„Mes, trijų politinių partijų vadovai, matydami nykstančią Lietuvą, sutarėme dėl bendrų veiksmų ir bendro sąrašo dalyvaujant rinkimuose į Seimą bei po rinkimų formuojant bendrą frakciją Seime“, – žurnalistams sakė Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininkas A. Juozaitis.

„Teisingumas yra tapęs turtingųjų ir galingųjų preke, iš žmonių atimama vis daugiau konstitucinių teisių. Oraus gyvenimo viltis menkėja, Seimas atidavė suverenią tautos valdžią neskaidrioms interesų grupėms, dažnai veikiančioms prieš valstybę ir tautą“, – pridūrė jis.

Pasak Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio, bendradarbiauti ketinama ir su „Lietuvos sąrašu“ bei „Jaunąja Lietuva“.

„Noriu pasidžiaugti, kad derybos baigėsi gerai ir mes trise susitarėme. Džiugu, kad bendradarbiausime su dar dviem partijomis – „Lietuvos sąrašu“ ir „Jaunąja Lietuva“, – teigė parlamentaras.

S. Gorodeckis kvietė ir kitas politines jėgas prisijungti prie naujo politinio darinio.

Po dviejų kadencijų pailsėk, nes tie amžinai Seime sėdintys grybai jau apkerpėję.

„Esame atviri visoms politinėms jėgoms jungtis prie mūsų, išlaikant tas pačias vertybes – tautiškumo, pagarbos, socialinės ir tautinės valstybės, žinoma, laikantis euroatlantinių vertybių, kurios būtų tos raudonosios linijos, kas galėtų būti ta tikrąją alternatyva Lietuvai šiame politiniame lauke“, – teigė S. Gorodeckis.

A. Juozaitis savo pasisakyme siūlė palaipsniui mažinti PVM maisto prekėms, įsteigti Seimo kontrolės mechanizmą, stiprinti regioninę politiką, o Seimo narius rinkti tik dviem kadencijoms.

„Po dviejų kadencijų pailsėk, nes tie amžinai Seime sėdintys grybai jau apkerpėję. Jau šitas mūsų draugas – Naglis – ilgai, ne vieną kadenciją yra, bet jis ir sau prisitaiko, jam irgi tas pats galioja“, – teigė A. Juozaitis.

Jis taip pat pridūrė, kad vienas iš dalykų, kurį reiktų sutvarkyti – pensijų indeksavimas, kalbėjo apie būtinybę įkurti valstybinį banką.

Trijų politinių jėgų lyderiai teigė neturintys didelių problemų dėl finansų rinkimams, tačiau sakė neketinantys „joti ant finansų žirgo“.

Sąrašą ves A. Juozaitis

Trijų partijų sąrašą į Seimo rinkimus ves buvęs kandidatas į prezidentus A. Juozaitis, dėl kitų vietų ketinama tartis.

Pasak N. Puteikio, po rinkimų tikimasi suformuoti frakciją Seime.

„Tikimės, kad mums pavyks suformuoti frakciją, kuri po rinkimų gintų viešą interesą“, – sakė N. Puteikis.

A. Juozaitis sakė, jog parlamente norėtų 30 mandatų, kad būtų galima „pataisyti Seimą“, tačiau ir mažesnis skaičius „būtų geras laimėjimas“.

„Duok dieve, 15 mandatų, 20 jau būtų geras laimėjimas“, – teigė sąrašo lyderis.

Jis taip pat pridūrė: „Mes esame D. Trumpo pusėje. Lietuva – pirmiausia“.

N. Puteikis į Seimą ketina kandidatuoti ir vienmandatėje Danės apygardoje Klaipėdoje, joje valdantieji „valstiečiai“ nutarė nekelti savo kandidato, taip bendradarbiaujant su koalicijos partneriu.

Trijų partijų koalicijai, kad patektų į Seimą, reikia peržengti 7 proc. ribą.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Vienas piketuotojų Sakalas Gorodeckis priminė, kad jo tėvas Stasys Gorodeckis su J. Noreika kartu kūrė prieš sovietų okupaciją kovojusią organizaciją – Lietuvių Tautinę Tarybą, posėdžiavo Mokslų akademijos bibliotekos pastate 1945-aisiais.

„Tad dabartinis Vilniaus meras surengė eilinį spjūvį istorinei Vilniaus atminčiai. Jis įsidrąsino po pulkininko Kazio Škirpos alėjos pervadinimo, kuris dar nėra įsiteisėjęs“, – BNS sakė S. Gorodeckis.

Tuo metu Lietuvos žydų bendruomenės Faina Kukliansky vadovė mero sprendimą, sakydama, kad tai, kiek J. Noreika – generolas Vėtra yra padaręs žalos Lietuvos žydams, „neleidžia sveikas protas, etika ir istorinis teisingumas tokį asmenį pagerbti garbės lenta“.

Vis dėlto tiek žydų bendruomenė, tiek protestuojantieji kritikavo savivaldybę, kad lenta nuimta paslapčia, šeštadienio naktį.

„Stebina tai, kad, tikriausiai,baimės akys pilnos, lentos nukabinimas vyko naktį, skubotai, „Grindos“ darbininkai sugadino pastato plytas, kiek man žinoma, su Vrublevskių bibliotekos direktoriumi tai nebuvo derinta. Tai įrodo, kad jis bijo atviros visuomenės reakcijos“, – BNS sakė S. Gorodeckis.

