Kaip rašo „Margirio“ klubas, po nakties miego sūnų rado be gyvybės požymių kartu su juo Garliavoje gyvenusi mama. Šokiruojančio įvykio aplinkybes tiria medikai. Įtariama širdies perkrova.

T. Tamošiūnas su šachmatais susipažino vaikystėje, ėmęs lankyti tūkstančio Kauno vaikų žinotą Kauno šachmatų mokyklą miesto centre, E. Ožeškienės g. 5. Šachmatų žaidimas Tomą pakerėjo ir neapleido visą gyvenimą. Jis negarsėjo didelio masto respublikiniais ar tuo labiau tarptautiniais pasiekimais, bet tenkinosi žaidimu gimtajame nuo vaikystės Kaune, retkarčiais nuvykdamas parungtyniauti ir į kitus nuo Kauno netolimus Lietuvos miestus.

Ilgus dešimtmečius velionis buvo tapęs vienu pastoviausiu „Margirio“ klubo lankytojų ir rengiamų turnyrų dalyviu, ypač Kauno įgulos karininkų ramovėje. Gyvai domėjosi šachmatų literatūra, pirkdavo šachmatų informatorius, kuriuose paprastai peržiūrėdavo visas partijas. Kuomet dėl krizės su klubo patalpomis Kaune šachmatų gyvenimas buvo tarsi sustojęs, T. Tamošiūnas su a. a. Aidu Labucku (1968–2013) pliekdavo ištisus žaibo mačus net koridoriuje, taip palaikydami gęstančią šachmatų liepsną Kaune.

T. Tamošiūnas nuolatos noriai padėdavo dabartiniam „Margirio“ pirmininkui Š. Šulskiui ruoštis tarptautinėms varžyboms, talkininkaudamas Š. Šulskio nurodomomis analizo kryptimis. Keletą kartų buvo Š. Šulskio sekundantu Lietuvos vyrų čempionatuose, padėjo jam laimėti 2015 metų Lietuvos vyrų čempionatą Kaune.

Šis bendradarbiavimas pasiekė ir tarptautinį lygmenį, kuomet šie Kauno šachmatininkai 2015–2016 metų sandūroje nuvyko į seniausiąjį pasaulyje 91-ąjį Tarptautinį Heistingso šachmatų kongresą Anglijoje. Čia T. Tamošiūnas vykusiai atskleidė savo Kauno turnyruose užgrūdintus šachmatų mėgėjo sugebėjimus, laimėdamas kongreso „Christmas Afternoon“, „Hastings Weekend Major“ ir „New Year A“ turnyrus.

Grįžęs į Kauną, velionis netrukus įsidarbino Lietuvos šachmatų mokykloje, vadovaujamoje IO Donato Pilinkaus, ir tapo pačiu produktyviausiu jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų mokytoju ir treneriu. Tomas supažindino šimtus Kauno vaikučių su šachmatų taisyklėmis. Šis darbas vis intensyvėjo, įtraukdamas ir velionio vakarus, šeštadienius, sekmadienius. Kauno šachmatininkai pastaruoju metu aštriai ėmė pasigesti Tomo Kauno šachmatų renginiuose. Varžyboms T. Tamošiūnui tiesiog ėmė trūkti laiko, rašo „Margirio“ klubas.

„Pasaulio jaunių čempionate žaisiu ne prasčiau nei Griščukas prieš mane“, – kovingos nuotaikos neslepė P. Pultinevičius.

Atsidurti tarp 128 šachmatininkų, kovojančių dėl patekimo į kandidatų turnyrą, kurio nugalėtojas kovos su Magnusu Carlsenu dėl čempiono titulo, – didžiulis pasiekimas jaunajam Lietuvos šachmatininkui. Paskutinį kartą tokių varžybų atitikmenyje savo atstovą Lietuva turėjo dar 2004 metais. Patekti čia leido įspūdingai sužaistas Europos vyrų čempionatas, kuriame vos 186 startinį reitingą tarp 361 dalyvio turėjęs P. Pultinevičius užėmė 15-ąją vietą, nugalėjęs ar aplenkęs ne vieną elitinį šachmatininką.

Šiemet P. Pultinevičius išpildė du iš trijų jam likusių didmeistrio normos balų bei pasiekė 2500 taškų FIDE reitingą, todėl jam artimiausiu metu turėtų būti suteiktas didmeistrio titulas. Rygiškių Jono gimnazijos dvyliktokas tapo jauniausiu didmeistriu Lietuvos istorijoje, tačiau sustoti čia nesiruošia ir pirmiausia koncentruojasi į artėjančių turnyrų kovas.

– Kokie įspūdžiai ir nuotaikos po dalyvavimo FIDE Pasaulio taurėje?

– Įspūdžiai nepakartojami, o nuotaikos išlieka kovingos. Artėja Pasaulio jaunių čempionatas Indijoje, jame žaisiu ne praščiau nei Griščukas prieš mane.

– Dar iki sužinant varžovą buvo aišku, jog turėsi pajėgų oponentą. Su kuriuo iš elitinių žaidėjų taurėje norėjai susikauti labiausiai? Gal kažkuris iš jų, tavo nuomone, tau būtų buvęs parankesnis nei kiti?

– Tikriausiai iš panašaus lygio ir reitingo žaidėjų geriausia būtų žaisti su Sergejumi Kariakinu. Tai stiprus žaidėjas, tačiau labiau linkęs statyti tvirtas, gynybines pozicijas, jo planai lengviau nuspėjami. Jo žaidimo stilius man parankesnis, todėl galbūt galėčiau tikėtis ir palankesnio rezultato.

