Susitikimų metu buvo kalbama apie COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius, regioninį saugumą ir gynybą, energetikos, branduolinės saugos, transporto infrastruktūros klausimus bei kitus regioninės ir tarptautinės dienotvarkės aspektus. G. Landsbergis taip pat kėlė Astravo atominės elektrinės elektros energijos nepirkimo užtikrinimo klausimą.

Vasario 12 dieną minima 100 metų sukaktis, kuomet Latvija de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

„Tai – puiki proga įvertinti ne tik tai, kas pasiekta, bet taip pat ir apgalvoti, kaip Lietuva ir Latvija galėtų sustiprinti savo bendradarbiavimą“, – teigė ministras G. Landsbergis.

Rygoje ministras taip pat apsilankė Latvijos užsienio reikalų ministerijos surengtoje parodoje, skirtoje paminėti Latvijos vyriausybės 1921 metais paskelbtą Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo de jure 100 metų sukaktį.

Tai buvo pirmasis ministro G. Landsbergio vizitas į kaimyninę Latviją pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas.

Dvylika šalių vienijanti Trijų jūrų iniciatyva (3SI) buvo pradėta 2015 m. siekiant stiprinti šiaurinių ir pietinių valstybių, įsikūrusių tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų, ryšius. Regiono infrastruktūroje vis dar pastebimas komunizmo palikimas: ji pernelyg silpna ir daugiausia veikia rytų ir vakarų ašimi. Tam, kad skaitmeninės, energetikos ir transporto jungtys pasiektų Vakarų lygį, prireiktų 1,16 trln. dolerių.

Tačiau numanomas šios grupės tikslas, palaikomas Jungtinių Amerikos Valstijų ir ES, yra konkuruoti su 17+1 valstybių formatu. 2012 m. Kinijos pasiūlytas bendradarbiavimo formatas šiuo metu vienija 17 šalių vykdyti infrastruktūros projektus, globojamus Pekino. Daug kas jį laiko ir politinės bei diplomatinės įtakos instrumentu.

Prioritetu turėtų tapti pasirengimas padėti Baltarusijai, kai žlugs tenykštis režimas.

Šios grupės persidengia, bet ne visiškai. Austrija priklauso 3SI, bet ne 17+1. Vienuolika kitų 3SI narių (Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija) priklauso ir 17+1; šiam formatui taip pat priklauso Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir Šiaurės Makedonija bei nauja narė Graikija.

3SI pradžia buvo gera – su pastebimai aukšto lygio viršūnių susitikimais Varšuvoje 2017-aisiais ir Bukarešte metais vėliau, tačiau 2019-ųjų susitikimas Liublianoje nebuvo sėkmingas. Tad vadžias perėmus estams, vilčių buvo daug. Vasarį JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pažadėjo iki 1 mlrd. dolerių finansavimą naujam 520 mln. dolerių vertės 3SI investicijų fondui.

Tada prasidėjo pandemija, ir viršūnių susitikimą teko atidėti. Atrodė, kad nedaug kas vyksta. Tačiau pareigūnai Taline dirbo užkulisiuose. Vokietijos, Lenkijos ir Bulgarijos prezidentai turėtų dalyvauti susitikime, bent jau virtualiai. Taip pat jame gali sudalyvauti ir pats M.Pompeo (ir galbūt daugiau papasakoti apie tą 1 mlrd. dolerių). Preliminariai svarstoma pakviesti ir sunkiasvorę figūrą iš ES – Europos prisitaikymo prie skaitmeninio amžiaus darbotvarkę koordinuojanti eurokomisarė Margrethe Vestager būtų geras pasirinkimas, atsižvelgiant į Estijos pabrėžiamą "išmaniojo ryšio" susitikimo temą.

Svarbus darbotvarkės klausimas bus ir kito viršūnių susitikimo vieta. Tarptautinė konferencija būtų naudinga Bulgarijos prezidento Rumeno Radevo perrinkimo kampanijai, galbūt dėl to jis planuoja skirti laiko susitikimui Taline. Ar bulgarų vyriausybė norėtų sumokėti už tokią konferenciją, jau kitas klausimas.

