Seimo nariai prašo išslaptinti pažymas apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ir jos ryšius su Rusijos diplomatais ar žvalgybos ir saugumo pareigūnais, galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui; apie tai, kokiais veiksmais ir priemonėmis Rusija siekia daryti poveikį Lietuvos politiniams procesams ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei; taip pat apie Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos ir Eurazijos moterų forumo išnaudojimą Rusijos užsienio politikos tikslams.

„Lietuvos visuomenė turi žinoti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su atskirais Lietuvos politikais, siekia paveikti šalies politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms“, – rašoma Seimo narių rašte, adresuotam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.

Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms.

2019 m. rugsėjo 26 d. Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris iki 2020 m. balandžio 29 d. atliko parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.

„Tyrimo metu surinkta daug informacijos, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu, nes leidžia parodyti, kaip Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su atskirais Lietuvos politikais, įgyvendindami tėvynainių politikos tikslus, veikdami su diplomatine priedanga, talkininkais pasirinkdami Lietuvos rusakalbiams atstovaujančių partijų lyderius, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

Parlamentaro teigimu, dėl NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko politinio šališkumo organizuojant tyrimą ir siekio apsaugoti valdančiosios koalicijos partnerius, laikinosios tyrimo komisijos nariams šiuo metu kol kas pritrūko politinio palaikymo už galimą priesaikos sulaužymą pareikalauti parlamentarės Irinos Rozovos konstitucinės atsakomybės. „Vis dėlto pakankamai duomenų, leidžiančių pamatyti pilną vaizdą, kaip Rusija mėgina paveikti Lietuvos vykstančius politinius procesus, yra įslaptintose VSD pažymose, kurios yra pateiktos ir NSGK“, – sako L. Kasčiūnas.

„Sunku patikėti, kad po Seimo nario Mindaugo Basčio istorijos gali vėl būti trukdoma pareikalauti konstitucinės atsakomybės iš asmens, kuriam Valstybės saugumo departamentas dėl analogiškų priežasčių rekomendavo neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija – ir visgi taip nutiko, politinės valios pritrūko netgi įsteigti apkaltos komisiją. Tad belieka kraštutinės priemonės – prašome NSGK pirmininko komiteto vardu kreiptis į VSD ir prašyti išslaptinti informaciją, kiek tai įmanoma padaryti nesukeliant grėsmės žvalgybos veiklai ir šaltiniams“, – sakė NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

D. Gaižauskas: tai eilinis manipuliavimas

D. Gaižauskas mano, kad Seimo nariai, kurie siūlo prašyti  Valstybės saugumo departamento (VSD)  išslaptinti visą medžiagą apie Rusijos įtaką parlamentarei Irinai Rozovai , „labai neatsakingai politikuoja,  toliau nori konfliktų, toliau nori kelti destrukcijas Seime ir vienaip ar kitaip klaidinti rinkėjus“.

„Jie  parodo, kad neturi jokio supratimo, kas tai yra žvalgybinė informacija ir kokia įstatyme nustatyta tvarka galima prašyti išslaptinimo“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.

Taip jis komentavo Seimo NSGK narių  Lauryno Kasčiūno, Gabrieliaus Landsbergio, Arvydo Anušausko, Vytauto Bako, Virgilijaus Aleknos ir Dovilės Šakalienės kreipimąsi į jį, kuriame siūloma  NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl medžiagos apie Rusijos įtaką I. Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo.

Manau, kad jie toliau tęsia manipuliavimą taip naudodamiesi savo pareigomis NSGK.