– Tikriausiai buvo nelengva prieš tokį varžovą pasiruošti. Kaip sekėsi analizuoti jo repertuarą? Ar pavyko atspėti, ką jis planuoja žaisti? Kokių patarimų davė treneris Rolandas Martinkus?

– Pasiruošimas buvo pakankamas, kad galėčiau kautis prieš jo platų debiutinį repertuarą. Debiutai susiklostė palankiai, gavau žaidybines padėtis. Treneris sakė nebijoti varžovo ir žaisti aktyviai. Griščukas irgi žmogus, todėl net ir tokio aukšto lygio šachmatininkas gali suklysti.

– Ilgą laiką tvirtai laikeisi abiejose partijose, bet galiausiai abipusiame ceitnote (laiko trūkumas – red. past.) Griščukas žaidė itin tiksliai ir sėkmingai. Kokios savybės ir įgūdžiai jam leidžia žaisti tokiu aukštu lygiu. Ko tau iš jo reikėtų pasimokyti? Ko labiausiai trūksta, kad pasiektum jo lygį?

– Šešis kartus didesnė (pagal sužaistas partijas) šachmatininko patirtis bei nuolatinis žaidimas profesionaliame lygyje jam leidžia puikiai žaisti kritinėse situacijose. Svarbu ir psichologija, kur Griščiukas pasirodė už mane stipresnis. Po tokio mačo patirties išmokau į viską žvelgti profesionaliau, reikės tobulinti žaidimą ceitnoto sąlygomis.

– Tai tikriausiai buvo paskutinis turnyras, kuriame dar žaidei su tarptautinio meistro, o ne didmeistrio titulu. Ar tai tapo papildoma motyvacija?

– Didmeistrio titulas – motyvacija dirbti toliau. Pasiekiau daug, bet tikrai nesiruošiu sustoti. Palaikymą jaučiau ir iš Lietuvos šachmatininkų bendruomenės, todėl norisi tobulėti ir turnyruose pasirodyti kuo geriau. Artimiausias tikslas – pasiekti 2600 reitingo taškų ribą.

– Turnyrų maratonas tau nesibaigia, jau spalį keliauji į Indiją. Vėliau Gruzijoje atstovauti Lietuvai Europos komandinėse pirmenybėse. Šiemet išvyksta labai jauna komanda (tu, IM Tomas Laurušas, Andrius Brazdžionis ir FM Rokas Klabis), kuri nors ir atrodo labai perspektyviai, turi vos 37 reitingo vidurkį iš 39. Ko tikiesi iš šių turnyrų? Ar neslegia papildoma atsakomybė dėl to, jog žaisi pirmoje lentoje?

– Pasaulio jaunių čempionate mano tikslas – patekti į penketuką. Europos komandinio čempionato rezultatų prognozuoti nedrįstu, bet startinis numeris tikrai gali būti apgaulingas. Praėjusių metų šachmatų olimpiadoje visus mačus žaidžiau pirmoje arba antroje lentoje, Europos vyrų čempionate žaidžiau su didesnį nei 2600 FIDE reitingą turinčiais šachmatininkais, o ir mačas su Griščuku davė aukšto lygio patirties, todėl žaisti pirmoje lentoje jaučiuosi pasiruošęs.

– Esi dvyliktokas. Kaip sekasi šachmatus derinti su mokslais?

– Praleidžiu daug pamokų, bet man rūpi neatsilikti nuo bendramokslių. Baigęs gimnaziją Marijampolėje vėliau planuoju mokytis aukštojoje mokykloje.

Situacija buvo nepavydėtina

"Kauno diena" rašė, kad stojęs prieš Kauno apygardos teismą A.Jegorovas teigė miglotai atsimenantis tą dieną, kai atėmė gyvybę motinai. Esą tuo metu buvo gėręs daugiau kaip savaitę.

"Buvo gaila motinos, savęs, pykau ant biurokratinės mūsų medicinos sistemos ir tėvo, kuris išėjo per anksti, palikdamas mane vieną su tokiu išbandymu", – teisme pasakojo nuo ketverių metų šachmatais žaidžiantis, o nuo trylikos jau ir turnyruose dalyvavęs A.Jegorovas.

Jis teigė tuo metu parsivežęs iš slaugos ligoninės mamą su pragulomis ir gerokai blogesnės būklės nei prieš patenkant į šią įstaigą.

A.Jegorovas prisipažino buvęs tam nepasirengęs. Kaip ir tėvo, iki tol slaugiusio motiną, kuriai buvo diagnozuotas Alzheimerio sindromas, mirčiai. Pastaroji turėjo įtakos ir motinos ligai – ši pradėjo smarkai progresuoti.

Dėl tokios įvykių sekos apie pusantrų metų užtruko ir būtinų medicinos dokumentų, slaugant tokį ligonį, bei kitų formalumų, kurių biurokratinėje mūsų medicinos sistemoje apstu, tvarkymas. Visą šią sumaištį lydėjo ir skolos.

Išeitį pasufleravo filmas

"Aš krimtausi ir dėl to, kad negaliu įtaisyti mamos į privačius slaugos namus, nes šių kainos man neįkandamos, o valstybės duodamos keturių mėnesių nemokamos slaugos nepakako. Kaip ir sauskelnių, kurių mėnesio normą aš išnaudodavau per vieną dvi dienas. Todėl iš beviltiškumo vartojau alkoholį, nes jis buvo vienintelis būdas kovoti su prasidėjusia depresija", – pasakojo filosofijos magistrantūroje studijavęs A.Jegorovas.

