rytinės Baltijos uostai | kl.lt

Kroviniai vis labiau plaukia pro šalį 39

Kroviniai vis labiau plaukia pro šalį 39
Tarp lyderių blogąja prasme

Visiškai aišku, kodėl tai vyksta Klaipėdoje. Ji neteko Baltarusijos tranzito, kuris anksčiau sudarė apie trečdalį Klaipėdos uosto krovos. Iš dalies ir dėl to per 2022 m. Klaipėdos uostas neteko 9,5 mln. tonų arba 21 proc. krovinių palyginti su 2021 m.

Šiemet Klaipėdos uosto netektys yra kiek švelnesnės. Per 8 mėnesius netekta 11 proc. krovinių arba maždaug 2,5 mln. tonų.

Pagal netektis tonomis tiek pernai, tiek šiemet Klaipėdos uostas buvo tarp regiono lyderių blogąja prasme.

Pernai didesnes netektis nei Klaipėdos uostas patyrė Rusijos Sankt Peterburgas. Jį labiausiai paveikė dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Sankt Peterburgą palikusios pasaulinės konteinerių gabenimo linijos.

Šiemet didesnes netektis nei Klaipėdos uostas regione patyrė tik Latvijos Rygos uostas – 2,77 mln. tonų. Jame smarkiai sumažėjo anglių. Rygos uostui tai yra didelis smūgis, nes jis tik prieš 1–2 metus Krievu saloje 76 ha plote atidarė naują giliavandenį anglių terminalą su 1,2 km ilgio krantinėmis.

Krievu salos analogas yra ir Klaipėdoje. Beveik tuščios stovi „Belaruskalij“ trąšas krovusios Birių krovinių terminalo krantinės. Tik vienas iš šio terminalo savininkų Igoris Udovickis pasidalino informacija, kad rugsėjį per šį terminalą su 58 tūkst. tonų lietuviškų grūdų išplaukė didelis „Supramax“ tipo laivas.

Dėl sankcijų Baltarusijai, prie kurių prisidėjo ir Lietuva, pinigus susižėrė Rusijos kompanijos.

Kinų kilmės krovinių neieškojo

Tiek Lietuvos valdžia dėl Klaipėdos uosto, tiek Latvijos valdžia dėl visų be išimties šiais metais „minuse“ esančių Latvijos uostų žadėjo ieškoti alternatyvių krovinių.

Latvijos transporto ministerija ir uostai tokių krovinių aktyviai ieškojo Centrinės Azijos šalyse. Panašu, kad nesurado arba jų neįmanoma atgabenti į Latviją dėl to, kad kroviniams tenka kirsti Rusijos teritoriją.

Lietuva, netekusi baltarusiškų krovinių, taip pat buvo pasišovusi ieškoti naujų rinkų ir maršrutų. Neteko girdėti, kad kokios nors Lietuvos delegacijos būtų vykusios į Centrinės Azijos šalis. Gali būti, kad pati valdžia suprato, kad po aštrių pasisakymų prieš Kiniją ten nėra ką veikti. Centrinės Azijos šalys vis labiau yra susiejamos su Kinija, jos ekonomika, todėl galimybės per Klaipėdos uostą gabenti kinų kilmės prekes buvo ištirpdytos kartu su kategorišku Lietuvos užsienio reikalų ministro pasisakymu prieš Kiniją.

Lietuva bandė ieškoti alternatyvių krovinių Ukrainoje, konkrečiai masiškai gabenti ukrainietiškus grūdus. Tas neįvyko, nes taip ir nesurastas būdas, kaip iš Ukrainos į Lietuvą atgabenti didelį kiekį grūdų.

Vienintelis įmanomas kelias galėjo būti rusiškos vėžės geležinkeliais per Baltarusiją, bet nei Ukraina, nei Lietuva šia šalimi ir jos prezidentu pasiskelbusiu Aliaksandru Lukašenka nepasitiki, nes ir iš Baltarusijos teritorijos 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo ginkluotas Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.