Strategija turi būti drąsesnė. Prie šiaurės ir pietų jungties turėtų būti pridėta Ukraina.

Tai pabrėžia, kaip svarbu, kad ateityje 3SI veiktų tarpvyriausybiniu lygiu, o ne kaip rotaciniu principu paremta prezidentų lygio pasitarimų vieta (dauguma valstybių vadovų šiame regione teturi kuklias vykdomosios valdžios galias). Kad išlaikytų pagreitį, šiai iniciatyvai reikalingas nuolatinis sekretoriatas. Estija subūrė nedidelę komandą, tačiau ji nenori ir toliau dirbti šio darbo. Vengrija rodo tam tikrus susidomėjimo ženklus, galbūt tikėdamasi pataisyti pakirstą reputaciją dėl entuziastingai priimto migloto su Kremliumi susijusio plėtros banko. Lenkija ir Rumunija būtų stipresnės kandidatės.

Strategija turi būti drąsesnė. Prie šiaurės ir pietų jungties turėtų būti pridėta Ukraina. Prioritetu turėtų tapti pasirengimas padėti Baltarusijai, kai žlugs tenykštis režimas. Kinijos įtaka stipriausia Vakarų Balkanuose – ten, kur 3SI pėdsakas mažiausias. Investicijų fondo projektai gali išsiplėsti į kaimynines šalis, bet nėra jokio apetito naujiems nariams.

Balandį turėjęs vykti 17+1 viršūnių susitikimas buvo atidėtas, bet Kinija sugrįš kitąmet, bandydama sustiprinti ir išplėsti savo įtaką regione. Kad veiksmingai tam pasipriešintų, 3SI turi būti labiau susikoncentravusi ir, svarbiausia, didesnė.

Antradienį šalių užsienio reikalų ministrai Liubline pasirašė bendrą deklaraciją, kuria valstybės įtvirtino šiuos ir kitus tikslus bei jų įgyvendinimui įsipareigojo sukurti vadinamąjį Liublino trikampį.

„Ministrai taip pat nusprendė organizuoti reguliarius susitikimus, kurie apimtų daugiašales sesijas taip pat bendradarbiaujant ir pasirinktiems partneriams. Jie taip pat nusprendė organizuoti aukšto lygio URM atstovų konsultacijas ir įsteigti ryšių palaikymo pareigūnus Užsienio reikalų ministerijose“, – teigiama deklaracijoje.

Joje pabrėžiami bendri valstybių istoriniai ir kultūriniai saitai bei bendradarbiavimo nauda politikos, ekonomikos, infrastruktūros, saugumo ir gynybos bei kultūros srityse, būtinybė gilinti bendradarbiavimą tarp ES ir NATO bei Rytų partnerystės valstybių.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į „bendras grėsmes saugumo srityje, taip pat į pandemijos grėsmes“.

„Vertinant tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje, ministrai įsipareigoja koordinuoti savo veiksmus siekiant palaikyti tarptautinę teisę, trišaliu bendradarbiavimu ir bendradarbiavimu su tarptautinėmis organizacijomis jie griežtai smerkia Rusijos Federacijos bandymą aneksuoti Autonominę Krymo respubliką ir Sevastopolio miestą“, – skelbiama pareiškime.

„Jie įsipareigoja teikti bendrą pagalbą kovojant su koronaviruso pandemija“, – teigiama deklaracijoje.

Taip pat Rusija raginama atitraukti karius iš Donecko ir Luhansko Ukrainoje, reiškiama parama Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, jos NATO narystės siekiams, šalies politinėms ir ekonominėms reformoms.

