Kaip BNS sakė VTEK atstovė Eglė Ivanauskaitė, sprendimą komisija praėjusią savaitę priėmė įvertinusi gautus pranešimus ir viešoje erdvėje pateiktus duomenis.

VTEK situaciją vertino po to, kai gruodį gavo Seimo frakcijų prašymus įvertinti vidaus reikalų ministrės ir Šventosios seniūnės Veronikos Skeberdytės veikų atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.

Opozicijos atstovai į komisiją kreipėsi, kai ministrė viešai paskelbė, jog „Pušyno“ veikla neatitinka Vidaus reikalų ministerijai (VRM) būdingų funkcijų ir viešoji įstaiga bus likviduota, o sanatorijos turtas – ant jūros kranto esantys pastatai ir beveik 2 ha sklypas – bus perduoti Turto bankui.

Įtarta, kad tokį sprendimą galėjo lemti Šventosios seniūnės Veronikos Skeberdytės, kuri tuo metu buvo ministrės A. Bilotaitės bendrapartietė ir planavo tapti jos patarėja Seime, asmeniniai interesai.

„Komisija nenustatė faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad pranešimuose minima ponia V. Skeberdytė gali būti ministrei artimas asmuo. Įstatymas numato, kad artimas asmuo yra tėvai, seneliai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, vaikai, broliai seserys ir jų sutuoktiniai“, – sakė E. Ivanauskaitė.

Nenustatyta, kad A. Bilotaitei atliekant vidaus reikalų ministrės pareigas V. Skeberdytė gali kelti tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą, dėl ko kiltų pareiga nusišalinti.

„Ministrė komisijai nurodė, kad ponios V. Skeberdytės artimai nepažįsta. Pasiūlymą prisidėti prie politinio pasitikėjimo komandos lėmė dalykinės V. Skeberdytės savybės ir specialiųjų žinių vietos savivaldoje turėjimas. Paaiškino, kad įdarbinimo Seime procedūros nebuvo pradėtos. Komisija neturi duomenų, kurie leistų abejoti tais teiginiais“, – paaiškino VTEK atstovė.

Anot E. Ivanauskaitės, nors moteris siejo narystė partijoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, bet ši aplinkybė savaime nerodo asmens privataus intereso.

„Žurnalisto Skirmanto Malinausko tyrime nurodoma, kad jos buvo užfiksuotos įvairių renginių metu bendrose fotografijose, tokia aplinkybė savaime neįrodo, kad jas sieja ypatingo pobūdžio santykiai, kurie galėtų kelti interesų konfliktą“, – sakė E. Ivanauskaitė.

Jos teigimu, komisija nesiims tirti ir A. Bilotaitės sprendimų, susijusių su sanatorija „Pušynas“, kurią ketinta perduoti Turto bankui.

Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas anksčiau pranešė, kad sprendimu Turto bankui perduoti sanatoriją „Pušynas“ su jai priklausančiais žemės sklypais gali būti suinteresuota V. Skeberdytė, kad jos uošviai ir gyvenimo partneris galėtų be kliūčių atkurti nuosavybę.

Viešai paskelbtoje informacijoje teigta, kad dėl žemės, esančios sanatorijos „Pušynas“ teritorijoje adresu Žvejų g. 1, Palangoje jau šešis metus bylinėjasi Šventosios seniūnės V. Skeberdytės uošviai Hermegeldilda ir Stasys Liutikai.

Sausį pranešta, kad sanatorija „Pušynas“ bus perduota Sveikatos apsaugos ministerijai ir į Turto banką nebepateks.

VTEK praėjusią savaitę vykusiame posėdyje priėmė sprendimą pradėti tyrimą dėl V. Skeberdytės, kuri, būdama Šventosios seniūne, galimai atstovavo fiziniams asmenims sprendžiant klausimus Palangos miesto savivaldybės administracijoje.

VTEK nurodo, jog toks atstovavimas prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, kad valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims draudžiama atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba.

V. Skeberdytė partijos sprendimu sausį buvo pašalinta ir iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos.

Prieš privatizavimą

Piketas truko trumpiau nei valandą, bet palangiškių ir juos palaikančiųjų pozicijas kalbėtojai spėjo išsakyti, o kiti protesto dalyviai – išreikšti iš anksto pasiruoštais plakatais.