Iš beviltiškumo vartojau alkoholį, nes jis buvo vienintelis būdas kovoti su prasidėjusia depresija.

Jis teigė, kad jokių giminių, į kuriuos būtų galėjęs kreiptis pagalbos, neturi.

A.Jegorovas prisipažino, kad mintis, kaip nutraukti savo ir mamos kančias, atsirado pažiūrėjus vieną filmą. Tačiau pirmiausia, septyni mėnesiai iki tragedijos, bandė nutraukti tik savo kančias.

Apie tai, kad A.Jegorovas atėmė gyvybę motinai, sužinota tik po kelių dienų, kai vienas draugų rado socialiniame tinkle jo atsisveikinimo laišką. Policijai operatyviai sureagavus į šį pranešimą, 2017-ųjų birželio 10-osios vidurdienį A.Jegorovas buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje – viename Ukmergės gatvės bute. Jame buvo rastas ir jo 64-erių motinos lavonas. Kaip konstatavo ekspertai, ji buvo uždusinta pagalve. Įtariamajam šiuo labai sunkiu nusikaltimu sulaikymo metu buvo nustatytas sunkus (2,49 promilės) girtumas.

Skirta minimali bausmė

A.Jegorovą gynęs draugų nusamdytas advokatas Laurynas Pakštaitis tada Kauno apygardos teismui įrodinėjo: "Didžiausia bausmė teisiamajam – moralinė, kuri lydės jį visą likusį gyvenimą. O ką duos ilgi metai už grotų, nors įstatymai už tokį nusikaltimą juos ir numato? Tačiau jie nenumato eutanazijos!"

L.Pakštaitis akcentavo, kad situacija, į kurią pateko jo ginamasis, yra išimtinė, todėl teismas turėtų išnagrinėti galimybę taikyti įstatymų išlygą. "Juk pas mus organizuotų grupuočių nariai ar prekeiviai narkotikais, kuriems gresia laisvės atėmimas virš dešimties metų, už bendradarbiavimą su teisėsauga gauna tik kelių mėnesių laisvės atėmimo bausmes", – pabrėžė tada A.Jegorovo advokatas.

Tačiau Kauno apygardos teismas pernai gegužę konstatavo, kad A.Jegorovas tyčia nužudė bejėgiškos būklės savo motiną. Šio teisinimasis, esą padarė tai siekdamas nutraukti jos kančias, – nepagrįstas, nes ligonė jau ne kažin ką suvokė. Todėl, nužudydamas ją, teisiamasis išsprendė tik savo nepalankią padėtį ir išvengė motinos slaugos.

A.Jegorovui Kauno apygardos teismas skyrė tik beveik minimalią už tokį nusikaltimą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Jam grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Nauja nutartis neskundžiama

Kauno apygardos teismo nuosprendį A.Jegorovas su savo advokatu apskundė. Skundą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas į jų argumentus atsižvelgė, sušvelnindamas A.Jegorovui skirtą bausmę beveik perpus – iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Konstatuota, kad A.Jegorovo padarytas nusikaltimas buvo iš esmės atsitiktinio pobūdžio ir nulemtas įsitikinimo, kad jo motina dėl ligos sukeltų padarinių patiria dideles kančias, todėl ir ryžtasi atimti šiai gyvybę.

Po tokio praėjusių metų spalio Apeliacinio teismo verdikto 34-erių A.Jegorovas du kartus nesėkmingai bandė išeiti į laisvę lygtinai anksčiau laiko. Tačiau pernai lapkritį tokį Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kurioje jis atlieka bausmę, nutarimą atsisakė patvirtinti Kaišiadorių teismas. O dar po mėnesio Kauno apygardos teismas atmetė ir A.Jegorovo skundą dėl Kaišiadorių teismo sprendimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuriam prokurorai apskundė bausmės A.Jegorovui sušvelninimą, neseniai konstatavo, kad Apeliacinis teismas suklydo, neįvertindamas reikšmingų įrodymų. Pirmiausia jis neatliko įrodymų tyrimo, nors skunde buvo prašoma apklausti nuteistąjį gydžiusį psichologą. Ir, skirdamas A.Jegorovui švelnesnę bausmę, rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais šio specialisto paaiškinimais. Be to, skirdamas švelnesnę bausmę, atsižvelgė tik į teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančias ir jo gynybinę versiją patvirtinančias aplinkybes, o ne į jų visumą.

Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis grąžinti Apeliaciniam teismui A.Jegorovo bylą nagrinėti iš naujo yra galutinė ir neskundžiama.

A. Kveinys buvo keturis kartus tapęs Lietuvos čempionu, daugkartinis Lietuvos rinktinės narys pasaulio šachmatų olimpiadose ir Europos čempionatuose.

Lietuvos šachmatų federacija ir visa šachmatų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą A. Kveinio artimiesiems.

Situacija buvo nepavydėtina

„Atsimenu tik trakštelėjimą – turbūt nuo mano svorio, keičiant sauskelnes, lūžo kėdutė. Bet kažkas greičiausiai trakštelėjo ir mano galvoje. Kai atsipeikėjau kitame kambaryje nuo naujo alkoholio, kurį tomis dienomis vartojau kasdien, kiekio, supratau, kad kažkas atsitiko. Nuėjus į mamos kambarį, ji buvo nebegyva – ant jos veido ar krūtinės buvo uždėta pagalvė. Supratau, kad daugiau niekas be manęs negalėjo to padaryti“, – taip apie motinos nužudymą stojęs prieš teismą yra pasakojęs aukštąjį išsilavinimą turintis A.Jegorovas.

