Kirs per piniginę
Nuo sausio 1 d. Vilniuje įsigaliojo naujos Atliekų tvarkymo taisyklės. Pagal jas miestas palaipsniui atsisakys aptarnauti daugiabučių namų šachtines atliekų šalinimo sistemas – iš jų bus paimti ir negrąžinti po atliekų vamzdžiais stovintys konteineriai. Ten, kur jau yra naujos pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelės, paslauga bus nutraukta nuo vasario 1 d. Kitiems daugiabučiams bus galima naudotis šachtomis ir toliau, kol šalia jų bus įrengtos minėtos aikštelės.
Apmaudžiausia, kad gyventojai verčiami patys atsisakyti naudotis jų namuose įrengtomis šachtinėmis atliekų šalinimo sistemomis. Tokių daugiabučių Vilniuje yra apie 3 000 iš 6 700. Namų administratoriai ir butų savininkų bendrijos privalo organizuoti gyventojų balsavimus.
Kas laukia vilniečių, kurie nuspręs pasilikti dešimtmečius naudojamą patogumą, po Naujųjų metų paskelbė viena didžiųjų daugiabučius namus administruojančių įmonių.
Esą jei gyventojai ir toliau mes šiukšles į šalintuvus, jos atsidurs atliekų šalinimo šachtoje, o tai bus didelis higienos normų pažeidimas. Namo administratorius privalės jį šalinti, todėl kartą per savaitę surinks šiukšles iš patalpos ir ją privalomai dezinfekuos. Tai namo gyventojams papildomai kainuos, priklausomai nuo aukštų skaičiaus, nuo 800 iki 1 200 eurų per mėnesį.
Nori išsaugoti patogumą
Vilniaus 225-ojoje daugiabučių namų savininkų bendrijoje gyventojų balsavimai dėl atliekų surinkimo šachtų parodė, kad ši paslauga, daugiau nei prieš pusę amžiaus sugalvota namų projektuotojų, jiems reikalinga ir dabar. Bendrijos namams priklauso 78 laiptinės, kuriose įrengti šiukšlių šalintuvai, ir tik vienos laiptinės gyventojai nusprendė užsandarinti šachtos angas.
Kaip "Vilniaus dienai" sakė šios bendrijos pirmininkas Jonas Ūselis, prie namų jau pastatyta didžioji dalis savivaldybės suplanuotų naujų atliekų konteinerių, bet yra vietų, kur žmonėms nepatogu nešti atliekas. Daugelis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, skundžiasi, kad jiems bus sunku nueiti iki konteinerio, o kiti tiesiog piktinasi, kad savivaldybė užsimojo atimti iš jų patogumą atsikratyti šiukšlių neišeinant iš namų.
"Tai yra jų nuosavybė ir žmonės pagrįstai nori ja toliau naudotis," – gyventojų argumentus vardijo J.Ūselis.
Tuoj gyvenamuosiuose rajonuose turėsime daugybę mažų sąvartynų.
Šiukšlių šalintuvų užvirinimo iniciatoriai pirmiausia kalba apie higieną, kuri nėra užtikrinama įrenginiuose ir šalia jų. Bet tai, tvirtino bendrijos pirmininkas, priklauso ir nuo pačių gyventojų.
"Mano zonoje šalintuvai buvo pernai išplauti, išdezinfekuoti, atlikti laboratoriniai tyrimai, gautos išvados. Jeigu verstuvas kur sugenda, paremontuojame, bet nėra pas mus taip, kad žmonės skųstųsi dėl smarvės ar nešvaros. Patys tvarkosi, – tvirtino J.Ūselis. – O ta smarvė didesnė tada, kai pripildytas konteineris ištraukiamas į gatvę ir laukia, kol atvažiuos mašina jo išvežti, o ta vis nevažiuoja. Dvoko ir netvarkos nebus išvengta ir prie naujųjų konteinerių, nes jų gyventojams tikrai neužteks. Jau ir dabar matome, kas darosi, kai šiukšlės netelpa į vidų, metamos šalia konteinerių, o vežėjai vis tiek laikosi savo susiderėtų grafikų – išveža kas trečią dieną. Tuoj gyvenamuosiuose rajonuose turėsime daugybę mažų sąvartynų."
Pažeidžiamos teisės
Šachtines šiukšlių surinkimo sistemas turintiems gyventojams priekaištaujama, kad jie nevykdo savivaldybės sprendimo, įpareigojančio rūšiuoti atliekas. Tačiau, J.Ūselio teigimu, didžioji dalis atliekų, kurios metamos į naujus konteinerius, taip pat neišrūšiuotos.