Pranešime spaudai pažymima, kad Vyriausybės vadovo teigimu, Lietuva labai vertina partnerystę su Jungtine Karalyste tiek dirbant tarptautinėse organizacijose, tiek plėtojant dvišalius santykius. Daugeliu klausimų valstybių pozicijos sutampa, todėl Lietuva rems tolesnį glaudų abiejų šalių bendradarbiavimą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad JK yra itin svarbi ir patikima Lietuvos ekonominė partnerė, taip pat, jog ši šalis – reikšminga lietuviškos kilmės prekių rinka.

Taip pat informuojama, kad S. Skvernelis pakvietė JK verslą investuoti Lietuvoje pabrėždamas, kad Vyriausybė jau parengė ir svarstys įstatymo nuostatas, numatančias papildomų paskatų investicijoms.

„Dėkojame Jungtinei Karalystei už aktyvų vaidmenį stiprinant Lietuvos ir rytinio NATO flango saugumą, prašome perduoti padėką JK vyriausybei ir jos vadovui už įsipareigojimą Baltijos valstybių saugumui. Stiprus transatlantinis ryšys – vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Svarbu, kad Lietuva ir JK yra „2 procentų klube“. Lauksime Jungtinės Karalystės naikintuvų NATO oro policijos misijoje Lietuvoje. Prašome perduoti mano kvietimą Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovui atvykti dvišalio vizito į Lietuvą, kartu aplankyti JK karius“, – pranešime spaudai teigia premjeras.

Vyriausybės išplatintame pranešime spaudai pabrėžiama, kad Lietuva taip pat vertina JK vadovavimą Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms, tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. 2020 m. liepos 7 d. Vilniuje rengiama Ukrainos reformų konferencija, kvietimas į šį renginį išsiųstas JK užsienio reikalų sekretoriui.

Susitikimo metu buvo aptarti Lietuvos ir JK santykiai „Brexit“ kontekste. Pranešama, kad Lietuva palaiko visa apimantį ES-JK laisvosios prekybos susitarimą, taip pat sieks išlaikyti stiprius santykius su JK bendrosios užsienio ir saugumo bei gynybos politikos srityse.

Kinijos lyderis po pietų iškilmingai buvo pasitiktas Maskvos Vnukovo oro uoste, o vėliau Kremliuje turi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pasak Xi Jinpingo, šis vizitas „pasitarnaus kaip stimulas plėtoti Kinijos ir Rusijos santykius, visapusišką partnerystę ir strateginę sąveiką naujoje eroje“. Kinijos lyderio žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Esu įsitikinęs, kad šis vizitas duos vaisingų rezultatų“, – pridūrė jis.

Vizitas surengtas penkeri metai po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, nulėmusios rimtus Rusijos nesutarimus su partneriais Vakaruose ir vėlesnį atsigręžimą į rytinę kaimynę.

Trečiadienį vakare pasižiūrėjęs spektaklį Didžiajame teatre Xi Jinpingas turi nuvykti į buvusią Rusijos imperijos sostinę Sankt Peterburgą, kur ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaus V. Putino rengiamame ekonomikos forume.

Kinija ir Rusija „turi tvirtą abipusį politinį pasitikėjimą ir tvirtai remia viena kitą klausimais, susijusiais su esminiais viena kitos interesais bei didelį susirūpinimą“ keliančiais dalykais, prieš vizitą interviu Rusijos žiniasklaidai sakė Xi Jinpingas.

Rusijos prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas sakė, kad šis vizitas yra „mūsų dvišaliams santykiams labai svarbus renginys“. Jis pažymėjo, kad Sovietų Sąjunga buvo pirmoji šalis, 1949 metais pripažinusi komunistų valdomą Kiniją.

Pasak J. Ušakovo, Xi Jinpingas ir V. Putinas pasirašys naują deklaraciją dėl „pasaulinės partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo, kurie žengia į naują erą“.

Kinijos delegacija dovanų atveža dvi pandas, skirtas Maskvos zoologijos sodui. „Šis gyvūnas yra Kinijos simbolis ir šis gestas labai svarbus mūsų partneriams“, – sakė J. Ušakovas.