Didžiausia bausmė teisiamajam – moralinė, kuri jį lydės visą likusį gyvenimą.

Jis teigė atsimenantis tą dieną miglotai – gėrė jau daugiau kaip savaitę.

„Buvo gaila motinos, savęs, pykau ant biurokratinės mūsų medicinos sistemos bei tėvo, kuris išėjo per anksti, palikdamas mane vieną su tokiu išbandymu“, – pasakojo teisme apie situaciją, kurioje atsidūrė parsivežęs iš slaugos ligoninės mamą, kuri buvo ne tik su baisiomis pragulomis, bet ir gerokai blogesnės būklės, negu prieš ten patenkant, nuo ketverių metų šachmatais žaidžiantis, o nuo trylikos jau ir turnyruose dalyvavęs A.Jegorovas.

Jis prisipažino buvęs tam nepasirengęs, kaip ir tėvo, iki tol slaugiusio motiną, kuriai buvo diagnozuotas Alzheimerio sindromas, mirčiai, kuri turėjo įtakos ir motinos ligai – ši pradėjo smarkai progresuoti. Dėl tokios įvykių sekos apie pusantrų metų užtruko ir būtinų medicinos dokumentų, slaugant tokį ligonį bei kitų formalumų, kurių biurokratinėje mūsų medicinos sistemoje apstu, tvarkymas. Visą šią sumaištį lydėjo ir skolos.

Išeitį pasufleravo filmas

„Aš krimtausi ir dėl to, kad negaliu įtaisyti mamos į privačius slaugos namus, nes šių kainos man neįkandamos, o valstybės duodamos keturių mėnesių nemokamos slaugos nepakako. Kaip ir sauskelnių, kurių mėnesio normą aš išnaudodavau per vieną-dvi dienas. Todėl iš beviltiškumo vartojau alkoholį, nes jis buvo vienintelis būdas kovoti ir su prasidėjusia depresija“, – pasakojo filosofijos magistrantūroje studijavęs A.Jegorovas.

Jis teigė, kad jokių giminių, į kuriuos būtų galėjęs kreiptis pagalbos, neturi.

A.Jegorovas prisipažino, kad mintis, kaip nutraukti savo ir mamos kančias, atsirado, pažiūrėjus vieną filmą. Tačiau pirmiausiai – septyni mėnesiai iki tragedijos bandė nutraukti tik savo kančias.

Apie tai, kad A.Jegorovas atėmė gyvybę savo motinai, sužinota tik po kelių dienų, kai vienas iš jo draugų rado socialiniame tinkle jo atsisveikinimo laišką. Policijai operatyviai sureagavus į šį pranešimą, pernykščio birželio 10-osios vidurdienį A.Jegorovas buvo sulaikytas neblaivus nusikaltimo vietoje – viename Ukmergės gatvės bute, kuriame buvo rastas ir jo 64-erių motinos lavonas. Kaip konstatavo ekspertai, ji buvo uždusinta pagalve. Įtariamajam šiuo labai sunkiu nusikaltimu sulaikymo metu buvo nustatytas sunkus (2,49 prom.) girtumas.

Nebuvo griežtas net prokuroras

Prokuroras Andrius Kiuršinas, akcentuodamas, kad A.Jegorovas nužudė savo motiną tyčia ir tam rengėsi iš anksto, siūlė įkalinti jį dvylikai metų. Nors pagal pareikštą kaltinimą grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Prokuroras teigė atsižvelgęs ne tik į tai, kad A.Jegorovas kaltinamas labai sunkiu nusikaltimu, kurį padarė, būdamas neblaivus, bet ir į tai, kad jis taip pasielgė iš beviltiškumo, prisipažino tai padaręs ir yra ne tik neteistas, bet ir nebaustas administracine tvarka.

Atsimenu tik trakštelėjimą – turbūt nuo mano svorio, keičiant sauskelnes, lūžo kėdutė. Bet kažkas greičiausiai trakštelėjo ir mano galvoje.

A.Jegorovą ginančio draugų nusamdyto advokato Lauryno Pakštaičio argumentai buvo kitokie: „Didžiausia bausmė teisiamajam – moralinė, kuri jį lydės visą likusį gyvenimą. O, ką duos ilgi metai už grotų, nors įstatymai už tokį nusikaltimą juos ir numato? Tačiau jie nenumato eutanazijos!“

L.Pakštaitis akcentavo ir tai, kad situacija, kurioje atsidūrė jo ginamasis yra išimtinė, todėl teismas turėtų išnagrinėti galimybę taikyti šiam įstatymų išlygą. „Juk pas mus organizuotų grupuočių nariai ar prekeiviai narkotikais, kuriems gresia laisvės atėmimas virš dešimties metų, už bendradarbiavimą su teisėsauga gauna tik kelių mėnesių laisvės atėmimo bausmes“, – pabrėžė A.Jegorovo advokatas.

„Neprašau nei nuolaidžiavimo, nei užuojautos. Tik supratimo. Po to, kai teko susidurti su tokiu gydytojų ir visos medicinos sistemos biurokratiškumu, cinizmu ir atsainiu požiūriu į žmogų. Iš manęs net buvo reikalaujama kyšio! Tik negaliu to įrodyti. Manau, kad teismas turi užtikrinti visuomenės saugumą, todėl prašau skirti man bausmę, atitinkančią jos interesus“, – nedaugžodžiavo, suteikus teisę į paskutinį žodį, pats A.Jegorovas.

Medikė atsakomybės išvengė

Kaip jau rašyta, po tragedijos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vienos Kauno šeimos klinikos gydytojos, turėjusios lankyti iš slaugos ligoninės parvežtą A.Jegorovo motiną bent kartą per mėnesį, tačiau to nedariusios, atžvilgiu.