Lietuvos paslauga Rusijai

Kai kurie verslo analitikai pastebi, kad dėl 2021 m. prasidėjusio hibridinio karo ir 2022 m. vasario 24 d. įvykusio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Baltarusijos ekonomika nukentėjo labiau nei Rusijos.

Pavyzdys yra tos pačios „Belaruskalij“ trąšos. Iki 2022 m. vasario jos keliavo per Klaipėdos uostą. Baltarusių trąšos buvo įsitvirtinusios pasaulinėje rinkoje, nes jų kainos buvo mažesnės už Rusijos „Uralkalij“ ir „Uralchim“ kompanijų trąšas.

Kai „Belaruskalij“ trąšoms buvo įvestos sankcijos ir jų tranzitas per Klaipėdos uostą nutrūko, Rusijos uostai neskubėjo gabenti „Belaruskalij“ trąšų. Į ištuštėjusią kalio trąšų rinką rusai nukreipė „Uralkalij“ ir „Uralchim“ kompanijų trąšas. Arti bankroto buvusios Rusijos trąšų gamybos grupės, turėjusios per 12 mlrd. JAV dolerių skolų, atsigavo.

Išeitų, kad ir Lietuvos iniciatyva atsiradusios JAV ir ES sankcijos „Belaruskalij“ trąšoms padėjo prieš Ukrainą kariaujančiai Rusijai ir iš trąšų papildyti biudžetą. Bent jau Rusijos trąšų kompanijų „Uralkalij“ ir „Uralchim“ reitingai tarptautinėse rinkose pakilo.

Sankcijos Baltarusijai padėjo pakilti ir Rusijos Baltijos jūrų uostų krovai. Bent jau šiemet visi didžiausi Baltijos jūros regiono uostai dirba „su pliusu“. Didžiausiais net +17 proc. Jis fiksuotas Sankt Peterburge, kuriame pernai smarkiai sumažėjo krovinių kiekis. Jo krovos augimas šiemet per 8 mėnesius sudarė beveik 4,5 mln. tonų. Panašu, kad į Sankt Peterburgą nukeliavo didžiausias kiekis Baltarusijos eksporto ir importo, kuris sankcijomis buvo išstumtas iš Klaipėdos uosto. Didžiausias kiekis baltarusiškos naftos ir jos produktų greičiausiai atsidūrė Rusijos Primorsko uoste, kurio krova šiemet 3,5 mln. tonų didesnė nei pernai.
Neramios tendencijos rytinės Baltijos uostuose 13

Neramios tendencijos rytinės Baltijos uostuose 13
Panašumas su Sankt Peterburgu

Šių metų sausį Klaipėdos uosto krovos kritimas, palyginti su 2022 m. sausiu, buvo didesnis 27 proc. Pernai Klaipėdos uostas sausį krovė 3 mln. 806 tūkst. tonų, o šiemet – 2 mln. 774 tūkst. tonų. Netektis sudarė 1 mln. 32 tūkst. tonų.

Klaipėdos uosto krovos kritimo priežastis yra aiški. 2022 m. sausį jis dar krovė „Belaruskalij“ trąšas, o šių metų sausį – jau ne. Vien birių krovinių kritimas šiemet siekė 1 mln. 95 tūkst. tonų.

Išlyginti šio kritimo Klaipėdos uoste nėra kuo. Metai Klaipėdos uostui prasidėjo dar viena neramia tendencija – mažiau krauta ne tik birių, bet ir generalinių arba įvairaus tipo krovinių. Į šią kategoriją įeina ir konteineriai, kurių krovos augimu pernai Klaipėdos uostas galėjo girtis, o šiemet – jau ne.

Didesnį krovos kritimą, vertinant tonomis, rytinės Baltijos jūros regione patyrė tik Rusijos Sankt Peterburgo uostas. Jis šių metų sausį, palyginus su 2022 m. sausiu, neteko 1,885 mln. tonų krovinių. Tokia šio Rusijos uosto krovos kritimo tendencija taip pat aiški – pernai sausį Sankt Peterburgo uostas dar krovė konteinerius. Jų neliko po to, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. paryčiais įsiveržė į Ukrainą.