Pikete dalyvavo ne tik minimose įstaigose dirbantys žmonės, bet ir vietos žmonės, kurie naudojasi teikiamomis paslaugomis.

Mes – miesto vadovai, bendruomenė ir ypač „Pušyno“ personalas – norime pareikšti, jog 107 darbuotojams pasakyti, kad jie ieškotųsi kito darbo, yra nežmoniška.

Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė viešai pranešė, kad „Pušyną“, kaip ir tris kitas šiai ministerijai pavaldžias įmones ruošiamasi perduoti Turto bankui ir taip jų atsikratyti. Palangoje reabilitacijos paslaugas teikiančioje įmonėje dirba 107 žmonės, privatizavimas jiems reikštų darbo netekimą.

Piketuotojai pasirašė peticiją, kuria kreipiamasi į šalies prezidentą, premjerę ir Seimo pirmininkę, taip palaikydami Palangos tarybos poziciją ginant viešąjį interesą, reikalaujant išlaikyti „Pušyno“ paskirtį – sanatorinį reabilitacinį gydymą. Pasipiktinimo bangą sukėlė ir noras Palangos baseiną perduoti verslininkams. Kurorto gyventojai baiminasi, kad neteks galimybės nebrangiai naudotis baseino paslaugomis.

Palangos miesto tarybos nariai, nepaisant, ar yra pozicijos ar opozicijos atstovai, laikosi vieningos pozicijos – prieš visų Lietuvos žmonių turto atidavimą į privačias rankas arba privatizavimą.

Šarūnas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Butų Palanga turi, bet mes neturime pakankamai reabilitacijos centrų. Pats jau 20 metų esu Tėvynės sąjungos partijos narys. Su liūdesiu sakau – nesuprantu dabartinės Vyriausybės sprendimų, kurie nėra išdiskutuoti su bendruomene. Mes – miesto vadovai, bendruomenė ir ypač „Pušyno“ personalas – norime pareikšti, jog 107 darbuotojams pasakyti, kad jie ieškotųsi kito darbo, yra nežmoniška. Ši situacija su mumis nebuvo aptarta, mums pasakyta – pastatas bus parduodamas, jokių kitų sprendimų nėra. Tikiu, kad Vyriausybė neleis „Pušyno“ parduoti, išdraskyti, padaryti, kad ten atsirastų butai. Mums reikalingas sanatorinis gydymas, iš ko Palanga ir išsilaiko ištisus metus, o ten dirbantys žmonės turi darbo“, – ryžtingai kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Palangos miesto taryba prašo „Pušyną“ perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši galėtų sanatoriją perduoti Klaipėdoje esančiai Jūrininkų ligoninei, valdančiai Palangos ligoninę. Taip būtų galima nesunaikinti reikalingas paslaugas teikiančios įmonės.

Pikete dalyvavo ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius teigė, kad „Pušyne“ dirba apie 30 kretingiškių, todėl jis palaikė palangiškių protestą.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žada bylinėtis

„Pasistatėme unikalų baseiną, kuris yra tikras socialinės rūpybos pavyzdys visai Lietuvai. Per pusantrų metų jame mūsų moksleiviai nemokamai jau apsilankė 43 tūkstančius kartų, taip savivaldybė suteikė galimybę vaikams galimybę išmokti plaukti. Beveik 500-us sporto centro mokinių ugdo geriausi plaukimo treneriai. Vyresnio amžius žmonės gali naudotis baseinu už prieinamą kainą, tuo metu kai netoli esantys baseinai yra triskart brangesni. Mūsų baseinas visiškai išsilaiko ir iš biudžeto pinigų nereikalauja. Baseinas pastatytas už mūsų visų pinigus, tai kodėl mums dabar laužomos rankos ir konkurencijos taryba prievartauja jį atiduoti į privačias rankas? – pasipiktinimo neslėpė Š. Vaitkus. – Sausio 13 dieną Konkurencijos taryba, pavaldi šalies Prezidentui, skelbs sprendimą. Išvadas mes jau žinome – norima Palangos miesto savivaldybei skirti 60 tūkst. eurų baudą ir įpareigoti per pusę metų baseiną atiduoti privatiems asmenims. Matome, kad Lietuvoje jau kuriasi monopolijos valdančios didžiuosius baseinus ir arenas. Mes priešinsimės tokiems ketinimams, eisime į teismus, bylinėsimės. Žmonių labui išleistos visuomeninės lėšos, o ne privačių verslininkų norų tenkinimui. Tikiu, kad viskas baigsis gerai, nes jaučiame palangiškių palaikymą.“