Ji medicinos dokumentuose pildė, kad lanko ligonę namuose, nors iš tikrųjų tik užrašydavo tai, ką išgirsdavo iš šios sūnaus telefonu.

Ši dokumentų klastojimu įtarta gydytoja, turinti 45-erių metų medikės stažą, vėliau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei 500 eurų užstatą. Ir, anot teisėsaugininkų, jau devynis mėnesius yra stebima per padidinamąjį stiklą. Ir tai dar truks iki rudens.

A.Jegorovo bylą nagrinėjusi teisėjų Kęstučio Dargužio, Algerdo Urbšio ir Danguolės Šiugždinytės kolegija konstatavo, kad įrodymų, jog teisiamasis tyčia nužudė bejėgiškos būklės savo motiną pakanka. Ir jo teisinimasis esą padarė tai, siekdamas nutraukti sunkiai sergančios motinos kančias, - nepagrįstas, nes ligonė jau ne kažin ką suvokė.Todėl nužudydamas ją, teisiamasis išsprendė tik savo nepalankią padėtį ir išvengė motinos slaugos.

Anot teisėjų kolegijos, už labai sunkų nusikaltimą, kurį padarė A.Jegorovas, numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Ir nėra jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų skirti jam švelnesnę bausmę.

Perpus už grotų sukūdęs A.Jegorovas vizualiai į nuosprendžio paskelbimą atvyko ramus. Tačiau į gausiai susirinkusių žiniasklaidos atstovų klausimus neatsakinėjo. Jo advokatas į portalo kauno.diena.lt klausimą, ar skųs nuosprendį, taip pat dar atsakyti negalėjo. Neatmetama, kad žinant, jog skirta minimali bausmė, nelabai norisi rizikuoti išprovokuoti galimą griežtesnį aukštesnės instancijos teismo nuosprendį.  

Lemtingas trakštelėjimas

„Atsimenu tik trakštelėjimą – turbūt nuo mano svorio, keičiant sauskelnes, lūžo kėdutė. Bet kažkas greičiausiai trakštelėjo ir mano galvoje. Kai atsipeikėjau kitame kambaryje nuo naujo alkoholio, kurį tomis dienomis vartojau kasdien, kiekio, supratau, kad kažkas atsitiko. Nuėjus į mamos kambarį, ji buvo nebegyva – ant jos veido ar krūtinės buvo uždėta pagalvė. Supratau, kad daugiau niekas be manęs negalėjo to padaryti“, – taip, kaip jau rašyta, apie motinos nužudymą stojęs prieš teismą pasakojo aukštąjį išsilavinimą turintis A.Jegorovas.

Neprašau nei nuolaidžiavimo, nei užuojautos. Tik supratimo. Po to, kai teko susidurti su tokiu gydytojų ir visos medicinos sistemos biurokratiškumu, cinizmu ir atsainiu požiūriu į žmogų. Iš manęs net buvo reikalaujama kyšio!

Jis teigė atsimenantis tą dieną miglotai – gėrė jau daugiau kaip savaitę po išėjimo iš darbo savo noru. Tiesiog supykdė darbdavio pretenzijos, kad vėluoja su projektu, o jis tuo metu buvo labai dirglus, nes prieš mėnesį buvo parsivežęs iš slaugos ligoninės mamą. Parsivežė ją ne tik su baisiomis pragulomis, bet ir gerokai blogesnės būklės.

„Buvo gaila motinos, savęs, pykau ant biurokratinės mūsų medicinos sistemos bei tėvo, kuris išėjo per anksti, palikdamas mane vieną su tokiu išbandymu“, – pasakojo nuo ketverių metų šachmatais žaidžiantis, o nuo trylikos jau ir turnyruose dalyvavęs A.Jegorovas, kuris nuosprendžio laukia suimtas.

Išbandymui buvo nepasirengęs

Anot teisiamojo, motiną, kuriai buvo diagnozuotas Alzheimerio sindromas, prižiūrėjęs tėvas mirė 2015-ųjų rudenį. Tai turėjo įtakos ir motinos ligai, kuri pradėjo smarkiai progresuoti. O jį tokia įvykių seka užgriuvo nepasirengusį, dėl ko apie pusantrų metų užtruko ir būtinų dokumentų, slaugant tokį ligonį bei kitų formalumų, kurių biurokratinėje mūsų medicinos sistemoje apstu, tvarkymas. Visą šią sumaištį lydėjo ir skolos.

„Aš krimtausi ir dėl to, kad negaliu įtaisyti mamos į privačius slaugos namus, nes šių kainos man neįkandamos, o valstybės duodamos keturių mėnesių nemokamos slaugos nepakako. Kaip ir sauskelnių, kurių mėnesio normą aš išnaudodavau per vieną-dvi dienas. Todėl iš beviltiškumo vartojau alkoholį, nes jis buvo vienintelis būdas kovoti ir su prasidėjusia depresija“, – pasakojo filosofijos magistrantūroje studijavęs A.Jegorovas.

Jis teigė, kad jokių giminių, į kuriuos būtų galėjęs kreiptis pagalbos, neturi. Artimiausias – netikras brolis iš pirmos tėvo santuokos, gyvenantis Londone ir net neatvykęs į tėvo laidotuves.

Kėlė ranką ir prieš save

A.Jegorovas prisipažino, kad mintis, kaip nutraukti savo ir mamos kančias, atsirado, pažiūrėjus vieną filmą. Ir kuo toliau, tuo įkyriau ėmė jį lankyti. Nors septyni mėnesiai iki tragedijos bandė nutraukti tik savo kančias.