„Manau, kad jie toliau tęsia manipuliavimą taip naudodamiesi savo pareigomis NSGK. Paprasčiausia reikia įvertinti visas aplinkybes, kurios vyko praėjusią savaitę Seime. Tai yra, norint organizuoti arba pradėti apkaltą I. Rozovai, turėjo būti patvirtintos laikinosios tyrimo komisijos išvados. Būtent to tyrimo metu surinktų visų aplinkybių pagrindu būtų galima įvertinti, ar buvo sulaužyta priesaika, ar Konstitucija pažeista, ar ne.  Būtent  opozicijos dėka tyrimas praktiškai žlugo, nes iš pradžių opozicija griovė kvorumą, nepatvirtino išvadų, galima netgi sakyti, kad neleido išvadų užbaigimo proceso vykdyti nustatyta tvarka. Esmė ta, kad visas tas procesas vis dėlto buvo sužlugdytas, kadangi jokių apibendrintų įrodymų kaip ir nebeliko, nes Seimas išvis neleido pratęsti tyrimo, tai tas imitavimas, kad neva pradės apkaltą Irinai Rozovai, tai tik tai dūmų užsklanda žmonėms“, – mano  D. Gaižauskas.

Pasak jo, per dūmus bandoma vienaip ar kitaip parodyt, neva konservatoriai nori kažkokio teisingumo.

„Nieko panašaus, viso tyrimo metu, kurį mes atlikome, visa įslaptinta informacija, kiek buvo įmanoma, yra išslaptinta, o ta dalis, kurios VSD negali dėl Valstybės paslapčių įstatyme nustatytų normų išslaptinti, buvo pridėta prie šio tyrimo medžiagos su slaptumo žyma. Ir visi Seimo nariai, nebūtinai NSGK, kurie turi leidimus, jie turėtų eiti susipažinti. Yra užtikrinta galimybė susipažinti su informacija, kurią nagrinėjo ir vertino NSGK laikinosios tyrimo komisijos metu. Todėl šie žingsniai, aš galvoju, tai eilinis manipuliavimas, bandymas vienaip ar kitaip klaidinti savo rinkėjus, nes rinkimai visai čia pat, ir į tai žiūrima labai nerimtai ir labai neatsakingai“, – sakė D. Gaižauskas.

„Paprašiau pagreitinti procesus, bet komitetas priėmė sprendimą iškviesti S. Skvernelį, kitų komitetų pirmininkus, kas buvo susipažinę su informacija, apie dvidešimt žmonių“, – BNS sakė NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Opozicijos iniciatyva trečiadienį komitetas priėmė sprendimą kviesti asmenis, kurie buvo gavę Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie I. Rozovą. Tarp jų yra ir premjeras.

Trečiadienį NSGK aiškinosi, kokių veiksmų po VSD rašto su siūlymu neišduoti I. Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija ėmėsi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Į apklausas kviečiami ir ankstesni parlamento vadovai.

Opozicijos atstovai komitete taip pat trečiadienį pranešė pradedantys rinkti parašus dėl apkaltos komisijos sudarymo. Pasak opozicijos atstovų, turimos informacijos jau pakanka I. Rozovos apkaltos procesui pradėti.

I. Rozovos su M. Basčiu siūlė nelyginti

Seimo pirmininkas V. Pranckietis trečiadienį komisijai aiškinosi, ko jis ėmėsi gavęs VSD medžiagą apie I. Rozovą.

NSGK nariai parlamento vadovo daugiausiai klausinėjo, kodėl gavus informaciją apie M. Bastį sureaguota buvo iškart – inicijuotas apkaltos procesas, tuo tarpu I. Rozovos situacija viešumon iškilo tik po pusantrų metų.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis savo liudijimuose pripažino galėjęs būti aktyvesnis reaguodamas į VSD raštą, tačiau teigė, jog jo reakcija buvo kita nei M. Basčio atveju, nes „grėsmės buvo nesulyginamos“.

„Grėsmės buvo nelyginamos su Basčiu, (I. Rozova – BNS) neužėmė jokių pareigų, negavo jokios informacijos. Kad atliktume tyrimą, aš laukiau NSGK iniciatyvos bus ar nebus. Man buvo paaiškinta, ir NSGK pirmininko, kad atvejai buvo nelyginami“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas patvirtino su VSD raštu, kuriuo rekomenduojama I. Rozovai neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, supažindinęs tris asmenis: pačią I. Rozovą, jos frakcijos seniūnę Ritą Tamašunienę bei tuometinį NSGK pirmininką Vytautą Baką.