Klaipėdos uoste šiemet gerokai „ūgtelėjo“ tik skystų krovinių, kuriuos sudaro naftos produktai, aliejai ir suskystintos gamtinės dujos, krova. Jų krauta per 700 tūkst. tonų arba 28 proc. daugiau nei pernai.

Pokytis: tapęs valstybės valdomu uostu, šiemet Ventspilis demonstruoja neįtikėtiną augimo tempą. V. Matučio nuotr.

Latviai surado Aziją

Rygos uostas metus taip pat pradėjo su neigiama minus penkių procentų krova. Šiame uoste padaugėjo konteinerių ir grūdų, bet sumažėjo rusiškų anglių. Daug mažiau krauta ir naftos produktų, kurių dalis persimetė į Ventspilį.

Kita netikėta tendencija yra net 40 proc. didesnis Latvijos Ventspilio uosto krovos augimas. Šiame uoste net 74 proc. daugiau nei pernai krauta naftos produktų. Ventspilio uoste net 4 kartus išaugo rūdos krova.

Liepojos uostas išlaikė nedidelį penkių procentų krovos augimą.

Bendrai Latvijos uostai sausį krovė 4,1 mln. tonų krovinių. Tai 10,3 proc. daugiau nei 2022 m. pradžioje. Pernai Latvijoje krovą didino anglys, o šiemet net 47 proc. daugiau krauta naftos produktų, 21 proc. daugiau grūdų.

Šiemet Latvijos uostuose padaugėjo krovinių iš Centrinės Azijos šalių.

Šiemet Latvijos uostuose padaugėjo krovinių iš Centrinės Azijos šalių: Kazachstano, Uzbekijos, Kirgizijos ir Tadžikijos. Taip pat daugiau Latvijos krovinių susiję ir su Kaukazo šalimis, pirmiausia Azerbaidžanu.

Klaipėdos uostas, kad ir labai norėdamas ar turėdamas gerus kontaktus su Centrinės Azijos ar Kaukazo šalimis, pritraukti iš jų krovinių negalėtų. Bet kokį krovinių tranzitą į Klaipėdos uostą užkerta tai, kad Lietuvos valstybė nutraukė transporto ryšius su Baltarusija. Tai pakenkė ir Lietuvos tranzitui iš trečiųjų šalių.

Latvija dėl tranzito tiek su Rusija, tiek su Baltarusija išlaikė pragmatiškesnius santykius. Kita vertus, Latvija su Centrinės Azijos šalimis ir anksčiau turėjo geresnius ryšius nei Lietuva.

Baltarusija suka link Kinijos

Ir 2023 m. pradžia pasižymi toliau trūkinėjančiais logistikos grandinių ryšiais.

Rusijos uostus labiausiai veikia sankcijos, tačiau ne visus. Didžiausias rytinės Baltijos jūros regiono Rusijos Ust Lugos uostas šiemet sausį parodė net 21 proc. didesnę krovą. Per sausį jis krovė 11 mln. 470 tūkst. tonų krovinių. Šio uosto krovos augimas per mėnesį 2 mln. tonų yra siejamas ir su Baltarusija. Manoma, kad didesnė dalis krovinių, kurie anksčiau keliavo per Klaipėdos uostą, dabar pasuko į Ust Lugą.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka neseniai skelbė, kad 80 proc. savo produkcijos, įskaitant ir „Belaruskalij“ trąšas, jis perorientuoja eksportuoti į Kiniją ir Rusiją. Į Kiniją produkciją planuojama gabenti per Murmansko uostą ir Rusijos Šiaurės jūros kelią. A. Lukašenkos teigimu, su Rusija yra susitarta, kad Baltarusijos produkcijai eksportuoti bus suteiktas šalia Sankt Peterburgo pastatytas Bronkos uostas. Jis krovė konteinerius, bet pasaulinės laivybos kompanijos atsisakė juos gabenti į Rusiją, todėl Bronka liko tuščia.