Parsivežus mamą iš slaugos ligoninės, šios mintys vėl ėmė lankyti. Nors, anot teisiamojo, jeigu jis būtų to nepadaręs, mama ir taip būtų pratempusi dar ne daugiau dvi ar tris dienas. O jis, pasibaigus mamos kančioms, staiga panoro sulaukti savo 33-iojo gimtadienio, kuris buvo už trijų dienų. Ir tada jau nutraukti ir savo kančias. O iki tol dar labiau vartojo alkoholį, tačiau į mamos kambarį, šią aptvarkęs ir atidaręs langą – kad nekiltų įtarimų kaimynams, daugiau nėjo.

Apie šį nusikaltimą sužinota tik po kelių dienų, kai vienas A.Jegorovo draugų, prieš tai gavęs iš jo žinutę apie tai, kas atsitiko, vėliau rado socialiniame tinkle ir jo atsisveikinimo laišką. Policijai operatyviai sureagavus į minėto asmens pranešimą, pernykščio birželio 10-osios vidurdienį A.Jegorovas buvo sulaikytas neblaivus nusikaltimo vietoje – viename Ukmergės gatvės bute, kuriame buvo rastas ir jo 64-erių motinos lavonas. Kaip konstatavo ekspertai, ji buvo uždusinta pagalve. Įtariamajam sulaikymo metu buvo nustatytas sunkus (2,49 prom.) girtumas.

Juk pas mus organizuotų grupuočių nariai ar prekeiviai narkotikais, kuriems gresia laisvės atėmimas virš dešimties metų, už bendradarbiavimą su teisėsauga gauna tik kelių mėnesių laisvės atėmimo bausmes.

Pasiūlyta bausmė artima minimumui

Kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Andrius Kiuršinas teigė, kad duomenų, jog teisiamasis ne tik tyčia nužudė savo motiną, bet ir tam rengėsi iš anksto, pakanka. Jis citavo dvi dienas prieš nusikaltimą A.Jegorovo vienam iš draugų atsiųstą pranešimą: „Nebeturiu jėgų – planas paprastas: pasmaugti ir nusižudyti.“ Be to, po nusikaltimo atsikratė pagrindiniu įkalčiu – pagalve, išmesdamas ją į šiukšlių konteinerį, ir siūlė draugui pinigų, kad padėtų viską sutvarkyti.

Tačiau, siūlydamas teisiamajam bausmę, A.Kiuršinas teigė atsižvelgęs ne tik į tai, kad A.Jegorovas kaltinamas labai sunkiu nusikaltimu, kurį padarė būdamas neblaivus, bet ir į tai, kad jis taip pasielgė iš beviltiškumo, prisipažino tai padaręs ir yra ne tik neteistas, bet ir nebaustas administracine tvarka. Pagal pareikštą kaltinimą A.Jegorovui gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. A.Kiuršinas pasiūlė netrukus 34-erių sulauksiančiam teisiamajam įkalinimą dvylikai metų, įskaitant į šią bausmę ir jau beveik devynis mėnesius, kai jis yra laikomas už grotų.

Ragino sukurti precedentą

A.Jegorovą ginantis draugų nusamdytas advokatas Laurynas Pakštaitis, kalbėjęs tris kartus ilgiau už prokurorą, teigė, kad jo ginamajam, nepaisant to, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė – per didelė. Kaip ir per didelė net minimali už tai numatyta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

„Didžiausia bausmė teisiamajam – moralinė, kuri jį lydės visą likusį gyvenimą. O, ką duos ilgi metai už grotų, nors įstatymai už tokį nusikaltimą juos ir numato? Tačiau jie nenumato eutanazijos“, – teigė L.Pakštaitis.

Prašydamas teismo teisingumo, jis akcentavo, kad situacija, kurioje atsidūrė jo ginamasis, yra išimtinė, todėl teismas turėtų išnagrinėti galimybę taikyti šiam įstatymų išlygą. „Juk pas mus organizuotų grupuočių nariai ar prekeiviai narkotikais, kuriems gresia laisvės atėmimas virš dešimties metų, už bendradarbiavimą su teisėsauga gauna tik kelių mėnesių laisvės atėmimo bausmes“, – pabrėžė A.Jegorovo advokatas.

Primindamas teismui visas kančias, kurias teko patirti jo ginamajam prieš žengiant lemtingą žingsnį, L.Pakštaitis užsiminė ir apie ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas dėl galimo vienos gydytojos, bylon sugulusių įvykių metu dirbusios Šiaurės prospekte esančioje šeimos klinikoje, dokumentų klastojimo. Ji, A.Jegorovui parsivežus mamą iš slaugos ligoninės, turėjo bent kartą per mėnesį šią aplankyti namuose, už ką jai buvo mokamas atlyginimas. Tačiau, to nedarė, nors medicinos dokumentuose teigė, kad lankydavo ligonę, juos klastodama. Kuo baigėsi šis ikiteisminis tyrimas, L.Pakštaitis nežino, kaip ir A.Kiuršinas.

Kaltinamojo kaltinimai

Suteikus teisę į paskutinį žodį pačiam A.Jegorovui, šis teigė, kad dėl visko yra kalčiausias pats – jog nerado kito sprendimo ir turės gyventi su tuo visą likusį gyvenimą.