Lietuvoje yra 41 reabilitacijos įstaiga ir jos puikiausiai gali teikti tokias paslaugas ir VRM darbuotojams. Privatizuoti sanatoriją reikėjo jau prieš 30 metų.

Nuomonės išsiskyrė

Sanatorijos bei baseino darbuotojai, dalyvavę pikete, kalbėjo apie baimę netekti darbo, nerimą dėl savo ateities. Pensininkai minėjo nerimaujantys, kad, verslininkams perėmus baseiną, jie nebegalės vos už 27 eurus per mėnesį lankytis baseine.

Tačiau buvo ir kitų nuomonių.

„Pušyno“ darbuotoja Zita neslėpė pykčio dėl atviro melo – ministrė A. Bilotaitė per televiziją teigė, kad su darbuotojais jau bendrauta.

„Mes apie „Pušyno“ naikinimą sužinojome tik iš televizijos. Kaip galima pasitikėti tokiu žmogumi?“ – rėžė palangiškė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau ne visi piketuotojai galvojo taip pat. Greta didelius plakatus atsinešusių palangiškių stovėjo brandaus amžiaus vyras su ant popieriaus lapu rankose. Ant jo buvo parašyta: „Pušynas nomenklatūros lizdas Palangoje“.

„Jau daugiau kaip 30 metų esame nepriklausoma valstybė, o šalyje vis dar egzistuoja nomenklatūra, jiems priskirtos sanatorijos. Tokia įstaiga, kaip „Pušynas“ turi būti ne Vidaus reikalų ministerijos, o privati ir teikti paslaugas visiems, o ne išskirtinėms žmonių grupėms. Kodėl nėra inžinierių, ūkininkų, mokytojų reabilitacijos centrų? Sakoma, kad į „Pušyną“ gali patekti visi, bet valstybei iš tokių naudos nėra. Juk ir privatizuotose įstaigose ligoniai gali gydytis. Juk galima sudėti saugiklius ir sutartyje reikalauti, kad privatus asmuo, nusipirkęs įstaigą 10 metų teiktų reabilitacijos paslaugas ir visiems bus gerai. Pastatas buvo ir liks Palangoje, jo niekas negriaus, o jei aplinkui pastatys privačius namus, labai gerai. Kiek vien iš pridėtinės vertės mokesčio valstybė gaus naudos. Net jei parduos jį butais, valstybė gaus mokestį. Ar dabar deklaruojamas 15 tūkst. eurų pelnas per metus yra nauda? Pastatą renovuoti labai sunku, jis šaltas, naudoja daug energijos. Lietuvoje yra 41 reabilitacijos įstaiga ir jos puikiausiai gali teikti tokias paslaugas ir VRM darbuotojams. Privatizuoti sanatoriją reikėjo jau prieš 30 metų“, – nuomonės neslėpė ir atvirai kalbėjo greta piketuotojų su nuomonę reiškiančiu užrašu stovėjęs Algimantas Gricius.

„Sprendimas buvo nevienasmeniškas, jis buvo priimtas įgyvendinant Vyriausybės programą ir pagrįstas specialiosios Vidaus reikalų ministerijos išvadomis, kurios buvo pristatytos ir ministrei pirmininkei“, – spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.

Anot jos, priimtas sprendimas nėra susijęs su privačiais asmenimis ar jų interesais, kadangi visa ministerija siekia atsisakyti įstaigų, kurios vykdo VRM nebūdingas funkcijas, ir VRM nesvarbu, ar tos įstaigos bus privatizuotos, ar pereis kitai ministerijai.

