Paskutinįjį didmeistrio normos balą Titas pelnė triumfavęs uždarame „St. Louis Invitational“ turnyre lapkritį, ankstesni balai įvykdyti 2017 m. „Panevėžys Open“ turnyre bei 2018 m. šachmatų olimpiadoje Baku, atstovaujant Lietuvos rinktinei.

Šiuo metu su 2529 Elo reitingo taškais T.Stremavičius užima trečiąją vietą tarp aktyvių Lietuvos šachmatininkų, lenkiamas tik GM Eduardo Rozentalio (2545) ir GM Viktorijos Čmilytės-Nielsen (2538). Pastaruoju metu Titas aktyviai žaidžia ir reitingą keliasi atstovaudamas Teksaso universitetui (Dalasas, JAV), kuriame studijuoja.

Titas – Kauno sporto mokyklos „Gaja“ auklėtinis. Pirmasis treneris – Gintautas Petraitis, kuriam išėjus į pensiją jo grupę perėmė treneris Laimutis Šolys. Studijuodamas JAV T.Stremavičius treniruojasi su trenerio Donato Vaznonio rekomendacijomis ir pagalba.

Dalaso universitete (Teksasas, JAV) studijuojantis 22-erių kaunietis tapo antru jauniausiu didmeistriu Lietuvos istorijoje, o iš viso tampa 12-uoju Lietuvos šachmatininku, kuriam suteiktas garbingiausias šachmatų pasaulio titulas.

Pernai, būdamas 17-os, didmeistriu taip pat tapo Paulius Pultinevičius.

Šį titulą taip pat turi Eduardas Rozentalis, Vidmantas Mališauskas, Šarūnas Šulskis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Darius Zagorskis bei aktyviai nebežaidžiantis Darius Ruželė.

Didmeistriais taip pat buvo Viktoras Gavrikovas, Algimantas Butnorius ir Aloyzas Kveinys, o legendiniam Lietuvos šachmatininkui Vladui Mikėnui FIDE 1987 m. suteikė Garbės didmeistrio titulą.

17-metis marijampolietis tapo devintuoju šachmatų didmeistriu Lietuvos istorijoje.

Titulas P. Pultinevičiui buvo suteiktas pasiekus didmeistriui reikalingą 2500 ELO reitingą bei įvykdžius tris didmeistrio normos balus. Jis tapo jauniausiu šachmatininku Lietuvos istorijoje, kuriam buvo suteiktas prestižiškiausias šachmatų titulas. Anksčiau šis pasiekimas priklausė Šarūnui Šulskiui, kuris didmeistriu tapo 1996 metais, būdamas 24-erių.

„Didmeistrio titulas - motyvacija dirbti toliau. Norisi tobulėti ir turnyruose pasirodyti kuo geriau. Artimiausias tikslas - pasiekti 2600 reitingo taškų ribą“, - teigė P. Pultinevičius.

Paskutinįjį normos balą P. Pultinevičius įsivykdė Rygos technikos universiteto šachmatų festivalyje rugpjūčio mėnesį. Taip pat balą įsivykdyti P. Pultinevičiui pavyko šių metų Europos čempionate, kuriame vos 186-ąjį startinį reitingą turėjęs Paulius užėmė 15-ąją vietą, o pirmasis balas buvo iškovotas 2018-aisiais Palangoje vykusiame Baltijos zonos turnyre, kuriame užimta trečioji vieta. Prieš tai Paulius turėjo tarptautinio meistro titulą, kurį tuomet 15-metis šachmatininkas užsitikrino sėkmingai atstovavęs Lietuvai 2016 metų šachmatų olimpiadoje.

Šiuo metu penktąją vietą Lietuvos šachmatininkų reitingo sąraše užimantis P. Pultinevičus praėjusį mėnesį debiutavo prestižiniame FIDE pasaulio taurės turnyre, kuriame 128 šachmatininkai kovojo dėl patekimo į FIDE kandidatų turnyrą, o praėjusią savaitę grįžo iš Indijoje vykusio pasaulio jaunimo čempionato, kuriame grupėje iki 18 metų užėmė septintąją vietą. Taip pat šį savaitgalį P. Pultinevičius iškovojo sidabrą Lietuvos greitųjų šachmatų čempionate.

Jau antradienį P. Pultinevičius išvyksta į Batumį (Gruzija), kur prie pirmosios lentos atstovaus Lietuvos rinktinei Europos komandų čempionate. Šiemet itin jauną Lietuvos ekipą taip pat sudaro dabartinis šalies čempionas Tomas Laurušas (FIDE reitingas 2501), vicečempionas Andrius Brazdžionis (2369) bei praėjusių metų prizininkas Rokas Klabis (2321).