„Neprašau nei nuolaidžiavimo, nei užuojautos. Tik supratimo. Po to, kai teko susidurti su tokiu gydytojų ir visos medicinos sistemos biurokratiškumu, cinizmu ir atsainiu požiūriu į žmogų. Iš manęs net buvo reikalaujama kyšio! Tik negaliu to įrodyti. Manau, kad teismas turi užtikrinti visuomenės saugumą, todėl prašau skirti man bausmę, atitinkančią jos interesus“, – nedaugžodžiavo teisiamasis.

Savo sprendimą šią bylą nagrinėjusi trijų teisėjų kolegija planuoja skelbti gegužę.

V. Gavrikovas buvo vienas stipriausių aštunto 20 amžiaus dešimtmečio Sovietų sąjungos šachmatininkų (padalijo antrą vietą 1986 metų čempionate), žinomas teoretikas, dirbęs su didmeistriais bei padėjęs jauniesiems šachmatininkams pakilti į aukštą lygį.

Šachmatininkas gimė Moldavijoje, vėliau gyveno Lietuvoje, po to Šveicarijoje, o paskutinius savo gyvenimo metus praleido Bulgarijoje. Pastaraisiais metais jis žaidė labai mažai, tačiau aktyviai domėjosi šachmatų pasaulio įvykiais.

Po šios skaudžios netekties Lietuvoje liko septyni tarptautiniai didmeistriai: Eduardas Rozentalis, Šarūnas Šulskis, Aloyzas Kveinys, Viktorija Čmilytė, Darius Ruželė, Darius Zagorskis ir Vidmantas Mališauskas.

„Jei nesustabdysime Vladimiro Putino Donetske ar Luhanske, jis eis į Charkovą ir Dnepropetrovską, tada bus Odesos, Tiraspolio eilė, o viską pasiėmęs ten, ieškos naujų teritorijų – tai jūsų šalis ir dvi kitos Baltijos šalys, nors jūs ir NATO valstybės. [...] Tai tarsi narkotikas – reikia vis didinti dozę, kad neišblėstų žmonių iliuzijos“, – LRT televizijos laidoje „Pasaulio panorama“ teigė šachmatininkas, Rusijos opozicijos veikėjas Gary Kasparovas.

– Ar jūsų rinkimų į Pasaulio šachmatų federacijos prezidentus kampanija yra politinė ar sportinė kova?

– Aš rungiuosi su konkurentu, kuris tame poste yra jau 9 metus, kurį visada rėmė Kremlius ir visos Rusijos ambasados pasaulyje stengiasi priversti ar įtikinti tų valstybių federacijas balsuoti už poną Iliumžinovą. Noriu to ar ne – kova politinė, tačiau man nereikia politinių instrumentų rinkimams laimėti, nes turiu žymiai geresnę programą, viziją ir reputaciją. Tačiau man tenka kovoti ir politinėje arenoje, nes tai labai politizuoti rinkimai. Ukrainos krizė turi savo indėlį, kadangi aktyviai reiškiu savo poziciją Vladimiro Putino režimo ir jo veiksmų Ukrainoje atžvilgiu.

– Levados centras teigia, kad Rusijos visuomenės parama V. Putinui pasiekė tris metus nematytas aukštumas. Tikėjotės tokios Rusijos visuomenės reakcijos?

– Esu tikras, kada parama Adolfui Hitleriui 1939 m. taip pat buvo labai didelė. Jei Levados centras būtų egzistavęs Vokietijoje, būtų rodęs nuolatinį fiurerio reitingų augimą po Austrijos anšliuso, Sudetų prisijungimo ir pergalingos kampanijos prieš Lenkiją. Nemanau, kad sąžininga naudoti demokratinės visuomenės instrumentus diktatoriaus populiarumui matuoti. Diktatoriaus, kuriam 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę dirba propagandos mašina, ypač kai jis pradeda didžiules kampanijas prieš kaimynines šalis ir jos yra sėkmingos.

Damaske Basharo al Assado populiarumas matyt būtų daugiau nei 100 procentų. Tai tik staigi žmonių reakcija į įvykius, kurią iškreipia valstybinė propaganda. Visai tai reikia vertinti daugiau iš istorinės perspektyvos. Po 3 mėnesių, kai ši isterija nurims, ateis nusivylimas ir paaiškės, kad šios užsienio politikos lošimo kaina, bus įdomu pažiūrėti, kas nutiks tada.

– Kalbant apie kaimynines šalis – kai kas sako, kad garsus Baltijos valstybių protestas Rusijos atžvilgiu yra joms ne į naudą – tai nepraktiška, reiktų paklusti „realpolitikos“ taisyklėms ir patylėti. Manote tai paliktų jas ramybėje?

– Nelabai suprantu, kas dabartinėmis sąlygomis yra „realpolitika“. Gal galite man padėti?

– Tai reikštų, kad reikia paklusti žaidimo taisyklėms, kurias diktuoja didžiausias ir stipriausias.

– Jei gerbsime netolimos istorijos pamokas – o netolima istorija Europoje yra 80 metų, tuomet suprasime, kad diktatoriaus neįmanoma sustabdyti, bandant su juo susitaikyti. Galite sėdėti kaip pelė po šluota, bet jis jūsų ateis, jei toks bus jo planas. Didžiosios Vakarų galios po truputį supranta, kad kuo ilgiau lauksi, tuo didesnę kainą teks sumokėti. A. Hitlerį buvo galima sustabdyti 1936–1938 m., jei Vakarų galios būtų veikę ryžtingai. Šiandien irgi Vakarų valstybės tikėjosi, kad pakaks atiduoti Krymą ir viskas sustos, kai bus pasirašyta Ženevos sutartis. Bet V. Putinas nori daugiau. Kiekviena diktatūra veikia pagal tą pačią logiką – tam tikru momentu diktatorius turi drąsiai žengti į priekį visa jėga, kad pateisintų savo žmonėms, kodėl jis taip ilgai valdžioje.