14 proc. didesnė ir Rusijos naftos ir naftos produktų giganto Primorsko uosto krova. Jis per mėnesį krovė per 6 mln. tonų naftos ir jos produktų. Tai iš dalies parodo, kad Rusija ir toliau iš naftos ir jos produktų eksporto gali „kurstyti“ karo židinius Ukrainoje.

Nepaisant karo Ukrainoje ir didelių sankcijų, Rusijos uostai per šių metų sausį krovė beveik 75 mln. tonų krovinių, tai 7,5 proc. daugiau nei pernai sausį, kai karas dar nevyko. Rusijos Baltijos jūros regiono uostai krovė 22,8 mln. tonų arba beveik 1 proc. daugiau nei pernai sausį. Regione 9 proc. išaugo Rusijos skystų krovinių, pirmiausia naftos ir jos produktų krova. Tuo pat metu net 11 proc. sumažėjo vadinamųjų generalinių krovinių krova, kurių daugelį palietė sankcijos.

Galima teigti, kad regione sankcijas pajuto Sankt Peterburgo uostas (krovė 3 mln. tonų, mažėjimas 38,4 proc.), Kaliningrado uostas (krovė 598 tūkst. tonų, mažėjimas 32 proc.), Vysocko uostas (krovė 1,157 mln. tonų, mažėjimas 26 proc.).
Kroviniai rytinės Baltijos uostuose sparčiai senka

Kroviniai rytinės Baltijos uostuose sparčiai senka
Nuo metų pradžios vis dar išlaikiusi teigiamą krovos balansą, rugpjūtį Klaipėdos uosto, kaip ir kaimyninių uostų, krova ryškiai smuktelėjo.

Lėmė baltarusiškos trąšos

Per 8 mėnesius Klaipėdos uostas kartu su Būtingės terminalu išlaikė teigiamą krovos tendenciją. Krauta 28,4 mln. tonų, arba 1,1 proc., daugiau nei pernai. Vien Klaipėdos uosto krova sudarė 22,3 mln. tonų. Ji 2,7 proc., arba 620 tūkst. tonų, mažesnė nei pernai.

Didžiausią įtaką Klaipėdos uosto krovai rugpjūtį turėjo net 54,7 proc. kritusi birių trąšų krova. Baltarusijai taip ir nepavyko vėl susitarti dėl didelių partijų „Belaruskalij“ trąšų į Kinijos rinkas. Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai nepalanki Rusijos internetinė žiniasklaida skelbia, kad šios šalies valstybinė trąšų gamybos įmonė „Belaruskalij“ kybo ant bankroto ribos. Per 8 mėnesius birių trąšų krova Klaipėdos uoste sudarė 4,7 mln. tonų. Ji buvo 17,1 proc., arba 964 tūkst. tonų, mažesnė nei pernai.

Šiemet Klaipėdos uoste mažiau krauta durpių (-31,9 proc.), metalo konstrukcijų (-36,2 proc.), cukraus žaliavos (-16,1 proc.), ro ro krovinių (-4,1 proc.), naftos produktų (-1,7 proc.), mažiau atplaukė keleivių (-16,1 proc.). Tačiau daugiau krauta geležies lydinių (+ 99,4 proc.), žemės ūkio produktų (+73,5 proc.), statybinių medžiagų (+19,6 proc.), metalo laužo (+10,2 proc.).

Tiek Klaipėdos, tiek kaimyniniuose Rygos ir Talino uostuose išlieka teigiama konteinerių krova. Klaipėdoje krauta 261 735 TEU konteinerių, arba 4,7 proc., daugiau nei pernai. Mūsų uostamiestis išlieka konteinerių krovos lyderis tarp rytinės Baltijos uostų.

Netenka Rusijos žaliavų

Jei Klaipėdos uosto krovą mažina baltarusiškos trąšos, tai Latvijos uostai labiausiai pajuto, kad gerokai mažiau anglių perka Kinijos ir Indijos vartotojai.