Jis pridūrė, kad partnerystė lemia prekybos augimą. 2018 metais prekybos apimtis išaugo 25 proc. ir pasiekė rekordinius 108 mlrd. dolerių (96 mlrd. eurų). Kiniją J. Ušakovas pavadino „svarbiausia Rusijos ekonomine partnere“.

Kinijos užsienio reikalų viceministras Zhang Hanhui (Džang Hanhujus) vizitą gyrė kaip „svarbų etapą plėtojant dvišalius santykius“.

Rusijos „atsigręžimas“ duoda rezultatų

Vakarams paskelbus sankcijas Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainoje, Rusija, atsigręždama į Rytus, galbūt puoselėjo nepagrįstas viltis, mano Aleksandras Gabujevas, vadovaujantis Maskvos Carnegie (Karnegio) centro Azijos programai.

Vis dėlto Kinija dabar vos ne dvigubai aktyviau prekiauja su Rusija, pridūrė ekspertas.

„Atsigręžimas tikrai vyksta“, – teigė jis.

„Nepaisant visų sunkumų, Kinija tapo svarbia kreditore ir gana reikšminga investuotoja“ Rusijoje, tuo metu, kai daugelis kitų investuotojų nukreipė žvilgsnį į kitas šalis.

A. Gabujevas įsitikinęs, jog, kalbant apie ekonomikos augimo skatinimą, Maskva laiko bendradarbiavimą su Kinija „mažesne blogybe iš dviejų“. Pasak eksperto, alternatyva Rusijai būtų plačios vidaus reformos ir susitaikymas su Vakarais.

Politiniu požiūriu abi šalys, atrodytų, nuolat susitaria ir dažnai vieningai balsuoja kaip nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės.

J. Ušakovo teigimu, „Rusijos ir Kinijos pozicijos yra labai panašios ar visiškai sutampančios dauguma tarptautinių klausimų“, įskaitant Šiaurės Korėjos branduolinę programą, politinę krizę Venesueloje ir branduolinį susitarimą su Iranu.

Visi šie klausimai bus aptarti per abiejų lyderių susitikimą, pridūrė Rusijos prezidento patarėjas.

Jiedu taip pat aptars savo santykius su „Vakarų galybėmis, įskaitant Jungtines Valstijas“, nurodė J. Ušakovas.

Maskvos ir Vašingtono ryšiai jau kurį laiką yra pasiekę žemiausią lygį nuo Šaltojo karo pabaigos, o Pekinas įsivėlęs į prekybos karą su JAV.

Vašingtonui sukritikavus žmogaus teisių padėtį Kinijoje, Pekinas antradienį perspėjo Jungtinėse Valstijose esančius kinus dėl nusikalstamumo ir policijos priekabių toje šalyje.

„Gerbiamas generalinis sekretorius (Xi Jinpingas) pirmas atsiuntė man nuoširdų ir šiltą sveikinimą dėl mano perrinkimo į Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) Valstybės reikalų komisijos pirmininko postą“, – sakė Kim Jong Unas, kurį penktadienį citavo oficialioji naujienų agentūra KCNA.

„Tai didžiausio pasitikėjimo ir draugystės su manimi apraiška ir, taip pat, tvirta parama, mūsų partijos, vyriausybės ir liaudies socialistinių laimėjimų paskatinimas“, – pridūrė jis.

Balandžio 11 dieną Šiaurės Korėjos lyderis buvo perrinktas Valstybės reikalų komisijos pirmininku.

Kim Jong Unas pažymėjo, kad Kinija ir Šiaurės Korėja dvišalių santykių srityje susitikimais pradėjo „naują skyrių“ ir pademonstravo santykių, „padedant vieni kitiems kaip šeima, gyvybingumą“.

„Tolesnis draugystės ir bendradarbiavimo santykių tarp KLDR ir Kinijos... plėtojimas mums yra svarbi misija tokiu metu, kai prasidėjo labai kritiškas KLDR ir Kinijos socialistinio reikalo ir Korėjos pusiasalyje susidariusios padėties periodas“, – sakoma jo laiške.

