Ilgalaikis lyderis sakė žurnalistams, kad jeigu šiandien būtų surengtas referendumas, „98 proc. (baltarusių) balsuotų prieš abiejų šalių susivienijimą – arba prieš tai, ką daugelis palaikytų Baltarusijos tapimą Rusijos dalimi“.

„Šiandien baltarusiai nori būti kartu su Rusija, bet nori gyventi savo namuose“, – sakė jis.

Rusija yra Baltarusijos artimiausia sąjungininkė: abi valstybės sudariusius artimais prekybiniais ir kariniais ryšiais pasižyminčią formalią „sąjungą“, nors ir dažnai ginčijasi dėl tokių opių klausimų kaip energetikos kainos ir importo muitai.

Prieš kelis mėnesius įsisiūbavo spėlionės, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spaudžia kaimyninę Baltarusiją imtis glaudesnės integracijos siekiant sukurti suvienytą valstybę.

Toks žingsnis teoriškai galėtų prailginti V. Putino valdymą, kai 2024 metais baigsis jo ketvirtoji kadencija prezidento poste, jeigu jis taptų naujosios valstybės vadovu.

Kremlius savo ruožtu tokias kalbas neigia.

Baltarusija su dideliu nerimu stebėjo, kaip Maskva 2014 metais aneksavo Krymą ir reiškė palaikymą Rytų Ukrainos separatistams.

Vasarį Rusijos Sočio kurorte su V. Putinu susitikęs trijų dienų derybų A. Lukašenka pripažino, kad jiedu aptarė savo šalių sąjungą, bet pabrėžė, kad abu laikėsi atsargios pozicijos.

„Tvirtai sutinkame, kad šiandien neturime daryti pernelyg didelio spaudimo ar imtis žingsnių, kurie padarytų kokios nors žalos“, – pridūrė jis.

Gruodį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva, remdamasi 1999 metų susitarimu dėl „sąjunginės valstybės“ sukūrimo, yra pasiruošusi didesnei integracijai su Baltarusija, pavyzdžiui, įsivedant bendrą valiutą, sujungiant muitų tarnybas ir teismus.

Vis dėlto Rusija neigia, kad deramasi dėl visiško valstybių susivienijimo.

Rusų žiniasklaida pastaraisiais mėnesiais spėlioja, kad Rusija siekia susiliejimo su Baltarusija.

Suformuotai „supervalstybei“ prireiktų lyderio, taigi, galimai būtų paruoštas naujas įtakingas postas Vladimirui Putinui, kuriam konstitucija draudžia dirbti Rusijos prezidento poste po 2024 metų.

A. Lukašenka, V. Putino kvietimu nuo trečiadienio besilankantis Juodosios jūros kurorte Sočyje, pabrėžė jo šalies nepriklausomybės svarbą.

„Kodėl apskritai kalbame apie Rusijos ir Baltarusijos suverenitetus? Tai yra tarsi ikona – tai šventa“, – stovėdamas šalia V. Putino per spaudos konferenciją pareiškė Baltarusijos vadovas.

„Neturime jokių problemų dėl suvereniteto, šiuo kontekstu netgi to neaptarinėjome“, – sakė A. Lukašenka.

Vis dėlto jis pridūrė, kad abi šalys pasirengusios „iš naujo svarstyti“ savo santykius.

Tuo metu V. Putinas pareiškė, jog „visiškai nepriklausomų valstybių tiesiog neegzistuoja“ ir kad visos valstybės yra „priklausomos viena nuo kitos“.

Gruodį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva, remdamasi 1999 metų susitarimu dėl „sąjunginės valstybės“ įkūrimo, pasiruošusi didesnei integracijai su Baltarusija, pavyzdžiui, įsivedant bendrą valiutą, sujungiant muitų tarnybas ir teismus.

Rusija vis dėlto neigia, kad deramasi dėl visiško valstybių susiliejimo.

Rusija yra Baltarusijos artimiausia sąjungininkė; abi valstybės yra sudariusios formalią „sąjungą“, numatančią glaudų bendradarbiavimą prekybos ir gynybos srityse.

Vis dėlto abi šalys daugelį metų nesutaria dėl virtinės klausimų, tokių kaip energijos išteklių kainos ir importo muitai.

Baltarusija su dideliu nerimu stebėjo, kaip Maskva 2014 metais aneksavo Krymą ir rėmė Rytų Ukrainos separatistus.