Pagrindinis Rygos uosto krovinys yra anglys, kurios sudaro apie pusę šio uosto apyvartos. Per aštuonis mėnesius anglių krova Rygos uoste krito 8,9 proc. Ji sudarė per 9 mln. tonų. Taip pat žymiai Rygos uoste krito naftos produktų (-11 proc.), medienos (-8,3 proc.) krova. Rygos uoste net 79 proc. mažiau krauta grūdų. Bet tai uostui didesnės įtakos neturėjo, nes grūdų kiekis Rygoje yra minimalus.

Ventspilio uoste per 8 mėnesius krauta 22,2 mln. tonų krovinių. Tai 5 proc. mažiau nei pernai. 40 proc. mažiau krauta mineralinių trąšų, 11 proc. mažiau anglių, 10 proc. dyzelinio kuro. Tačiau Ventspilyje net 33 proc. šoktelėjo mazuto, 43 proc. benzino, net 93 proc. rūdos krova.

Ventspilyje atsirado didelės krovos žirklės pagal kompanijas. Pavyzdžiui, „Ventall Terminals“ krova šiemet yra net 91 proc. didesnė nei pernai, „Ventbunkers“ – 51 proc. didesnė, kai „Ventspils Grain Terminal“ ji smuko net 63 proc., „Kalija parks“ – 40 proc. Ventspilyje, kaip ir Klaipėdoje, rugpjūtį krova buvo mažesnė nei pernai. Ji sudarė 2,2 mln. tonų ,arba 8,3 proc., mažiau.

Talino uostas per 8 mėnesius krovė 19,4 mln. tonų, arba 4,1 proc., mažiau nei pernai. Net 26,7 proc. krito naftos produktų krova. Tą kritimą iš dalies kompensavo spartus – net 8,5 proc. – konteinerių krovos augimas. Šiemet Talino uoste gerokai daugiau plukdyta keleivių. Sėkmingai dirbo laivybos linija Talinas–Helsinkis (augimas 3,9 proc.). Didžiausias – net 26,7 proc. pakilimas keltų linijoje Paldiski–Kapellskar, kurią aptarnauja kompanija „DFDS Seaways“.

Akivaizdus Ust Lugos kilimas

Baltijos uostų krovai didžiulės įtakos turėjo spartus Rusijos Ust Lugos uosto augimas. Per 8 mėnesius jo krova augo 36,9 proc. iki 40 mln. tonų. Ekspertų teigimu, jo augimas labiausiai paveikė Talino uosto krovą. Taip pat jis turėjo įtakos ir Rygai, Ventspiliui. Ust Lugos uostas perima naftos produktus ne tik iš minėtų Baltijos šalių uostų, bet ir iš pačios Rusijos Sankt Peterburgo ir Primorsko uostų. Sankt Peterburgo uosto krova šiemet mažesnė 16 proc. (iš viso per 8 mėnesius krauta 42,6 mln. tonų), Primorsko – 2,7 proc. (iš viso krauta 37,8 mln. tonų).

Šiemet pastebimai kilo Kaliningrado uosto krova – 10,8 proc. iki 9,3 mln. tonų, Visocko uosto krova – 29 proc. iki 11 mln. tonų.

Ust Lugos uostas kol kas labiau veikia Rytų Baltijos jūros regiono naftos produktų ir anglių krovą. Jis netrukus iš aplinkinių uostų pradės „tempti“ ir rusiškus konteinerius.

Rusijos ekspertai mano, kad Ust Lugos uosto terminalas labiausiai „pritemps“ konteinerius iš rytinės Baltijos šalių uostų. Baltijos šalių uostuose tuo kol kas nelabai tikima, todėl plečiami konteinerių krovos pajėgumai.

Sparčiu Ust Lugos konteinerių terminalo augimu nelabai tikima ir Sankt Peterburge. Manoma, kad konteineriai keliaus į Sankt Peterburgą ir šalia statomą „Bronkos“ uostą, nes iš čia patogiau juos išvežti į patį Sankt Peterburgą ir Maskvą. Tuo metu į Ust Lugą, kuri yra apie 150 kilometrų nuo Sankt Peterburgo, privažiavimo keliai nėra sutvarkyti.

DAUGIAU