Kim Jong Uno kreipimasis į Xi Jinpingą rodytų Šiaurės Korėjos siekį gerinti ryšius su kaimyninėmis šalimis.

Kim Jong Unas per pastaruosius metus keturis kartus lankėsi Kinijoje ir susitiko su Xi Jinpingu. Praėjusį kartą tokia kelionė įvyko šių metų sausį.

Planuojama, kad šį mėnesį Kim Jong Unas nuvyks į Rusiją dalyvauti pirmajame viršūnių susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu. Anksčiau Kremlius pranešė, kad susitikimas įvyks šio mėnesio pabaigoje, bet tikslios datos ir vietos nenurodė.

Omanas gali tapti strateginiu Lietuvos partneriu Persijos įlankoje, teigia šioje šalyje viešintis premjeras Algirdas Butkevičius. Vyriausybės vadovo teigimu, Omaną domina lietuviški maisto produktai, medicinos įranga, technologijos bei turizmo galimybės.

„Omaną matome kaip strateginį Lietuvos partnerį Persijos įlankoje, tačiau prekyba su šia šalimi dar nėra įgavusi pagreičio. Tikiuosi, jog mano vizitas ne tik sustiprins mūsų draugiškus santykius, bet ir paskatins dvišales investicijas ir tarptautinę prekybą bei atvers galimybes abipusiam turizmui“, – pranešime spaudai teigė A.Butkevičius, kuris antradienį susitiko su Omano vicepremjeru Sayydu Fahadu Mahmoudu Al-Saidu (Saidu Fahadu Mahmudu Saidu).

Lietuvos premjeras pasiūlė įkurti tarpvyriausybinę komisiją, kuri skatintų šalių bendradarbiavimą ekonomikos, medicinos ir sveikatos apsaugos, kultūros bei švietimo ir mokslo srityse. Omano vicepremjeras sutiko, kad tokia sutartis turėtų būti parengtas artimiausiu metu.

Domisi lietuviškais maisto produktais ir Klaipėdos uosto galimybėmis

Omanas domisi galimybe importuoti maisto produktus iš Lietuvos ir naudotis Klaipėdos uostu savo prekių eksportui į Baltijos ir Šiaurės šalis, sako premjeras.

Ministro pirmininko teigimu, naujų galimybių eksportuoti jautieną atveria Lietuvoje nuo šių metų pradžios įteisintas ritualinis skerdimas, kuris atitiktų musulmonų papročius.

„Mūsų vienas iš svarbiausių tikslų yra čia parduoti maisto produktus. Jie tuo labai suinteresuoti, bet iškart paminėjo, kad jie reikalauja labai aukštos kokybės. Reikia bendradarbiauti pačiam verslui, kuris jau šiandien čia pradėjo savo susitikimus“, - BNS telefonu iš Omano antradienį sakė A.Butkevičius.

Su Omano vicepremjeru Sayyidu Fahdu Mahmoudu Al-Saidu (Saijudu Fadu Mahmudu Al Saidu) Vyriausybės vadovas sakė aptaręs galimybęs išnaudoti abiejų šalių uostus prekybai.

„Kalbėjomės ir apie Klaipėdos jūrų uostą, kad jis galėtų tapti centru jų prekių eksportui į Baltijos ir Skandinavijos šalis, o Omano uostai galėtų būti naudojami mūsų šalies eksportui į Persijos įlankos regioną“, - sakė A.Butkevičius.

Premjero teigimu, susitikimuose Omane taip pat kalbėta apie bendradarbiavimą informacinių technologijų, medicinos, turizmo srityse, aptartos galimybės atidaryti skrydžius tarp šalių, skatinti profesionalų bei studentų mainus tarp valstybių.

A.Butkevičius sakė pasiūlęs įkurti tarpvyriausybinę komisiją dvišaliams klausimams aptarti.