A. Bilotaitė pranešė, kad dar vasarą sanatorijos perleidimo klausimą aptarinėjo su SAM, kuri šiuo metu atlieka jai pavaldžių įstaigų funkcijų ir paslaugų inventorizaciją. SAM tuomet siūlymą vertino skeptiškai, tačiau VRM į ministeriją kreipėsi darkart, kad ši įvertintų galimybes sanatoriją perimti, aiškina ministrė.

„Jei SAM nematytų galimybės integruoti sanatorijų į bendrą sveikatos įstaigų tinklą, turtas būtų perduotas Turto bankui. Noriu pažymėti, kad ne VRM ir ministrė, o Turto bankas tokiu atveju spręstų, kaip ir kam valstybė gali efektyviausiai panaudoti šį turtą“, – nurodė ministrė.

„Darkart pabrėžiu, kad penkių VRM pavaldžių viešųjų įstaigų nuspręsta atsisakyti todėl, kad jų veikla visiškai nesusijusi su ministerijos vykdomomis funkcijomis. VRM tikrai neturi rūpintis viešbučių, SPA paslaugomis, patalpų nuoma. VRM turi rūpintis viešuoju saugumu, nusikalstamumo mažinimu, migracija“, – pažymėjo A. Bilotaitė.

ELTA primena, kad Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, įvertinusi vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės argumentus dėl VRM ketinimo atsisakyti Palangoje esančios sanatorijos „Pušynas“, nusprendė kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Generalinę prokuratūrą, STT ir FNTT bei prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos ir galimos korupcijos.

LVŽS frakcijos narių nuomone, viešojoje erdvėje paskelbta informacija kelia abejones, ar nebuvo naudojamasi tarnybine padėtimi, siekiant susigrąžinti žemės sklypą, ar detaliojo plano koregavimo ir naujo grąžintinos žemės sklypo, esančio sanatorijos „Pušynas“ teritorijoje, suformavimo procesai buvo skaidrūs. Be to, turimais duomenimis, Veronika Skeberdytė nedeklaravo, nors ir privalėjo, savo ryšių su partneriu Tauru Liutiku ir uošviais, kurių interesams valstybės tarnautoja atstovauja teisme.

Todėl LVŽS išvardintų institucijų prašo pradėti tyrimą dėl valstybės tarnautojos V. Skeberdytės elgesio ir galimo viešųjų bei privačiųjų interesų supainiojimo. Taip pat prašoma pagal kompetenciją įvertinti TS-LKD narių ir galimai gerų draugių A. Bilotaitės ir V. Skeberdytės galimus susitarimus.

Prašoma ištirti, ar A. Bilotaitė, pasinaudodama savo įtaka ir dėl einamų pareigų jos žinioje esančia informacija bei tarnybine padėtimi, nesiekė padėti savo bendrapartietės ir draugės šeimai sugrąžinti milijoninės vertės žemės sklypus Palangoje.

M. Skritulsko nuomone, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimas likviduoti Palangoje veikiantį poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“, taip atsisakant VRM nebūdingų funkcijų, yra suprantamas ir logiškas. Tačiau jam  nerimą kelia tai, kad pasirinktas tik vienas sprendimo būdas – likviduoti sėkmingai veikiančią, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančią, mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos investicijų pinigais sukurtą įstaigą perduodant ją Turto bankui.

„Tokiu būdu labai tikėtina, kad gyventojai neteks teisės gauti kokybiškas viešąsias sveikatinimo paslaugas. Patirtis rodo, kad privatizavimo procesas užtrunka kelerius metus – visą tą laiką įstaiga neveiktų, o pastatai prarastų funkcionalumą, taptų apleisti, o 100 darbuotojų netektų darbo. Beveik nėra abejonių – pastatus privatizavus patrauklioje vietoje šalia jūros, vėliau jie bus pelningai perparduodami kaip atskiri poilsio apartamentai“,- sako M. Skritulskas.

Jis akcentuoja, kad einant tokiu keliu ateityje bus apribota gyventojų teisė gauti kokybiškas viešąsias sveikatinimo paslaugas, kadangi jame reabilituojami pacientai iš visos Lietuvos, turintys judamojo – atramos aparato – pažeidimų, sergantys ginekologinėmis, endokrininėmis, inkstų, kraujotakos sistemos, virškinimo sistemos, akių ligomis.