Parlamento vadovas teigė, jog iš V. Bako išgirdęs, kad M. Basčio, kuriam remiantis VSD medžiaga buvo pradėtas apkaltos procesas, ir I. Rozovos atvejai nelyginami, ir palikęs komitetui iniciatyvą, jei norės pradėti tyrimą.

„M. Basčio atveju NSGK iš karto gavo informaciją ir iš karto galėjo imtis veiksmų, ir tyrimą (dėl M. Basčio – BNS) inicijavo NSGK“, – sakė V. Pranckietis.

Komiteto nariai klausė parlamento vadovo, kodėl panašus VSD raštas apie M. Bastį, rekomenduojantis neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, buvo paviešintas žiniasklaidai, tuo tarpu raštas apie I. Rozovą nebuvo paskelbtas.

Informacija apie I. Rozovą išaiškėjo tik po pusantrų metų, NSGK tuomet pradėjo tyrimą, M. Basčio atveju tyrimas buvo pradėtas iškart grupės Seimo narių iniciatyva.

2017 metų kovą V. Pranckietis paskelbė, kad nesuteikė tuometiniam socialdemokratui M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, atsižvelgęs į VSD informaciją apie jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu.

Parlamente tuomet buvo sudarytos ir apkaltos, ir laikinoji tyrimo komisija. Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, tačiau per balsavimą dėl apkaltos Seime neužteko balsų panaikinti jo mandatui. M. Bastys tada atsistatydino pats.

V. Pranckietis: siekiau, kad medžiagą gautų NSGK

VSD raštą su rekomendacija neišduoti I. Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija Seimo pirmininkas gavo 2018  metų sausio 19 dieną. Parlamento vadovas taip pat teigė kitą dieną dar gavęs papildomą slaptą VSD raštą, apie kurį negalintis kalbėti atvirame posėdyje.

„Su informacija supažindinau tris asmenis – pačią I. Rozovą, kad jai nebus suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, tada informavau frakcijos seniūnę (Ritą Tamašunienę – BNS), kad į siūlomas komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas reikės ieškoti kito žmogaus, I. Rozova negali atlikti šių pareigų, ir NSGK pirmininką V. Baką“, – sakė I. Pranckietis.

Parlamento vadovas akcentavo, kad apie pirmąjį VSD raštą dėl rekomendacijos neduoti leidimo dirbti su slapta informaciją jis informavęs NSGK vadovą, o su keliomis dienomis vėlesniu jau slaptu VSD raštu galėjo susipažinti visi NSGK nariai.

„Man kilo klausimų, aš paprašiau papildomos informacijos, kurią gautų ir NSGK. (...) Papildomais mano veiksmas buvo apie tai, kad NSGK galėtų gauti informaciją“, – teigė V. Pranckietis.

„Paprašiau informacijos iš tarnybų, kad komiteto nariai ją gautų, ir jie gavo informaciją mano prašymu. Aš parašiau raštą (2018 metų – BNS) sausio 23 dieną, o vasario 2 dieną raštas (iš VSD – BNS) atėjo atgal“, – detalizavo V. Pranckietis.

Opozicija inicijuoja interpeliaciją

Opoziciniai komiteto nariai trečiadienį paskelbė inicijuojantys I. Rozovos apkaltos procesą.

„Šiandien mes turime labai aiškią situaciją, informacijos pakanka apkaltos komisijai pradėt, viskas. Tai reiškia, mes dabar komiteto nariai turime pakankamai supratimo ir informacijos apie galimai sulaužytą priesaiką“, – po posėdžio žurnalistams sakė opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

„Mano priesaikos supratimas sako, kad, turėdamas šią informaciją, aš negalėčiau elgtis kitaip, laukti galbūt iki Seimo rinkimų ir nepradėti apkaltos misijos. Dėl to mes nusprendėme, kad šiandien pradėsime rinkti parašus“, – teigė G. Landsbergis.

