Nėra ko slėpti – dar neseniai Baltijos šalių muzikantams atrodė, kad durys į dideles tarptautines scenas ir plačiuosius muzikos vandenis yra labai sunkiai atveriamos. Laimė, kasmet atsiranda vis daugiau sėkmės istorijų, kurios liudija, jog esame ne mažiau talentingi, veržlūs ir įdomiai mąstantys, nei muzikantai iš šalių, kurių scenos vystymosi nebuvo sukaustę penki sovietinės okupacijos dešimtmečiai.

Šiemet itin džiugu „Vilnius Mama Jazz“ scenoje pasveikinti Marią Faust – saksofonininkę ir kompozitorę iš Estijos, kuri jau ne vienus metus ryškiai žiba tarptautinėje džiazo arenoje, stebindama savo originaliu kūrybiniu mąstymu ir netradiciniais sprendimais. Tai menininkė, kurios kolekcijoje – daugybė svarbių muzikinių apdovanojimų, o jos albumas „MOnuMENT“ pernai JAV leidinio „New York City Jazz Record Magazine“ buvo išrinktas į geriausių metų solinių albumų penketuką.

Modernios, alternatyvios, improvizuotos muzikos žvaigžde laikoma Maria yra įgijusi klasikinį muzikinį išsilavinimą, tačiau, kaip pati pripažįsta, mokydamasi muzikos sovietmečiu nesijautė gerai. „Toje muzikinėje aplinkoje visiškai nebuvo laisvės. Širdis troško kažko kito.“, – yra sakiusi muzikantė.

Organizatorių nuotr. 

Visi aplink grojo svingą, o aš – maršą. Stengiausi būti ištikima sau.

Dar gyvendama Taline, ji susižavėjo džiazu ir improvizacine muzika. Padedama Danijos kultūros instituto, netrukus Maria persikraustė į šią šalį ir įstojo į Pietų Danijos muzikos konservatoriją. Danija atvėrė naujus muzikinius akiračius – talentinga estė greitai įsiliejo į šios šalies muzikinį gyvenimą, nors pritapti prie pasikeitusios muzikinės aplinkos buvo nelengva: „Visi aplink grojo svingą, o aš – maršą. Stengiausi būti ištikima sau.“, – dalijosi Maria.

Dainos, himnai, lopšinės ir laisvoji improvizacija

Marios karjeros proveržiu tapo įstabus albumas „Sacrum Facere“ (lotynų kalba tai reiškia „žmogaus auka“), išleistas 2014-aisiais. Šį įrašą įkvėpė kultūrinė aplinka, kurią Maria matė regione prie Estijos sienos su Rusija. Surinkusi dainas, himnus ir lopšines, jas muzikantė susiejo su klasikine muzika ir laisva improvizacija. Albumas tapo tikra sensacija ir pelnė du Danijos muzikos apdovanojimus – tarp jų ir Metų džiazo kompozitorės.

Šiandien jos kolekcijoje – jau penki Danijos muzikos apdovanojimai, o kiekvienas naujas projektas nustebina muzikos gurmanus. Pavyzdžiui, 2016-aisiais ji į Estiją vyko su danų kompozitore ir dainininke Kira Skov. Ten bendražygės rado vietą, kurioje laikas atrodė sustingęs. Senoje apleistoje cerkvėje jos įrašė albumą „In The Beginning“ – su choru ir didele muzikantų grupe. Danijos muzikos apdovanojimuose šis įrašas buvo paskelbtas Metų vokalinio džiazo albumu, o šalies laikraštis „Berlingske“ jį pavadino „unikalaus, švento grožio darbu“. Ne mažiau vertas dėmesio yra ir jos projektas „Machina“ – jame tradicinės muzikos formos susilieja su improvizacija, džiazu ir įrašytais aplinkos garsais.

Estijoje ši muzikantė – šalies scenos pasididžiavimas ir ambasadorė, plačiai ir toli skleidžianti žinią apie nedidelės kūrybingos šalies potencialą. Juolab kad jos kūryboje dažnai figūruoja užuominos į sudėtingą gimtosios šalies istoriją. Estijos muzikos apdovanojimuose Metų džiazo muzikante (2016 m.), Metų džiazo kompozitore (2019 m.) ir Metų džiazo albumo autore (2021 m.) yra laukiama viso pasaulio prestižiniuose renginiuose, nuo „Pori“ džiazo festivalio Suomijoje iki „Jazzahead“ džiazo mugės Vokietijoje.

Organizatorių nuotr. 

Ne tik džiazo gurmanams, bet ir alternatyvaus roko ir eksperimentinės muzikos mėgėjams

Marios Faust muzika domina ne tik džiazo, bet ir kitų muzikos žanrų, taip pat – alternatyvaus roko ir eksperimentinės muzikos renginių klausytojus. Tarp jos bendražygių – visame pasaulyje gerai žinomi prodiuseriai, tokie kaip Johnas Parishas (dirbęs su britų alternatyvos ikona PJ Harvey) ir legendinių Bobo Dylano ir Neilo Youngo įrašus prodiusavęs Markas Howardas.

Viena, dėl ko niekas nesiginčija – Maria Faust scenoje ir įrašuose kalba savo pačios susikurta muzikine kalba, kurioje puikiai gali derėti laisvi saksofono sąskambiai, senovinės giesmės, vėjo garsai ir paukščių čiulbėjimas.

Nagrinėdama savo pačios asmenines patirtis ir kolektyvinę atmintį, Maria Faust kuria jausmų kupiną muziką, kuri pasižymi originalumu ir drąsa. Ir tai svarbiausia, ką reikia žinoti apie šį koncertą. Geras džiazas neįmanomas be drąsos – eiti neįprastu keliu, stebinti ar net paklysti. Ypač – kai kelionė tokia neįprasta ir įdomi, kokią siūlo Marios Faust muzika. Koncerte Vilniuje Maria Faust pasirodys su talentingais scenos partneriais – gitaristu Lars Pilgaard ir Lietuvos melomanams puikiai pažįstamu būgnininku Kresten Osgood.

Tą patį gegužės 26 d. vakarą festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ koncertuos ir dar viena grupė, kurios negalime priskirti tik džiazui – tai „Graham Costello STRATA“, atvykstantys iš Jungtinės Karalystės. Galingas škotų būgnininko ir kompozitoriaus Grahamo Costello suburtos grupės skambesys varijuoja nuo subtilaus, meditatyvaus ambient iki kinematografiško postroko, išnaudojant pasikartojančių, įtraukiančių melodijų galią.