Dauguma britų premjero Boriso Johnsono konservatorių vyriausybės atstovų tikisi laisvosios prekybos sutarties su JAV. Tai esą būtų vienas didžiausių išstojimo iš ES privalumų.

Pareigūnų teigimu, pirmasis derybų etapas truks 2 savaites, jame bus aptariamos prekės ir paslaugos, skaitmeninė prekyba, investicijos ir parama smulkiajam verslui.

JAV ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Woody'is Johnsonas tvirtino, kad sutartis gali „suteikti postūmį ekonomikai po pergalės prieš koronavirusą“. Tokią jo mintį kartojo ir britų pareigūnai.

„JAV yra didžiausia mūsų prekybos partnerė, o transatlantinės prekybos stiprinimas gali padėti mūsų ekonomikoms atsigauti po koronaviruso iššūkio“, – tikino JK tarptautinės prekybos sekretorė Liz Truss.

Pernai JK ir JAV dvišalės prekybos apimtys siekė 220,9 mlrd. svarų sterlingų (apie 253 mlrd. eurų).

L. Truss ir JAV prekybos įgaliotinis Robertas Lighthizeris patys pradės derybas, kurias vėliau tęs žemesnio rango pareigūnai. Tolesni derybų etapai planuojami kas 6 savaites.

2016 m. birželį įvyko „Brexito“ referendumas, o šių metų sausio 31 d. rinkėjų valia buvo įvykdyta – JK pasitraukė iš Europos Sąjungos.

Išstojimas leido JK pradėti derybas dėl atskirų prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, įskaitant JAV.

Tiesa, iki šių metų pabaigos galioja pereinamasis „Brexito“ laikotarpis, kuomet JK ir ES turi susitarti dėl tolesnių santykių.

Daugelis ES pareigūnų jau įspėjo, kad iki metų pabaigos gali nepavykti pasirašyti prekybos susitarimo su Jungtine Karalystes. Tuo tarpu kai kurie britų atstovai ragina dėl koronaviruso pandemijos pratęsti pereinamąjį laikotarpį.

Tačiau B. Johnsonas kol kas atmeta galimybę šį laikotarpį pratęsti. Paskutinis JK ir ES derybų etapas balandžio 24 d. baigėsi be didesnio proveržio, o abi pusės liko nesusitarusios dėl žvejybos teisių, bendrų kokybės standartų užtikrinimo ir ES teismų vaidmens.

Toks raginimas nuskambėjo Libijos rytus kontroliuojančiam autokratui Khalifai Haftarui (Chalifai Haftarui) vienašališkai paskelbus apie ugnies nutraukimą, kurį vis dėlto atmetė JT pripažįstama Nacionalinio santarvės vyriausybė (NSV).

Kh. Haftarui ištikimos pajėgos nuo 2019 metų balandžio puolą NSV kontroliuojamą sostinę Tripolį.

Penktadienį į miesto pietinį Zenatos rajoną pataikus raketai žuvo du civiliai, o dar du buvo sužeisti, pareiškė vyriausybė.

Jungtinių Tautų paramos Libijai misija (UNSMIL) išvakarėse paragino konflikto šalis „nedelsiant nutraukti visas karines operacijas ir atnaujinti Jungtinės karinės komisijos derybas „5+5“ formatu – prireikus, virtualiai“, atsižvelgiant į koronaviruso pavojų.

Tai reikštų, kad atnaujinamos labai lauktos derybos, kurios nutrūko vasario mėnesį žlugus JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimui.

Abi šalys susitarė dėl „preliminaraus kontakto“ spalio 4 dieną ir darbinių derybų spalio 5-ąją, sakoma Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministrės Choe Son Hui (Čvė Son Hui) pareiškime, kurį paskelbė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

„Tikiuosi, kad darbinio lygio derybos paspartins pozityvią KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) ir JAV santykių plėtrą“, – pridūrė ji.

Derybų vietos užsienio reikalų viceministrė nenurodė.

JAV Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus vėliau patvirtino, kad šios derybos įvyks "per ateinančią savaitę".

Pchenjano ir Vašingtono derybos yra patekusios į aklavietę nuo vasario, kai žlugo Vietname surengtas antrasis JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) susitikimas. Jis buvo nutrauktas lyderiams nesutarus, ko pinigų stokojanti Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą. 

Birželio pabaigoje JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai surengė trumpą susitikimą Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotojoje zonoje ir sutarė atnaujinti darbinio lygio derybas denuklearizacijos klausimu. Tačiau Šiaurės Korėjai supykus dėl JAV atsisakymo atšaukti bendras karines pratybas su Pietų Korėja procesas įstrigo.

