Teatralizuotame renginio atidaryme „Kaip Perkūnas iš giedro dangaus“ – asmeninė istorija, kuri artima kiekvienam dugniečiui. Teatro, judesio ir muzikos pagalba naujai į mūsų laikus prikelta mitologija padės atrasti magiškus ir dieviškus momentus sunkiuose ir gražiuose Kauno marių užlietų kaimų istorijos puslapiuose. Renginio pradžią šiemet kuria Teatrono komanda (kompozitorius J. Tulaba, dramaturgė K. M. Kulinič, dailininkas M. Arlauskas) su režisieriumi Gildu Aleksa priešakį bei šiuolaikinio cirko ir teatro menininkai (M. Naudžiūnaitė, D. Kunsmanas, K. Varanavičius). Pasirodyme, kaip ir kasmet, dalyvauja ir Samylų kultūros centro kolektyvai, etnografinis ansamblis ,,Samylų senoliai“ ir moterų choras „Žaisa“.

Organizatorių nuotr.

„Labai bus įdomu stebėti, kaip šią Lietuviškos Atlantidos  istoriją pateiks jaunieji kolegos. Neabejoju, jog kitas požiūrio kampas maloniai nustebins ne tik užlietų kaimų bendruomenę, bet ir paskatins kitokiam požiūriui, atvers dar didesnes bendradarbiavimo galimybes tarp kultūros centro, bendruomenės ir profesionalių kūrėjų“, – sutvirtėjusia komanda pasidžiaugė renginio režisierė Eglė Kuzmickienė. 

„Jau tapo įprasta su nekantrumu laukti vis naujos temos, kuri supažindina ir padeda išlaikyti užlietų kaimų „gyvąją tradiciją“ (vestuvių, kareivėlių tradicijos, legendos ir kt. iš marių dugno). Samylų įlanka tapo traukos tašku, kur atgimsta užlietų kaimų istorijos fragmentai“, – sakė kultūros projektų vadovė Rimantė Adomaitytė.

Organizatorių nuotr.

„Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, žiūrovus pamaloninsime ne tik teatralizuotu pasakojimu, bet ir kruopščiai parinktomis muzikinėmis programomis. Jau kelinti metai iš eilės bandėme savo renginiu sudominti šiuolaikinius muzikinius etnopasakojimus skleidžiančią Aistę Smilgevičiūtę ir jos kolegas – grupę „Skylė“. Šiais metais tai pavyko“, – džiaugėsi E. Kuzmickienė.

Aistė ir Rokas. Organizatorių nuotr.

Užmezgus draugystę su užsienio atlikėjais, į renginį atvyksta Švedijos grupė „Tibble Transsibiriska“ ir žada parodyti, kas yra tarpkultūrinis įkvėpimas. Švedijos muzikinis paveldas ir aistra muzikai iš Balkanų šalių, šią patyrusių muzikantų grupę skatina kurti naują muziką. Grupė „Tibble Transsibiriska“ pripažinta prestižinių Dalecarlia Music Awards – „Geriausia liaudies muzika“. Jų albumas „DUJ“ sulaukė įvertinimų pasaulio muzikos žurnaluose bei įtrauktas į Transglobal World Music Chart ir grojamas radijo stotyse visame pasaulyje.

Grupė  „Tibble Transsibiriska“. Organizatorių nuotr.

Renginį vainikuos Lietuvoje analogų neturinti grupė „Voiceless“. „Ten, kur baigiasi klasika, prasideda „Voiceless“! – taip apie save kalba patys atlikėjai. Violančelių ir bugnų virtuozai groja roko klasiką, modernios popmuzikos aranžuotes. Jų pasirodymo pabaigą sutvirtins su muzika susiliejęs lazerių šou.

Grupė „Voiceless“. Organizatorių nuotr.

Viso renginio metu, kaip ir kasmet, veiks etnokiemai, kur veiklos visam vakarui ras tie, kuriems nesisėdi vienoje vietoje – mūsų mažieji.

Birželio 11 d.

Senoji Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

15 val. klasikinės muzikos klavesinu koncertas „Tu man graži kaip vasaros diena...“. Atlikėjai: Raimonda Tallat-Kelpšaitė (sopranas) ir Gytis Cinauskas (klavesinas);

Vilkijos kultūros centro Čekiškės laisvalaikio salė:

10.45 val. Vilties ir gedulo dienai: poetinė kompozicija „Visi mes – broliai ir seserys“. Dalyvauja Klausučių kultūros centro Raudonės skyriaus dramos kolektyvas „Kultuvė“ (Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčioje);

Birželio 14 d.