Lietuvoje šiuo metu taip didmeistrio titulą taip pat turi Š. Šulskis, Eduardas Rozentalis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vidmantas Mališauskas, Darius Zagorskis bei aktyviai nebežaidžiantis Darius Ruželė. Didmeistriais taip pat buvo Viktoras Gavrikovas ir Aloyzas Kveinys, o legendiniam Lietuvos šachmatininkui Vladui Mikėnui FIDE 1987 metais suteikė Garbės didmeistrio titulą.

Šiemet 2500 reitingo taškų ribą pasiekė dar du Lietuvos šachmatininkai - 23-ejų metų T. Laurušas ir 21-erių metų Titas Stremavičius (2504), tačiau iki titulo suteikimo jiems dar trūksta įvykdytų normos balų.

Jaunas Rusijos šachmatų didmeistris Jurijus Jelisejevas žuvo iškritęs iš pastato 12-ojo aukšto, sekmadienį pranešė Rusijos šachmatų federacija (RŠF).

„Šiąnakt (naktį iš šeštadienio į sekmadienį) žuvo mano artimas draugas, puikus šachmatininkas ir analitikas, vienas talentingiausių mano pažįstamų žmonių Jura Jelisejevas. Jis mėgino perlipti iš lango į balkoną 12-ame aukšte, bet nukrito“, – federacijos spaudos tarnyba citavo didmeistrį Danijilą Dubovą.

RŠF išreiškė užuojautą J.Jelisejevo artimiesiems ir draugams.

Rusijos tyrimo komiteto Maskvos skyriaus vadovė Julija Ivanova sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad jos biuras tikrina šio incidento sostinės šiaurės vakariniame rajone aplinkybes.

„Lapkričio 26-osios vakarą, būdamas gyvenamojo namo Piatnickio plente bute, 20-metis jaunuolis mėgino perlipti iš 12-o aukšto lango į to paties buto balkoną, bet neišsilaikė ir nukrito. Nuo patirtų traumų jis mirė įvykio vietoje“, – nurodė ji.

„Nustatyta, kad bute buvo jo pažįstami, tapę įvykio liudininkais“, – sakė J.Ivanova ir pridūrė, kad pradėtas įvykio tyrimas.

2012 metais J.Jelisejevas tapo Rusijos šachmatų čempionu jaunuolių iki 16 metų atskyryje, o 2013 metais pelnė didmeistrio titulą.

Šiemet jis tapo pagrindinio Maskvos atvirojo šachmatų turnyro nugalėtoju.

V.Korčnojus mirė Šveicarijoje, kur gyveno daug metų po to, kai pabėgo iš Sovietų Sąjungos 1976-aisiais. Jo širdis nesveikavo, o 2012 metais didmeistrį buvo ištikęs insultas.

Jis laimėjo keturis Sovietų Sąjungos šachmatų čempionatus (1960, 1962, 1966 ir 1970 metais). 1974-aisiais jis pralaimėjo Anatolijui Karpovui, kuris tuo metu buvo kylanti šachmatų žvaigždė.

Nors iškovojo daug mažesnio lygio pergalių, V.Korčnojui taip ir nepavyko išpildyti savo svajonės – tapti pasaulio šachmatų čempionu.

Ambicingas didmeistris „visada išsiskirdavo savo didžiuliu ryžtu siekti pergalės ir nuolatiniu troškumu kovoti“, sakoma Rusijos šachmatų federacijos pranešime.

Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidentas Kirsanas Iljumžinovas sakė Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS: „Tai didelė netektis visam šachmatų pasauliui. Korčnojaus gyvenimas buvo ryškus; jis daug nuveikė populiarindamas šachmatus.“

V.Korčnojus 1976 metais atsisakė grįžti į Sovietų Sąjungą po to, kai išvyko į vieną Nyderlanduose vykusį turnyrą. Dėl to jis liko atskirtas nuo žmonos ir sūnaus bei neteko sovietinės pilietybės.

Vėliau didmeistris persikėlė į Šveicariją, kur gyveno iki pat mirties Voleno apylinkėse.

1931 metais tuomečiame Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge) gimęs V.Korčnojus šachmatais žaisti išmoko iš savo tėvo, būdamas šešiametis.

Jis buvo pramintas „Viktoru Rūsčiuoju“, o daugelis jį laiko geriausiu šachmatininku, nors jis niekada nelaimėjo pasaulio čempionato.

V.Korčnojaus šachmatų karjera buvo neįprasta, nes jis toliau žaidė, netgi sulaukęs garbaus amžiaus, ir buvo tapęs seniausiu aktyviu šachmatų didmeistriu, nors jo sveikata buvo pašlijusi.