, tačiau ir bendras mokinių skaičius Lietuvoje mažėjo. 

Norėčiau paprašyti visų, kurie atsakingi, – leiskime vaikus į lietuvių mokyklas.

Lietuvoje gyvenantys rusai, tiek jauni, tiek vyresni, jau tikrai puikiai išmoko kalbėti lietuviškai. Aš manau, kad ir kiti vaikai lietuviškai išmoktų labai greitai.

Pati esu tremtinė. Man buvo 11 metų, kai ištrėmė į "plačiąją tėvynę". Ten paklausė, į kurią klasę anksčiau ėjau.

Atsidūriau toje pačioje klasėje pagal skaičių, tik aplink kalbėjo svetima kalba. Toje vienoje klasėje mokiausi kelerius metus, kol išmokau man svetimų žmonių kalbą bei elgesį.

Geriausiai sekėsi matematika, juk ji suprantama ir kitakalbiui.

Antras dalykas, mes patekome pas ukrainiečius, kurie buvo apgyvendinti viename kaime. Kitame kaime tuo metu gyveno kiti tremtiniai, kai kurie dėl kalbos patirdavo ir patyčių.

Mes, lietuviai, patekome pas geraširdžius ukrainiečius. Atvažiavome, galima sakyti, nuogi, neturėjome maisto.

Ukrainiečių moterys (vyrų beveik nebuvo) mumis tikrai rūpindavosi. Tai duonos, tai pieno parūpindavo. Jeigu ne jie, nežinau, kaip būtume išgyvenę.

Mes, vaikai, ir svetimą kalbą greitai išmokome. Tiesa, man buvo kiek sunkiau, nes aplink gyveno kalbantys ukrainietiškai, o jų kalba buvo maišyta su rusų kalba. Vaikai kalbėdavo įvairiai. Tačiau mokykloje reikėdavo kalbėti tik rusiškai.

Atsimenu, kai vieną eilėraštį išmokau ukrainietiškai. Pakėliau ranką, tuo parodydama, kad jau išmokau ir galiu padeklamuoti.

Kai padeklamavau, man pasakė, kad gražiai išmokau, bet reikia mokytis iš rusiško pavyzdžio.

Noriu pasakyti, kad vaikai išties labai greitai visko mokosi. Nėra ko juos siųsti į rusų mokyklas. Darykime viską, ką reikia, kad jie eitų į lietuvių mokyklas. To jiems ir linkiu.

Lietuvos rusų sąjunga ir Lietuvos rusų nevyriausybinių organizacijų atstovai pareiškė susirūpinimą dėl Vilniaus savivaldybės planų 2016–2020 metais reorganizuoti ir struktūriškai pertvarkyti sostinės bendrojo lavinimo mokyklas ir vaikų darželius.

„Vilniaus savivaldybės paruoštas rusų vaikų darželių ir mokyklų rusų mokamąja kalba plano projektas reikalauja gilesnės analizės, konsultacijų ir konstruktyvaus dialogo su visomis suinteresuotomis pusėmis“, – teigiama išplatintame pareiškime.

Jį pasirašiusių organizacijų atstovai reiškia susirūpinimą dėl to, kad reorganizacijos planai nebuvo derinami su visuomene ir tėvais, kurie yra pagrindiniai švietimo proceso užsakovai.

„Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Švietimo įstatymas garantuoja tautinėms mažumoms teisę mokytis savo gimtąja kalba“, – pažymima pareiškime.

Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad švietimo įstaigų tinklas sostinėje rusų mokamąja kalba yra nepakankamai išvystytas, o rusakalbių gyventojų pasiskirstymo geografija Vilniuje yra plati ir fragmentuota.

Pareiškimą pasirašė Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas, Lietuvos rusų tėvynainių koordinacinės tarybos pirmininkė Olga Gorškova, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė Ella Kanaitė ir Lietuvos rusų vaikų darželių asociacijos pirmininkė Tatjana Dvilevič.