F. Kukliansky bendruomenės vardu sakė esanti dėkinga merui.

„Sprendimą vertinu teigiamai, bet būtų jis kur kas geresnis, jei nereikėtų naktį nuiminėti tos lentos, kad būtų galima padaryti atvirai, nesibijant žmonių, kurie nesupranta, kas įvyko Antrojo pasaulinio karo metais ir dėl ko nereikia generolui Vėtrai garbės ženklų statyti nežiūrint į tai, kad jis kovojo už Lietuvos nepriklausomybę – šito mes niekad neginčijame“, – tvirtino ji.

R. Šimašius komentare BNS sako priėmęs sprendimą dėl to, jog nepaisant pastangų kovoje prieš Lietuvos priešus, J. Noreika „elgėsi nepateisinamai „prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”.

Matydama protestus, neigiamus komentarus viešojoje erdvėje, F. Kukliansky sako, kad daugelis nežino, kas buvo ši minima „izoliacija“.

„Jei žmogus nesupranta, kas yra izoliacija, tegu jis pasiima penkias-šešias šeimas, išsikelia iš savo buto, persikelia gyventi į kambariuką ir tai vadinsis Žydų izoliacija arba geto įkūrimas. Tegu jis atiduoda visus savo daiktus, tai vadinsis „žydų turto apskaitymu“. Tegul pabando patys tą išgyventi. O paskui, jei lieki gyvas, iškeliauji į koncentracijos stovyklą“,  – kalbėjo ji.

Lentelė J. Noreikai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta šeštadienio naktį. Sprendimas sukėlė dalies visuomenės ir politikų, daugiausiai konservatorių, pasipiktinimą.

Kaip televizijai LNK teigė parlamentaras konservatorius Arvydas Anušauskas, apie tai nežinojęs bibliotekos sargas dėl to net iškvietė policiją, tačiau pareigūnai, patikrinę savivaldybės įmonės „Grinda“ darbuotojų dokumentus, darbus leido tęsti.

Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

„Sąjungos moto ir devizas – tautos jėga vienybėje, taodėl tikslas paprastas – būti ne skaldančia, o vienijančia jėga. Būdami grynai tautiška partija, turime tikslą politinių partijų spektre būti lietuvybės gynybos ir išlaikymo fronto smaigalyje“, – BNS sakė S. Gorodeckis. Jis iki šiol buvo Tautininkų sąjungos iždininku.

Iš viso partijos pirmininko rinkimuose varžėsi trys kandidatai – be S. Gorodeckio taip pat kandidatavo Kelmės rajono ūkininkas Marijus Čekavičius ir verslininkas Petras Pareigis.

Į partijos pirmininko postą buvo iškeltas ir buvęs Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis, tačiau suvažiavimo metu jis nebuvo išrinktas į partijos tarybą, tad, pagal partijos įstatus, nebūdamas tarybos nariu negalėjo pretenduoti ir į partijos vairą.

Anot S. Gorodeckio, Tautininkų sąjungai pasiekti geresnių rezultatų rinkimuose trukdė tai, kad nemažai šios partijos žmonių labiau orientavosi ne į politinį veikimą, o kultūrinę, visuomeninę veiklą.

Kuriami stereotipai

„Dalis žmonių buvo idealistai ir altruistai ir jie daugiau rūpinosi, kad tautiškumo idealai, motyvai būtų realizuoti ne vien per politinę prizmę, bet per kultūrinę, visuomeninę ir kitą veiklą. Dėl to šie žmonės ne vien fokusuodavosi politinei veiklai, o būtent taip organizuojamos kitos partijos“, – sakė S. Gorodeckis.

„Manau, kad yra didžiulė problema, jog apie tautininkus kuriami stereotipai. Mes neturime tikslo kovoti su savo stereotipais, o kurti savo stiprią tapatybę, kad mus skirtų, atpažintų. Girdime tokių (stereotipų), kad esame naciai ar dar kažkas. Tačiau tuomet, kai paklausiame konkrečių faktų, šios nuostatos nebelieka“, – kalbėjo sąjungos pirmininkas.

Anot jo, Tautininkų sąjunga šiuo metu kalbasi su keliomis partijomis dėl galimo jungimosi, viena tokių – Biržų mero eksparlamentaro Valdemaro Valkiūno vadovaujama Respublikonų partija.

Žengtas didelis žingsnis atgal

Buvęs Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka sako, kad šeštadienį įvykusios suvažiavimo rezultatai reiškia „didelį žingsnį atgal“.

„Tarybos sudėtis, deja, tokia. Tautininkų sąjunga žengia didelį žingsnį atgal. Manau, kad po antro suvažiavimo kitą mėnesį, tiek aš, tiek didelė dalis partijos senbuvių gali pasakyti „sudie“ šiai partijai. Į tarybą nepateko daug partijos steigėjų. Nepatekau aš, Marius Kundrotas, Gediminas Navaitis. Tai visiškai kečia partijos veidą“, – sakė J. Panka.

Pastaruosius metus Tautininkų sąjungai vadovavo Kovo 11-osios Akto signataras Audrius Rudys.

Praėjusiuose Seimo rinkimuose tautininkai dalyvavo koalicijoje su „Jaunąja Lietuva“ ir surinko 0,54 proc. rinkėjų balsų.