Senoji Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

18 val. Gedulo ir vilties dienai skirta dokumentinio filmo „Šuolis“ peržiūra (rež. Giedrė Žickytė);

Babtų kultūros centras:

18 val. Vilties ir gedulo dienos paminėjimas (prie Babtų šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios);

Garliavos kultūros centras:

12 val. Tremtinių ir politinių kalinių metams ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui skirtas minėjimas Gedulo ir vilties dieną: tremtinių ir politinių pavardžių skaitymas su Garliavos ugdymo mokyklų mokiniais ir bendruomene, grupės „Gegutala“ dainos, knygų ir leidinių paroda, skirta šiai datai (Garliavos krizių centro kiemelyje);

Ramučių kultūros centro Domeikavos laisvalaikio salė:

13 val. liaudiškos ir partizaninės muzikos koncertas, skirtas paminėti Gedulo ir Vilties dienai (Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčioje);

Birželio 15 d.

Garliavos kultūros centras:

19 val. folkloro ansamblio „Gegutala” koncertas;

Raudondvario kultūros centras:

22 val. mišraus choro „Svajonė“ ir populiariosios klasikos atlikėjų „MEN trio“ koncertas (prie Juozo Naujalio paminklo, M. Valančiaus g.);

Birželio 16 d.

Vilkijos kultūros centras:

19 val. „Kelkis ir džiazuok“ koncertas, pasirodo: Klaipėdos diksilendas „Memeland“ (Luiso Armstrongo vardo estradoje);

Kauno rajono muziejus:

19 val. Pažaislio festivalio dalis – „Vilnius JJAZZ ENSEMBLE“ (Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje);

Senoji Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

13 val. vieša ekskursija „Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia“ (ekskursijos trukmė 40 min.);

Birželio 17 d.

Kauno rajono muziejus:

17 val. tradicinė Juškų dainų šventė. Dalyvauja ansamblis „VISI“ (A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejuje);

Senoji Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

11 val. Europos archeologijos dienoms skirtas renginys (trys paskaitos-edukacijos) „Istorinė dėlionė pildosi: 2017–2021 m. Zapyškio archeologiniai tyrinėjimai“ (renginio pabaiga: 16.30 val.);

19 val. grupės „HomeOrchestra“ koncertas;

Samylų kultūros centras:

19 val. pasitinkant Jonines „Žolynų ratas”. Dalyvauja folkloro ansamblis „Samylų senoliai“, folkloro ansamblis „Sedula”.

Birželio 18 d.

Ežerėlio kultūros centras:

17 val. kapelų šventė „Antanėlio gegužinė” (Ežerėlio miesto aikštėje).

Svajonės išsipildė su kaupu

"Samylų kultūros centras nuo seno puoselėja tradiciją prisiminti Kauno mariomis užlietų kaimų istorijas. Manau, kad ne tik man "Pėdos marių dugne" yra įsimintiniausias renginys. Kalbu ne tik apie pernykštį, kai atidarėme skulptūrų parką "Lipantys iš vandens", bet ir ankstesnius. Labai smagu prisiminti visus, stebėti jų augimą, populiarumą, temos aktualumą. Mes šalia savęs turime perlą, kurį, tarsi ta kriauklė, kiekvienais metais vis auginame ir puoselėjame, kad kartą per metus, kriauklei prasivėrus, tas perlas suspindėtų visu savo gražumu. Išties tai mano kūdikis, mano darbas, mano meilė", – sakė E.Targanskienė.

Renginys ne knyga, jo nepaimsi paskaityti dar kartą.

Eglė neslėpė, kad pradėjusi jį organizuoti ir režisuoti, svajojo, kad "Pėdos marių dugne" taps ne tik Kauno rajonui, bet ir visai Lietuvai patraukliu renginiu. "Svajonės išsipildė su kaupu. Šiandien mes esame lygiaverčiai "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" pagrindinių renginių sąraše ir savo kraštą galime pristatyti visai kultūrinei Europai", – džiaugėsi Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė.