„Akivaizdu, kad yra pakankamais pagrindas Seimo nariams kreiptis dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl apkaltos sudarymo, ir nebūtina laukti, kol baigsis tyrimas, ir tam tikrus politinius žaidimus baigti. Manytume, kad nebėra ko laukti ir pradedame rinkti parašus“, – pažymėjo socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nare I. Rozova BNS telefonu susisiekti nepavyko.

Nesuprantu tikslo, kodėl dabar reikėtų strimgalviais pulti į apkaltą, kai komitetas tuoj pat priims sprendimą.

Pasirašyti apkaltos iniciatyvą sutinka ir NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

„Jei būtų pradėti rinkti parašai, be abejo, reikia pasirašyti šitą dalyką, tai turėjo būti padaryta dar 2018 metų sausio mėnesį“, – žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

Komiteto vadovas taip pat pažymėjo, kad apkaltos komisijos tyrimas ir NSGK atliekamas tyrimas būtų atskiri.

„Mūsų komisija (NSGK – BNS) atlieka visiškai kitą darbą ir ieško atsakymų į visai kitus klausimus. Dėl apkaltos proceso, aš taip galvoju, kad dar  2018 metų sausio mėnesį, kai buvo gautas raštas, turėjo būti priimti vienoki ar kitokie sprendimai. Tai yra visai kita komisija, tos (apkaltos – BNS) komisijos sukvietimo tvarka labai aiškiai Seimo statute reglamentuota“, – sakė D. Gaižauskas.

Apkaltos komisija turėtų atsakyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą dėl sulaužytos priesaikos, NSGK aiškinasi kausimus ne tik dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės, bet ir Seimo pareigūnų, disponavusių informacija apie I. Rozova, veiksmus.

Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Sprendimą dėl apkaltos komisijos sudarymo balsuodamas priima Seimas.

Didžiausios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis laikosi pozicijos, jog reikėtų sulaukti NSGK atliekamo tyrimo pabaigos, o opoziciją sako su apkaltos iniciatyva siekiant „susirinkti sau dividendus“.

„Tai net nesolidu, nesulaukti, kiek reikės, savaitę ar dvi, kol bus baigtas tyrimas. Nesuprantu tikslo, kodėl dabar reikėtų strimgalviais pulti į apkaltą, kai komitetas tuoj pat priims sprendimą“, – BNS sakė „valstiečių“ vadovas.

Tyrimas – dėl nuslėptų ryšių

Tyrimas dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.

„Darome pirmąjį komisijos posėdį, bandysime nusistatyti tyrimo planą, kurią sritį tirsime pirmiau“, – BNS sakė NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Jis teigė siūlysiąs, kad iš pradžių būtų tiriama Rusijos įtaka Lietuvos politiniams procesams, o paskui jau – kas kokią informaciją turėjo ir ką su ja darė.

Komiteto pirmininkas tvirtino sieksiąs, kad posėdžiai būtų maksimaliai vieši.

„Posėdžius darysime maksimaliai visus atvirus, bet jeigu bus klausimai, susiję su valstybės paslaptimi, tada bus uždari“, – sakė D. Gaižauskas.

Jis skaičiavo, kad komitetui gali tekti apklausti apie 20 asmenų.

Kadangi tyrimas gana platus, posėdžiauti planuojama dukart per savaitę.

Posėdžius darysime maksimaliai visus atvirus, bet jeigu bus klausimai, susiję su valstybės paslaptimi, tada bus uždari.

„Jeigu neišsiplėsime, kur nereikia, tikrai galime baigti iki gruodžio 1 dienos“, – teigė NSGK pirmininkas.

Seimas antradienį NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos tų ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui.

Tyrimas bus atliekamas ir dėl politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija naudota tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Už tai, kad būtų atliktas parlamentinis tyrimas, priimant nutarimą balsavo 86 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 12 susilaikė. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tyrimą turi atlikti iki gruodžio 1 dienos.