Įtampa pastebimai atslūgo, kai D. Trumpas praėjusį mėnesį atleido iš pareigų griežtos pozicijos Pchenjano atžvilgiu besilaikiusį savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną (Džoną Boltoną). Šiaurės Korėja nekart yra jį pavadinusi „karo kurstytoju“. 

Šiaurės Korėjos vyriausias derybininkas teigiamai reagavo į D. Trumpo pareiškimą, kad abi šalys turėtų išmėginti „naują požiūrį“ į dialogą. 

D. Trumpas kritikavo J. Boltono siūlymą denuklearizuoti Šiaurės Korėją pagal „Libijos modelį“, turint omeny branduolinio arsenalo likvidavimo sutartį, kurį pasirašė šios Afrikos valstybės buvęs diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis), nužudytas per sukilimą 2011 metais.

Toks komentaras įsiutino Pchenjaną, o D. Trumpas pareiškė, kad jis „labai brangiai mums atsiėjo“.

Nepaisant įstrigusių derybų Pchenjanas toliau žarstė pagyrimus D. Trumpui ir vadino jį „drąsiu“ bei „išmintingu“ lyderiu.  

Rastas konsensusas?

Analitikai sako, kad J. Boltono atleidimas iš Baltųjų rūmų veikiausiai padėjo įtikinti Pchenjaną sugrįžti prie derybų stalo.

Pietų Korėjos prezidentūra sveikino dialogo tarp JAV ir Šiaurės Korėjos atnaujinimą. 

„Tikimės, kad būsimos derybos atvers kelią įgyvendinti konkrečius žingsnius siekiant ilgalaikės taikos ir denuklearizacijos Korėjos pusiasalyje“, – sakė prezidentūros atstovė spaudai Ko Min-jung (Ko Mindžung).    

Pranešimas apie naujas derybas gali liudyti, kad abiem pusėms pavyko kuluaruose sumažinti nesutarimus, sakė Seule įsikūrusio universiteto „Dongguk“ Šiaurės Korėjos studijų profesorius Koh Yu-hwanas (Ko Juhvanas).

„Šiaurės Korėjas mainais į denuklearizacijos žingsnius reikalavo saugumo garantijų ir ragino JAV pasiūlyti „naują kalkuliaciją“, – sakė jis. 

„Abiem pusėms galbūt pavyko rasti konsensusą šiuo klausimu“, – pridūrė Koh Yu-hwanas. 

„Esame dėkingi Italijai už jos poziciją, kad mūsų santykiai su Europos Sąjunga turėtų būti visiškai atkurti“, – spaudos konferencijoje sakė V. Putinas.

„Matome Italijos vyriausybės pastangas šiuo klausimu ir esame už tai dėkingi“, – pažymėjo jis.

Rusija supranta, kad „Italiją varžo tam tikri įsipareigojimai įvairiuose integracijos dariniuose ir Europoje, ir NATO, todėl iš tikrųjų nejaučia jokio nepasitenkinimo savo draugais italais“, pridūrė V. Putinas.

Kalbėdamas apie būsimą Europos Komisijos vadovę U. von der Leyen, kurios paskyrimui dar turi pritarti Europos Parlamentas,  Rusijos lyderis sakė, kad jos darbą turi vertinti Europos šalių piliečiai.

„Pastaruoju metu ji buvo gynybos ministrė. Nežinome, kaip ji pasirodys naujajame darbe. Tikimės, kad Europos interesas atkurti visapusiškus santykius su Rusija bus svarbus Europos Sąjungos vadovybei“, – sakė jis.

Pasak V. Putino, kuris Romoje lankėsi su vienos dienos vizitu, ES šalys dėl sankcijų Rusijai patiria nuostolių.

„Europos šalys praleido progą parduoti Rusijos rinkoje milijardų vertės prekių, – sakė V. Putinas. – Tai reiškia nuostolius mums visiems.“

Jis pripažino, kad sankcijos nuo 2014-ųjų Rusijai atsiėjo keliasdešimt milijardų eurų, bet tvirtino, kad ES šalys patyrė dar daugiau nuostolių.

V. Putinas taip pat išreiškė viltį, kad Italija paaiškins Europos Sąjungai žalą, kurią padarė bloko ir JAV ekonominės sankcijos Maskvai, įvestos Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį.

G. Conte savo ruožtu sakė, kad Italija, kiek įmanoma, padės atkurti visapusiškus Rusijos ir ES santykius, be to, nurodė, kad Maskva gali vaidinti svarbų vaidmenį sprendžiant regionines krizes, nuo Ukrainos iki Libijos.