„Mūsų frakcijos nariams kelia daug klausimų vidaus reikalų ministrės sprendimas likviduoti pelningai veikiančią valstybinę įstaigą. Jos teikiamas paslaugas gaudavo Lietuvos pareigūnai, skiriant jiems biudžeto lėšas, ir visi kiti žmonės, gydydamiesi asmeninėmis lėšomis. Suprantama, šis pastatas yra kurorte, tad privatiems subjektams tokiame žemės sklype būtų labai naudinga statyti daugiabučius ir iš jų gauti didžiulį pelną. Todėl kyla abejonių, ar tokio Vidaus reikalų ministerijos sprendimo nelėmė užslėpti kiti interesai“, – teigia frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.

Frakcijos atstovų teigimu, kalbama, kad žemės sklypų vertė šioje vietoje gali siekti net iki 10 milijonų eurų, o viešojoje erdvėje jau skelbiama skandalinga informacija apie galimus interesų pažeidimus.

Kyla abejonių, ar tokio Vidaus reikalų ministerijos sprendimo nelėmė užslėpti kiti interesai.

Institucijoms išsiųstame rašte minimas šių metų gruodžio 12 d. interneto svetainėje „YouTube“ pasirodęs tinklaraštininko Skirmanto Malinausko publicistinis tyrimas „Draugystė verta milijonų“, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės sprendimas likviduoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ ir jo turtą atiduoti Turto bankui galimai sudarytų sąlygas parduoti esamą turtą į privačias rankas, o žemės sklypą perduoti nuosavybėn jos galimai artimai draugei V. Skeberdytei.

Kaip nurodoma šiame tyrime, pastaroji ar jos šeimos asmenys galimai galėtų privatizuoti žemės sklypą Žvejų g. 1, Palangoje, atkuriant į šį žemės sklypą, kuriame yra įsikūręs poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, žemės nuosavybės teisę paveldėtojams – V. Skeberdytės vaikų seneliams. Svarstoma, kad jų interesams, nepaisant viešųjų ir privačių interesų konflikto, galimai atstovauja pati V. Skeberdytė.

Pasak Seimo nario Vytauto Bako, viešai pateikta informacija yra rimta, šią situaciją turėtų įvertinti prokuratūra ir apsaugoti viešąjį interesą nuo galimo pasikėsinimo jį pažeisti.

„Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija kelia klausimą, ar vidaus reikalų ministrė nepamina viešojo intereso atsisakydama šimtams pareigūnų reabilitacijos paslaugas teikiančio centro tik dėl to, kad vertingu žemės sklypu yra galimai suinteresuota jos draugė ir bendrapartietė. Jei viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija pasitvirtintų, tai būtų vertinama kaip viešųjų ir privačių interesų pažeidimas ir priesaikos sulaužymas“, – akcentuoja V. Bakas.

Š. Vaitkaus feisbuko nuotr.

Parlamentaro teigimu, pasirodžius tokiai informacijai, pati ministrė A. Bilotaitė turi pateikti aiškius atsakymus apie jai mestus sunkius įtarimus.

„Iki bus pateikti atsakymai, VTEK, prokuratūros ir specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimai, ministrė A. Bilotaitė turi nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centru „Pušynas“ ir jam priklausančiu žemės sklypu“, – pabrėžia V. Bakas.

Frakcijos atstovai pažymi, kad reabilitacijos paslaugomis naudojasi pareigūnai, dirbantys itin sudėtingomis sąlygomis, tie, kuriems dėl sužeidimų, traumų reikia atgauti sveikatą ir jėgas, be to, į šios sistemos kūrimą jau investuotos Europos Sąjungos lėšos. Seimo narių teigimu, ministrė A. Bilotaitė gana netikėtai siūlo naikinti šią sistemą, nors tokių paslaugų poreikis akivaizdus.

Jei viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija pasitvirtintų, tai būtų vertinama kaip viešųjų ir privačių interesų pažeidimas ir priesaikos sulaužymas.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vien šiemet psichologine reabilitacija jau pasinaudojo 400 vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie dirba pasienio su Baltarusija ruožuose, iš jų: 224 – VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centre „Dainava“ ir 176 – VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“.