V. Putinas valdžioje jau 15 metų, ekonomika jam pasiteisinimo nebesuteikia, tad jam reikia naujos priežasties, naujo mito. Viskas, ką jis daro, dabar yra pasiteisinimas, kodėl jis valdžioje. Tas pasiteisinimas – aš turiu didžiulį tikslą. V. Putinas tapo rusų žemių sujungėju. Ir ši tuščia sąvoka reiškia, kad jis nestos Kryme, Donetske ar Luhanske – jis eis tiek, kiek jam bus leista.

Jei nesustabdysime jo Donetske ar Luhanske, jis eis į Charkovą ir Dnepropetrovską, tada bus Odesos, Tiraspolio eilė, o viską pasiėmęs ten, ieškos naujų teritorijų – tai jūsų šalis ir dvi kitos Baltijos šalys, nors jūs ir NATO valstybės.

Tai tarsi narkotikas – reikia vis didinti dozę, kad neišblėstų žmonių iliuzijos. Jam reikia įtikinti rusus, kad jis valdžioje ne todėl, kad nori galios, kurios jis nori, bet todėl, kad kažką daro dėl žmonių. Jei ekonomika stagnuoja, reikia kitokių idėjų, kurios sukeltų žmonių entuziazmą. Kas daugiau, nei ne ekspansija.

– Tad manote, kad tai ką darė ir daro Vakarai, yra per mažai, kad sulaikytų V. Putiną?

– Vakarai daro mažiau, nei reikėtų, bet daugiau, nei jis tikėjosi. Ne laikas slėptis kaip stručiams ir Vakarų politikai tai po truputį supranta. [...] Šiandien Barackas Obama, Davidas Cameronas, Angela Merkel po truputį supranta, kad klaidinga galvoti, jog V. Putino veiksmai Ukrainoje nekelia pavojaus Europos gerovei. Ir jei jie nieko nedarys Ukrainoje – nors ir neprivalo nieko daryti pagal pasirašytas sutartis – atsidurs nepavydėtinoje padėtyje, jei V. Putinas pereis sieną kad ir ties Narva, nes Estijoje ir Latvijoje gyvena daug rusų. Tada teks taikyti NATO 5–ąjį straipsnį ir nemanau, kad bent vienas Vakarų valstybių lyderis nori bent pagalvoti, kas bus, kai jie neturės kito pasirinkimo kaip tik siųsti savo pajėgas į Baltijos regioną, kadangi to reikalaus NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimas. Tad sulaikyti V. Putiną Ukrainoje yra pagrindinis tikslas norint išsaugoti taiką Europoje.

– Jūs sakėte, kad V. Putinas veikia bankais, o H. Hitleris veikė tankais. Ar manote, kad dabar, kai V. Putinas pajudino tankus, pakanka vien bankų jį sulaikyti, ar reiktų pridėti ir tankus?

– Pridėti tankus reiškia pralieti kraują, o tai padėtų diktatoriui supurvinti tyrus vandenis. Tereikia nedaryti pareiškimų, kad tankų niekada nenaudosime. Derantis su diktatoriumi negalima riboti savo pasirinkimų. Neteisinga sakyti, kad Jungtinės Valstijos nenaudos savo pajėgų Rytų Europoje ar Ukrainoje.

Kalbu ne apie tai, ar iš tiesų naudosite jėgą. Svarbu, kad diktatorius nepajustų jūsų silpnybės. Tai – pokerio žaidimas. V. Putinas kelia statymus turėdamas silpnas kortas. Jis tikisi, kad priešininkas supasuos. Tad svarbu, kad tam tikru metu priešininkas pagautų jį blefuojant. Bankai tam labai naudingi. V. Putino režimas itin jautrus bet kokioms sankcijoms, kurios turėtų įtakos individams, turintiems turtų Vakarų bankuose.

–  Ukrainos opozicija sugebėjo susivienyti keldama stiprų kandidatą būsimiems rinkimams, poną Porošenko. Ar galime tikėtis to paties iš Rusijos opozicijos?

– Ukrainoje yra tikri rinkimai, o Rusijoje jų nebuvo jau gana ilgą laiką. Tad turime kalbėti ne apie opozicijos kandidatus, bet apie proceso atkūrimą, po kurio atsirastų koalicijos ar kandidatai. Rusijoje nebeegzistuoja politika. Tai vieno žmogaus šou, vieno žmogaus diktatūra. Rusija turėtŲ visų pirma grįžti į normalią politiką. Tačiau pagirių po tokios paranojos kaina gali būti per didelė tiek rusams, tiek ir visam pasauliui.

– Tad ką daryti Rusijoje?

– Rusijoje daug nepadarysi. Diktatorius per galingas, kad jam grėsmę keltų žmonės gatvėse. Tačiau padėtų užsienio spaudimas, kuris atskirtų nuo diktatoriaus dalį jo aplinkos. V. Putinas jau sudegino visus tiltus, bet kokie bandymai susitarti su juo yra pasmerkti žlugti ir rodo jūsų nesupratimą.

Tačiau aplink jį daug žmonių – visa armija, kurios jam reikia mūšiui. Ir daugelis jo aplinkos žmonių dar galėtų pereiti į kitą pusę. Tad Vakarai turėtų jiems parodyti, kad V. Putino nusikalstamų įsakymų vykdymas atsieis per brangiai, ne tik Rusijai kaip šaliai, bet ir jiems asmeniškai.