„Aptarėme daugelį tarptautinės politikos klausimų... Sutikome, jog būtinas įtraukus ir atviras požiūris į dialogą, kad būtų pradėtos spręsti pagrindinės regioninės krizės, nuo Libijos iki Sirijos, nuo Ukrainos iki Venesuelos. Vis labiau įsitikinu, kad Maskva gali vaidinti svarbų vaidmenį sprendžiant šias krizes“, – po susitikimo su V. Putinu socialiniame tinkle „Facebook“ parašė G.Conte.

Libijos klausimu abu lyderiai sutiko, kad konflikto šalys turėtų nutraukti ugnį ir pradėti dialogą, tačiau V. Putinas sakė, kad Rusija neprivalo stengtis dėl Libijos, nes niekada nebombardavo šios šalies.

„Būtų teisinga prisiminti, kaip viskas prasidėjo, kas sunaikino Libijos valstybingumą. Kaip suprantu, tai buvo NATO sprendimas“, – sakė V. Putinas.

G.Conte pažymėjo, kad jo susitikimą su V. Putinu galima apibūdinti žodžiais „draugystė, dialogas, dvišalio bendradarbiavimo stiprinimas ir kultūriniai mainai“.

„Italijos ir Rusijos draugystė turi didžiulį potencialą, kurį turime plėtoti... rytojaus, saugumo, klestėjimo ir lygybės vardan“, – pabrėžė jis.

„Esame aiškiai pasakę – kol nebus užtikrinamos mūsų šalies teisės, kol žodžiai nevirs darbais, nekeisime savo kurso“, – sakė Irano aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos atstovas Keyvanas Khosravi (Keivanas Chosravis).

„Derybų nebus jokiomis aplinkybėmis“, – sakė pareigūnas, kurį cituoja oficiali naujienų agentūra IRNA.

K. Khosravi sakė, kad pastaruoju metu padaugėjo į Teheraną iš įvairių sostinių atvykstančių oficialių delegacijų, tačiau „dauguma jų atvyksta atstovauti Amerikai“. 

Pirmadienį Teherane viešėjo Omano užsienio reikalų ministras Yusefas Bin Alavi (Jusefas bin Alavis), o ketvirtadienį į Irako sostinę atvyko Vokietijos užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnas Jensas Ploetneris (Jensas Plėtneris).  

Nors Jungtinės Valstijos siekia izoliuoti Iraną, jos sveikino šią Berlyno iniciatyvą ir pažymėjo, kad Vokietija palaiko diplomatinius santykius su Teheranu.  

„Taigi, manome, kad tai normalus dviejų šalių elgesys. Vertiname vokiečių pastangas padėti deeskaluoti situaciją“, – žurnalistams Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Morgan Ortagus.

Omanas atliko reikšmingą vaidmenį, kad Irano ir JAV derybininkai susitiktų parengiamųjų derybų, atvėrusių kelią 2015 metų susitarimui dėl Irano branduolinės programos, kurį Teheranas pasirašė su šešiomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis, tarp jų Jungtinėmis Valstijomis.  

Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) 2018 metų gegužę paskelbė, kad Vašingtonas traukiasi iš šio susitarimo ir grąžina Iranui sankcijas, kurios buvo atšauktos mainais į Teherano įsipareigojimą apriboti savo branduolinę programą. 

Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp šalių drastiškai padidėjo, Jungtinėms Valstijoms įtraukus Irano elitinę Revoliucinę gvardiją į užsienio teroristinių organizacijų sąrašą.

Be to, Vašingtonas „dėl numanomų Irano grėsmių“ pasiuntė į Persijos įlanką lėktuvnešio smogiamąją grupę bei strateginių bombonešių B-52, o laikinasis gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas (Patrikas Šanahanas) ketvirtadienį įspėjo, kad į regioną gali būti pasiųsta daugiau amerikiečių karių.

Iranas savo ruožtu paskelbė, kad nebesilaikys dalies įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą. Jis pagrasino žengti dar toliau, jeigu susitarime tebedalyvaujančios šalys per 60 dienų neužtikrins sankcijų sušvelninimo, turinčio atsverti D. Trumpo atnaujintą puolimą prieš šiitiškos respublikos ekonomiką.

„Vertinu, kad Rusija ir Kinija mums padeda“, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

Ketvirtadienį Rusijos Tolimųjų Rytų Vladivostoko uostamiestyje įvyko pirmasis rusų prezidento Vladimiro Putino susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu). Susitikimu buvo siekiama atsverti JAV įtaką, Pchenjanui ir Vašingtonui atsidūrus aklavietėje derantis dėl Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo likvidavimo.