ELTA primena, kad Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, įvertinusi vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės argumentus dėl VRM ketinimo atsisakyti Palangoje esančios sanatorijos „Pušynas“, nusprendė kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Generalinę prokuratūrą, STT ir FNTT bei prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos ir galimos korupcijos.

LVŽS frakcijos narių nuomone, viešojoje erdvėje paskelbta informacija kelia abejones, ar nebuvo naudojamasi tarnybine padėtimi siekiant susigrąžinti žemės sklypą, ar detaliojo plano koregavimo ir naujo grąžintinos žemės sklypo, esančio sanatorijos „Pušynas“ teritorijoje, suformavimo procesai buvo skaidrūs. Be to, turimais duomenimis, V. Skeberdytė nedeklaravo, nors ir privalėjo, savo ryšių su partneriu Tauru Liutiku ir uošviais, kurių interesams valstybės tarnautoja atstovauja teisme.

Todėl LVŽS išvardintų institucijų prašo pradėti tyrimą dėl valstybės tarnautojos V. Skeberdytės elgesio ir galimo viešųjų bei privačiųjų interesų supainiojimo. Taip pat prašoma pagal kompetenciją įvertinti TS-LKD narių ir galimai gerų draugių A. Bilotaitės ir V. Skeberdytės galimus susitarimus.

Prašoma ištirti, ar A. Bilotaitė, pasinaudodama savo įtaka ir dėl einamų pareigų jos žinioje esančia informacija bei tarnybine padėtimi, nesiekė padėti savo bendrapartietės ir draugės šeimai sugrąžinti milijoninės vertės žemės sklypus Palangoje.

Nusprendus sanatorijos atsisakyti, gali atsirasti pagrindas šios teritorijos sklypus susigrąžinti šeimoms, kurios žemes čia turėjo iki sovietmečio. Meras, nors ir A. Bilotaitės partietis, tam nepritaria. „Turbūt niekam ne paslaptis, kas atsirastų, jeigu šitas turtas būtų privatizuotas, kaip kalba vidaus reikalų ministrė. Tai jis būtų privatizuotas ir ten atsirastų butai“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Turtinis interesas

Kokie mano privatūs interesai yra šioje vietoje? Tai yra mano vaikų senelių žemė. Tai yra tiesioginis mano vaikų turtinis interesas.

Sklypą šalia sanatorijos bando atgauti ir konservatorės, Šventosios seniūnės Veronikos Skeberdytės artimieji.

„Jeigu paprastai kalbėti, savo uošviais rūpinasi Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė, tačiau ji niekur to viešai nedeklaravusi“, – kalbėjo žurnalistas Skirmantas Malinauskas.

„Kokie mano privatūs interesai yra šioje vietoje? Tai yra mano vaikų senelių žemė. Tai yra tiesioginis mano vaikų turtinis interesas“, – teigė V. Skeberdytė.

Konservatorė A. Bilotaitė sako apie V. Skeberdytės planus prie sanatorijos „Pušynas“ nieko nežinojusi. Sako ir V. Skeberdytę žinanti tik kaip partijos narę. „Tai yra partijos narė. Tėvynės Sąjungos partijos narė. Tai toks ir ryšys“, – teigė ministrė.

Istoriją pradėjus narplioti žurnalistui S. Malinauskui paaiškėjo, kad, panašu, jog A. Bilotaitė ir V. Skeberdytė – geros pažįstamos. Kartu eina į partijos renginius, kartu fotografuojasi. „Šis žmogus nėra dirbantis mano komandoje. Niekada nedirbo ir nėra mano komandos narys“, – tikino A. Bilotaitė.

Įsidarbinti ministrės komandoje norėjo ar ne?

Žurnalistas S. Malinauskas paviešino ir V. Skeberdytės prašymą, kad ji prieš dvi savaites siekė įsidarbinti A. Bilotaitės komandoje, tapti Seimo narės padėjėja. „Dirbti Agnės Bilotaitės politinio pasitikėjimo patarėja kaip Seimo narės. Tai jūs turbūt suprantate, kad kaip į artimiausią politinę komandą atsitiktinių žmonių nekvieti“, – sakė S. Malinauskas.