Tyrimas bus atliekamas ir dėl politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija buvo naudojama tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.

Opozicijos atstovai nuogąstauja, kad aiškinantis ne tik I. Rozovos, bet ir medžiaga apie ją disponavusių politikų veiksmus, tyrimas taps politinio susidorojimo su opozicija įrankiu.

„Ir Seimo salėje, ir užkulisiuose, ir visoje viešojoje erdvėje mes daugiau girdėjome kalbų ne apie Maskvos galimą įtaką Lietuvos politikams ir politiniams procesams, o mūsų pačių, ypač valdančiųjų „valstiečių“, keršto blyksnius, ar V. Pranckietis ir V. Bakas nebus padarę kokių liapsusų disponuodami įslaptinta informacija, ir tai permuša pagrindinį uždavinį, kurį mes turėtume spręsti“, – sakė liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas.

Vėlgi, ar nebus valdantiesiems tyrime svarbiausias dalykas pakamantinėti Seimo pirmininką, bijau, kad svarbiausi klausimai nepaskęstų politiniuose žaidimuose.

Konservatorius Jurgis Razma irgi kvietė balsuoti „už“, bet išsakė nuogąstavimus, kad NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko entuziazmas nukreiptas ne į tuos klausimus.

„Žinoma, galima tuos klausimus aiškintis, ar Seimo nariai turėjo greičiau reaguoti, bet tai kito rango klausimai. Vėlgi, ar nebus valdantiesiems tyrime svarbiausias dalykas pakamantinėti Seimo pirmininką, bijau, kad svarbiausi klausimai nepaskęstų politiniuose žaidimuose“, – kalbėjo J. Razma.

D. Gaižauskas savo ruožtu sakė, kad „tyrimas bus atliktas objektyvus, nešališkas, nes dalyvaus tiek pozicija, tiek opozicija“.

„Tyrimo objektai, tyrimo kryptys aptartos ir pakankamai aiškios, išties kilo daug klausimų, į kuriuos galima rasti atsakymus tik per tyrimo komisiją“, – tvirtino D. Gaižauskas.

Vienintelis „prieš“ balsavęs Mišrios Seimo narių grupės atstovas Andrius Mazuronis teigė išvis skeptiškai vertinantis tyrimo iniciatyvą.

„Per tuos dešimt metų mano buvimo parlamente teko matyti įvairiausių laikinųjų Seimo tyrimo komisijų, bet ko neteko matyti – jokių konstruktyvių, rezultatyvių išvadų“, – sakė parlamentaras.

NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta VSD pažyma apie parlamentarę. Joje rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

„Niekas nežino šitų veiksmų. Net nepradėtas tyrimas, apie ką mes kalbam. Niekas nežino, kokie veiksmai buvo. Aš manau, kad čia yra kažkokia nesąmonė. Man neįdomu, kadangi mes dirbam savo darbą ir nežaidžiam tų žaidimų“, – BNS sakė V. Tomaševskis.

„Kai bus išvados, aš pakomentuosiu“, – pridūrė jis.

Saugumo duomenys apie I. Rozovą 2018 metų sausį pateikti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar suteikti jai leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

„Valstybės saugumo departamentui yra žinoma, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“, – rašoma BNS turimame dokumente.

Susipažinęs su šia VSD informacija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šią savaitę nutarė atlikti parlamentinį tyrimą. Tam dar turės pritarti visas Seimas.

Anot Saugumo departamento, I. Rozova skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptarinėjo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį  su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptartos iniciatyvos jungtis su Lietuvos rusų sąjunga.

„Aš nieko nežinau. Mes veikiam pagal savo programą, įstatus ir sprendimus“, – teigė Lenkų rinkimų akcijos lyderis V. Tomaševskis.

Jis tikino pats nebendravęs su Rusijos diplomatais politiniais klausimais.

„Politiniais klausimais – ne. Kad kur nors priėmimuose, tai pusė Seimo ten bendravę. Oficialūs priėmimai yra. Visų šalių diplomatai, parlamentarai dalyvauja“, – sakė V. Tomaševskis.