Tai buvo pirmosios tiesioginės Šiaurės Korėjos lyderio derybos su kitos valstybės vadovu po vasarį Hanojuje surengto jo nesėkmingo viršūnių susitikimo su JAV prezidentu. Tas susitikimas nutrūko nepasiekus jokio susitarimo dėl Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo.

„Bijau, kad jei Pompeo vėl užsiims derybomis, derybos vėl bus bjaurios ir... susipainios“, – sakė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos Amerikos reikalų departamento generalinis direktorius Kwon Jong Gunas (Kvon Čen Gunas), kurį citavo oficialioji naujienų agentūra KCNA.

„Todėl net dialogo su JAV galimo atnaujinimo atveju aš noriu, kad mūsų dialogo kolega būtų ne Pompeo, o... (kitas) žmogus, atidesnis ir brandesnis bendraujant su mumis“, – pareiškė Kwon Jong Gunas.

Šie komentarai buvo paskelbti kelios valandos po Pchenjano pranešimo apie naujo taktinio ginklo su „galinga kovine galvute“ išbandymą. Tai buvo pirmas toks bandymas nuo to laiko, kai įstrigo derybos su Vašingtonu.

Bandymas žymi didelį įtampos padidėjimą kelios savaitės po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimo, nutrūkusio nepasiekus jokio susitarimo.

Be to, Kwon Jong Gunas perspėjo, kad jei JAV „neatsikratys pagrindinės priežasties“, paskatinusios Šiaurės Korėją įsigyti branduolinių ginklų, „niekas negalės prognozuoti situacijos Korėjos pusiasalyje“.

Tačiau jis pridūrė, kad, „laimei“, Kim Jong Uno ir D. Trumpo santykiai nepaisant derybų aklavietės tebėra „geri kaip paprastai“.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministrė Choe Son Hui (Čo Son Hui), penktadienį kreipdamasi į skubiai Pchenjane sušauktą susitikimą su diplomatais ir užsienio žiniasklaida, sakė, jog Šiaurės Korėja yra labai nusivylusi, kad per Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimą Hanojuje nebuvo pasiekta jokių susitarimų.

Pasak viceministrės, Pchenjanas dabar neketina eiti į kompromisus ar tęsti derybų, jeigu JAV nepakeis savo „politinio mąstymo“ ir nesiims priemonių, kurios būtų proporcingos Šiaurės Korėjos veiksmams, tokiems kaip metus ir tris mėnesius trunkantis raketų leidimo ir branduolinių bandymų moratoriumas.

Choe Son Hui, kuri dalyvavo vasario 27–28 dienomis vykusiame viršūnių susitikime Hanojuje, sakė, kad Kim Jong Uną suglumino „ekscentriška“ JAV derybinė pozicija. Ji užsiminė, kad nors D. Trumpas buvo labiau nusiteikęs kalbėtis, JAV poziciją sugriežtino bekompromisiai valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo (Maiko Pompėjo) ir patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono (Džono Boltono) reikalavimai.

„Asmeniniai abiejų aukščiausiųjų lyderių santykiai tebėra geri, chemija paslaptingu būdu – puiki“, – pridūrė viceministrė.

Pasak jos, vien nuo Kim Jong Uno priklauso, ar tęsti moratoriumą. Viceministrė tikisi, kad lyderis „savo poziciją paaiškins“ netrukus.

„Mums grįžtant į tėvynę, mūsų valstybės reikalų komisijos pirmininkas pasakė: „Kodėl turime vėl leistis į šią kelionę traukiniu?“ Noriu aiškiai pasakyti, dėl kad gangsteriškos JAV pozicijos situacija galiausiai atsidurs pavojuje. Neturime nei ketinimų kaip nors leistis į kompromisus su JAV, nei, juo labiau, troškimo ar plano vykdyti tokias derybas“, – sakė Choe Son Hui.

Ji kėlė klausimų dėl spaudos konferencijoje nutrūkus deryboms Hanojuje padaryto D. Trumpo pareiškimo, kad Šiaurės Korėja siekė visų jai paskelbtų sankcijų panaikinimo. Viceministrė sakė, kad Pchenjanas norėjo tų sankcijų, kurios yra nukreiptos prieš šalies civilinę ekonomiką, panaikinimo.

Viršūnių susitikimui nutrūkus, JAV valstybės departamento pareigūnai paaiškino, kad Šiaurės Korėjos pozicija tikrai buvo tokia, bet sakė, kad ekonominių sankcijų panaikinimas buvo toks didelis reikalavimas, kad iš esmės taip būtų subsidijuojama tolesnė Šiaurės Korėjos branduolinė veikla.