Ką atskleidė nauja realybė

Pašnekovė neslėpė: šie kultūriniai metai buvo kitokie. Jie, anot Eglės, kultūrininkus nustūmė į savotišką veiklos sąstingį. "Atrodė, kad stengdamiesi savo veiklas realizuoti nuotoliniu būdu mes tarsi praradome atgalinį ryšį su tais, kuriems tai darome. Tačiau naujoje realybėje atsiskleidė tai, ką visuomet jaučiau, – šaknys yra svarbiausia, o bendrystė – tai, kas iš tikrųjų tikra. Tai patvirtino ir netikėtai užgriuvę "Kauno dienos" organizuojami "Metų kaunietės" rinkimai, į kuriuos patekau ir Kauno rajono bendruomenės aktyvaus palaikymo dėka porą mėnesių turėjau galimybę dar platesnei bendruomenei pristatyti ne tik save, bet ir mūsų kraštą. Žinoma, šis įvertinimas yra malonus, tačiau jis labai įpareigoja. Turėdama šį įrašą savo gyvenime suprantu, kad visa tai, ką darau, yra ne veltui ir teisinga", – samprotavo E.Targanskienė.

Pomėgis: prieš kelerius metus E.Targanskienė susirgo tapyba. Su dukra Gerda (kairėje) prie autoportreto. / Asmeninio archyvo nuotr.

Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė pasidžiaugė, kad pagaliau atėjo laikas, kai jau vėl galima žmones kviesti į kitus renginius. "Jeigu "Pėdos marių dugne" jau turi savo spindesį, reikia žengti toliau, nesustojant ties šiuo tradiciniu renginiu. Dar viena veiklos inspiracija – "Šiuolaikinių seniūnijų" projektas. Jo dėka pernai senajame Girionių paplūdimyje įrengėme kuklų, tačiau labai patrauklų Saulėlydžio amfiteatrą ir padėjome Žemės meno festivalio pamatus", – džiaugėsi pašnekovė.

Birželio 22 d. Samylų kultūros centras Saulėlydžio amfiteatre jau surengs pirmą koncertą, jų šią vasarą dar bus ne vienas, organizuos paskaitas.

Girionys – unikali gyvenvietė, turinti tvirtas miškininkystės ir aplinkos dizaino tradicijas, o Kauno marių pakrantėje 1960 m. įveistas Girionių parkas – didžiausias ir vienas gražiausių pokario metais įkurtų peizažinio stiliaus Lietuvos parkų. Ne mažiau įspūdingas ir Dubravos arboretumas.

"O ką jau kalbėti apie Kauno marių regioninį parką ir šalia tyvuliuojančias Kauno marias. Čia yra viskas, kas galėtų įžiebti dar vieno naujo projekto – Žemės meno festivaliui kibirkštį. Pirmasis žemės meno kūrinys – pintas lašas, įkomponuotas aplinkoje, – tėra didelių sumanymų pranašas. Kitais metais, jei leis aplinkybės, jau planuojame surengti tarptautinį Žemės meno festivalį, į kurį pakviesti penki kūrėjai iš užsienio", – šiek tiek paslapčių išdavė Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė.

Pradžia: pirmasis žemės meno kūrinys – pintas lašas, įkomponuotas aplinkoje, – tėra didelių sumanymų pranašas. / M. Plepio nuotr.

Įkvepia aplinka

Veikli moteris kirba gausybe naujų sumanymų ir neslepia: idėjas pagimdo aplinka. "Idėjų turiu daug ir įvairių. Tačiau toli gražu ne visas jas įmanoma įgyvendinti, todėl stengiuosi nesibarstyti, susikoncentruoti į tas, kurios turi išliekamąją vertę, puoselėja senąsias ar turi potencijos sukurti naujas tradicijas", – patikino pašnekovė.

Nesiblaškyti ir nesiorientuoti į kiekybę E.Targanskienė stengiasi dėl paprasčiausios priežasties. "Kartais per metus sukuri ir suorganizuoji begalę mažesnių renginių, bet prabėga laikas, ir jie pasimiršta. Man svarbu, kad renginys dalyvavusiems įsirėžtų atmintyje, čia matau prasmę. Renginys ne knyga, jo nepaimsi paskaityti dar kartą. O tradicija išlieka, ją galima ne tik puoselėti, bet ir toliau vystyti, suteikti jai naujų formų, pritaikyti įvairiems poreikiams ir kartoms. Man džiaugiasi širdis, kai tai, ką sukuriame, yra patrauklu visoms amžiaus grupėms", – patikino E.Targanskienė.