„Jie linkę investuoti į bendrus projektus tarp Lietuvos ir Omano. Juos labai domina logistikos sritis, daug buvo kalbama apie informacines technologijas. Jie žino apie mūsų saulės baterijas, žino, kad turime puikią įmonę, kuri įvertinta tokiose šalyse kaip Pietų Afrikos Respublika ir Malaizija“, - kalbėjo ministras pirmininkas.

Premjeras taip pat sakė tikįs, kad Omanas pasirinks Lietuvą ir Vilniuje atidarys pirmąją arabų šalies ambasadą Baltijos regione.

Arabų pusiasalyje esantis Omanas yra priklausomas nuo naftos eksporto, tačiau šių išteklių turi mažau nei kitos Persijos įlankos šalys. Šalį valdantis sultonas šiuo metu gydomas Vokietijoje.

Premjeras Algirdas Butkevičius sekmadienį išvyksta oficialaus vizito į Gruziją aptarti ekonominį bendradarbiavimą, susisiekimo ir energetikos klausimus, Gruzijos integraciją į NATO ir Europos Sąjungą (ES).

Vizitą Tbilisyje premjeras sekmadienį pradės nuo susitikimo su Gruzijoje gyvenančiais ir dirbančiais lietuviais.

Pirmadienį Vyriausybės vadovas susitiks su Gruzijos prezidentu Giorgiu Margvelašviliu ir šios šalies ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu.

„Dvišalių susitikimų su aukščiausiais Gruzijos vadovais metu Lietuvos Vyriausybės vadovas aptars Lietuvai ir Gruzijai aktualius energetikos ir susisiekimo klausimus, dvišalio ekonominio bendradarbiavimo plėtros galimybes, taip pat Gruzijos integracijos į europines ir euroatlantines struktūras perspektyvas, Gruzijos ir NATO bendradarbiavimą“, - pranešė Vyriausybės kanceliarijos Spaudos tarnyba.

Antradienį A.Butkevičius susitiks su lietuvių verslininkais, dalyvaus Lietuvos ir Gruzijos verslo forume, Herojų memoriale pagerbs žuvusiuosius už Gruzijos laisvę. Lietuvos premjeras taip pat lankysis Mtskhetoje įsikūrusioje ES stebėjimo misijoje, kuriai vadovauja Lietuvos diplomatas ambasadorius Kęstutis Jankauskas.

Gruzijos Vyriausybė deklaruoja siekį prisijungti prie ES ir NATO ir kaltina Rusiją siekiu faktiškai aneksuoti atsiskyrusius Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus. Birželį ES ir Gruzija pasirašė svarbią prekybos ir bendradarbiavimo sutartį. Tačiau Vakarai vis dažniau priekaištauja Gruzijos valdžiai dėl opozicijos persekiojimo ir ragina tvirtai laikytis teisinės valstybės principų.

Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė trečiadienį Ukrainoje aptaria šios šalies ir Lietuvos bendradarbiavimo galimybes.

Ministerija pranešė, kad viceministrė susitinka su Ukrainos plėtros ir prekybos ministru Aivaru Abromavičiumi, viceministru Romanu Kačuru ir Ukrainos infrastruktūros viceministru Volodymiru Omelianu.

R.Noreikienė pasidalins Lietuvos patirtimi, įgyvendinant viešuosius pirkimus, susitars, kada vyks Lietuvos ir Ukrainos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdis.

„Viešieji pirkimai yra svarbi ekonomikos dalis. (...) Europoje pripažįstama, kad Lietuva yra stipriai pažengusi šioje srityje. Todėl dalijimasis gerąja praktika tokioje šalyje kaip Ukraina bus reikšmingas šios šalies ateičiai“, – pranešime sakė R.Noreikienė.

Komisija įkurta 2003 metais, jai pirmininkauja Lietuvos ūkio ir Ukrainos infrastruktūros ministrai. Paskutinis, 15-asis jos posėdis įvyko Vilniuje 2013 metų gegužės mėnesį.