I. Rozova šiuo metu dirba Lenkų rinkimų akcijos frakcijoje Seime. Ji 2016 metų rinkimuose buvo išrinkta į Seimą pagal šios partijos sąrašą.

Paviešinus VSD duomenis, su pačia I. Rozova BNS susisiekti nepavyko.

Duomenys apie politikės ryšius paaiškėjo Seimo komitetui pradėjus aiškintis I. Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.

Šie duomenys 2018 metų sausį pateikti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar suteikti I. Rozovai leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

„Valstybės saugumo departamentui yra žinoma, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“, – rašoma BNS turimame dokumente.

Jį po oficialaus kreipimosi žurnalistams perdavė Seimo pirmininkas.

Žvalgybos duomenimis, taip pat tartasi dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos diplomatais, kai buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo.

„Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei“, – teigiama rašte.

Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei.

Susipažinęs su šia VSD informacija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šią savaitę nutarė atlikti parlamentinį tyrimą. Tam dar turės pritarti visas Seimas.

Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptartos iniciatyvos jungtis su Lietuvos rusų sąjunga.

I. Rozova šiuo metu dirba Lenkų rinkimų akcijos frakcijoje Seime. Ji 2016 metų rinkimuose buvo išrinkta į Seimą pagal šios partijos sąrašą.

VSD duomenimis, 2012 metais su Rusijos diplomatais tartasi dėl susitikimų, per kuriuos būtų aptariamos Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai.

Anot žvalgybos, 2011 metais I. Rozova kartu su bendražygiais iš Rusų aljanso aktyviai bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant politines koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Rašte taip pat teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Jis 2014 metais išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. V. Malyginą VSD sieja su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.

Seimo pirmininkas dokumente informuojamas, kad VSD pareigūnas 2014 metais buvo susitikęs su I. Rozova, ji informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais.

„Seimo narė I. Rozova pažymėjo, kad ji skaito laikraščius ir supranta, kad tarp Rusijos diplomatų gali būti žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojų, bet gali atsakingai pareikšti, kad jokių kitų klausimų su konsulu ar kitais konsulato darbuotojais nesprendžia, bendravimas apsiriboja temomis, susijusiomis su tautinių mažumų klausimais“, – rašoma rašte.

„Taip pat pažymėjo, kad nei konsulas, nei kiti konsulato darbuotojai neklausinėjo apie politiką ar atskirus politikus. Seimo narė I. Rozova pokalbio metu taip pat pareiškė, kad neoficialioje aplinkoje su Rusijos diplomatais nesusitikinėja“, – teigiama VSD dokumente.

VSD tvirtina disponuojanti informacija, kad net ir po šio susitikimo I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos atstovais.

Visi šie duomenys Seimo pirmininkui pateikti siekiant įrodyti, kad parlamentarė nebuvo atvira, tikrinimo metu atsakydama į klausimą, ar palaiko asmeninius ryšius su žmonėmis, dirbančiais ne NATO ir ES šalių diplomatinėse įstaigose, karinėse struktūrose, teisėsaugos institucijose ir kitose organizacijose.

I. Rozova žvalgybai atsakė tokių ryšių nepalaikanti.

„Seimo narės I. Rozovos veiksmai, pasireiškiantys informacijos apie ryšius su Rusijos Federacijos diplomatais slėpimu bei šių ryšių pobūdis, sudaro pagrindą abejoti šio asmens patikimumu“, – teigiama rašte.

Seimo komiteto inicijuoto parlamentinio tyrimo metu bus aiškinamasi, ar I. Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas.

Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad planuojama aiškintis, kaip vertinti ir kitus politikus, anot jo, seniai iš žvalgybos pažymų žinojusius apie nuslėptus ryšius, bet nesiėmusius aktyvių veiksmų užkardyti grėsmių nacionaliniam saugumui.

Duomenys apie politikės ryšius paaiškėjo Seimo komitetui pradėjus aiškintis I. Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.