"Manau, kad ši nauja tvarka nėra iki galo apgalvota ir paruošta. Iš gyventojų neturėtų būti atimami patogumai, kuriais jie naudojosi dešimtmečius. Turi būti rastas išmintingas sprendimas, kad gyventojai, kurie pageidauja, ir toliau galėtų naudotis šachtinėmis atliekų sistemomis, už tai mokėdami pagal atliekų kiekį, o savivaldybė galėtų tokiu atveju nuspręsti, pavyzdžiui, atleisti juos nuo kintamosios rinkliavos dalies už pusiau požeminius konteinerius", – svarstė J.Ūselis, vildamasis, kad šis gyventojų ir savivaldybės konfliktas neišsirutulios iki teisminių procesų.
Keistenybės: daugiabučių gyventojams suteikiama laisvė balsuojant apsispręsti, ar toliau naudotis šiukšlių vamzdžiais, tačiau tiems, kas neatsisakys, teks mokėti papildomai, ir labai įspūdingas sumas.
Daugiabučių namų savininkų bendrijas vienijanti asociacija Lietuvos būsto rūmai atkreipia dėmesį, kad šachtiniai atliekų šalintuvai, viena, yra pastatų bendrųjų inžinerinių sistemų dalis, o antra – tai yra daugiabučio namo savininkų bendroji nuosavybė. Šiuo atveju savivaldybės priimta tvarka sumažina gyventojų galimybes naudotis šia nuosavybe pagal jos paskirtį.
Supriešinti gyventojai
Vilniečių apklausas dėl šachtinių atliekų šalinimo sistemų namų administratoriai atlieka jau ne pirmą kartą. Prieš porą metų dauguma būstų savininkų pasisakė už jų išsaugojimą, tik vienas kitas namas pasiryžo užvirinti šalintuvų angas. Dabar gyventojams pasiūlyta apsispręsti iš naujo. Tačiau kai kuriems namams savivaldybės atstovai suteikė viltį, kad jų šachtinė atliekų surinkimo sistema ir toliau bus aptarnaujama.
Skroblų g. esančio dvylikaaukščio gyventojai aptarinėja iš valdžios gautą prieštaringą informaciją. Bendrija gavo raštą iš savivaldybės, kad negalią turintys žmonės gali kreiptis į Socialinės paramos centrą, esantį Kauno g., esą socialiniai darbuotojai pagelbės išnešti šiukšles į prie namų jau įrengtus pusiau požeminius konteinerius. O Skroblų seniūnaitis, kreipęsis į savivaldybę dėl tų pačių neįgaliųjų, gavo iš Energetikos skyriaus patikinimą, kad iš keleto daugiaaukščių atliekos gali būti paimamos pagal ankstesnę tvarką – iš šachtinės sistemos.
Bendrijos pirmininkė Zita Glaveckienė aiškino, kad Skroblų g. dvylikaaukščiuose prieš daugiau nei 40 metų buvo skirti butai regėjimo negalią turintiems žmonėms. Dėl jų esą ir buvo pažadėta taikyti išimtį. Tačiau šiuo metu keturiuose minimuose daugiabučiuose aklųjų gyventojų belikę vos keli.
"Dauguma mūsų namo gyventojų balsavo, kad nori atsisakyti atliekų šachtos ir jos angas užsandarinti. Dėl poros žmonių su regėjimo negalia nenori nukentėti visi, nes šiukšlių šalinimo vamzdžiai tikrai jau atgyvenę, surūdiję, ne viename aukšte išlūžusios durelės. O ir kvapai nosį riečia, ypač šiltuoju metų laiku", – "Vilniaus dienai" sakė Z.Glaveckienė.
Anot jos, jeigu už atliekų metimą į šalintuvo vamzdį teks mokėti papildomai, ir nemažus pinigus, verčiau rinktis savivaldybės siūlomą variantą ir sutaupyti.
"Gyventojai sutaupytų ir už konteinerinės priežiūrą, nes dabar yra įdarbintas žmogus, kuris saugo, kad neužsikimštų šalintuvas, nebūtų perpildytas apačioje stovintis konteineris", – sakė bendrijos pirmininkė.
Nepalaiko nė vienų
Atliekų tvarkymo klausimus kuruojantis Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas nelinkęs palaikyti nė vienos pusės gyventojų ginčuose dėl šiukšlių šalintuvų ir teigia, kad tai turi nuspręsti pačios bendrijos arba namo gyventojai kartu su administruojančioms įmonėmis.
Tačiau neslepia, kad savivaldybės tikslas – išgyvendinti pasenusias atliekų šalinimo sistemas.
"Siekiame, kad vilniečiai taupytų savo pinigus ir mokėtų tik už tuos konteinerius, kurie yra reikalingi, naujoviški, – komentavo vicemeras. – Aišku, yra atvejų, kai žmonės dėl judėjimo ar kitos negalios neturi galimybės atliekų išmesti patys, tada tokie klausimai bus sprendžiami individualiai. Yra socialinės rūpybos darbuotojai, kurie ir šiandien padeda neįgaliesiems, – atneša vaistus, maisto. Jie galės ir globotinių šiukšles į konteinerį išnešti."