A. Bilotaitė sako prašymo dar negavusi. „Prašymas dar nepateiktas. Tai tiesiog turiu pasakyti, kad žmogus tikrai nedirba. Galbūt buvo tokių pasvarstymų, bet tai nėra mano padėjėja ar komandos narys“, – kartojo ministrė.

Mes esame kolegės. Aš labai gerbiu jos darbą dėl skaidrumo užtikrinimo.

„Mes esame kolegės. Aš labai gerbiu jos darbą dėl skaidrumo užtikrinimo“, – kalbėjo Šventosios seniūnė.

Teritorijos klausimas

V. Skeberdytė sako, kad jos vaikų seneliams bandomi sugrąžinti sklypai yra ne sanatorijos teritorijoje, o šalia jos.

Meras sako – tai viena ir nedaloma teritorija. „Viena žemė yra. Yra 2,7 ha teritorijos, suformuota prie „Pušyno“, įskaitant ir pastatą. Tai realiai laisvos, neužstatytos yra apie 1,8 ha. Tai yra bendras sklypas, vienas. Jis neskaidomas niekaip“, – situaciją komentavo Š. Vaitkus.

Anot mero, iki šiol šių brangių sklypų privatizavimą stabdė tik tai, kad ministerija nesiryždavo likviduoti sanatorijos. „Jeigu tik tai, kaip ministrė sakė, kad įmonė yra likviduojama, vadinasi, laisva, neužstatyta žemė, kalbu apie 1,8 ha, privalėtų grąžinti teisėtiems savininkams“, – teigė meras.

V. Skeberdytė interesų deklaracijose nenurodė, kad sklypus, kurių atgavimu rūpinasi, siekiama susigrąžinti jos artimiesiems. „Aš, kaip seniūnė, jokių sprendimų, kuriuos priima Palangos miesto savivaldybė, neįtakoju. Aš juose nedalyvauju. Nedalyvauju darbo grupėse“, – kalbėjo moteris.

Supainiojo interesus?

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ketina kitą savaitę svarstyti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl V. Skeberdytės galbūt supainiotų interesų.

„Kai paaiškėjo, kad iš „Pušyno“ nepavyksta žemę išplėšti, tada ji keliavo į Palangos miesto savivaldybės administraciją, nors pati toje administracijoje dirba, ji pati yra savivaldybės darbuotoja ir paprašė koreguoti planą. Jeigu būtų paprastas mirtingasis, niekas to plano greičiausiai net nekoreguotų“, – teigė S. Malinauskas.

Aiškintis dėl V. Skeberdytės interesų prašyta dar prieš dvejus metus. „Buvo gautas atsakymas komisijos, kad tarnautoją atstovauja ne įstaigoje, kurioje dirba tą žmogų artimą, o teisme dėl to tyrimo nepradės“, – kalbėjo Palangos savivaldybės juridinio skyriaus vedėjas Petras Kaminskas.

A. Bilotaitė „Pušyno“ sanatorijos atsisakymo persvarstyti neketina.

Kaip rašė meras, trečiadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijoje pranešė, kad vienas didžiausių poilsio ir reabilitacijos centrų Palangoje „Pušynas“ 2022 metais bus perduotas Turto bankui, o tai reiškia – bus privatizuojamas. „Tokia esą yra politinė valia. Man, kaip Palangos kurorto merui, yra visiškai nesuprantama, kodėl prireikė priimti tokius politinius sprendimus, kuriais naikinamas pagrindinis kurortų prioritetas – sanatorinis gydymas. Priminsiu, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priklausantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra gražiausioje kurorto vietoje – vos keli šimtai metrų nuo jūros, su didele – 2,7 hektaro – teritorija bei 3 tūkst. kv. metrų ploto sanatorinės paskirties pastatais. Šis reabilitacijos centras pats išsilaiko, iš valstybės nereikalauja jokių papildomų dotacijų. Siekiant pagerinti paslaugų teikimo kokybę, čia įgyvendinami ir trys europiniai projektai, kurių vertė – apie 1 mln. eurų. Priminsiu, jog pastatą privatizavus, 5 metus neišlaikant vykdomos veiklos, valstybė privalės grąžinti ES paramą“, – rašė meras.