Kalbos apie Maskvos spaudimą suintensyvėjo Rusijai neseniai pakeitus savo mokesčių naftos sektoriui sistemą. Šis „mokesčių manevras“ iki 2024 metų gali kainuoti Baltarusijai per 10 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).

A. Lukašenka neseniai apkaltino Maskvą bandant šantažu priversti Minską sutikti su glaudesne integracija.

Anot prezidento, tai „pritemptas“ klausimas ir apie tai nėra pagrindo rimtai kalbėti.   

„Šiandien pernelyg dažnai – analizuoju situaciją mūsų visuomenėje, taip pat Rusijoje – kalbama apie dviejų valstybių susijungimą. Dėl Ukrainos cerkvės dabar atsidaro daugel klausimų apie mūsų cerkvės Baltarusijoje autokefaliją. Vadinu šiuos klausimus labai kvailais, pritemptais mūsų visuomenės svarstymui“, – sakė A. Lukašenka pasitarime apie šalies socialinę bei ekonominę raidą 2019 metais.

Prezidentą cituoja naujienų agentūra „BelTa“.

Mes su Rusijos prezidentu aiškiai apibrėžėme, kad šiandien tokio klausimo – dėl susijungimo – darbotvarkėje nėra.

A. Lukašenka pabrėžė, kad negali būti nė kalbos apie Baltarusijos ir Rusijos susijungimą.

„Mes su Rusijos prezidentu aiškiai apibrėžėme, kad šiandien tokio klausimo – dėl susijungimo – darbotvarkėje nėra“, – kalbėjo jis.

A. Lukašenka priminė, kad Baltarusija ir Rusija savu laiku pasirašė susitarimą dėl sąjunginės valstybės sukūrimo ir savo santykius plėtojo griežtai vadovaudamosi šiuo dokumentu.

„Turėjome savu metu priimti konstitucinį aktą, t. y. Sąjunginės valstybės konstituciją, ir ten turėjo būti viskas surašyta: ir valdymo organai, ir valdžios organai, ir bendra valiuta, politika ir t. t. Rusija savu laiku atsisakė eiti šiuo keliu. Priminiau tai Rusijos prezidentui, jis pasakė: „Taip ir buvo“. Kyla klausimas: ką darysime su sąjungine valstybe? Reikia sėsti prie stalo ir žiūrėti, ką šiandien vadovaudamiesi susitarimu galime drauge nuspręsti, ko galime be jokio spaudimo drauge imtis“, – kalbėjo prezidentas.  

A. Lukašenka pažymėjo, kad Baltarusijos ir Rusijos sąjunga gali vystytis tik vadovaujantis lygiateisiškumo principu. 

„Ir ne todėl, kad taip nori A. Lukašenka, kaip tai pateikia Rusija, o todėl, kad tai yra esminiai bet kokios sąjungos sudarymo principai. Nėra lygiateisiškumo – nėra sąjungos“, – sakė jis.

„Visa turi vykti remiantis lygiateisiškumu, ir tai turi būti dviejų valstybių – Rusijos Federacijos ir Baltarusijos – valia. Mes visą laiką formuodami šią sąjungą turime paisyti savo žmonių nuomonės. Todėl dėl daugelio priežasčių, kaip patys suprantate, apie dviejų valstybių susijungimą kalbos nėra“, – pažymėjo A. Lukašenka.

Tokio žingsnio, anot A. Lukašenkos, negali žengti ir Rusija. Pasak Baltarusijos vadovo, tai patvirtino prezidentas Vladimiras Putinas.

„Turint galvoje pasekmes, Rusija tokios galimybės neturi. Todėl reikia nusiraminti ir baigti šias kalbas, esą kažkas kažką palenkė ar lenkia“, – pažymėjo jis. 

A. Lukašenka taip pat sakė, kad Rusija gali prarasti savo „vienintelę sąjungininkę“ Vakaruose, kadangi neturi susitarimų dėl kompensacijos už vadinamąjį mokesčių manevrą naftos srityje.

„Nereikia manyti, kad tai – katastrofa. Jei Rusijos vadovybė išsirinks tokį judėjimo kelią ir (pasirinks) prarasti vienintelę sąjungininkę Vakaruose, tai jų sprendimas. Mes jų priversti negalime“, – aiškino jis.