Ji ir Samylų kultūros centro direktorė Jolanta Sidabrienė su Jungtiniu Lietuvos kultūros centrų vadovų choru pristatė Lietuvą, jos tautinį kostiumą bei dainų švenčių tradiciją vienoje didžiausių pasaulyje tarptautinėje turizmo parodoje "Jata" Tokijuje.

Tautiniais kostiumais žavėjęs ir lietuviškomis dainomis užbūręs japonų publiką, choras kvietė japonus aplankyti Lietuvą. Šešiuose koncertuose choristai atliko specialiai sukurtą teatralizuotą programą, pristatančią Lietuvos tautinių kostiumų kolekciją ir liaudies dainų motyvais parašytus profesionalių kompozitorių kūrinius.

"Jie mūsų kostiumus ne tik fotografavo, bet ir čiupinėjo, klausinėjo, kaip austa, kokia vienos ar kitos detalės paskirtis", – prisiminė E.Patinskaitė.

Lietuvių choristai aplankė ir senąją Japonijos sostinę Kiotą, taip pat Gifu ir Osaką. Iš japoniškų gamtos grožybių J.Sidabrienę ir E.Patinskaitę labiausiai sužavėjo Fudži kalnas ir bambukų giraitė. "Mus lydėję japonai labai džiaugėsi, kad Fudži kalno viršūnės nedengė debesys, kad mes galėjome ją išvysti. Buvo keista matyti tokį vaizdą: vienišas kalnas stūkso tarsi iš lietuviškų darželių atkeliavusių lauko gėlių apsuptyje", – prisiminė pakaunės atstovės.

Lietuvius nustebino ir jiems rodomas dėmesys. "Tokijuje mus pasitiko 80-metis choro dirigentas japonas. Pats būdamas garbaus amžiaus, jis kiekvieną dieną mus, lietuvių choristus, pasitikdavo ir lydėdavo į parodų centrą. O kai keletas mūsiškių atsiskyrė nuo grupės ir pasimetė, jis priėmė tai kaip savo atsakomybę: esą, gal nepakankamai mus prižiūrėjo ir pažadėjo kitąkart mus prižiūrėti geriau. Japonai nuo mažumės auklėjami pirmiausia galvoti apie kitą, o tik paskui – apie save", – apie mąstymo skirtumus užsiminė E.Patinskaitė.

Jau antrus metus iš eilės, tikėdamas, kad tai taps gražia bendruomenės tradicija, Samylų kultūros centras skelbia sniego senių besmegenių konkursą. Pernai, sulaukus pirmojo sniego, bedruomenė aktyviai lipdė sniego senius. Tiek maži, tiek dideli rideno, puošė, dekoravo, statė ir besmegenių nuotraukas siuntė konkurso organizatoriams.

Konkurse dalyvauti panoro ne tik šeimos, bendruomenės, bet ir Girionių darželio auklėtiniai. Buvo renkami orginaliausi, muzikaliausi, spalvingiausi, masiškiausi, didžiausi, storiausi ir visokie kitokie seniai besmegeniai. Socialiniame kultūros centro tinklalapyje buvo patalpinta per 30 sniego senių nuotraukų su pačiais netikėčiausiais aprašymais.

Konkuse dalyvavo ne tik Samylų seniūnijos gyventojai. Kadangi kultūros centras jungia penkias laisvalaikio sales, nuotraukas atsiuntė Taurakiemio, Garliavos apylinkių, Rokų bei Linksmakalnio gyventojai. Pasibaigus konkursui visi jo dalyviai buvo pakviesti į Samylų kultūros centro organizuotą finalinį renginį.

Šiais metais skelbdami antrąjį besmegenių paradą jo organizatoriai tikisi sulaukti dar didesnio susidomėjimo. Konkursas, atsižvelgiant į Lietuvos klimatines sąlygas, vyks tol, kol sniegas ištirps. Jei esi šmaikštus, išradingas ir nebijai sušlapti – dalyvauk ir tu. Nuotraukas su aprašymu ir kontaktiniu telefono numeriu reikėtų siųsti el. p.: egle.targanskiene@gmail.com.