Šis reabilitacijos centras pats išsilaiko, iš valstybės nereikalauja jokių papildomų dotacijų.

„Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas“, – teigė A. Bilotaitė.

„Pasak ministrės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos, ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka VRM pareigūnams. Esą 2020 m. „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai. Tačiau nereikia pamiršti, kad dar antra tiek pareigūnų „Pušyne“ kasmet sveikatinasi už savas lėšas – 2020 m. tokių pareigūnų sanatorijoje apsilankė apie 500, tad per praėjusius metus „Pušyne“ iš viso jų apsilankė apie tūkstantį. Be to, pasakius A, reikėtų pasakyti ir B – tiesiai šviesiai paaiškinti, kodėl palyginti nedaug pareigūnų už valstybės lėšas sveikatinasi „Pušyne“. O yra taip todėl, kad valstybė pareigūnų poilsiui ir sveikatinimui skiria ypatingai mažai lėšų. Šiais metais lėšų skirta rekordiškai mažai – 150 tūkst. eurų. O juk būtent nuo skiriamo finansavimo priklauso, kiek pareigūnų galės už valstybės lėšas pasigerinti sveikatą poilsio ir reabilitacijos centre. Jei lėšų pareigūnų sveikatinimui VRM numatytų gerokai daugiau, „Pušyne“ atstatyti jėgas galėtų nors ir 100 proc. pareigūnų“, – tvirtino meras.

Šarūnas Vaitkus. Asmeninio archyvo nuotr.

„Beje, net ir tie pareigūnai, kurie už sveikatinimą VRM priklausančiame poilsio ir reabilitacijos centre mokėjo savas lėšas, patyrė palyginti nedideles išlaidas – para „Pušyne“, įskaitant apgyvendinimą, maitinimą 3 kartus per dieną ir procedūras, kainuoja apie 56 eurus, o, pavyzdžiui, netoliese esančioje privačioje sveikatinimo paslaugas teikiančioje įmonėje kaina vienam asmeniui – daugiau nei dvigubai didesnė. Tad grįžtu prie ministrės argumentų, kad „Pušyną“ privatizuoti nuspręsta, nes tai yra politinė valia. Man kyla klausimas, kas yra politinė valia? Atleisti 100 darbuotojų, dirbančių šiame poilsio ir reabilitacijos centre? Kitąmet padaryti juos bedarbiais? Jau dabar, prieš šventes, darbuotojams ir jų šeimų nariams sukelti didžiulį stresą informuojant, jog 2022 m. jie bus atleisti? Šie žmonės yra priversti jau dabar ieškotis kito darbo. Tai reiškia, kad jau dabar įmonė yra žlugdoma. Ar tokia ir yra politinė valia? O gal politinė valia yra pagrindinės kurorto infrastruktūros naikinimas? Privatizuojamų sanatorijų vertimas butais? Pavyzdį jau turime – Turto bankas neįtikėtinai pigiai jau pardavė policijos komisariato pastatą Palangoje. Dabar valstybė už tą kainą Palangoje galėtų nusipirkti tik labai gerus 3 kambarių apartamentus“, – situaciją komentavo Š. Vaitkus.

Šie žmonės yra priversti jau dabar ieškotis kito darbo. Tai reiškia, kad jau dabar įmonė yra žlugdoma.

„Įvertinus visą šią situaciją bei prisiminus pirmojo karantino metu kone be poilsio dienų ir atostogų dirbusius, lauke ties įvažiavimais į miestus šalusius bei gyventojų judėjimą tarp savivaldybių kontroliavusius policijos pareigūnus, stebint didžiulę įtampą patiriančius ir kasdien su nelegalia migracija kovojančius pasieniečius labai norėčiau išgirsti atsakymą, kam prireikė valstybei privatizuoti gražiausioje pajūrio vietoje, kone ant jūros kranto esančią didžiulę teritoriją su sanatorinio gydymo pastatais? Ar pareigūnai nenusipelnė kokybiškų sveikatinimo paslaugų už jiems prieinamą kainą? Ar čia yra politinė valia? Ir kieno tai yra politinė valia?“ – klausė meras.