Choe Son Hui savo ruožtu tvirtino, kad kaip tik JAV buvo pernelyg reiklios ir nelanksčios.

„Aišku tai, kad JAV šį kartą praleido auksinę progą, – sakė ji. – Nesu tikra, kodėl JAV pareiškė kitokį apibūdinimą. Mes niekada neprašėme panaikinti visas sankcijas.“

„Šį kartą labai aiškiai supratome, kad Jungtinės Valstijos galvoja visiškai kitaip nei mes“, – pridūrė Choe Son Hui.

Ji atsisakė tiesiogiai komentuoti, kai vienas iš ambasadorių jos paklausė apie naujienų pranešimus, kad Šiaurės Korėja galbūt rengiasi paleisti dar vieną raketą ar palydovą.

„Tęsti šį moratoriumą ar ne, yra mūsų valstybės reikalų komisijos pirmininko sprendimas, – nurodė ji. – Jis sprendimą priims neilgai trukus.“

Žurnalistams per beveik valandą trukusią spaudos konferenciją nebuvo leista užduoti klausimų.

„Esame pasirengę dalyvauti konstruktyviose derybose su Šiaurės Korėja“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Robertas Palladino (Robertas Paladinas), kai jo buvo paklausta apie Sohės palydovų leidimo stotį, kurią Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) buvo sutikęs uždaryti.

R. Palladino nesakė, ar Vašingtonas palaiko ryšį su Pchenjanu dėl Sohės kosmodromo arba dėl praėjusios savaitės viršūnių susitikimo Vietname, kuris nutrūko Kim Jon Unui ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) nepasiekus jokio susitarimo.

Autoritetingas tinklalapis „38 North“ ir Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) šią savaitę paskelbė užfiksavę veiklą Sohės palydovų paleidimo centre. Tai parodė komercinių palydovų padarytų nuotraukų analizė. Pranešama, kad tokia veikla buvo pastebėta dar prieš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimą Hanojuje.

Kim Jong Unas per Pchenjane įvykusį susitikimą su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu (Mun Džejinu) sutiko uždaryti Sohės raketų bandymų poligoną – tai turėjo būti dalis priemonių pasitikėjimui stiprinti. Rugpjūčio mėnesį iš palydovų padarytos nuotraukos rodė, kad darbininkai išmontuoja ten esančią variklių bandymų aikštelę.

Trečiadienį paklaustas apie atsinaujinusią veiklą Sohės centre D. Trumpas pareiškė, kad „dar per anksti“ pasakyti, ar šie pranešimai yra teisingi. Tačiau, jeigu jie pasitvirtins, mes būsime „labai, labai nusivylę pirmininku Kim Jong Unu“.

„Dvi derybų dienos praėjo labai gerai“, – aukštų Amerikos ir Kinijos derybininkų susitikime Xi Jinpingui sakė R. Lighthizeris. S. Mnuchinas tviteryje anksčiau rašė, esą „susitikimai buvo produktyvūs“.

„Manome, kad turime žengti į priekį spręsdami kai kuriuos itin svarbius ir labai sudėtingus klausimus. Dar turime darbo, tačiau esame pilni vilties“, – kalbėjo R. Lighthizeris.

„Kitą savaitę abi pusės susitiks Vašingtone“, – JAV ir Kinijos pareigūnų susitikime pareiškė Xi Jinpingas, kurio žodžius cituoja Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

„Tikiuosi, kad jūs visi tęsite darbą užtikrinant abiem pusėms naudingą susitarimą“, – kalbėjo Kinijos prezidentas.

„Mes visi tikime, kad Kinija ir Jungtinės Valstijos turi bendrų interesų saugant pasaulinę taiką ir stabilumą bei stiprinant pasaulio ekonomikos gerovę ir plėtrą. Tai yra bendras mūsų interesas“, – JAV derybininkams sakė Xi Jinpingas.

Kinijos didžiojoje liaudies salėje vykusiose derybose prie R. Lighthizerio prisijungė JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas ir kiti pareigūnai, kurie kalbėjo su Xi Jinpingu, Kinijos vicepremjeru Liu He, užsienio reikalų ministru Wang Yi, centrinio banko vadovu Yi Gangu ir kitais Kinijos pareigūnais.

Laikraštis „South China Morning Post“ penktadienį skelbė, kad derybos kitą savaitę bus tęsiamos Vašingtone. Aukšti pareigūnai iš dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų dvi dienas derėjosi dėl prekybos susitarimo, kuris turėtų užbaigti įsisiautėjusį prekybos karą.